Baudžiamoji byla Nr. 1-26-616/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41650-2020-3      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13; 1.2.3.1.2.8;1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Violetai Paskočinienei, Vilmai Armalytei, Raimondai Katiliūtei, Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

dalyvaujant kaltinamajam R. Š., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nukentėjusiajam A. K.,

nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. atstovei R. J., bei jos ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

nukentėjusiajai A. J. ir jos atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1) 1993 m. lapkričio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) 1997 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;

3) 2001 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 1997 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams;

4) 2005 m. balandžio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2001 m. spalio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

5) 2005 m. gegužės 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

6) 2007 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

7) 2007 m. lapkričio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

8) 2011 m. sausio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

9) 2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

10) 2014 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

11) 2015 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

12) 2018 m. liepos 16 d. Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė :

I.                      Nusikalstamų veikų aplinkybės

1.       R. Š. 2020 m. spalio 17 d. apie 19.25 val., viešoje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), po mažareikšmio konflikto bare, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą T. J. ir A. K. atžvilgiu, t. y. susistumdęs rankomis su T. J., paėmė iš anksto pasidėtą trinkelę ir metė link T. J. galvos, bet A. K. savo ranka uždengus T. J. galvą nuo trinkelės smūgio, sužalojo A. K. ranką, padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės alkūnės žaizda, R. Š. tęsdamas nusikalstamą veiką, T. J. jį pasivijus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia dūrė vieną kartą tiksliai nenustatytu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu T. J. į krūtinę, padarydamas durtinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusias kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju, dėl to nukentėjusysis T. J. mirė įvykio vietoje, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė T. J. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gynėsi, daugiau jokių parodymų ar paaiškinimų nedavė.

3.       Nukentėjęs A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko bare. Nurodė, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 19.55 val. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Bare buvo T. J., jis pakvietė pažaisti smiginį. Muštynes sukėlė kaltinamasis, jis vis kvietė T. išeiti iš baro, vadino jį visokiais įžeidžiamais žodžiais. Kaltinamasis paprašė T. pridegti cigaretę, bet T. neturėjo žiebtuvėlio ir kaltinamasis užpyko. Jis išėjo iš baro, po to grįžo ir vėl įžeidinėjo T. kvietė išeiti iš baro. Tuomet nukentėjęs ir T. išėjo iš baro, o kaltinamasis paleido į juos trinkelę, kuri pataikė nukentėjusiajam į ranką, ranka pradėjo kraujuoti. Nukentėjęs pakėlė ranką, nes trinkelė buvo mesta link T. ir būtų jam pataikiusi į galvą. Tuomet kaltinamasis pradėjo bėgti ir nukentėjęs su T. nusivijo kaltinamąjį. Mano, kad kaltinamasis iš anksto buvo pasidėjęs lauke šaligatvio trinkelę, nes trinkelės be reikalo ant šaligatvio nesimėto. Pasivijęs kaltinamąjį, kirto jam per kojas, jis pargriuvo ant šaligatvio, ant dviračio takelio. Tas vyras staigiai krito ant šaligatvio veidu, ant pilvo, pribėgęs nukentėjęs spyrė jam vieną kartą į šoną. Tuo metu pribėgo T., jis neleido nukentėjusiajam daugiau mušti kaltinamojo. Kaltinamasis atsisėdo ir sėdėjo, tuomet T. pasakė, kad nukentėjęs eitų iš ten, kad jis pats išsiaiškins, ir nukentėjęs nuėjo atgal į barą, T. paliko vieną su kaltinamuoju. Kas buvo toliau, nematė, nes buvo bare. Po kiek laiko kažkas pasakė, kad atvažiavo greitoji, policija. Parodymų patikrinimo vietoje viską parodė apytiksliai, nes įvykio metu buvo išgėręs, ne viską tiksliai prisiminė. Civilinio ieškinio nereiškia.

4.       Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs A. K. nurodė nepamenantis įvykio detalių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu nukentėjusiojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti balsu. Nukentėjęs A. K. parodė, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 19.55 val. jis nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Bare buvo jo draugas T. J., kuris pakvietė pažaisti smiginį. Jis pasiėmė alaus ir nuėjo žaisti. Su jais buvo ir „(duomenys neskelbtini)“. Po kažkiek laiko į baro patalpą įkišo galvą vyras su šaliku baltos ir rožinės spalvos. Vyras buvo be kaukės, ant veido buvo užsisukęs šaliką, su pūsta šviesiai mėlynos spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis, apie 175 cm ūgio. Tas vyras su šaliku pradėjo grubiai pravardžiuoti T., sakė jam „...žąsine, ateik čia, snargliau tu, .... tu, ateik“. Tada jis tam vyrui pasakė, ko jis kabinėjasi prie T., tas vyras jam atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tada jis, T. ir „(duomenys neskelbtini)“ su tuo vyru su šaliku išėjo į lauką parūkyti. Tas vyras su šaliku pastūmė rankomis T., T. pastūmė jį atgal. Viskas tuo ir baigėsi, jie grįžo į barą ir toliau žaidė smiginį. Vėl atėjo tas vyras su šaliku ir vėl provokavo T., vadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais, kvietė į lauką pakalbėti. Po pusvalandžio jie visi vėl išėjo į lauką parūkyti. Lauke rūkė ir barmenė. Tas vyras pastūmė rankomis į krūtinę T., T. pastūmė jį atgal. Tada tas vyras paėjo atgal link turėklų ir nuo turėklo pasiėmė trinkelę. Jis suprato, kad tas vyras jau iš anksto buvo pasidėjęs tą trinkelę. Tas vyras su šaliku paleido trinkelę į T.. Trinkelė skrido tiesiai T. į galvą, todėl jis staigiai užkišo kairės rankos alkūnę ir trinkelė atsitrenkė jam į kairę alkūnę, prakirto, bėgo kraujas. Tas vyras pradėjo bėgti, o T. jį nusivijo. Jis nubėgo iš paskos ir pralenkė T.. Parodė, kad bėgo skersai sankryžos, per raudoną šviesoforą, nes automobiliai signalizavo. Jis pasivijo tą vyrą su šaliku, kirto jam per kojas, pargriovė ant šaligatvio, ant dviračio takelio. Tas vyras staigiai krito ant šaligatvio veidu, ant pilvo, o jis pribėgęs spyrė jam į šoną. T. pribėgęs jam neleido daugiau spirti, neleido mušti. Tas vyras su šaliku atsisėdo ir sėdėjo. T. jam pasakė, kad jis eitų iš ten, kad pats išsiaiškins. T. nebuvo mušeika. Jis T. paklausė ir nuėjo į barą. Neatsisuko pažiūrėti, ką jie daro. Įėjo į barą, gėrė alų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo bare, į lauką išėjęs nebuvo. Jam būnant bare, barmenė pasakė, kad atvažiavo greitoji pagalba. Jis išėjo ir pamatė, kad T. guli, jam kažkas pasakė, kad T. miręs. Parodė, kad jis nesuprato kokiu momentu ir kodėl T. mirė. Parodė, kad jis matė, jog tas vyras metė trinkelę, bet peilio nematė. Jis pats peilio neturėjo, T. taip pat neturėjo peilio. Parodė, kad T. galėjo sužaloti tik tas vyras su šaliku. Parodė, kad barmenė jam sakė, jog jau ketvirtadienį bare T. susipyko su tuo vyru. Taip pat parodė, kad tas vyras su šaliku buvo neblaivus, T. taip pat buvo neblaivus, o jis pats buvo išgėręs alaus bokalą (tomas 1, b. l. 165-166). 2020 lapkričio 9 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad T. galėjo nužudyti tik tas vyras, su kuriuo T. J. konfliktavo, nes prie T. kitų asmenų nebuvo, o jis T. paliko su tuo vyru dviese. Parodė, kad jis tą vyrą matė per žinias ir pažino, jog tai tas asmuo, kuris bare „(duomenys neskelbtini)“ prisikabino prie T. J. ir kuris į jį metė šaligatvio trinkelę. Parodė, kad tas vyras kai provokavo iš baro išeiti T., į barą buvo įėjęs be apsauginės kaukės, todėl jis matė jo veidą. Parodė, kad tą vyrą gali atpažinti iš bendrų veido bruožų: akių, veido formos, nosies, plaukų (t. 1, b. l. 169).

5.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad mirusysis buvo jos sūnus T. J.. Įvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo iš R. J., kuri yra nukentėjusiosios marti. 2020 m. spalio 17 d., marti parašė žinutę, kad nežino kaip pasakyti – nebėra T.. Kaip buvo nužudytas jos sūnus – sužinojo perskaičiusi viešoje erdvėje informaciją. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5001 eurus patirtos turtinės žalos ir 100 000 eurų už patirtą neturtinę žalą. Turtinę žalą 5001 eurus sudaro laidojimo paslaugos, paminklo pastatymas. Nukentėjusioji patvirtino, kad valstybės skiriamą laidojimo pašalpą apie 300 eurų gavo ji asmeniškai ir paskaičiuota patirta turtinė žala jau išskaičiavus gautą laidojimo pašalpą. Nurodo, kad iš gautos pašalpos buvo nupirktas karstas, sumokėta už laidojimo paslaugas. Neturtinę žalą sudaro neįkainuojama prarasta gyvybė, patvirtino, kad jos buvo geri santykiai su sūnumi, buvo nuolatinis bendravimas, artimas ryšys, sūnus nukentėjusiajai padėdavo darbuose. Taip pat su anūkėliu artimi ryšiai. Nurodo, kad po įvykio kreipėsi į gydytojus, jai buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas, buvo skirtas gydymas, taip pat kreipėsi į psichologą, nes negali miegoti, todėl geria vaistus. Pateiktą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

6.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, taip pat nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. atstovė R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo R. Š. asmeniškai nepažįsta. Įvykio dieną 2020 m. spalio 17 d. nukentėjusiosios sutuoktinis T. J. paskambino iš mamos, nurodydamas, kad kartu su vaiku važiuoja namo taksi. Grįžęs namo nurodė, kad eis nupirkti mineralinio vandens. Praėjus pusės valandos laikui, atbėgo iš matymo pažįstamas vaikinas ir dvi merginos. Jie pasakė, kad sužalotas T. J.. Kartu su pranešusiais asmenimis, nukentėjusioji nubėgo į įvykio vietą. Asmenys, pranešę apie įvykį, pažinojo nukentėjusiosios sutuoktinį, kadangi iki įvykio kartu su juo kartu buvo bare, gėrė ir taip susipažino. Nubėgus į įvykio vietą, kartu buvę asmenys nurodė, kad T. J. atėjęs į barą išgėrė alaus. Bare buvęs kaltinamasis T. J. ignoravo, pradėjo kabinėtis, buvo kalbama, kad kaltinamasis iš anksto buvo pasidėjęs plytą, t. y. pasiruošęs, tačiau nukentėjusioji detaliau nesiaiškino. Negalėjo patikėti, kad jos vyras negyvas, kad taip viskas staigiai – pusė valandos ir žmogaus nebėra. A. K. žino, girdėjusi, kad jis su T. J. geriausi draugai, tačiau nemananti, kad bare gali būti geriausi draugai, gal tik butelio draugai. 2018 m. balandžio 16 d. santuoka su T. J. nutraukta, tačiau jie toliau kartu gyveno, augino savo vaiką. T. J. buvo šeimos maitintojas, kadangi nukentėjusioji kurį laiką nedirbo, taip pat kai dirbo pamaininį darbą, T. J. pasiimdavo vaiką iš darželio, juo rūpindavosi. Pateiktą civilinį ieškinį tiek savo vardu, tiek mažamečio sūnaus vardu palaiko ir prašo jį tenkinti, nurodydama, kad jai dėl įvykio sutriko miegas, pasidarė labai jautri, atsirado baimės jausmas. Nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją, jai buvo išrašyti vaistai. Mažamečiui sūnui labai trūksta tėčio, pakito vaiko elgesys: kai buvo tėtis gyvas, vaikas buvo drausmingesnis, šiuo metu jis tapo emocingesnis, greitai susinervina, pradeda verkti, reikalauja dėmesio iš visų, tai patvirtino ir darželio auklėtoja sakydama, kad nori visur būti pirmas, taip reikalaudamas visų dėmesio. Nukentėjusioji įvertino tiek savo, tiek vaiko patirtą neturtinę žalą prašydama priteisti kiekvienam po 30 000 eurų. Dėl išlaikymo netekus maitintojo neteikė ieškinio. Pateiktus ieškinius palaiko, prašo juos tenkinti. Nepamena tiksliai parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau juo patvirtina.

7.       Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaityti R. J. parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nukentėjusioji parodė, jog ji su T. buvo išsiskyrę, tačiau gyveno kartu. 2020 m. spalio 17 d. T. su vaiku grįžo į namus 18.15 val., buvo išgėręs. Apie 18.30 val. T. išėjo iš namų. Jai pasakė, kad eis nusipirkti mineralinio. Ji neleido jam eiti, sakė, kad namuose visko yra. Jis jos neklausė, išėjo. Žino, kad T. lankėsi alaus bare „(duomenys neskelbtini)“. Apie 19:30 val. pas ją atbėgo vaikinas ir dvi merginos, vaikinas pasakė, kad kažkas negerai su T., kad yra greitoji ir policija, pasakė, kad buvo muštynės. Kai ji atbėgo T. jau buvo miręs. Įvykio vietoje prie pareigūnų buvo priėjęs vyras, kuris pasakojo, kad matė visą įvykį. Ji buvo šalia ir klausėsi, ką tas vyras pasakoja. Tas vyras pasakė, kad įvyko muštynės prie baro, po to prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kad vėliau persimetė per gatvę į kitą kelio pusę. Tas vyras sakė, kad viską matė iš balkono. Tas vyras pasakė, jog T. nusivijo vieną vyrą ir būnant jau kitoje gatvės pusėje, kai pasivijo, jo manymu, T. buvo durta peiliu, nes T. staigiai apsisuko ir nuo to vyriškio, kurį pasivijo, pradėjo bėgti atgal, bet staigiai susmuko ir nebeatsikėlė. Parodė, kad ji matė per žinias parodytą savo vyro žudiką, kurį ji buvo mačiusi gatvėse valkataujantį – tas vyras prašydavo cigarečių, visus keikdavo šlykščiai, jo elgesys būdavo neadekvatus (t 1, b. l. 73-74).

8.       Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei vieno – nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, nei žuvusiojo. Liudytojas parodė, kad matė įvykį iš savo buto balkono ir nuo to momento, kuomet nukentėjusieji vijosi kaltinamąjį. Apie 19 val., tiksliai datos neprisimina, pamatė kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir žuvusįjį bėgančius, pirmas įspūdis susidarė, kad nukentėjusieji vijosi kaltinamąjį ir nori jį primušti. Liudytojas pradėjo šaukti sakydamas, kad iškvies policiją, bei šaukė paleisti kaltinamąjį. Baro pavadinimo, nuo kurio pusės visi jie atbėgo, nežino, nėra ten buvęs. Pamatė, kad pirmas prabėgo kaltinamasis, o iš paskos – tie du. Tie du jį sulaikė, bet kaltinamasis kažkaip išsisuko, perbėgo per kelio vidurį ir vėl tie du jį sulaikė. Kaltinamasis dar kartą perbėgo per kelią, tada kažkaip žuvusysis nugriuvo ir trenkėsi galva į bortelį. Tada vienas nubėgo į barą, o kitas – į kitą pusę. Žuvusysis pakilo, nubėgo iki vidurio kelio, nugriuvo ant žolės ir nusirideno į važiuojamąją kelio dalį. Pirmas bėgo kaltinamasis, jis buvo užsidėjęs labai ryškų šaliką. Jį vijosi dviese, pasiviję bandė sulaikyti, liudytojas galvojo, kad nori kaltinamąjį primušti. Liudytojas teigia girdėjęs žodžius: „ką tu padarei?“. Liudytojas teigia, kad tris kartus pagaudavo kaltinamąjį, tačiau jis išsisukdavo, keista buvo, kad dviese vieno nesulaiko. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai, tai labiau buvo bandymas įsikibti ir sulaikyti. Taip pat nematė, kad kaltinamasis būtų pargriautas ant žemės. Liudytojas matė nuo to momento, kai jie išbėgo iš už kampo ir nematė, kad kaltinamasis būtų pargriautas, nebent netyčia kažką praleido. Aprišta ranka buvo pas žuvusįjį, tik nepamenu, kuri. Policijos pareigūnams nurodė, kad su žuvusiuoju buvo kartu ir kitas asmuo, vilkėjęs džinsinį švarkelį. Tas su džinsiniu švarkeliu, kurį nurodė policijos pareigūnams kaip buvusį įvykio vietoje, su kaltinamuoju pasišalino vienu momentu – vienas į vieną pusę, kitas į kitą pusę. Nežino kodėl, gal išsigando, kad žuvusysis nugriuvo. Nugriuvo – tai lyg būtų apalpimas. Kai griuvo paskutinį kartą, jis normaliai bėgo ir griūdamas trenkėsi galva į bortelį. Prieš tai bėgo normaliai. Kai jis nusirideno ant kelio, liudytojas pagalvojo, kad apsimeta girtu. Viskas vyko labai greitai.

9.       Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba bare „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamąjį žino kaip baro lankytoją. Įvykio dieną 2020 metų spalio 17 dieną, apie 18-19 valandą, viskas prasidėjo, kai kaltinamasis R. paprašė T. žiebtuvėlio ir negavo. Jie susiginčijo, apsižodžiavo ir R. išėjo iš baro. Po kiek laiko jis parėjo ir pradėjo keiktis, bei grasinti T. (nukentėjusiajam T. J.). Tada T. su A. (kitu baro lankytoju) išėjo iš baro į kiemą. Jie toliau pykosi, ginčijosi labai garsiai, rėkė ir tada R. metė plytą, ar akmenį į A.. Tuomet T. su A. pradėjo vytis kaltinamąjį, jį pasivijo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Nežino koks buvo atstumas. Tuomet iš gyvenamojo namo balkono, esančio virš „Aibės“ parduotuvės, asmuo pasakė, kad iškvies policiją. Liudytoja grįžo atgal į barą ir nuėjo aptarnauti klientų. Kaltinamojo ir T. su A. nebesimatė, todėl liudytoja manė, kad jie išsibėgiojo. Po kiek laiko į barą grįžo vienas A., buvo baro viduje. Po neilgo laiko tarpo išėjo į lauką ir pamatė greitąją pagalbą. Tuo metu T. jau gulėjo. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis dieną prieš buvo nusipirkęs limonado buteliuką ir liudytoja buvo jį padėjusi atgal į šaldytuvą. Įvykio dieną jis atėjęs pasiėmė tą limonadą, nieko nepirko, gėrė nusipirktą limonadą. Alkoholio jis negėrė. R. buvo su raudonu, spalvotu ir su užrašais šaliku, bei apsivilkęs mėlyna striuke. Įsidėmėjo jį ir jo aprangą, kadangi jis nebuvo savas žmogus bare. Liudytoja papildė, kad įvykio dieną, kuomet T. nedavė kaltinamajam žiebtuvėlio, R. kurį laiką buvo išėjęs iš baro, tuo metu T. su A. ėjo mėtyti strėlytes, t. y. žaidė smiginį. Jie buvo šalia lauko durų. Tuomet R. grįžo, atidarė baro duris, pradėjo šūkauti, įžeidinėti T. ir į vidų nebeužėjo, tik duris pradaręs buvo. T. ir A. išbėgo paskui R. į lauką. Atsimena, kad R. grasino, šaukė, tiesiog agresyviai kalbėjo T. atžvilgiu. Liudytoja sakė eiti lauk, nes čia negalima taip elgtis. Kai jie išėjo į lauką, liudytoja išėjo iš paskos, kad R. išvarytų ir jis nebeateitų čia. Per tą laiką, kol šūkavo, liudytoja spėjo paskambinti barmenei, kuri dirbo aukščiau jos, kad stebėtų per kameras ir R. neįsileistų, nes jis atrodė agresyviai. Kai liudytoja išėjo į lauką, jie ginčijosi. Liudytoja atsistojo priešais T., kad R. nepultų ant jo, šaukė R., kad baigtų, kad išeitų. Tai truko gal kelias minutes. A. irgi šalia buvo, bet jis nieko nesakė. Tada R. nuėjo toliau, liudytoja manė, kad jau jis išeis, tačiau tuomet R. į A. metė plytą.

10.       Kadangi liudytoja I. S. parodė neprisimenanti detaliai visų aplinkybių apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo, todėl vadovaujanti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti balsu. Liudytoja savo parodymus patvirtino visiškai. 2020 m. spalio 19 d. apklausta liudytoja I. S. parodė, kad ji dirba bare „(duomenys neskelbtini)", kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Nužudytąjį T. ji gerai pažinojo kaip baro lankytoją. 2020 m. spalio 17 d. apie 18 val. į barą atėjo vienas T., kuris gėrė alų. Po kažkiek laiko į barą atėjo vyras, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris kartu su T. sėdėjo prie vieno staliuko, nes jie buvo pažįstami. Pamena, kad prie kito staliuko, netoli nuo T., sėdėjo vyras vardu R., kuris buvo su šaliku raudonai baltu, kuris dar buvo su užrašais. Ji buvo už baro, nuo jų apie 1 metro atstumas, todėl viską gerai matė ir girdėjo. Ji pamatė, kaip R. su šaliku atsistojo ir priėjęs prie T. paprašė žiebtuvėlio, sakė „duok pridegt“. T. pasakė, kad neduos, pasakė garsiai. Iš kažko ankščiau ji buvo girdėjusi, kad T. buvo turėjęs kažkokią traumą, dėl ko jis sunkiai kalbėjo, o kai išgerdavo tai dar ir garsiai kalbėdavo. Po kažkiek laiko T. pasakė, kad išgers ir eis į lauką parūkyti ir tada pridegs. R. iškarto ant T. supyko, kažką T. labai grubiai, agresyviai, su keiksmažodžiais pasakė. R. dar kažką pasakė grasinančio, kad T. bus blogai. R. išėjo iš baro į lauką, nes jau buvo atsiskaitęs. A. dar nebuvo atėjęs. Parodė, kad ji pažįsta A., kuris taip pat yra baro lankytojas. „(duomenys neskelbtini)" supyko ant T., kodėl šis nedavė žiebtuvėlio, pasakė, kam tos problemos su tokiu agresyviu asmeniu. Tada į barą atėjo A., kuris nusipirko alaus ir jie visi trys nuėjo žaisti smiginio, kuris yra kitame baro gale, prie pat įėjimo į barą. Ji matė, kad tada prasidarė durys ir į barą įkišo galvą R., kuris su keiksmažodžiais kvietė į lauką T.. R. keikėsi, provokavo T. visokiais žodžiais, grasino jam. Ji tada nuo baro pradėjo šaukti, kad R. eitų lauk iš baro. R. išėjo. Dar po kelių sekundžių į lauką išbėgo T., o po kelių sekundžių į lauką išbėgo ir ji kartu su A.. Lauke prie baro durų stovėjo R. ir koliojo T. visokiais, necenzūriniais, baisiais žodžiais, provokavo muštis. T. ruošėsi eiti muštis, norėjo nusivilkti striukę, bet ji jam neleido. Ji tuo pačiu šaukė ant R., kad šis eitų lauk, sakė, kad jo daugiau neįleis į barą. R. buvo susinervinęs, į ją net nekreipė dėmesio, žiūrėjo tik į T. ir šaukė, kad T. bus blogai, grasino, naudojo visokius šlykščius keiksmažodžius. A. taip pat varė R. lauk, sakė nelįst, liepė eit lauk. Tada T. nusivilko striukę, užmetė ją ant jos ir per kokius du metrus nuo R. pradėjo abu su R. rankomis mosikuotis. Fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Jie visi judėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. R. atsitraukinėjo atbulas link tos pusės, o T. su A. ėjo link R.. Jie nesimušė, neturėjo jokio fizinio kontakto, tik žodinis konfliktas. Prie (duomenys neskelbtini) centro, prie kampo, R. staigiai paėmė nuo turėklo trinkelę, kurią atrodė, kad jau buvo ten pasidėjęs, ir sviedė ją į T. su A., pataikė A.. Ji nematė, į kurią vietą pataikė, bet vėliau jai A. pasakė, kad sužalojo jam alkūnę. R. numetęs trinkelę iškarto pradėjo bėgti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jos šalia viena kitos, perbėgo gatvę, o jam iš paskos bėgo A. su T.. Tuo metu į lauką jau buvo išėjęs „(duomenys neskelbtini)“ vardu J.. Per balkoną tuo metu šaukė vyras, šaukė, kad kvies policiją. Kai tas vyras pasakė, kad kvies policiją, ji įėjo į barą ir paskambino kitai barmenei R., kuri turi prieigą prie baro kamerų, kurios yra įrengtos viduje, ir pasakė, kad ši pažiūrėtų vyrą bare su raudonu šaliku ir kad jo daugiau į barą neįsileistų, pasakė, kad jis kažkoks nenormalus, nesveikas. Tik pabaigus kalbėtis į barą parėjo A., kuris pasakė, kad policija iškviesta. A. grįžo greitai, po kokių 5 minučių. Suprato, kad policiją iškvietė žmonės iš balkono. Matė, kad daugiabutyje, kuriame yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, balkone, kuris yra virš „(duomenys neskelbtini)“, buvo vyras ir dvi moterys. A. grįžęs jai pasakė, kad paliko tuos durnius, pradėjo gerti alų, o ji išbėgo į lauką. Kai išbėgo, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje nieko nebuvo, nematė nei T., nei R., ji grįžo į barą, pagalvojo, kad abu ir R., ir T. išsilakstė. Bare paklausė A., kas įvyko. A. pasakė, kad nebūtų nusivijęs R., jei šis nebūtų metęs plytos, kad nieko nebūtų buvę. A. taip pat sakė, kad jis davė R. per kojas ir kad taip R. pargriovė, sakė, kad paliko T. su R.. Jai besikalbant su A., atvažiavo greitoji pagalba, tada ir jie išėjo į lauką. A. nubėgo prie GMP, o grįžęs pasakė, kad T. guli, kad pilvas perpjautas, kad jam medikai neleido būti. A. jos paklausė, ar ji matė pas R. peilį. Visi, kas buvo bare, pasakė, kad peilio nematė. Parodė, kad A. labai pergyveno dėl to, kad paliko T. aiškintis su R.. Taip pat parodė, kad tada, kai pasakė barmenei R., kad to R. neįleistų į barą, ji iš vaizdo kamerų padarė R. nuotraukas, kuriose jis yra su kauke ir be kaukės, kurias pateikia prie apklausos protokolo (t. 2, b. l. 26-28, 30-31).

11.       Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį R. Š. pažįsta, kartu buvę įkalinimo įstaigoje. Žino, kad yra pakviestas į teismą dėl įvykio, kurio pats nematė, tik žino iš nuogirdų. Įvykio metu gyveno pas R. J., jis šiuo metu gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. R. Š. matė pas R. J. bute, kuomet kaltinamasis buvo parodytas per televizorių. Tačiau prieš jį parodant per televiziją, R. J. sakė liudytojui, kad R. Š. padūrė žmogų. R. J. pasakojo, kad pas jį buvo kompanija, buvo balius, kuomet R. Š. grįžo ir pasakė, kad jis susiginčijo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir padūrė žmogų. Sakė, kad R. užpuolė ir jis gynėsi. Apie peilį nieko nesakė. Liudytojas teigia, kad R. Š. neprigirdi, yra neadekvatus, toks jis nuo vaikystės.

12.       Kadangi liudytojas A. B. teigė nepamenantis visų aplinkybių apie kurias parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaityti balsu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis šiuo metu gyvena pas R. J. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. R. Š. pažįsta nuo vaikystės, kartu užaugo, kartu yra buvę įkalinimo įstaigoje. Paskutinį kartą R. Š. matė pas R. J., prieš tai, kai šis buvo parodytas per televiziją. Nei šią vasarą, nei rudenį su R. Š. nebendravo, buvo tik susitikęs pas R. J. bute. Parodė, kad dar prieš parodant R. Š. per televiziją, R. J. jau buvo pasakęs apie tai, kad R. Š. sakė, jog padūrė žmogų. R. J. pasakojo kad pas jį bute buvo balius, buvo kompanija ir grįžęs R. Š. visiems girdint pasakė, kad padūrė kažką bare „(duomenys neskelbtini)", kad susiginčijo su kažkuo. Apie peilį R. nieko nesakė. Parodė, kad jis pats pas R. Š. peilio nėra matęs. Parodė, kad R. Š. neprigirdi ir yra neadekvatus, kad toks jis nuo vaikystės (t. 2, b. l. 38-39).

13.       Liudytojo D. K. parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu perskaityti iš kurių matyti, kad liudytojas, apklaustas 2020 m. spalio 19 d. parodė, jog 2010-17 (apklausos protokole akivaizdžiai padaryta klaida – netiksliai nurodyti įvykio metai, neatskiriant nuo mėnesio, t. y. 2020 m. spalio 17 d.) apie 19 val. su drauge paspirtukais važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į namus. Paspirtukus paliko ant šaligatvio, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Kai išėjo iš parduotuvės pamatė, kaip nuo „(duomenys neskelbtini)“ baro link jų (duomenys neskelbtini) gatve atbėga trys vaikinai. Pirmas bėgo senis su šaliku, o jam iš paskos du vaikinai. Perbėgę gatvę jie susistumdė, nematė, kad kuris suduotų smūgius, tai buvo priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matė, kaip nuo tos vietos per važiuojamąją kelio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį pradėjo bėgti vienas vaikinas, atrodo, kad bėgo ne tas su šaliku, ne įtariamasis, o nukentėjęs. Parodė, kad nukentėjusysis buvo aukštas, todėl mano, kad bėgo jis, o nukentėjusiajam iš paskos bėgo tas senis su šaliku. Parodė, kad dar vienas vaikinas grįžo į barą. Jie grįžo į namus, pasiėmė pavedžioti du savo šunis, ėjo ten pat į (duomenys neskelbtini) gatvę, link (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš namų į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad jau atvykę policijos pareigūnai. Priėjo ir pamatė ant kelio gulintį žmogų, kuris buvo uždengtas plėvele. Neilgai pabuvę nuėjo link „(duomenys neskelbtini) “ autobusų stotelės ir ten ant grindinio pamatė kraują. Žmonių nebebuvo. Grįžo atgal ir pasakė pareigūnams. Tada prie jų atėjo vyras, kuris pasakė, kad matė įvykį ir papasakojo. Tas vyras sakė, kad buvo balkone ir matė, kaip perbėgę per (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) pusėje, mušėsi du vyrai, vienas pradėjo bėgti atgal link baro, bėgdamas nukrito ir nebesikėlė. Vyras sakė, kad matė, jog stumdėsi, mušėsi du, tai yra tas senis su šaliku ir nukentėjęs, kad jie buvo ant žolyno prie medžių, tas vyras sakė, kad peilio nematė (t. 2, b. l. 47- 48).

14.       Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti 2020 m. spalio 17 d. užfiksuota įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini), daugiaaukščiu namu. Įvykio vieta atvira vietovė, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Daugiabučio namo pirmame aukšte yra maisto prekių parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės pastato, 8 m atstumu nuo įėjimo į parduotuvę durų ir 3,80 m atstumu nuo pastato sienos, ant betoninio bortelio, prie metalinių turėklų yra padėtas tuščias, užsuktas, stiklinis, 200 ml talpos brendžio „Grand Duke“ butelis ir tuščias, užsuktas, plastikinis, 0,5 1 talpos gėrimo „RC Cola“ butelis. Nuo butelių kaklelių paimti biologiniai pėdsakų ėminiai, supakuoti į vokus Nr. 1, 2, kurie užplombuoti lipniomis plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Buteliai su galimais rankų pėdsakais paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 1, kuri užplombuota lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dalies rasta medicininė veido kaukė su nutraukta vienos pusės kaukės guma. Kaukė yra 0,25 m atstumu nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto ir 40, 20 m atstumu nuo sankryžos krašto su (duomenys neskelbtini) gatve. Kaukė su galimais biologiniais pėdsakais paimta ir supakuota į voką Nr. 3, kuris užplombuotas lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ant važiuojamosios dalies bortelio ir važiuojamojoje dalyje yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo. Dėmės yra ant bortelio 0,25 m atstumu nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto ir 34, 90 m atstumu nuo sankryžos krašto su (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ant asfaltuotos važiuojamosios dalies, šalia skiriamosios salelės su veja yra lavonas uždengtas medicininiu užklotu. Lavonas yra 8,73 m atstumu nuo dešinio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto ir 22,40 m atstumu nuo sankryžos krašto su (duomenys neskelbtini) gatve. Nuo galimai kraujo dėmių esančių ant bortelio, ant važiuojamosios dalies iki lavono yra raudonos spalvos dėmės galimai kraujo tyškalai. Paimti dėmių ėminiai, kurie supakuoti į vokus Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 9, kurie užplombuoti lipniomis plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Lavonas vyriškos lyties, guli ant nugaros išilgai važiuojamosios dalies, galva yra (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, kojos tiesios, praskėstos. Lavono dešinė ranka sulenkta per alkūnę, plaštaka yra apvyniota elastiniu bintu ir padėta ant krūtinės apatinės dalies. Ant dešinės rankos bevardžio piršto yra geltono metalo žiedas. Kairė ranka ištiesta į šoną, ant rankos yra juodas išmanusis laikrodis. Lavono rūbai yra pakelti į viršų ir matosi apnuogintas pilvas, kuris suteptas raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Rūbai priekinėje dalyje yra sutepti tamsiomis dėmėmis, galimai krauju. Prie lavono kairėje ir dešinėje yra raudonos spalvos galimai kraujo tyškalai. Krūtinės apatinėje dalyje, priekyje, kairėje yra durtinė žaizda. Lavono plaukai tamsūs, trumpi, burna pravira, akys atmerktos. Veido dešinėje yra medicininė kaukė. Lavono apranga: juodas – mėlynas džemperis su užtrauktuku, pilki marškinėliai, raudoni marškinėliai, mėlynos džinsinės kelnės su diržu metaline sagtimi, mėlynos apatinės kelnaitės, juodos kojinės ir juodi bateliai. Iš lavono rankų pirštų panagių paimti biologinių pėdsakų ėminiai, supakuoti į vokus Nr. 10, 11, kurie užplombuoti lipniomis plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinėse kelnių kišenėse rasti du praimti cigarečių pakeliai „NZ“, žiebtuvėlis, durų spynų raktų ryšulys su pakabuku, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Galinėje, dešinėje kelnių kišenėje rasta juoda odinė piniginė. Piniginėje yra piliečio T. J. tapatybės kortele ir darbo pažymėjimas, 5 eurų kupiūra, 10,77 euro monetomis, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, 2 ryšio operatorių papildymo kortelės, popieriaus lapas su užrašais, vokas. 2 cigarečių pakeliai „NZ“ ir žiebtuvėlis supakuoti į voką Nr. 12, kuris užplombuotas lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginė su daiktais supakuota į voką Nr. 13, kuris užplombuotas lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Durų spynų raktų ryšulys su pakabuku supakuotas į voką Nr. 14, kuris užplombuotas lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ supakuotas į voką Nr.15, kuris užplombuotas lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) pastato ant šaligatvio 6,30 m atstumu nuo pastato sienos ir 9,70 atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės krašto yra 18x10x5 cm dydžio betono luitas, kuris paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 2, kuri užplombuota lipnia plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pastate yra alaus baras „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 11-14, 16-30, 32-33).

15.       Iš 2020 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įvykio vieta yra kitoje pusėje kelio prieš pastatą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų stotelė, pažymėta autobusų stotelės ženklu, su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Stotelėje, ant grindinio rasti raudonos spalvos, galimai kraujo, pėdsakų takelis, kuris iš stotelės veda link gatvės. Paimti ėminiai su galimais biologiniais pėdsakais, kurie supakuoti į voką Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Prie raudonos spalvos dėmės Nr. 2 yra spjaudalas, nuo kurio paimtas ėminys su galimais biologiniais pėdsakais, kuris supakuotas į voką Nr. 4 (t. 1, b. l. 34-35, 37-41).

16.       Iš 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusios kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju. Į tai nurodo lavono tyrimo metu krūtinės kairėje pusėje rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda lygiais kraštais, 1200 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, širdiplėvės maišo sienelės kiauryminis pažeidimas 470 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje, kiauryminis širdies kairio skilveliu sienelė pažeidimas. T. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai valandos bėgyje iki 2020-10-17 19 val. 39 min. jo kūną apžiūrint GMP darbuotojams (duomenys neskelbtini) gatvėje. T. J. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu padaryta duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Į tai nurodo lygūs žaizdos kraštai, minkštųjų audinių trūkumo nebuvimas žaizdos kanale, žaizdos kanalo ilgis žymiai didesnis už žaizdos matmenis odoje. Durtinei-pjautinei žaizdai krūtinėje padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Gyvam asmeniui durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, sukėlusio gyvybei pavojingą būseną ir mirtį. T. J. nubrozdinimai kairėje plaštakoje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje padaryti keleto valandų bėgyje kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais: kietais paviršiais, reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimams kairėje plaštakoje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių. T. J. po durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio kiauryminiu pažeidimu jam padarymo trumpą laiką galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti ir kt.), kol susidariusi širdies tamponada krauju sukėlė širdies sustojimą ir mirtį. Mirusiojo T. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,84 % (promilės) etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. T. J. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, karfentanilio, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, karfentanilio, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (t. 1, b. l. 58-60).

17.       Iš 2021 m. sausio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kiek konkrečiai laiko T. J. po patirto durtinio - pjautinio krūtinės sužalojimo su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu galėjo atlikti aktyvius veiksmus (eiti, bėgti). Tikėtina, kad T. J. po minėto kūno sužalojimo galėjo būti aktyvus keletą minučių; 2) iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kiek kartų (vieną kartą ar daugiau) T. J. buvo nugriuvęs po patirto durtinio – pjautinio krūtinės sužalojimo su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, kol prarado sąmonę; 3) po padaryto durtinio – pjautinio krūtinės sužalojimo su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu T. J. išorinis kraujavimas iš žaizdos galėjo būti pastebimas ne iš karto, o po tam tikro laiko, skaičiuojamo minutėmis, nes po širdies sužalojimo kraujas pirmiausiai išsiliejo į širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmę, ir tik po to prasidėjo išorinis kraujavimas, pastebimas per drabužius; 4) iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kokia buvo nukentėjusiojo ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėtis darant durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą; 5) jeigu nukentėjusysis, patirdamas durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, buvo vertikalioje padėtyje, tai šis sužalojimas buvo padarytas smogiant iš apačios į viršų ir nežymiai iš kairės į dešinę link kūno vidurinės linijos projekcijos. Žaizdos kanalo ilgis nukentėjusiojo kūne artimas 12 cm. Peilis nebūtinai turėjo būti įsmeigtas per visą geležtę, nes smarkiai duriant audiniai suspaudžiami, taigi žaizdos kanalas gali būti ilgesnis už į žaizdą panardintos geležtės ilgį; 6) T. J. žaizda krūtinės kairėje pusėje padaryta duriančiai – pjaunančių savybių įrankiu. Į tai nurodo lygūs žaizdos kraštai, audinių trūkumo nebuvimas žaizdoje;7) T. J. padarytoje krūtinės žaizdoje užfiksuoti duriančiai – pjaunančio daikto ar įrankio tik grupinės priklausomybės požymiai, nenustatyta individualių įrankio savybių požymių. T. J. durtinė – pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje galėjo būti padaryta tokio peilio geležte, kaip apžiūrėjimui pateiktas peilis. Į tai nurodo kūne rastos žaizdos kanalo matmenų panašumas į apžiūrėjimui pateikti peilio geležtės matmenis (tomas 1, b. l. 68-69).

18.       2020 m. spalio 18 d. asmens apžiūros metu užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. parodė sužalojimą kairėje išorinės alkūnės dalyje, kur matyti sužalojimas – kirstinė žaizda, kuri kruvina. A. K. parodė, kad šis sužalojimas padarytas metant į jį betoninę trinkelę (t. 2, b. l. 1, 1- 5).

19.       2020 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, nukentėjusysis A. K. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 4, parodė, kad tai tas asmuo 2020 m. spalio 17 d. vakare bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), provokavo T. J. išeiti į lauką, lauke prie baro metė į jį, t. y. į A. K., šaligatvio trinkelę, vėliau jis šį asmenį pargriovė ir paliko su T. J. kalbėtis. Parodė manantis, jog tik šis asmuo, pažymėtas Nr. 4, ir nužudė T. J.. Šį asmenį atpažįsta iš visų bendrų veido bruožų, galvos formos, akių, nosies. Protokole nurodyta, kad asmuo, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 4, yra R. Š. (t. 1, b. l. 172-174 ). 

20.       Iš 2020 m. lapkričio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad nukentėjusysis A. K. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu. Parodė (duomenys neskelbtini) esantį barą „(duomenys neskelbtini)“, parodė lauke vietą, kur T. J. pastūmė R. Š., parodė, kaip pastūmė, parodė, vietą, kur R. Š. stovėjo, kai antrą kartą atėjo į barą, kurioje vietoje lauke stovėjo ir rūkė barmenė, kur stovėjo T. J., parodė, iš kurios vietos R. Š. pasiėmė trinkelę ir metė į juos, stovinčius prie baro. Parodė, kur jis stovėjo prie baro, į kurią kairės rankos vietą jam pataikė iš trinkelės, parodė kryptį, kur link po trinkelės metimo nubėgo R. Š., parodė vietą, kur priešais parduotuvę prie daugiabučio namo jis pasivijo R. Š. ir kur T. J. susistumdė su R. Š.. A. K. manekeno pagalba parodė, kaip rankomis pastūmė, parodė iš kurio daugiabučio namo balkono šaukė vyras. A. K. parodė, kur R. Š. nubėgo per (duomenys neskelbtini) gatvę į kitą gatvės pusę, kur jis pirmas nusivijo R. Š., o T. J. atbėgo iš paskos. A. K. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kelio ženklo "STOP", kurioje jis (duomenys neskelbtini) gatve pasivijo R. Š., parodė manekeno pagalba, kaip jis pakišo koją ir R. Š.. A. K. manekeno pagalba parodo, kaip jis spyrė pargriautam R. Š. į dešinį šoną, parodė, kad spyrė nestipriai. Manekeno pagalba A. K. parodė, kaip R. Š. pasikėlęs klūpėjo ant kelių, parodė vietą, kur prie R. Š. stovėjo jis pats ir parodė vietą, kur stovėjo T.. Parodė, kad būtent toje vietoje T. J. jam pasakė, kad jis nebemuštų ir eitų į barą, kad pats išsiaiškins su R. Š. (t. 1, b. l. 177-178, 181-189).

21.       Iš 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. vasario 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas G. G. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu (t. 2, b. l. 13-14, 18-24).

22.       Iš 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) A. K. nustatytas sužalojimas – kairės alkūnės randas po buvusios žaizdos; 2) sužalojimas galėjo būti padarytas 2–4 savaičių laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; 3) sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę alkūnę. Apžiūros metu sužalojime nėra išlikusių individualių žalojusio daikto savybių pėdsakų, todėl negalima tiksliau atsakyti kuo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; 5) A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 189).

23.       Iš 2020 m. spalio 29 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu R. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis (tomas 2, b. l. 79-83).

24.       Iš 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų (šaltųjų) ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas lenktinis peilis (t. 3, b. l. 32-34).

25.       Iš 2021 m. sausio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. padarytoje krūtinės žaizdoje užfiksuoti duriančiai – pjaunančio daikto ar įrankio tik grupinės priklausomybės požymiai, nenustatyta individualių įrankio savybių požymių. T. J. durtinė – pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje galėjo būti padaryta tokio peilio geležte, kaip apžiūrėjimui pateiktas peilis. Į tai nurodo kūne rastos žaizdos kanalo matmenų panašumas į apžiūrėjimui pateikto peilio geležtės matmenis (t. 1, b. l. 68-69 ).

26.       Iš 2020 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, pateiktos įvykio aplinkybės bei nurodyta, jog iš baro paimta SD atminties kortelė, kurioje užfiksuotas baro vidaus stebėjimo kamerų vaizdas (tomas 1, b. l. 9), bei atlikta baro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūra (t. 2, b. l. 152-154).

27.       Iš 2020 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodomos įtariamo asmens sulaikymo aplinkybės, bei paimti pareigūnų „Body“ kameros įrašai (t. 4, b. l. 1) ir šie įrašai apžiūrėti (t. 2, b. l. 156-157).

28.       Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto matyti, kad informacinėje sistemoje 2020 m. spalio 17 d. 19 val. 41 min. užfiksuotas pranešimas apie įvykį ir pateikiamas pranešimo garso įrašas (tomas 2, b. l. 81). Atlikta BPC pateikto garso įrašo apžiūra ir užfiksuota, kad 2020 m. spalio 17 d. 19.41 val. BPC apie įvykį praneša Greitosios medicinos pagalbos felčerė, nurodydama, kad „...vidury gatvės kraujo klane žmogus negyvas“ (t. 2, b. l. 85-86).

29.       Iš 2020 m. spalio 19 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) vadovas pateikė 2020 m. spalio 17 d. lauko (duomenys neskelbtini) gatvių vaizdo kamerų įrašus (t. 2, b. l. 90-91).

30.       Iš 2020 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 17 d. pateiktuose vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė NDTT vadovas, užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvių apžiūra. 1). Apžiūros metu nustatyta, kad įrašas prasideda 2020 m. spalio 17 d. 19.00 val. 19.18.48 val. nuo baro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės matomas einantis vyras, pagal bylos duomenis (aprangą) panašus į R. Š., su veido apsaugine kauke, pusilge striuke, šviesiomis kelnėmis, sportiniais batais su šviesiu dryžiu ant šono, ant kaklo šalikas, rankos striukės kišenėse. Vyras nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės, per perėją perbėga į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir nueina į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. 19.20.14 val. tas pats vyras grįžta atgal, vėl perbėga (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją, eina šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) greta (duomenys neskelbtini). 19.21.56 val. tas pats vyras vėl pasirodo einantis nuo baro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, vis atsisukdamas ir rodydamas kažkam į baro pusę ranka, taip rodo ir atsisuka iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės eidamas, galimai kažką kažkam aiškina kažkam. 19.22.11 val. vyras pasisuka į dešinę (duomenys neskelbtini) gatve ir dingsta iš kameros vaizdo. 19.44.43 val. tas pats vyras vėl grįžta nuo dešinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, avi tais pačiais batais su šviesiu dryžiu ant šono, vilki tamsias sportines kelnes, užsivilkęs lyg melsvos spalvos sportinę pūstą striukę su kapišonu, ant nugaros gerai atsispindi kažkoks ženklas, ant kaklo šalikas. Vyras numeta rūkytą cigaretę, kiša rankas į striukės, kelnių kišenes, tarsi kažko ieškodamas ar tikrindamasis, apsisuk, nueina prie lauko turėklų, prieina prie dviejų ateinančių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės moterų, jas kalbina, po to užsideda veido kaukę ir 19.45.20 val. nueina link įėjimo į barą. 19.45.50 val. tas pats vyras su šaliku vėl pasirodo, eina nuo baro pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, prieina (duomenys neskelbtini) pastato turėklus, pasilenkia ir nuo žemės pasiima kažką į ranką ir padeda prie arčiau baro esančių turėklų ant žemės. Tada vyras dedasi veido kaukę ir 19.46.20 val. vėl eina link baro įėjimo. 19.46.58 val. vėl pasirodo vyras su šaliku, jis atsisukęs į baro durų pusę kažką rodo, kažką kalba, aiškina, pradeda šokinėti, kaip prieš muštynes, jis kiek paeina į priekį, matosi ne visas, 19.47.14 val. nusiima veido kaukę, tai paeina į priekį, kur kamera nemato, tai vėl kiek atsitraukia atgal, iki 19.48.00 val. jo nesimato, po to vėl kameros jį filmuoja, jis vis žiūri į baro durų pusę, 19.48.03 val. matosi, kaip dešine ranka jis suduoda smūgį, kam – nesimato, tada iš karto atsitraukia kelis žingsnius atgal, dešinėje rankoje matosi kažkas, kas atspindi šviesą, sublyksi šviesiai, tas vyras atsitraukė dar atgal, nuo baro pusės pasirodo du vyrai: kairėje – pliktelėjęs su galimai melsva striuke, šviesiomis kelnėmis, šviesiais galimai sportiniais bateliais, dešinėje – su tamsiais batais, šviesiomis galimai džinsinėmis kelnėmis, vilki horizontaliomis juostomis megztiniu, dešinė ranka ties delnu lyg aprišta kažkuo, galimai „subintuota“. Du vyrai eina prie vyro su šaliku, tada tas vyras nuo žemės paima iš anksčiau pasidėtą prie turėklų kažkokį daiktą, 19.48.11 val. užsimoja ranka laikydamas tą daiktą. Vyras su dryžuotu megztiniu atsitraukia link baro, o pliktelėjęs jo draugas bando prieiti prie vyro su šaliku, kuris vis laiko pakeltą ranką su kažkokiu daiktu. Prie jų pribėga vyras su megztiniu ir tas vyras su šaliku pasileidžia nuo jų bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyras su šaliku atgaline ranka meta rankoje laikytą daiktą į netoli jo buvusį pliktelėjusį vyrą, 19.48.23 val. jie visi trys bėga per perėją (duomenys neskelbtini) gatvės link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. 19.49.40 val. pliktelėjęs vyras grįžta prie baro ir nueina, kamera jo nefilmuoja. 19.56.27 val. pliktelėjęs vyras išeina į lauką nuo baro pusės, pažiūri link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, ir nueina atgal link baro. 19.58.21 val. (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos atvažiuoja GMP su įjungtais švyturėliais. 20.00 val. Baigiasi vaizdo įrašas. 2). Toliau įjungiamas vaizdo medžiagos failas su filmavimu (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, filmuojama nuo (duomenys neskelbtini) pastato, matoma (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įrašas prasideda 19.30 val. 19.44.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės eina vyras pūsta galimai melsvos spalvos pūsta striuke, ant nugaros šviesą atspindintis ženklas. 19.44.44 val. jis nusuka į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės. 19.46.05 val. matosi tas pats vyras išėjęs iš už kampo pasilenkia ir galimai kažką pasiima nuo žemės. Vėl nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę pusę. 19.48.20 val. iš kairės pusės iš už pastato kampo išbėga vienas paskui kitą trys vyrai. 19.48.36 val. jie dingsta iš kameros zonos, jie nubėga link „(duomenys neskelbtini)“. 19.49.25 val. vienas iš bėgusių vyrų grįžta ir nueina link baro. Įrašas baigiasi 20.03.00 val. 3) Įjungus vaizdo medžiagos failą su filmavimu nuo (duomenys neskelbtini) pastato, matome (duomenys neskelbtini), filmuojamos tik baro prieigos ir šaligatvis, pačios gatvės nesimato. Įrašas prasideda 19.35.38 val., matosi baro laukinės įėjimo durys, bet ne visos, o apatinė pusė. 19.46.17 val. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į barą ateina vyras pūsta galimai melsvos spalvos pūsta striuke, ant nugaros šviesą atspindintis ženklas, jis užsideda veido kaukę ir įeina į barą. Toliau vaizdas peršoka į 19.48.08 val. laiką, matome jau agresyviai nusiteikusį vyrą su šaliku, kuris dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą, link jo nuo baro ateina du vyrai, vienas su melsva striuke ar džemperiu, kitas su dryžuotu megztiniu, dešinė ranka aprišta kažkokiu lyg „bintu“. 19.48.15 val. vyras su šaliku užsimojęs ranka, vyras su megztiniu nuo jo pasitraukia toliau link baro, o kitas vyras su melsvu džemperiu ar striuke eina link vyro su šaliku. Tada prie jo prisijungia vyras su dryžuotu megztiniu, ir vyras su šaliku pasileidžia bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės, o tie dviese jį nusiveja. Visi dingsta iš kameros filmavimo zonos (t. 2, b. l. 92- 94, 95-110).

31.       Iš 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai 2020 m. spalio 17 d. iš (duomenys neskelbtini) kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini) sankirtoje (t. 2, b. l. 111-112, 113-120).

32.       Iš 2021 m. vasario 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikti tiriamųjų vaizdo įrašų dominančių epizodų vaizdo kokybės pagerinimo veiksmai, po kurių gauti aštuoni vaizdo įrašai įrašyti į Verbatim DVD+R diską. Atlikus vaizdo kokybės pagerinimo veiksmus iš tirti pateiktų vaizdo įrašų atrinktų kadrų atspausdinti 22 vnt. 10x15 cm formato nuotraukų, kuriose geriausiai matosi užfiksuotas dominantis asmuo ir jo rankoje laikomas daiktas, šios nuotraukos taip pat įrašytos į Verbatim DVD+R diską (t. 2, b. l. 127-128, 130-151).

33.       Iš 2020 m. spalio 20 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos laborantas pateikė nukentėjusiojo T. J. rūbus, batus (tomas 2, b. l. 160- 161), kurie apžiūrėti 2021 m. kovo 10 d. apžiūros protokole. Apžiūros metu nustatyta, kad bliuzonas, juodos, pilkos, mėlynos spalvos su mėlynomis juostomis (dryžuotas), užsegamas užtrauktuku, su gobtuvu, suteptas netaisyklingomis formomis dėmėmis, galimai krauju, priekyje, kairiame šone išilginės krypties skylinis pažeidimas lygiais kraštais, 2,3 cm x 0,3 cm, nuo pažeidimo viršutinio krašto iki apykaklės siūlės 36 cm, iki užtrauktuko užsegimo krašto 15 cm. Palaidinė – pilkai žalios spalvos, ilgomis rankovėmis, kurios priekyje, kairėje pusėje, priekiniame paviršiuje išilginės krypties kiauryminis pažeidimas lygiais kraštais 2,2 cm x 0,1 cm, nuo pažeidimo viršutinio galo iki peties siūlės 35,5 cm. Kelnės - džinsinės, mėlynos spalvos su įvertu medžiaginiu diržu su metaline sagtimi, priekyje ties keliais ir aukščiau netaisyklingos formos dėmės, galimai kraujas, kelnių juosmuo ir diržas vietomis sutepti tamsiomis dėmėmis, galimai krauju. Bliuzonas – raudonos spalvos, trumpomis rankovėmis su baltu užrašu priekyje, kurio kairėje pusėje išilginės krypties kiauryminis pažeidimas 2,3 cm x 0,4 cm, nuo pažeidimo viršutinio galo iki petinės kairės siūlės 36 cm. Trumpikės – mėlynos spalvos, suteptos tamsiomis dėmėmis, galimai krauju. Kojinės – viena pora, tamsiai pilkos spalvos. Batai – 1 pora, juodos spalvos, suvarstomi raišteliais. „Bintas“ – elastinis, suteptas tamsiai rudomis, netaisyklingos formos dėmėmis, galimai krauju (t. 3, b. l. 36-37, 41-42, 49-61).

34.       Iš 2021 m. kovo 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti daiktai, paimti 2020 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu iš lavono T. J. kelnių kišenių: mobilaus ryšio telefonas su dėklu, raktų ryšulys (7 raktai), 2 vnt. cigarečių pakelių „Nz Gold“, žiebtuvėlis. Piniginė, kurioje rasti ir apžiūrėti: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kortelė Debit, papildymo kortelės – (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, popieriaus lapas su užrašu, vokas, 5 eurų kupiūra ir monetomis 10 eurų 77 centai (viso grynųjų 15,77 eurų). Apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas betono luitas, kurio viena pusė grublėta, nelygi, kita pusė lygi, luito dydis 11,0x18,0 cm., svoris 0.922 gr. (t. 3, b. l. 36-37, 43- 45).

35.       Iš 2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad : 1) T. J. panagių nuoplovose (14 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. Š. DNR profiliu su 99,999999999999999999999999% tikimybe; 2) atlikus DNR tyrimą, ant medicininės kaukės (11 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su R. Š. DNR profiliu ir kito nenustatyto asmens DNR profiliu; 3) atlikus DNR tyrimą, ant R. Š. striukės dešinėje ir kairėje kišenėse (7, 8 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Š. DNR profiliu su 99,999999999999999999999999% tikimybe; 4) T. J. panagių nuoplovose (13 mėg.), T. J. džemperio (15-19 mėg.) nuoplovose iš įvykio vietos (26-31 mėg.) rastas žmogaus kraujas; –alikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe (t. 3, b. l. 2- 5).

36.       Iš 2020 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis R. Š. pateikė striukę (t. 2, b. l. 162, 164-166).

37.       Iš 2020 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnė pateikė R. Š. daiktus- šaliką ir kvepalus (t. 2, b. l. 169-170, 173-175).

38.       Apžiūrėti R. Š. pateikti daiktai: šalikas – margas su piešiniais ir užrašais, raudonos, baltos spalvos, kurio dydis 20,0x157,0 cm. Striukė – mėlynos spalvos su gobtuvu, priekyje kairėje pusėje yra netaisyklingos formos tamsi dėmė, sutepimas, nugaroje, viduryje, pečių srityje yra šviesą atspindintis ornamentas. Tualetinio vandens dėžutė – pakuotė nepažeista, ant dėžutės užrašas „A. B.“ (t. 3 t., b. l. 36-38, 45-48, 62-63).

39.       Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2020 m. spalio 17 d. įvykio vietoje paimta medicininė vienkartinė veido kaukė (t. 3, b. l. 65-66, 68-69).

40.       Iš 2020 m . spalio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1) nustatyti R. Š. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame antakyje, abiejų plaštakų antruose krumpliuose, dešinės plaštakos IV piršte. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros, nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje; 2) sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; 3) R. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 81).

41.       Iš 2022 m. sausio 5-19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatomas psichikos sutrikimas – Emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimas bei Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, kurie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti; šiuo metu nustatomas psichikos sutrikimas – Emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimas bei Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, kurie netrukdo šiuo metu suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti; R. Š. gali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymus bei atlikti bausmę; R. Š. dėl psichinės būklės priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 6, b. l. 50-53).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte

42.       Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keturi alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, nagrinėjamai bylai aktualus būdas – įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-3-489/2022).

43.       BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nužudė žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas etikos bei moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-446/2011, Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-124/2014, Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-40-697/2017).

44.       Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-261/2009). Jeigu, be nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016).

45.       Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte. R. Š. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. K., liudytojų I. S., G. G., A. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu, bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokoluose, lavono apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokole, parodymų patikrinimo vietoje metu, BPC rašto, NDNT kamerose užfiksuoti ir vaizdo įrašų apžiūros protokole, savanoriško daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, bei liudytojo D. K. parodymai, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, šiuos parodymus vertinant bendrame kontekste, iš kurių nustatyta, kad R. Š. 2020 m. spalio 17 d. apie 19.25 val., viešoje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), po mažareikšmio konflikto bare, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą T. J. ir A. K. atžvilgiu – nežymiai sužalojo A. K. ir tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, tyčia dūrė vieną kartą tiksliai nenustatytu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu į krūtinę T. J., kuris mirė įvykio vietoje, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė T. J. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

46.       Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. spalio 17d. apie 19.25 val., nusikalstamos veikos padarymo vietoje – viešoje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamasis R. Š. bei nukentėję A. K. ir T. J.. Tai, kad nusikalstamas veikas padarė R. Š. nustatyta 2020 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, kuomet nukentėjęs A. K. atpažino R. Š., kaip asmenį provokavusį T. J. bare „(duomenys neskelbtini)“, sužalojusį nukentėjusįjį ir nužudžiusį T. J. (t. 1, b. l. 172-174); šiuos duomenis patvirtina ir NDNT vaizdo kameromis užfiksuotas įvykio vietoje buvęs kaltinamasis R. Š., nukentėjusiojo A. K., liudytojų I. S., G. G., A. B. parodymai, bei 2020 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. J. panagių nuoplovose (14 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. J. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. Š. DNR profiliu su 99,999999999999999999999999% tikimybe. Kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus – įžūlų elgesį viešoje vietoje, pasireiškusį fiziniu smurtu ir dūrimą nenustatytu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu T. J. į krūtinę, patvirtina byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

46.1.                      Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 17 d. jam nuėjus į barą „(duomenys neskelbtini)“, bei susitikus T. J., po kiek laiko į barą įkišo galvą kaltinamasis, kuris buvo ryškiu šaliku: baltos ir rožinės spalvos ir pradėjo T. grubiai įžeidinėti, siūlydamas išeiti iš baro. Nukentėjusiajam paklausus, kodėl kabinėjasi prie T., kaltinamasis nurodė, kad tai ne jo reikalas. Išėjus į lauką nukentėjusiajam ir T. J. iš baro parūkyti, lauke dar buvo barmenė, kaltinamasis toliau įžeidinėjo T. J., tarpusavyje susistumdė ir kaltinamasis, paėjęs atgal, pasiėmė nuo turėklo trinkelę ir paleido į T. J.. Trinkelė lėkė tiesiai T. į galvą, tuomet nukentėjęs užkišo kairės rankos alkūnę ir trinkelė trenkė į jo kairės rankos alkūnę, ją prakirto, bėgo kraujas. Kaltinamasis pradėjo bėgti, tuomet T. J. ir nukentėjęs A. K. nusivijo jį ir pasivijus kaltinamąjį, A. K. kirto per kojas, dėl to kaltinamasis nugriuvo. Nukentėjęs nurodė vieną kartą spyręs kaltinamajam į šoną, tačiau pribėgęs T. J. neleido daugiau mušti, liepė eiti atgal į barą, nurodydamas, kad pats išsiaiškins. Nukentėjęs grįžo į barą, ir po kiek laiko barmenė pasakė, kad atvyko Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) nubėgo prie jų ir jam buvo pasakyta, kad T. padarytas durtinis pilvo sužalojimas. Šiuos nuoseklius parodymus nukentėjęs patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 177-178, 181-189).

46.2.                      Nukentėjusiojo A. K. parodymus iš esmės patvirtina liudytoja I. S., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. spalio 17 d. dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 18-19 val. konfliktas tarp kaltinamojo ir T. J. prasidėjo nuo to momento, kuomet R. Š. paprašė T. J. žiebtuvėlio, tačiau jo negavo. Jie tarpusavyje apsižodžiavo ir kaltinamasis išėjo iš baro. Kadangi liudytoja neprisiminė parodymų, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija juos pagarsino vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, iš kurių matyti, jog liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės tas pačias konflikto tarp R. Š. ir T. J. pradžios aplinkybes, bei išsamiau nurodė, kad R. Š. paprašius žiebtuvėlio ir T. J. atsisakius jį duoti kaltinamajam, bei nurodžius, kad „išgers ir eis į lauką parūkyti, tada ir pridegs“, kaltinamasis iškarto užpyko ant T. J. ir labai grubiai, agresyviai su keiksmažodžiais pasakė T. J. kažką grasinančio ir išėjo iš baro, po kiek laiko grįžęs įžeidinėjo T. J., keiksmažodžiais kvietė T. išeiti į lauką, provokavo jį. T. buvo išėjęs į lauką, susistumdė su R. Š., po to grįžo į barą. Po kiek laiko vėl kaltinamasis provokavo T. išeiti į lauką ir, nors T. ruošėsi eiti muštis su kaltinamuoju, liudytoja teigia neleidusi jam to padaryti, o kaltinamajam liepė pasišalinti iš baro, nurodydama, kad daugiau jo neįleis, bei paskambino kitai barmenei, nurodydama, kad baro vidaus kamerose užfiksuoto agresyvaus kaltinamojo neįsileistų į barą.

46.3.                      Šie nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos I. S. parodymai dėl konflikto pradžios ir eigos, kaltinamojo R. Š. ir T. J. susistumdymo, nukentėjusiojo A. K. nežymaus sveikatos sužalojimo sutampa visiškai, juos neginčijamai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: apžiūros metu aprašytas ir 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas nukentėjusiajam A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kairės alkūnės sužalojimas (t. 2, b. l. 1-5, t. 2, b. l. 189), kuris, kaip užfiksuota 2020 m. spalio 17 d. NDNT lauko vaizdo kamerų (t. 2, b. l. 92-94, 95-110) padarytas kaltinamojo R. Š. mesta trinkele, paimta įvykio vietoje (t. 1, b. l. 34-35, 37-41). Kaip matyti iš NDNT vaizdo kamerose užfiksuoto 2020 m. spalio 17 d. vaizdo įrašo, 19.45,50 val., R. Š. įvykio vietoje pasiima kažką į ranką ir paimtą daiktą padeda prie arčiau baro esančių turėklų ant žemės, bei pasiėmęs iš anksto padėtą daiktą 19.48.11 val. juo užsimoja (t. 2, b. l. 92-110, 130-151). Pagal nuoseklius nukentėjusiojo A. K. ir liudytojo I. S. parodymus nustatyta, kad po kaltinamojo susistumdymo su T. J., R. Š. būtent nuo turėklų paimta trinkele, ją mesdamas į nukentėjusiuosius, sužalojo A. K.. Šie duomenys patvirtina, kad R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė įžūliais veiksmais, t. y. tarp R. Š. ir T. J. bare įvykus mažareikšmiui konfliktui dėl žiebtuvėlio, kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir buvo sutrikdyta bare buvusių asmenų rimtis – liudytoja I. S. turėjo nurodyti R. Š. pasišalinti iš baro, skambinti kitai barmenei, kad įspėtų dėl kliento agresyvaus elgesio, t. y. R. Š., be to toliau išprovokavo išeiti T. J. ir A. K. iš baro, su T. J. susistumdė, bei paleido iš anksto pasiruoštą trinkelę, kuri pataikė A. K. į kairės rankos alkūnę, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl R. Š. objektyviai atliktų veiksmų, kilo pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis, bei nukentėjusiajam A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nustatytas priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad kaltinamojo subjektyvinė pusė, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pasireiškė tiesiogine tyčia ir ši tyčia buvo susiformavusi iš anksto: R. Š. įžeidžiamais žodžiais provokavo T. J., trinkelę, kuria buvo sužalotas nukentėjęs A. K., buvo pasiruošęs iš anksto (po bare įvykusio konflikto su T. J. dėl žiebtuvėlio, kaltinamasis ieškojo daikto/įrankio įvykdyti nusikalstamą veiką) – tai patvirtina jau aptarti NDNT vaizdo kamerose užfiksuoti duomenys.

46.4.                      Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo A. K., liudytojų I. S., G. G. parodymų, R. Š., išprovokavęs konfliktą prie baro „(duomenys neskelbtini)“, sužalojęs nukentėjusįjį A. K., šalinosi iš įvykio vietos, tačiau nukentėję A. K. ir T. J. vijosi kaltinamąjį nuo baro iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur T. J. buvo sužalotas padarant jam durtinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, ko pasėkoje T. J. mirė. Tai, kad T. J. mirties priežastis durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje, neginčijamai nustatyta 2020 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad T. J. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlusios kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju. Į tai nurodo lavono tyrimo metu krūtinės kairėje pusėje rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda lygiais kraštais, 1200 ml kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, širdiplėvės maišo sienelės kiauryminis pažeidimas 470 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje, kiauryminis širdies kairio skilveliu sienelė pažeidimas. Specialisto išvadoje nurodoma, kad, kad T. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai valandos bėgyje iki 2020 m. spalio 17d. 19 val. 39 min. jo kūną apžiūrint GMP darbuotojams Šiaulių mieste, Vilniaus gatvėje ir T. J. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu padaryta duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu (t. 1, b. l. 58-60). Specialisto išvadoje nurodomas T. J. mirties laikas visiškai sutampa su duomenimis užfiksuotais BPC rašte (t. 2, b. l. 85-86). Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole (t. 1, b. l. 11-14, 16-30, 32-33), nukentėjusiojo A. K., liudytojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 177-178, 181- 189, t. 2, b. l. 13-14, 18-24), bei faktinės aplinkybės, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs A. K., liudytojai I. S., G. G., bei duomenys užfiksuoti liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje, juos vertinant bendrame įrodymų kontekste, patvirtino nusikalstamos veikos eigą, jog įvykyje dalyvavo trys asmenys: kaltinamasis R. Š. ir nukentėję T. J., bei A. K., kuris iki T. J. nužudymo grįžo į barą „“(duomenys neskelbtini)“. Neginčijamai nustatyta, kad T. J. mirė nuo kaltinamojo R. Š. objektyviai atlikto veiksmo – dūrio nenustatytu duriančiu/pjaunančiu įrankiu, daiktu, tai patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir jau aptartų įrodymų visuma, be kita ko šią nustatytą faktinę aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai, nurodant, kad jo ir kaltinamojo pažįstamas R. J. teigė, jog R. Š. pasakojęs „padūręs žmogų“ prie „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. prie „(duomenys neskelbtini)“ baro). Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats kaltinamasis, viso teisminio proceso metu teigdamas, kad jis „gynėsi“.

46.5.                      Nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo R. Š. veiksmų, t. y. dėl dūrio nenustatytu duriančiu/pjaunančiu įrankiu, daiktu į krūtinę nukentėjusiajam T. J., padarytas kūno sužalojimas: durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies kairio skilvelio sienelės kiauryminiu pažeidimu, sukėlęs kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju, kilo realūs padariniai– nukentėjusiojo T. J. mirtis.

46.6.                      Vertinant ar veika padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia, atsižvelgiama į objektyviai atliktus veiksmus, bei į paties kaltinamojo suvokimą. Nustatyta, kad T. J. mirtį sukėlė suduotas vienas smūgis jam į krūtinę duriančiu pjaunančiu daiktu, o R. Š. viso teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad „gynėsi“, neaiškindamas jokių įvykio aplinkybių. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, durdamas kitam asmeniui į krūtinės sritį, negalėjo nesuprasti, kad tokie dūriai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-28-976/2015). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryta netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimiems padariniams. Pripažinti R. Š. padarius veiką tiesiogine tyčia nepakanka duomenų visumos.

46.7.                      Teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai R. Š. inkriminuotos chuliganiškos paskatos nužudant T. J., kadangi nukentėjęs nužudytas panaudojant menkavertę dingstį, t. y. dėl menkavertės priežasties, kurios atsiradimą be kita ko pats kaltinamasis ir išprovokavo. Akivaizdu, kad į T. J. atsisakymą duoti žiebtuvėlį R. Š., reakcija buvo neadekvati situacijai ir kaltinamojo pavojingi nusikalstami veiksmai lėmė nukentėjusiojo T. J. mirtį.

47.       Veikos baigtinės, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti ir R. Š. kaltei pagrįsti. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir kilusias pasekmes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 284 straipsnį ir BK 129 straipsnio 2dalies 8 punktą.

48.       Liudytojai I. S. patvirtinus, kad įvykio dieną kaltinamasis R. Š. vartojo iš anksčiau pasidėtą limonadą ir, nesant byloje jokių kitų duomenų apie R. Š. neblaivumą įvykio metu, iš pareikšto kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, kad R. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinimo esmės nekeičia.

Dėl būtinosios ginties

49.       Kaltinamasis R. Š. viso proceso metu teigė, kad gynėsi, nenurodydamas jokių šiuos žodžius patvirtinančių aplinkybių. Iš šio išsireiškimo (naudojo tik keli žodžiu – „aš gyniausi”, „buvo gynyba“), teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis teigia, jog darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

50.       BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017).

51.       Teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus, nepripažįsta buvus R. Š. veiksmuose būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių.

51.1.                       Iš byloje esančių faktinių duomenų – 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvados Nr. G 1357/2020(04), nustatyta, kad R. Š. buvo padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame antakyje, abiejų plaštakų antruose krumpliuose, dešinės plaštakos IV piršte; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais; sužalojimai padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros, nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir R. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 81). Akivaizdu, kad padarytas nežymus sužalojimas pagal padarymo laiką ir nustatytų sužalojimų mechanizmą koreliuoja su įvykiu. Taip pat nustatyta, kad nukentėjęs A. K., norėdamas sustabdyti bėgantį ir konfliktą išprovokavusį R. Š., sudavė (kaip nurodo nukentėjęs – „kirto“) kaltinamajam per kojas, dėl to R. Š. nugriuvo, nugriuvusiam spyrė į šoną ir logiška, kad griuvimo metu galimai buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti gyvybei nepavojingi sužalojimai.

51.2.                      Nukentėjęs A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad, pargriovus R. Š., prie jų pribėgo T. J. ir nurodė A. K. grįžti atgal į barą, tai nukentėjęs A. K. ir padarė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojos I. S. parodymai, nustatant, kad A. K. vienas grįžo į barą, teigdamas, jog T. J. liko aiškintis su R. Š.. Šiuos parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu liudytojo D. K. nurodyta aplinkybė, kad „senis su šaliku (kaltinamasis R. Š.) nusivijo nukentėjusįjį (T. J.), o įvykio vietoje buvęs dar vienas asmuo grįžo į barą, vertinant šiuos parodymus bendrame įrodymų kontekste. Šių duomenų visuma patvirtina nukentėjusiojo A. K. nurodomą faktinę aplinkybę, kad jis grįžo į barą, palikęs T. J. ir R. Š. vienus. Kaip matyti liudytojas G. G. įvykių eigą matė epizodiškai, be kita ko teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galimai dalies įvykio nepastebėjo, tačiau akivaizdžiai matė, kad įvykio vietoje asmenys stumdėsi, tačiau nesimušė.

51.3.                      Vertinant aptartą faktinę situaciją ir sprendžiant esminį klausimą – ar buvo pavojingas kėsinimasis ir ar jis buvo realus, pagal faktinius byloje duomenis nustatyta, kad nukentėjusiojo T. J. elgesys nekėlė grėsmės tiek, jog būtų galima pripažinti kaltinamojo veiksmus atliktus būtinosios ginties situacijoje: kaltinamąjį pasivijo du asmenys, kurių vienas – A. K. parvertė kaltinamąjį, tačiau iš karto po kaltinamojo nugriovimo pasišalino iš įvykio vietos. Darytina išvada, kad tuo metu, kai R. Š. sužalojo T. J., jie buvo dviese ir pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą, nustatyta, kad T. J., pribėgęs prie kaltinamojo, jokio smurtinio veiksmo R. Š. atžvilgiu neatliko. Šios aplinkybės patvirtintos liudytojo G. G., nurodant, kad trys asmenys susistumdydavo, bet muštynių nebuvo, bei D. K. apklausos protokole užfiksuotuose duomenyse ir specialisto išvadoje fiksuoti R. Š. padaryti nežymūs sužalojimai: odos nubrozdinimai kairiame antakyje, abiejų plaštakų antruose krumpliuose, dešinės plaštakos IV piršte, kurie, kaip jau minėta anksčiau, koreliuoja su A. K. pastūmimu ir jo nugriuvimu. Įvykio vietos ir lavono apžiūros metu prie mirusiojo nebuvo rastas joks duriamas-pjaunamas įrankis, tuo tarpu akivaizdu, kad kaltinamasis su savimi turėjo nenustatytą duriantį pjaunantį daiktą ar įrankį, kurį, pribėgus T. J., nedelsiant ir panaudojo. Aptartų duomenų visuma paneigia bet kokios kaltinamajam kilusios grėsmės realumą ir tai duoda teisėjų kolegijai pagrindo prieiti prie išvados, kad įvykio vietoje nekilo pavojingas, realus ir akivaizdus pavojui R. Š. gyvybei. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuoti buvus būtinosios ginties situaciją, nėra jokio pagrindo.

53.       Pažymėtina, kad nenustačius šioje nagrinėjamoje byloje susidariusios teisėtos būtinosios ginties situacijos, t. y. pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajam reikėjo gintis suduodant nukentėjusiajam peiliu į krūtinę, kaltinamojo R. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų peržengimas (BK 28 straipsnio 3 dalis).

Bausmės ir jų skyrimo motyvai

54.       R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmes R. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinius vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, šių veikų stadiją, kaltininko asmenybę.

55.       R. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi 2 punktu pripažintas itin pavojingu recidyvistu (t. 3, b. l. 113). Remiantis 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. NX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo, Nr. IX-1162, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais, todėl šiuo atveju R. Š. laikytinas pavojingu recidyvistu BK 27 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi R. Š. teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, BK 27 straipsnio 5 dalies taikymas neaptariamas.

56.       Kaltinamasis R. Š. teistas daugetą kartų (t. 3, b. l. 110–124), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 86-109), nedirbantis (t. 3, b. l. 85), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 3, b. l. 84), (duomenys neskelbtini) PN informacijoje nurodoma, kad atliekant bausmę pataisos įstaigoje buvo baustas vieną kartą. Nusikalstamo elgesio vertinimas pagal OASys metodiką netaikytas, kaltinamajam atsisakius pasinaudoti įstatymo suteikta teise iš pataisos įstaigos išeiti anksčiau laiko taikant lygtinį paleidimą (t. 3, b. l. 200), kitų asmenį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryta viena labai pavojinga veika ir šiam nusikaltimo padarymui kaltinamasis panaudojo specialiai kūnui žaloti pritaikytą įrankį – nenustatytą duriantį pjaunantį daiktą ar įrankį, kita – pavojinga veika. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte sukėlė negrįžtamas pasekmes, ji padaryta netiesiogine tyčia, , kita – BK 284 straipsnyje– tiesiogine tyčia, abi veikos baigtinės.

57.       BK 56 straipsnyje reglamentuota, kad „pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais”.

58.       R. Š. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, šiuo nuosprendžiu pripažįstamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad siekiant bausmės tikslų, siejant juos su kaltinamajam būsimu bausmės poveikiu, atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įstatymų nesilaikymą ir akivaizdų abejingumą bet kokioms žmogiškosioms vertybėms, bei vedamą nesocialų gyvenimo būdą: nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturi pastovios gyvenamosios vietos, t. y. susiformavusi negatyvi asmenybė, kuri visiškai nededa jokių pastangų integruotis į visuomeninį gyvenimą, grįstą teisės normų laikymusi, priešingai – jas ignoruoja darant nuolatinius teisės pažeidimus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, vadovaujanti BK 56 straipsnio normomis, t. y. didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuri atitiks padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

59.       Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio normų, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir nesant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos, nėra. Taip pat taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų, atsižvelgiant į anksčiau aptartų duomenų visumą, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, nėra. Bausmių, numatytų sankcijose, skyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

Civiliniai ieškiniai

60.       Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti A. J., A. J., R. J.. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo R. Š. priteisti 5001 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalas (t. 4, b. l. 185-186). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei įstatyminė nukentėjusiojo A. J. atstovė R. J. taip pat pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo R. Š. priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą R. J. naudai, bei 30 000 Eur neturtinę žalą A. J. naudai (t. 5, b. l. 51-52).

61.       BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK109 straipsnis). BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija).

62.       Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

63.       Byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. Š. atlikti neteisėti veiksmai nulėmė nukentėjusiojo T. J. mirtį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir veikos pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiųjų A. J. – nukentėjusiojo T. J. motinos, R. J. – buvusios sutuoktinės ir A. J. – mažamečio sūnaus, civiliniai ieškiniai pateikti pagrįstai.

64.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. prašo priteisti turtinę žalą – 5001 Eur. Pagrįsta dokumentais išlaidų suma – 4851 Eur: kapavietės įrengimas –3420,00 Eur, bei laidojimo paslaugos 1171,00 Eur ir 260 Eur (t. 5, b. l. 191-192). Dokumentais nepagrįsta 150 Eur, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. J. nenurodė, kur buvo panaudota civiliniame ieškinyje nurodoma dokumentais nepagrįsta 150 Eur suma, todėl jos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš R. Š. priteistina 4851 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios A. J. naudai.

65.       Nukentėjusioji A. J. dėl R. Š. neteisėtos veikos – T. J. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko sūnaus. Prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį turi atitikti protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų. Šiuo atveju sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad tarp nukentėjusiosios A. J. ir jos sūnaus T. J. buvo artimas ryšys: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai pasakojo apie artimą bendravimą su sūnumi, kuris padėdavo nukentėjusiajai buityje. Po sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė didelį šoką, stresą, jai pablogėjo sveikata, iki šiol jaučia baimę, artimo žmogaus netekties skausmą, iki šiol ją kankina nemiga, stresas, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, psichologus, nukentėjusiajai nustatytas potrauminis streso sutrikimas (t. 4, b. l. 192), todėl neginčijamai nustatyta, kad sūnaus praradimas sukėlė nukentėjusiajai neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su jo praradimu.

66.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. atstovė R. J. ieškinyje teigia, kad dėl jos buvusio sutuoktinio ir vaiko tėvo T. J. nužudymo neturtinę žalą patyrė tiek ji pati, tiek ir mažametis sūnus A., todėl prašo kiekvienam iš jų priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos. Nustatyta, kad R. J. buvo išsituokusi su T. J., tačiau ir po ištuokos jie kartu gyveno, augino bendrą vaiką A., juos siejo šilti santykiai, stiprus emocinis ryšys, su T. J. nukentėjusioji kūrė šeimos ateities planus, bendrai tvarkė buitį, kaip teigė R. J. – T. J. buvo šeimos maitintojas. Po T. J. staigios ir netikėtos mirties nukentėjusiajai atsirado baimės jausmas, patyrė stresą, teko kreiptis į gydytojus. Sūnus A. po tėvo mirties tapo emocingesnis, greitai susinervina, pradeda verkti, reikalauja aplinkinių padidinto dėmesio, jam labai trūksta tėvo, todėl neginčijamai nustatyta, kad mirus T. J., tėvui ir buvusiam sutuoktiniui su kuriuo gyveno kartu R. J., praradimas sukėlė nukentėjusiesiems R. J. ir A. J. skausmą, nepatogumus, stresą, bei neigiamus dvasinius išgyvenimus.

67.       Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-49-693/2019, Nr. 2K-9-697/2017, Nr. 2K-191-942/2021). Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-171-511/2016, Nr. 2K-221-511/2018, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-371-697/2018) priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, Nr. 1A-255-177/2017, Nr. 1A-56-449/2018 ir kt.).

68.       Nustatyta, kad nukentėję ir civiliniai ieškovai neginčytinai patyrė neturtinę žalą praradę artimą asmenį. Kaltinamasis R. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nustatyta veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, be kita ko šią veiką pradėjo, provokavo pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, tačiau yra darbingas asmuo, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, bei formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtines žalas iš esmės už analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas, išlaikant pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir kaltinamojo teisinės padėties, nukentėjusiųjų A. J., R. J. ir A. J. ieškiniai neturtinei žalai atlyginti mažintini, nustatant, kad nukentėjusiajai A. J. padarytos neturtinės žalos dydis – 20 000 Eur, R. J. – 10 000 Eur, A. J. – 25 000 Eur.

69.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios A. J., R. J., A. J. ieškiniai tenkinami iš dalies ir iš kaltinamojo R. Š. priteistina 4851 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios A. J. naudai, 10 000 Eur neturtinės žalos R. J. naudai ir 25 000 Eur neturtinės žalos A. J. naudai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

70.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas: 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 15), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Š. 636,75 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus, 75 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. J., 2021 m. birželio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 69), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Š. 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. J., bei 2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 133), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Š. 459,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. J..

71.       Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 188), kuria prašoma priteisti valstybei iš R. Š. 567,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 50 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. Š..

72.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

73.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

74.       Kaltinamasis R. Š. yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį (nustatyta, kad nedirba, neturi gyvenamosios vietos, tačiau akivaizdu, kad savo pasirinkto gyvenimo būdo nekeičia ne dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių), išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui ir nors kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė ilgam terminui, ši aplinkybė neatleidžia R. Š. nuo prievolės atlyginti ne tik civilinius ieškinius, bet ir proceso išlaidas, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tenkinami visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai

75.       Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi ir sprendimai dėl daiktinių įrodymų (BPK 307 straipsnio 6 dalis).

76.       Teismas nustatė, kad tiriant nusikalstamą veiką buvo paimti: peilis (kratos metu), bliuzonas segamas priekyje, betono luitas, džemperis; džinsinės kelnės su įvertu medžiaginiu diržu, raudonos spalvos palaidinė, elastinis tvarstis („bintas“), pora pilkos spalvos kojinių, mėlynos spalvos apatinės kelnaitės („trumpikės“), batai, medicininė kaukė. Taip paimti biologiniai pėdsakai ir supakuoti į vokus: Nr. 1-4 (biologiniai pėdsakai, paimti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sustojime „(duomenys neskelbtini)", Nr. 3-11 biologiniai pėdsakai, paimti (duomenys neskelbtini). Į vokus supakuoti A. K. lyginamieji pavyzdžiai, R. Š. lyginamieji pavyzdžiai. Dėžėje Nr. 1. supakuoti: stiklinis butelis „Grand Duke brandy" ir 1 plastikinis 0,5 l talpos butelis su užrašu „Coca Cola“. Į voką sudėti T. J. nagai, plaukai, voke Nr. 2 nuoplova su biologiniais pėdsakais nuo stiklinio butelio „Grand Duke brandy" ir voke Nr. 1 nuoplova su biologiniais pėdsakais nuo plastikinio butelio „Coca Cola" (t. 3, b. l. 71-75), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, jie, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); R. Š. priklausantys daiktai: šalikas, striukė ir kvepalų dėžutė su užrašu „A. B.", saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. nutarimu nukentėjusiajai R. J. grąžinti daiktai: mobilaus ryšio telefonas, raktų ryšulys – 7 raktai, 2 vienetai cigarečių pakelių NZ GOLD, žiebtuvėlis, piniginė su joje esančiais daiktais, t. y. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kortele Debit, papildymo kortele - (duomenys neskelbtini)“; popieriaus lapu su užrašu, vokas su užrašu „Asmens dokumentų išrašymo centras“, grynieji pinigai – 5 eurų kupiūra ir monetomis 10 eurų 77 centus – viso 15, 77Eur (t. 3, b. l. 76-77), paliktini nukentėjusiosios R. J. neribotai nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 7 CD laikmenos pridėtos prie bylos (4 tomo viršelio gale), paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

77.       Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 6–7 dalimis, 308, 310 straipsniais, 313 straipsnio 3, 4 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

        R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

        R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę R. Š. skirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

        Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

        Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-10-18 iki 2022-03-02.

        Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

        Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 4851 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) turtinės žalos ir 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos A. J. naudai.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. J., A. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš R. Š. priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos R. J. naudai ir 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos A. J. naudai, paskiriant priteistą 25 000 Eur A. J. neturtinę žalą uzufrukto teise tvarkyti R. J. iki A. J. pilnametystės.

Iš R. Š. valstybės naudai išieškoti 405,50 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 50 ct) už nukentėjusiajam A. J., 459,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) už nukentėjusiajai A. J. ir 405,00 Eur (keturis šimtus penkis eurus) už nukentėjusiajai R. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš R. Š. valstybės naudai išieškoti 567,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 50 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1.       Peilį, bliuzoną segamą priekyje, betono luitą, džemperį; džinsines kelnes su įvertu medžiaginiu diržu, raudonos spalvos palaidinę, elastinį tvarstį („bintą“), porą pilkos spalvos kojinių, mėlynos spalvos apatines kelnaites („trumpikes“), batus, medicininę kaukę, vokus Nr. 1-4 su biologiniais pėdsakais, paimtais (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame sustojime „(duomenys neskelbtini)", vokus Nr. 3-11, su biologiniais pėdsakais paimtais (duomenys neskelbtini), voką su A. K. lyginamaisiais pavyzdžiais, voką su R. Š. lyginamaisiais pavyzdžiais, dėžėje Nr. 1. esančius: stiklinį butelį „Grand Duke brandy" ir 1 plastikinį 0,5l talpos butelį su užrašu „Coca Cola“, voką su T. J. nagais, plaukais; voką Nr. 2 su biologiniais pėdsakais nuo stiklinio butelio „Grand Duke brandy", voką Nr. 1 su biologiniais pėdsakais nuo plastikinio butelio „Coca Cola", saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.

2.       2021 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. nutarimu nukentėjusiajai R. J. grąžintus daiktus: mobilaus ryšio telefoną, raktų ryšulį – 7 raktus, 2 vienetus cigarečių pakelių NZ GOLD, žiebtuvėlį, piniginę su joje esančiais daiktais, t. y. asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kortele Debit, papildymo kortele - (duomenys neskelbtini)“; popieriaus lapu su užrašu, voką su užrašu „Asmens dokumentų išrašymo centras“, grynuosius pinigus – 5 eurų kupiūrą ir monetomis 10 eurų 77 centus – viso 15,77 Eur, palikti nukentėjusiosios R. J. neribotai nuosavybei.

3.       Šaliką, striukę ir kvepalų dėžutę su užrašu „A. B.", saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti R. Š..

4.       CD laikmenas – 7 vienetus, pridėtas prie bylos, palikti saugoti byloje. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjai                                                                                                   Nijolė Matuzevičienė

            Ernesta Montvidienė

            Gražvydas Poškus