Civilinė byla Nr. e2A-210-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06752-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.13; 2.4.5; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-969-475/2023 pagal ieškovų A. K. ir V. M. ieškinį atsakovei E. O. M. dėl leidimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įregistruoti pastatą po rekonstrukcijos valstybės įmonėje Registrų centre, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir V. M. (toliau kartu – ir ieškovai) ieškiniu prašė leisti ieškovams be atsakovės E. O. M. (toliau – ir atsakovė) sutikimo teikti ir gauti visoms valstybinėms ir nevalstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms reikalingus dokumentus, įteisinant atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, bei įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstrukcijos VĮ Registrų centre atsakovės vardu.
2. Nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. M. motina ir nepilnamečio ieškovo V. M. močiutė. I. V. M. yra mirusio V. M. sūnus ir įstatyminis įpėdinis. Į V. M. palikimą pretenduoja ir kita įstatyminė atstovė – jo dukra A. M.. Ieškovės A. K. ir mirusio V. M. faktinė šeima gyveno atsakovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997 metų. Ieškovai po V. M. mirties ir toliau gyvena ginčo gyvenamajame name. Nurodė, kad tarp atsakovės ir jos sūnaus šeimos buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Ieškovės šeima, gyvendama atsakovei priklausančiame name, atliko jo kapitalinę rekonstrukciją. Ieškovai pažymi, kad atsakovė niekada neprieštaravo daromiems namo pagerinimams. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė bylą, kurios metu buvo nustatyta, kad ieškovai gyveno ginčo name, kuriame buvo atlikta rekonstrukcija. Be to, buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo paskaičiuota rinkos vertė dėl atliktų pagerinimų padidėjo. Nepaisant to, ieškovės A. K. reikalavimas, pareikštas atsakovei, dėl kompensacijos priteisimo buvo atmestas, nes nustatyta, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta be leidimo ir nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė A. K., nebūdama gyvenamojo namo savininke, negali kreiptis į kompetentingas institucijas dėl rekonstrukcijos įteisinimo ar leidimo statybai gavimo, o atsakovė piktybiškai vengia tą padaryti, nenorėdama ieškovei mokėti piniginės kompensacijos už atliktus pagerinimus. Ieškovų nuomone, šio ieškinio atmetimas paneigtų jų teisę į nuosavybę, kadangi apsunkintų arba apskritai eliminuotų galimybę, įteisinus gyvenamojo namo rekonstrukciją, prisiteisti iš atsakovės kompensaciją už jai priklausančio gyvenamojo namo rinkos vertės padidėjimą. Kitu atveju atsakovė nepagrįstai praturtės ieškovų sąskaita. Pažymėjo, kad ieškovai siekia įteisinti ginčo namo rekonstrukciją bei įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstrukcijos atsakovės vardu. Ieškovai nesiekia įgyti nuosavybės savo vardu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieškovams paskirti baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Nurodė, kad ieškovai negali būti vertinami kaip statytojai įstatyme numatytais pagrindais, atitinkamai neturi teisės reikalauti gauti statybą leidžiančių dokumentų ir įteisinti savavališką statybą. Ieškovai nėra gyvenamojo namo, kurio rekonstrukciją savavališkai tariamai atliko, savininkai, nėra jo statytojai, todėl jų teisės nėra pažeistos ir jie neturi teisės reikšti ieškinį dėl savavališkos statybos įteisinimo be atsakovės, kaip namo savininkės, sutikimo. Ieškovų reikalavimas atlikti tam tikrus juridinius veiksmus be vienintelės gyvenamojo namo savininkės sutikimo, kurie sukels jai atitinkamas teises ir pareigas, yra visiškai nepagrįstas ir negalimas. Panaudos gavėjas turi teisę į daikto pagerinimus tik jeigu buvo gavęs panaudos davėjo sutikimą dėl tokių pagerinimų. Tuo tarpu pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą pabrėžė, kad visi statybos darbai buvo atlikti be atsakovės žinios ir su ja nieko nederinus, todėl sutikimas negalėjo būti duotas. Todėl ieškovai neturi jokios teisės į kompensaciją už pagerinimus.
4. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus.
5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas, jei ieškovai, be kita ko, įrodytų, jog jie atitinka teisės aktuose įtvirtintas sąlygas statytojo teisei įgyvendinti.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno
apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 778,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui A. M. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 25,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsakovės prašymą skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas atmetė.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, 1985 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei priklausančiu turtu naudojosi jos sūnus V. M., miręs (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovais A. K. ir nepilnamečiu sūnumi V. M., gimusiu (duomenys neskelbtini)., o po V. M. mirties name toliau gyvena ir nurodytu turtu naudojasi ieškovai. Į bylą pateiktas Teismo eksperto prof. dr. S. M. 2021 m. rugsėjo 16 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kompleksinės teismo ekspertizės aktas, kurio II dalies 56 puslapyje 3 atsakyme yra nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskaičiuota rinkos vertė po atliktų pagerinimų 2021 m. rugpjūčio 31 d. dienai 185 932,60 Eur, t. y. dėl pagerinimų padidėjo 160 198,13 Eur, dėl rinkos pokyčių 25 734,47 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad E. O. M. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl A. K. ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, garažo, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini). Minėto ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1193-752/2022. A. K. minėtoje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė iš E. O. M. priteisti 80 099,06 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) vertės padidėjimą, arba 52 247,64 Eur piniginę kompensaciją už minėto nekilnojamojo turto atliktus statybos–remonto darbus. Kauno apylinkės teismas nurodytoje civilinėje byloje 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu E. O. M. ieškinį tenkino, o A. K. priešieškinį atmetė. Teismas, atmesdamas priešieškinį, pažymėjo, kad tarp E. O. M., jos mirusio sūnaus V. M. bei A. K. ir nepilnamečio sūnaus V. M. buvo susiklostę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos santykiai ir jie turėjo panaudos davėjo (E. O. M.) abstraktų leidimą daryti ginčo gyvenamojo namo pagerinimus. Todėl teismas pripažino, kad A. K. turi teisę reikalauti iš E. O. M. turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo name atliktiems statinio rekonstravimo darbams buvo būtinas Pastato rekonstravimo projektas ir gautas statybos leidimas. A. K. pripažinus, kad statybą leidžiančių dokumentų ji neturi, teismas atliktus darbus vertino kaip savavališką statybą. Teismas sprendė, kad daikto pertvarkymas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Šiuo pagrindu teismas A. K. priešieškinį dėl kompensacijos priteisimo atmetė. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1016-343/2022 pagal ieškovės E. O. M. ir atsakovų A. K. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo yra sustabdyta iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia įteisinti savavališką statybą. Ieškovė pateikė į bylą architekto G. J. parengtą vienbučio gyvenamojo namo, 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos savavalinės statybos įteisinimo projekto kopiją. Ieškovė A. K., nebūdama gyvenamojo namo savininke, negali kreiptis į kompetentingas institucijas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimo ar leidimo statybai gavimo, o atsakovė vengia tai atlikti.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovams, siekiant įteisinti statinio rekonstrukciją, yra aktualu įvertinti ieškovų atitikimą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota atsakovės vardu. Duomenų apie ieškovų nuosavybės ar kitas daiktines teises į nurodytą statinį nėra. Todėl pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą ieškovai patys negali, kadangi neatitinka SĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Šiuo atveju, norint įgyvendinti statytojo teises, reikia turėti teises į statinį (valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais). Todėl teismas padarė išvadą, kad teismo išduotas leidimas atlikti (įteisinti) statybos darbus be atsakovės sutikimo nesukels jokių padarinių, kadangi ieškovams vis tiek negalėtų būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, nes jie nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kartu su V. M. atlikę tam tikrus namo remonto, rekonstrukcijos darbus savo poreikių tenkinimui be rašytinio namo savininkės sutikimo ir statybos leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus veikė išimtinai savo rizika. Priešingas aiškinimas pažeistų bendrąjį teisės principą „neteisės pagrindu teisė neatsiranda“ (ex injuria jus non oritur), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas, spręsdamas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, vertino, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra duomenų apie jų tyčinį nesąžiningą elgesį. Todėl prašymą dėl baudos skyrimo teismas atmetė.
13. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovės priteisė atsakovės ir trečiojo asmens A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo: arba panaikinti Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, arba panaikinti Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovai taip pat prašo priteisti jiems visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Teismas priėmė formalų sprendimą, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022 buvo nustatyta, kad ginčo namas daugiau kaip dvidešimt metų yra ieškovų šeimos būstas, šeimos gyvenamoji patalpa, jokios kitos gyvenamosios vietos šeima niekada nėra turėjusi. Atsakovė gyvena R.. Ginčo name buvo atlikta rekonstrukcija, kurią teismas vertino kaip bendros jungtinės veiklos rezultatą, o partnerių įnašus, atliekant pagerinimo darbus, laikė lygiais. Teismas minėtoje byloje atmetė priešieškinį, nustatęs, kad ginčo namo rekonstrukcija atlikta neturint tam teisės aktais nustatyto leidimo. Dėl mintoje byloje priimto sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas. Byla sustabdyta iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasisakė apie tai, kad atmetus ieškinį, ieškovai netenka teisės į nuosavybę, o konkrečiai teisės į kompensaciją už faktiškai atliktus gyvenamojo namo pagerinimus, kurių vertė dėl pagerinimų padidėjo net 160 198,13 Eur. Laikytina, kad toks teismo sprendimas pažeidžia ieškovų teisę į nuosavybę, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sudaro tiesiogines galimybes atsakovei neteisėtai ir nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, kadangi išnagrinėjus bylą atsakovė nevaržomai galės įsiteisinti rekonstrukciją bei parduoti turtą už rinkos kainą. Ieškovų teigimu, įteisinta namo rekonstrukcija būtų naudinga ir atsakovei, nes jai ateityje nekiltų problemų dėl gyvenamojo namo perleidimo ar kitokio disponavimo juo. Taip pat, įteisinus namo rekonstrukciją, atsakovės turto vertė padidėtų.
14.2. Pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovų teisę remtis liudytojų parodymais kaip įrodinėjimo priemone ir tokiu būdu apribojo galimybes įrodyti savo pozicijos pagrįstumą. Ieškovai parengė rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir pateikė į bylą rašytinį įrodymą – architekto G. J. parengtą rekonstrukcijos įteisinimo projektą. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad rekonstrukcijos įteisinimas iš esmės yra galimas. Pažymi, kad anologiškas projektas buvo parengtas G. J. anksčiau (atliekant rekonstrukcijos darbus su atsakovės pritarimu), tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą liudytoju apklausti architektą G. J., tokiu būdu apribojant ieškovės galimybes šią aplinkybę įrodyti. Bylos nagrinėjimo metu, siekdama įrodyti, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami su atsakovės žinia, ieškovė prašė liudytojais apklausti ir kitus asmenis. Pati atsakovė nebuvo apklausta dėl jos sveikatos būklės. Ieškovai prašė teismo atsakovės dalyvavimą pripažinti būtinu, kadangi jiems kilo klausimų dėl atsakovės veiksnumo. Byloje buvo gauti medicininiai duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovei diagnozuota senatvinė demencija. Tačiau teismas ignoravo šias aplinkybes, atmetė prašymą dėl atsakovės dalyvavimo pripažinimo būtinu. Neišsiaiškinus dėl atsakovės būklės ir veiksnumo, kyla didelė rizika, kad bylą veda neveiksnus asmuo per atstovą advokatą, kuris realios situacijos ir padėties nežino. Neišsiaiškinęs šių svarbių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Minėti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad teismo sprendimas neturės jokios įtakos šių institucijų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tačiau teismas nepašalino šių institucijų iš dalyvaujančių byloje asmenų. Tokiu būdu bylos nagrinėjimas užsitęsė, teismo posėdis buvo atidėtas, nes buvo reikalinga gauti atsiliepimus. Ateityje kyla rizika, kad didės bylinėjimosi išlaidos (tretieji asmenys gali samdyti profesionalius advokatus), kurios bus priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Kadangi ieškovai nėra gyvenamojo namo, kurio rekonstrukciją savavališkai tariamai atliko, savininkai, nėra jo statytojai, todėl jų teisės nėra pažeistos ir jie neturi teisės reikšti ieškinį dėl savavališkos statybos įteisinimo be atsakovės, kaip namo savininkės, sutikimo. Priešingu atveju būtų pažeista asmens, kaip daikto savininko, konstitucinė teisė į nuosavybę, atitinkamai teisė laisvai disponuoti jam priklausančiu daiktu, priimti dėl jo sprendimus ir laisvai jį valdyti. Todėl reikalavimas atlikti tam tikrus juridinius veiksmus be vienintelės gyvenamojo namo savininkės sutikimo, kurie sukels jai atitinkamas teises ir pareigas, yra visiškai nepagrįstas ir negalimas.
15.2. Atsakovė pažymi, kad neteisėtus darbus atliko ne ieškovai, o atsakovės sūnus, patys ieškovai dėl to nepatyrė jokių išlaidų. Atsakovės sūnus buvo verslininkas, vykdė statybas jam priklausančių įmonių interesais, todėl žinojo apie keliamus reikalavimus, t. y. kad statybos mieste galimos tik pagal projektą ir galiojantį statybos leidimą, tačiau privalomų statybai dokumentų negavo, viską atliko savo nuožiūra, nesitardamas su architektu. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės sūnus, atlikdamas savavališkos statybos darbus ir tokiu būdu pažeisdamas viešosios teisės normas, prisiėmė galimus kilti neigiamus padarinius.
15.3. Ieškovai nepagrįstai savo teisę reikšti ieškinį grindžia tariama teise į namo pagerinimus, tačiau ir šiuo atžvilgiu jie neįgyja jokių teisių ir pareigų. Pažymi, kad atsakovė yra apskundusi Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022 dalį, kurioje konstatuota buvus atsakovės leidimą statybos darbams ir šioje dalyje sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad panaudos gavėjas turi teisę į daikto pagerinimus, tik jeigu buvo gavęs panaudos davėjo sutikimą dėl tokių pagerinimų. Šiuo atveju sutikimo gauta nebuvo, apie ketinamus atlikti darbus, jų pobūdį ir apimtis atsakovė nebūdavo informuojama. Todėl ieškovai neturi jokios teisės į kompensaciją už pagerinimus.
15.4. Atsakovė pažymi, kad ieškovai nepagrįstai prašo leisti ieškovės vardu atlikti savavališkos statybos įteisinimą, nes tai sukurtų papildomų pareigų atsakovei: mokesčio už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, projektavimo darbų sumokėjimą, kadastrinių duomenų pakeitimą registre ir pan.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
17. Nagrinėjamu atveju nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei;
- atsakovei priklausančiu turtu naudojosi jos sūnus V. M., miręs (duomenys neskelbtini)., kartu su ieškovais A. K. ir nepilnamečiu sūnumi V. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir šiuo metu gyvena name bei naudojasi aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu;
- E. O. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl A. K. ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindu Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1193-752/2022. A. K. minėtoje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė iš E. O. M. priteisti 80 099,06 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą arba 52 247,64 Eur piniginę kompensaciją už minėto nekilnojamojo turto atliktus statybos (remonto) darbus. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. minėtoje civilinėje byloje priėmė sprendimą, kuriuo E. O. M. ieškinį tenkino, o A. K. priešieškinį atmetė. Teismas, atmesdamas priešieškinį, be kita ko, pažymėjo, kad tarp E. O. M., jos mirusio sūnaus V. M., A. K. ir nepilnamečio sūnaus V. M. buvo susiklostę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos santykiai ir jie turėjo panaudos davėjos (E. O. M.) abstraktų leidimą daryti ginčo gyvenamojo namo pagerinimus. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo name atliktiems statinio rekonstravimo darbams buvo būtinas Pastato rekonstravimo projektas ir statybos leidimas. A. K. pripažino, kad statybą leidžiančių dokumentų neturi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atliktus statinio rekonstravimo darbus vertino kaip savavališką statybą. Teismas pažymėjo, kad daikto pertvarkymas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo;
- Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022 nėra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1016-343/2022 pagal E. O. M., A. K. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo yra sustabdyta iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje.
Dėl apeliacijos objekto
18. Ieškovai šioje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo siekia įteisinti savavališką statybą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad šiuo atveju būtina sudaryta sąlygas apginti jų pažeistas teises, suteikiant jiems teisę įteisinti be atsakovė sutikimo atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją bei įregistruoti gyvenamąjį namą VĮ Registrų centre atsakovės vardu.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai, nebūdami ginčo turto savininkai, neturi subjektinių teisių reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Ieškovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl leidimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją be atsakovės sutikimo ir įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstrukcijos VĮ Registrų centre atsakovės vardu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų
21. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta anksčiau, ieškovai pareiškė reikalavimą leisti jiems be atsakovės sutikimo teikti ir gauti visoms valstybinėms ir nevalstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms reikalingus dokumentus, įteisinant atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją bei įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstrukcijos VĮ Registrų centre atsakovės vardu.
22. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022, konstatavo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija yra faktiškai atlikta, o ieškovė A. K. kartu su sugyventiniu yra investavę dideles sumas piniginių lėšų. Nepaisant to, Kauno apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje A. K. pareikšto reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš E. O. M. netenkino, nes nustatė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atlikta neturinti statybą leidžiančių dokumentų. Ieškovai nurodo, kad tuo atveju, jeigu ieškinys šioje byloje būtų patenkintas, jiems būtų sudaryta galimybę apginti jų pažeistas teises, t. y. gauti teisingą kompensaciją už atliktus gyvenamojo namo pagerinimus. Ieškovai teigia, kad atsakovė vengia savo iniciatyva atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimą, todėl jie ir kreipėsi į teismą.
23. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi ieškinys yra reiškiamas tikslu apginti materialinės teisės normomis įtvirtintas asmens teises, kurios pažeidžiamos arba ginčijamos. Atitinkamai teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas (žr. šios nutarties 21 punktą) iš esmės atitinka netiesioginio ieškinio institutą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, toliau pasisako dėl netiesioginio instituto taikymo sąlygų.
25. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
26. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, nes, ieškovų teigimu, atsakovė vengia viešame registre įregistruoti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, nenorėdama su jais tinkamai atsiskaityti už atliktus gyvenamojo statybos (remonto) darbus arba gyvenamojo namo vertės padidėjimą. Tai, kad iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimai gali būti ginami, taikant netiesioginio ieškinio instituto normas, yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
28. Vertinant ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlygą, pažymėtina, kad neabejotina ir vykdytina kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui reiškia, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo metu skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti (skolininkas nėra įvykdęs dalies ar visos prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai), nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama teisme ir yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022 ir kt.)
29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovai neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Kaip minėta anksčiau, Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1193-752/2022, kurioje 2022 m. balandžio 7 d. buvo priimtas sprendimas. Kauno apylinkės teismas minėtu sprendimu A. K. pareikštą reikalavimą E. O. M. dėl piniginės kompensacijos už atliktus gyvenamojo namo statybos (remonto) darbus arba už gyvenamojo namo vertės padidėjimą priteisimo atmetė. Dėl minėto sprendimo apeliacinius skundus pateikė tiek A. K., tiek E. O. M.. Kauno apygardos teisme apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1016-343/2022 dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo yra sustabdyta iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Taigi, ieškovės A. K. galimai turima reikalavimo teisė į atsakovę šiuo metu yra ginčijama teisme. Tuo tarpu ieškovas V. M. K. apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022 reikalavimo E. O. M. nėra pareiškęs. Kitų įrodymų, kad ieškovas V. M. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, byloje nėra pateikta.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje neegzistuoja būtinoji sąlyga tenkinti ieškovų ieškinį, taikant netiesioginio ieškinio institutą, nes ieškovai neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę, kurios ji neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti.
31. Ieškovai apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad netenkinus ieškinio bus pažeista jų teisė į nuosavybę, nes jie neteks teisės į kompensaciją už faktiškai atliktus gyvenamojo namo pagerinimus. Teisėjų kolegija su minėtais ieškovų argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, patenkinus ieškinį būtų pažeista ne jų, o atsakovės nuosavybės teisė dėl žemiau nurodytų argumentų.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).
33. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015).
34. SĮ 2 straipsnio 72 dalyje nurodoma, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 28 dalimi, rekonstruotas gyvenamasis namas pagal savo parametrus priskiriamas neypatingosios kategorijos statiniams, tad statinio rekonstravimui privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Statinio ar jo dalies statyba (rekonstravimas) neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka statyba.
35. SĮ 2 straipsnio 99 dalis numato, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Pagal teismų praktiką ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su SĮ 3 straipsnio normomis. Pagal SĮ 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
36. Statytojai savavališkai pastatytus statinius, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali įteisinti gaudami statybą leidžiantį dokumentą, jei tokio statinio statyba toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus yra galima, sumokant atitinkamo dydžio įmoką (SĮ 27 straipsnio 19 dalis). TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad asmenys turi teisę SĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
37. Taigi, statinio rekonstravimas, atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, gali būti įteisintas. Tačiau pažymėtina, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad statytojas savavališkų statybų atveju, be kita ko, turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatą statinį ar perstatyti statinio dalis, atstatyti statinį ir kt.
38. Kaip minėta anksčiau, gyvenamasis namas, į kurį ieškovė A. K. kartu su sugyventiniu V. M. investavo savo pinigines lėšas, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso ir žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, būtent ji turi teisę nuspręsti kaip toliau disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriame, ieškovų teigimu, buvo vykdoma statinio rekonstrukcija, t. y. ar įteisinti savavališkas statybas, ar pasinaudoti kitomis teisės aktuose suteiktomis teisėmis, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir kt. (žr. nutarties 37 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą kitoje civilinėje byloje dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovės už gyvenamojo namo statybos (remonto) darbus ar gyvenamojo namo vertės padidėjimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad netenkinus ieškinio šioje byloje būtų pažeistos ieškovų turimos teisės. Juolab, kad ieškovai šioje byloje nėra pateikę jokių įrodymų, kad atsakovė, disponuodama (ar turėdama galimybę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu), pažeidžia ieškovų šiuo metu realiai turimas nuosavybės teises.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovei, į tai, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė naudojasi savo turtu taip, kad pažeistų ieškovų realiai turimas teises, nėra pagrindo šioje byloje ieškovų pareikšto reikalavimo tenkinti. Priešingu atveju, t. y. patenkinus ieškovų ieškinį, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pažeista atsakovės nuosavybės teisė disponuoti, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai turėtų teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, jeigu jie būtų gyvenamojo namo ar jo dalies, savininkai ir atsakovė be pagrindo neleistų įteisinti atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Pažymėtina, kad iš esmės analogiško pobūdžio išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas (žr. ginčijamo sprendimo 18 punktą). Teisėju kolegija tik pažymi, kad pirmosios instancijos padaryta išvada yra pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinant galiojantį teisinį reglamentavimą (žr. ginčijamo sprendimo 13–17 punktus ir šios nutarties 34–35 punktus). Be to, papildomai pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju duomenų apie ieškovų nuosavybę ar kitas daiktines teises į gyvenamąjį namą nėra. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju ieškovai, nebūdami gyvenamojo namo bendraturčiais, neturi teisės reikšti tokio pobūdžio materialinio reikalavimo. Nepaisant to, kad ieškovai ir siekia įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įregistruoti gyvenamąjį namą atsakovės vardu.
41. Be to, ieškovai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir rekonstrukcija būtų įteisinta, būtų naudinga ir pačiai atsakovei, kadangi jos turto vertė išaugtų. Be to, ieškovų teigimu, įteisinus gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovei nekiltų problemų dėl gyvenamojo namo perleidimo ar kitokio disponavimo ateityje.
42. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė, įteisinus gyvenamojo namo rekonstrukciją, taip pat patirtų naudą, nes jos turto vertė padidėtų ir (ar) įteisinus gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovei nekiltų problemų dėl turto disponavimo ir (ar) perleidimo ateityje, nėra niekaip susiję su pačių ieškovų galimai pažeistų teisių gynimu, o yra susiję su atsakovės turimomis teisėmis. Kaip minėta anksčiau, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą, prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Atsižvelgiant į tai, ieškovų anksčiau nurodyti argumentai, nėra pakankami patenkinti jų pateiktą apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos priimtą sprendimą.
45. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų teisę remtis liudytojų parodymais kaip įrodinėjimo priemone ir tokiu būdu apribojo galimybę įrodyti savo pozicijos pagrįstumą.
46. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-328/2006).
47. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų atstovė 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą apklausti liudytojais ieškovės tėvus ir architektą. Teismas minėto posėdžio metu ieškovės atstovės prašymą atmetė.
49. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie prašė apklausti liudytojais ieškovės tėvus ir architektą, siekdami įrodyti, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami žinant apie tai pačiai atsakovei. Ieškovai teigia ir tai, kad šie asmenys gali patvirtinti aplinkybes, kurios yra susijusios su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimu ir konkrečiais atliktais gyvenamojo namo pagerinimais.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl savavališkų statybų įteisinimo atsakovės vardu. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kokie pagerinimai gyvenamajame name buvo atlikti ir (ar) jie buvo atlikti su atsakovės pritarimu. Minėti klausimai yra nagrinėjami kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1193-752/2022, kurioje priimtas sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, gali (galėjo) patvirtinti aplinkybes, paneigiančias ar patvirtančias šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vadovaujantis apeliantų nurodytais argumentais, nebuvo pagrindo apklausti jų prašomus liudytojus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kitų išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta.
51. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą atsakovės dalyvavimą pripažinti būtinu, nors prieš tai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
52. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.
53. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Atsakovės atstovė 2023 m. sausio 10 d. pateikė prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą nebūtinu. Prašyme nurodė, kad atsakovė yra garbingo amžiaus, jos sveikatos būklė yra itin prasta. 2023 m. sausio 17 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas atšaukė savo sprendimą pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės A. K. prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Byla perduota nagrinėti kitam civilines bylas nagrinėjančiam teisėjui automatizuoti būdu per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė pareiškė prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu. Prašymas nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš esmės atsakovę visuomet atstovavo advokatė.
54. Taigi, viena vertus, apeliantai pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs atsakovės dalyvavimą būtinu, tačiau vėliau minėtas sprendimas buvo panaikintas, o pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui, ieškovų atstovės pareikštas prašymas dėl atsakovės dalyvavimo pripažinimo būtinu nebuvo patenkintas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog atsakovės nedalyvavimas vykusiuose teismo posėdžiuose turėjo esminės įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pakankamai aiškiai išdėstė savo poziciją, be to, procesines teises bylos nagrinėjimo metu įgyvendino per atstovę (advokatę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, remiantis apeliantų nurodytais argumentais, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvados, jog atsakovės nedalyvavimas teismo posėdžiuose sudarė prielaidas neteisingai išnagrinėti ginčą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinio reikalavimą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovės ir trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
58. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 210 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tretieji asmenys įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą apeliaciniame procese, nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
Kauno
apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei E. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė