KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Stasio Sipavičiaus, ieškinį atsakovui H. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bozze“, atstovaujama bankroto administratoriaus Stasio Sipavičiaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašė priteisti iš atsakovo H. J. 52 870,65 EUR žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad:
1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankrotų centras“, kurią 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pakeitė administratoriumi Stasiu Sipavičiumi. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės vadovui nustatė 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau ieškovės valdymo organai nei UAB „Bankrotų centras“, nei vėliau paskirtajam administratoriui Stasiui Sipavičiui jokių ieškovės veiklos dokumentų ar turto neperdavė.
2. Nurodė, kad atsakovas H. J. 2014 m. rugsėjo 18 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas, priėmė iš UAB „Sol trading“ įvairių prekių už 219 773,25 Lt (63 650,73 Eur), tačiau vėliau ieškovės valdymo organai UAB „Sol trading“ sumokėjo tik už dalį ieškovei perduotų prekių ir todėl ieškovės skola kreditorei UAB „Sol trading“ yra 45 370,25 Eur dydžio.
3. Ieškovės nuomone, įvertinus tai, kad atsakovas nėra sudaręs ieškovės 2013–2015 m. finansinių atskaitomybių ir pateikęs jų valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, taip pat nesudarė ieškovės finansinės atskaitomybės (balanso) nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė bankroto administratoriui jokio įmonės turto, nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų apie jam patikėto didelės vertės turto buvimo vietą, nepateikė dokumentų, kuriais galėtų būti patvirtinamos to turto panaudojimo, perdavimo tretiesiems asmenims, jo nurašymo ir / ar kitokio praradimo aplinkybės, todėl mano, kad jis savo kaltais ir neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė Ieškovei žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį ir ABI 19 straipsnio 8 dalį privalo visiškai atlyginti.
4. Pažymėjo, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų Ieškovės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 52 870,65 Eur. Teigia, jog atsakovo kalti veiksmai (neveikimas) pasireiškia ir tuo, kad jis, esant jo vadovaujamai įmonei, nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo, dėl to padaryta žala ir ieškovės kreditoriams, kuri atsakovui veikiant pagal teisės aktų reikalavimus, galėjo būti padengta iš išlikusio įmonės turto.
2. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Ieškinys tenkintinas

Faktinės bylos aplinkybės

3. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Minėta nutartimi ieškovės vadovui nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau ieškovės valdymo organai paskirtajam administratoriui jokių ieškovės veiklos dokumentų ar turto neperdavė. Atsakovas H. J. 2014 m. rugsėjo 18 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, priėmė iš UAB „Sol trading“ įvairių prekių už 219 773,25 Lt (63 650,73 Eur), tačiau atsiskaitė  tik už dalį ieškovei perduotų prekių, todėl ieškovės skola kreditorei UAB „Sol trading“ sudaro 45 370,25 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Taip pat Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis,  ieškovės vienasmeniu valdymo organu iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas R. R., kuris mirė 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi konstatuota, jog faktiškai įmonės vadovo pareigas atliko R. R. įgaliotas asmuo atsakovas H. J..

Dėl tinkamo atsakovo

4. Kaip nustatyta šio sprendimo už akių 3 punkte, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo R. R., tačiau įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje faktiniu bendrovės vadovu buvo pripažintas H. J.. Taigi ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo bei atsižvelgdama į šias aplinkybes, atsakomybę kildina būtent iš atsakovo H. J. neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Tai reiškia, kad faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis).
5. Iš į bylą pateiktų įrodymų bei ieškinyje nurodomų aplinkybių nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ de facto vadovas buvo būtent H. J.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas prekių priėmimo–perdavimo aktas, kurį pasirašė atsakovas H. J., bei Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. kovo 14 d. nutarime, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15334-17 nustatytos aplinkybės, jog: „2018 m. kovo 5 d. H. J. pranešus apie įtarimą, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl aplaidžiai tvarkytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, nes įstatymų nustatytą terminą nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jis kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė telefonų prekybos ir remonto veiklą. Jis H. J. vadovavo visai įmonės veiklai, priimdavo įmonėje veiklos ir kitus sprendimus, o R. R. įmonės veikloje visiškai nedalyvavo“. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog H. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ de facto vadovas, todėl atsižvelgiant į nurodomą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog H. J. gali būti tinkamu atsakovu šioje byloje dėl žalos atlyginimo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

6. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
7. Ieškovės įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinės pareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo.
8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) esančių duomenų nustatyta, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. vasario 13 d., todėl konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai buvo imperatyviai įpareigoti perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomobę ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 29 d. imtinai. Byloje nustatyta, kad faktiniu įmonės vadovu buvo H. J. (šio sprendimo už akių 4–5 punktai), todėl teismas konstatuoja, jog už įstatymuose imperatyviai nustatytų bendrovės vadovui keliamų pareigų nevykdymo kylančias pasekmes atsakingas atsakovas H. J..
9. Pažymėtina, jog „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu bei konstatavo, kad nors UAB „Sol Trading“ 2014 metais pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už daugiau kaip 46 000 Eur, o už jų gavimą pasirašė H. J., tačiau įmonėje nėra nei šių prekių, nei duomenų, kad pardavus šias prekes, įmonė gavo piniginių lėšų, todėl darė išvadą, kad dėl šių veiksmų kilo įmonės bankrotas. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl įgyja res judicata galią, o tai reiškia, kad nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos patvirtintomis ir neginčijamomis. Taigi, vertinant minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuotas išvadas, akivaizdu, jog dėl neteisėtų H. J. veiksmų bendrovė patyrė žalą, todėl esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, žala priteistina iš atsakovo.
10. Be to, iš į bylą pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 14 d. nutarimo matyti, jog 2016 metų balandžio ar gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikėlus iš nuomojamų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą, likusias prekes atsakovas išvežė pas pažįstamą asmenį į garažą (duomenys neskelbtini), tačiau konkretaus garažo, kuriame paliko daiktus, numerio nepamena. Teismo vertinimu, šie duomenis patvirtina tai, jog atsakovas administratorei neperdavė ne tik įmonės dokumentų, tačiau ir likusio turto, iš kurio būtų galima mažinti arba visai padengti kreditorių reikalavimus. Tai rodo, jog atsakovas elgėsi neapdairiai, nesąžiningai ir neprotingai ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo vadovaujamai bendrovei žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis).
11. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Sol Trading“ prekių pirkimo–pardavimo sandorį sudarė 2014 metais, o pačios prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos 2014 m. rugsėjo 18 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas prekes neatsiskaitė iki šios dienos. Teismo vertinimu, tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo problemų turėjo jau nuo 2014 m. rugsėjo 18 d., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas į teismą dėl bankroto bylos nesikreipė. Iš „Liteko“ duomenų matyti, jog į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius). Šios aplinkybės rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būnant nemokiai, atsakovas H. J., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė, todėl jam kyla civilinė atsakomybė atsakyti už bendrovei padarytą žalą.
12. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, kaip faktinis bendrovės vadovas, privalėjo užtikrinti bendrovės turto išsaugojimą bei privalėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, todėl teismas konstatuoja, jog dėl atsakovo H. J. neteisėtų nesąžiningų ir neapdairių veiksmų bei dėl atsakovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo, imperatyvių pareigų nevykdymo ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 52 870,65 Eur žala, todėl darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
14. CK 6.210 str. 1 dalyje nurodyta – terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgdamas į procesinių palūkanų teisinį reguliavimą, teismas laiko, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas yra tenkintinas.
15. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti ieškovo turėtas bylinojimosi išlaidas. Nurodoma, kad šių išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus ieškovas pateiks vėliau. Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimo dieną byloje nėra gauta jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285–287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 870,65 Eur skolą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą skolos sumą (52 870,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovei padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Giedrė Seselskytė