(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1659-324/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ ieškinį atsakovui P. U. dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Interjero projektų studija“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB (toliau – UAB)„Termopalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. U., prašydama priteisti iš atsakovo 1 032 308 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 1 032 308 Eur.

3.       Nurodė, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatytas fiduciarines pareigas, sudarė sandorius, nenaudingus bendrovei, kurie sukėlė didelę žalą ieškovei. Atsakovas šiuo metu ėmėsi veiksmų su savo turtu, kurie pagrindžia galimai nesąžiningus jo ketinimus perleisti ar kitaip apsunkti šį turtą, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė jam nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo sutartį, šiuo metu atlikinėjami veiksmai, susiję su atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimu atsakovo sutuoktinei A. U.. Tai reiškia, kad įrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, pagrindžianti tikėtiną grėsmę dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo pasunkėjimo (ar neįvykdymo). Tikėtina, kad atsakovas neabejotinai imsis atitinkamų veiksmų, susijusių su jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto slėpimu ar perleidimu. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes ieškinio reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o atsakovas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, kadangi viso teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu galėtų laisvai disponuoti visu savo turtu ir išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apylinkės teisme yra narinėjama civilinė byla Nr. e2-25698-1085/2022 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl 35 808,44 Eur žalos atlyginimo, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovas galimai neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino ieškovės pagamintą produkciją, kuri turėjo būti skirta pardavimui (baldus, jų komponentus) ir kitą šiai bendrovei priklausantį turtą (pinigines lėšas). Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25698-1085/2022 atsakovo turto atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatavus, kad atsakovas šiuo metu jau atlikinėja veiksmus su savo turtu, kurie pagrindžia galimai nesąžiningus jo ketinimus perleisti ar kitaip apsunkti turtą, turint tikslą išvengti tikėtinai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 1 032 308 Eur vertės atsakovui P. U. nuosavybes teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei.

5.       Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, nusprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas. Ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

6.       Teismas, remdamasis ieškovės pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais, nustatė, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė jam nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo sutartį, pagal kurią jam nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini) – perleido sutuoktinei A. U.. Nustatė, kad turto padalijimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. netrukus po atsakovo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų UAB ,,Termopalas“.

7.       Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstą prielaidą apie atsakovo nesąžiningumą, kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui ieškinio patenkinimo atveju. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, o perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja ir antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas P. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė neaiškiai ir padrikai, abstrakčiai ieškinyje nurodo įrodinėtinas faktines aplinkybes. Ieškinyje nėra įvardijama ir nėra aišku kokie konkrečiai sandoriai (kaip atskiri epizodai) sukėlė ieškovei nuostolius dėl tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip pasireiškė konkrečiai kiekviename sandoryje atsakovo tariami neteisėti veiksmai, kokie konkrečiai darbuotojai buvo įdarbinti pas ieškovę neva turint tikslą atlikti darbus pas trečiąjį asmenį ir pan., kas suponuoja, jog pats ieškinys iš esmės yra grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais bei subjektyviais teiginiais apie tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ieškovės, kuriai tuo metu vadovavo atsakovas, vykdyti prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sandoriai su susijusia bendrove UAB „Interjero projektų studija“ neva buvo nuostolingi ieškovei. Nėra galimybės preliminariai nustatyti tikimybės, kad ieškovei galėtų būti priimtas palankus sprendimas. Ieškinio reikalavimai iš esmės remiasi vieninteliu tariamu rašytiniu įrodymu – ataskaita, kuri niekaip nepagrindžia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių.

8.2.                      Ieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius apskaičiuotas akivaizdžiai ydingai, remiantis ataskaitoje atliktu elementariu skaičiavimu, atimant iš trečiojo asmens gautų pajamų trečiojo asmens patirtas sąnaudas.

8.3.                      Atsakovas su sutuoktine 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė povedybinę sutartį. Pats turto padalijimo sandoris (įformintas turto padalijimo sutartimi) nėra ydingas ar sąmoningas atsakovo neteisėtas veiksmas. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį. Turto padalijimo sutarties ir povedybinės sutarties turinys paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad sudarant minėtus sandorius atsakovas turėjo ketinimų perleisti ar kitaip apsunkinti šį turtą. Atsakovas neperleido sutuoktinei jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro masiniu vertinimu sudaro daugiau kaip 616 222 Eur. Be to, ieškovė turėjo pastebėti, kad atsakovas netgi įsigijo nekilnojamojo turto (2022 m. rugsėjo 1 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)).

8.4.                      Atsakovas niekaip negalėjo nuspėti ieškovės ketinimų atsakovo atžvilgiu, t. y. jog ši ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes atsakovui niekada nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, įskaitant ir atšaukimo iš pareigų momentu. Dėl to ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas, sudarydamas povedybinę sutartį ir turto padalijimo sutartį neva ėmėsi veiksmų (ar turėjo ketinimų) turtą paslėpti, perleisti ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti atsiskaitymų su ieškove.

8.5.                      Ieškovė iš esmės siekia ne užkardyti kokį nors konkretų nesąžiningą atsakovo elgesį, tačiau tokiu būdu sulaikyti ir sukaupti atsakovo turtą, kad vėliau galėtų palengvinti sprendimo įvykdymą, jeigu šis sprendimas būtų jai palankus bei daryti atsakovui spaudimą.

9.       Ieškovė UAB „Termopalas“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai yra pagrįsti ieškovės kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovas neteisus, teigdamas, kad ieškinyje išdėstyta ieškovės pozicija dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir žalos ieškovės turtui padarymo yra grindžiama tik viena aplinkybe ar vienu rašytiniu įrodymu – ataskaita. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

9.2.                      Atsakovas pripažįsta ir net neneigia fakto, kad prieš pat bylos iškėlimą atliko veiksmus su savo turtu, kurie pasireiškė turto pasidalijimo sutarties sudarymu ir kurios pagrindu dalis nekilnojamojo turto, kuris prieš tai priklausė atsakovui ir kurio vidutinė rinkos vertė sudarė 783 940 Eur, buvo perleista jo sutuoktinei A. U.. Pasidalijimo sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus vos savaitei nuo tos datos, kuomet 2022 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas ieškovės vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovo atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų. Sprendimas atšaukti atsakovą iš ieškovės direktoriaus pareigų buvo priimtas dėl tos priežasties, kad vieninteliam ieškovės akcininkui E. M. iškilo pagrįstų įtarimų, ar atsakovas, veikdamas kaip vienasmenis šio juridinio asmens valdymo organas, šias pareigas atlieka tinkamai. Tokio sprendimo priėmimą iš esmės lėmė aplinkybės, susijusios su akcininko prarastu pasitikėjimu atsakovu. Atsakovo veiksmai, susiję su dalies nekilnojamojo turto perleidimu susijusiems asmenims, buvo atlikti tam, kad būtų apsunkintas išieškojimas iš atsakovo turto tuo atveju, jeigu ieškovės vardu bus pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

9.3.                      Net jei konkrečioje byloje ir būtų nustatyta, kad atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pakankamai turto tam, kad galėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, tokios priemonės visais atvejais turėtų būti taikomos tais atvejais, kai esama duomenų apie atsakovo atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu jau atlikinėja veiksmus, kuriais yra siekiama perleisti šį turtą kitiems su atsakovu susijusiems asmenims. Duomenys apie atliktą turto perleidimą pagrindžia atsakovo galimą nesąžiningumą ir jo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį.

10.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės UAB „Termopalas“ prašymas pridėti prie bylos  papildomus rašytinius įrodymus:

10.1.                       2022 m. spalio 20-28 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0031003, kurie pagrindžia, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, naudojo ieškovės finansines lėšas savo asmeninių poreikių tenkinimui ir už ieškovės lėšas atliko darbus, susijusius su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio garažo vartų apskardinimu;

10.2.                       2016 m. lapkričio 4 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00007001, kurie pagrindžia, kad atsakovas, galimai būdamas nesąžiningu, yra linkęs imituoti fiktyvių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymą per susijusias įmones, kurių vardu buvo vykdomi ir oficialiai įforminami atsakovo naudai perkamų prekių įsigijimai, t. y. yra duomenų apie tai, kad atsakovas kartu su sutuoktine A. U. iš UAB „Audrineta“ įsigijo užuolaidas savo turtui, tačiau sąskaita už šias prekes buvo išrašyta ne atsakovui (jo sutuoktinei), bet su atsakovu susijusiai įmonei – UAB „Timber Cabins“;

10.3.                       2016 m. spalio 29 d. – 2016 m. lapkričio 2 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0008935, kurie pagrindžia, kad atsakovo galimai nesąžiningas elgesys, imituojant fiktyvių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymą per susijusias įmones, yra sistemingas ir pasikartojantis, t. y. teikiami rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų apie tai, kad atsakovas iš UAB „Daneka“ įsigijo buitinės technikos už 2 845,01 Eur sumą, kuri buvo sumontuota atsakovui nuosavybės teise priklausančiame turte, tačiau sąskaita už šias prekes buvo išrašyta ne atsakovui, bet kitai su atsakovu susijusiais įmonei – UAB „Interjero projektų studija“;

10.4.                       2020 m. balandžio 10 d. – 2020 m. liepos 16 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą, pagrindžiantį, kad atsakovas, būdamas nesąžiningu, pateikė Kauno apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1723-1085/2023 medžiagą – 2020 m. liepos 16 d. 11.45 val. išsiųsto elektroninio laiško kopiją, bandydamas suklaidinti teismą, kad laiške minimas asmuo E., suteikęs nuolaidą atsakovui garažo vartų įsigijimui, yra ieškovės akcininkas E. M.;

10.5.                       atsakovo teiktą atsiliepimą į ieškinį Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1723-1085/2023.

11.       Nurodė, kad ieškovė buvo pateikusi teismui įrodymus, kurie pagrindžia, jog atsakovas, žinodamas, kad neteisėtais veiksmais yra padaręs didelės žalos ieškovės turtui, prieš pat jo atleidimą iš direktoriaus pareigų galimai tyčia sunaikinto tam tikrą dalį tokios žalos ieškovės turtui padarymo faktą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Buvo nustatyta, kad atsakovo kompiuteriai yra arba neveikiantys, arba su akivaizdžiai ištrintu turiniu. Su atitinkamos srities (IT) specialistų pagalba tebėra vykdomas tokių ieškovės prarastų duomenų atkūrimo procesas. Dalis tokių duomenų buvo atkurta jau pasibaigus nustatytam terminui, per kurį ieškovė turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjančiam teismui savo atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, teikia rašytinius įrodymus atskirąjį skundą nagrinėjančiam teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo

13.       Ieškovė UAB „Termopalas“, pateikusi atskirąjį skundą, prašė pridėti prie bylos papildomus nutarties 10.1-10.5 punktuose nurodytus rašytinius įrodymus, jos teigimu, pagrindžiančius atsakovo P. U. nesąžiningumą, t. y. elektroninius susirašinėjimus ir sąskaitas faktūras, įrodančias, kad atsakovas, būdamas UAB „Termopalas“ vadovu, naudojo bendrovės lėšas asmeninių poreikių tenkinimui (įsigijo garažo vartų apskardinimo darbus), taip pat yra linkęs imituoti fiktyvių pirkimo–pardavimo sandorių, įsigyjant prekes, sudarymą per susijusias įmones, kuomet sąskaitos faktūros yra išrašomos ne atsakovui, o kitoms su atsakovu susijusioms įmonėms ir pan.

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šie įrodymai neturės įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui. Pažymėtina, kad dalis prašomų priimti įrodymų (pvz., prašymo priedai Nr. 1, 4 – elektroniniai susirašinėjimai, ieškovei UAB „Termopalas“ išrašyta sąskaita faktūra dėl garažo vartų apskardinimo darbų įsigijimo) galėtų būti aktualūs nebent sprendžiant šalių ginčą iš esmės, t. y. ieškovei įrodinėjant atsakovo, kaip buvusio jos vadovo, sudarytus nesąžiningus sandorius, sukėlusius žalos įmonei, tačiau šie įrodymai nėra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kita dalis ieškovės pateiktų įrodymų, t. y. el. susirašinėjimas ir sąskaita faktūra, išrašyta pardavėjos UAB „Audrineta“ pirkėjai UAB „Timber Cabins“ (ieškovės teigimu, su atsakovu susijusiai įmonei) dėl užuolaidų įsigijimo, taip pat sąskaita faktūra, išrašyta pardavėjos UAB „Daneka“ pirkėjai UAB „Interjero projektų studija“ (ieškovės teigimu, su atsakovu susijusiai įmonei) dėl buitinės technikos įsigijimo, net nėra susiję su atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, ir pačios ieškovės sudarytais sandoriais (ieškovė nepagrindė kaip šie pirkimo–pardavimo sandoriai susiję su UAB „Termopalas“). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako pridėti prie bylos ieškovės teikiamus papildomus rašytinius įrodymus, kaip neturinčius reikšmės sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17.       Byloje, visų pirma, keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Apelianto (atsakovo) teigimu, ieškovė UAB „Termopalas“ neaiškiai, padrikai ir abstrakčiai ieškinyje išdėstė įrodinėtinas faktines aplinkybes, iš ieškinio nėra aišku kokie konkrečiai sandoriai sukėlė ieškovei nuostolius, kaip pasireiškė atsakovo tariami neteisėti veiksmai, kokie konkrečiai darbuotojai buvo įdarbinti pas ieškovę, turint tikslą atlikti darbus pas trečiąjį asmenį ir pan.

18.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

19.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Termopalas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. U., kaip buvusio ieškovės vadovo, 1 032 308 Eur įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės UAB „Termopalas“ ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimas iš tiesų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje proceso stadijoje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, priešingai nei teigia apeliantas, teismas iš esmės nevertina kokie konkrečiai sandoriai ieškovei buvo akivaizdžiai nuostolingi ir galimai sukėlė žalą, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, taip pat iš esmės nevertina, ar ieškovės prašomi priteisti nuostoliai (žala) buvo apskaičiuoti teisingai. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą (ieškinio pagrindą ir dalyką, faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus), nenustatė akivaizdžių duomenų dėl UAB „Termopalas“ ieškinio nepagrįstumo.

21.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

22.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pateikė duomenis, kad po to, kai 2022 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas UAB „Termopalas“ vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovo atšaukimo iš užimamų įmonės vadovo pareigų, akcininkui kilus įtarimų dėl juridinio asmens valdymo organo atliekamų pareigų tinkamumo, atsakovas P. U. netrukus, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė notarinę turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią dalį jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudarė 783 940 Eur, perleido sutuoktinei A. U.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) bei kad pats turto padalijimo sandoris savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes, kad turto padalijimo sutartis buvo sudaryta iš esmės nedelsiant po to, kai atsakovas, praradęs akcininko pasitikėjimą, buvo atstatydintas iš UAB „Termopalas“ vadovo pareigų, be to, apeliantui neįrodžius ir nepagrindus, kokios priežastys lėmė, kad poreikis sudaryti turto pasidalijimo sutartį su sutuoktine, nustatant turto teisinį režimą (statusą), kilo būtent tuo metu, spręstina, kad nagrinėjamu atveju vis tik nepaneigta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nors, apelianto teigimu, jis turi ir kito nekilnojamojo, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio, turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, po jo atstatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų, netrukus ėmėsi veiksmų dalį turtimo nekilnojamojo turto perleisti savo sutuoktinei, sprendžia, kad tai nepaneigia atsakovo galimo nesąžiningumo ir / ar siekio apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė