Administracinė byla Nr. eI-2507-561/2023

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10122-2022-5

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei V. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. A. 97,04 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 5,24 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai), patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818, atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

Pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą, Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys, todėl šiuo atveju atsakovė privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatuose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdoma nekilnojamojo turto objektą, adresu: patalpos/butai, adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 69.36 kv. m.).

Nurodo, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti pranešimai, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Pažymi, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 97,04 Eur, už 2018 metus – 13 Eur (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 2019 metus – 19 Eur; už 2020 metus – 33,36 Eur; už 2021 metus – 31,68 Eur. Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti 5,24 Eur delspinigių.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 97,04 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 8 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Pastovioji Rinkliavos dalis nustatoma tokia, kad padengtų visas pastoviąsias sąnaudas, o kintamoji Rinkliavos dalis – tokia, kad padengtų visas kintamąsias sąnaudas (Rinkliavos nuostatų 46 punktas). Rinkliavos nuostatų 52 punktas nustato, kad mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO) nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: 52.1. pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės; 52.2. kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą,  apskaičiuojama sekančiai: 52.2.1. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); 52.2.2. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis); 52.3. kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, Administratoriaus priimtą galintį per mokestinį laikotarpį tame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos – nurodoma arba likusi sumokėti rinkliavos kintamosios dalies suma, arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti rinkliavos; 52.4. NTO, naudojamam viešiems renginiams, neregistruotam Nekilnojamojo turto registre ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, pastovioji rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal objektų skaičių, o kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuojama atiduotų atliekų svorį (kg) padauginus iš kintamosios rinkliavos dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 2 lentelė); 52.5. NTO, kuriam priskirtas laikino naudojimo konteineris,  pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys apskaičiuojamos pagal objektų ir priskirtų konteinerių skaičių (2 priedo 2 lentelė);  52.6. rinkliavos dydis kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime perskaičiuojamas tiems rinkliavos mokėtojams, prie kuriems priskirtų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių buvo rastos ir sutvarkytos tokios atliekos, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingos atliekos, padangos, automobilių ardymo atliekos, kitos neleistinai paliktos atliekos. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA (Rinkliavos nuostatų 5 punktas).

Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 7 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė/priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu: patalpos/butai, adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 69.36 kv. m.).

Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turėtą/turimą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ji būtų sumokėjusi.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai ir įspėjimai patvirtina, kad atsakovei 13 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10195557. Atsakovė buvo informuota apie mokėtiną sumą. Rinkliavos mokestis už 2019 m. buvo apskaičiuotas taip pat atitinkamu mokėjimo pranešimu. Vadinasi, atsakovei vietinė rinkliava (už 2018 m., 2019 m.) buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. 

Aplinkybė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d., neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir LVAT praktika, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021).

  Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti jai 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus pažymėtina, jog nepaisant to, kad viešojoje informacijoje nėra pateikta detali pareiškėjos struktūra ir skyrių pavadinimai, tačiau susipažinus su administracine informacija nustatyta, kad savivaldybės įmonėje dirba direktorius, tarnybų vadovai, skyrių vadovai (6 asmenys) bei vyriausieji specialistai (49 asmenys). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai iš atsakovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 97,04 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 04 euro centus) vietinės rinkliavos, nesumokėtos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 5,24 Eur (penkis eurus ir 24 euro centus) delspinigių.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovei V. A. teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2023 m. balandžio 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-2507-561/2023 pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei V. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Teismo sprendimas administracinėje byloje eI-2507-561/2023 priimtas 2023 m. balandžio 4 d. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie teismo priimtą ir paskelbtą teismo sprendimą administracinėje byloje eI-2507-561/2023, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje V. A. įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas