Civilinė byla Nr. e2-340-370/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01271-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Galatea domus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Delteksa“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5358-640/2017 pagal pareiškėjos UAB „Metalo paruošimas“ pareiškimą atsakovei UAB „Delteksa“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Metalo paruošimas“ pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei              UAB „Delteksa“ nurodė, kad atsakovė negrąžina 94 000 Lt (27 224,28 Eur) paskolos, kuri turėjo būti grąžinta iki 2016 m. spalio 7 d. Pareiškėjos nuomone, atsakovė yra nemoki – nevykdo ūkinės–komercinės veiklos, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškimą priėmė ir įpareigojo atsakovės UAB „Delteksa“ dalyvį bei buvusį vadovą V. Ž., pareiškėją UAB „Metalo paruošimas“ bei J. F. iki 2017 m. spalio 5 d. pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą.
3. Buvęs įmonės vadovas ir akcininkas V. Ž. teismui pateikė 2016 m. gruodžio 31 d.,                          2017 m. spalio 30 d. įmonės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, taip pat kreditorių ir debitorių sąrašą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Delteksa“ bankroto bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Delteksa“ neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš teismui pateiktų 2016 m. gruodžio 31 d. ir                      2017 m. spalio 30 d. įmonės balansų matyti, kad įmonės turto vertė siekia 285 762 Eur, tačiau jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 280 612 Eur sumą. Įmonė turi 2 skolininkus                 (191 780 Eur) ir 6 kreditorius, kurių reikalavimų bendra suma yra 280 612,04 Eur. Viešų registrų duomenimis įmonei priklauso pastatas – kompresorinė, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio pastato rinkos vertė yra 110 056 Eur, tačiau jis nuo 2017 m. sausio 30 d. yra areštuotas. Duomenų, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų kasoje, nėra.
6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, jos mokėtinos sumos bei įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Trečiasis asmuo UAB „Galatea domus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš buvusio atsakovės vadovo pateikto 2017 m. spalio 30 d. balanso matyti, kad atsakovės nuosavas kapitalas yra teigiamas, todėl įmonė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Be to, bendrovės nekilnojamasis turtas (pastatas–kompresorinė) balanse yra apskaitytas įsigijimo verte (54 448,56 Eur), o byloje nustatyta šio pastato vertė yra 110 056 Eur.
2. Pareiškėja privalėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti kitus juridinio asmens dalyvius ir kreditorius.
8. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė turi turto, kurio vertė – 285 762 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 280 612 Eur, viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė yra nemoki ir pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.
2. Pareiškėja raginimą grąžinti skolą atsakovei išsiuntė 2017 m. liepos 5 d. ir                           2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikė tai įrodantį voką Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-1412-407/2017, kurioje buvo sprendžiamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimo klausimas. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį neprivalėjo vertinti ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos įgyvendinimo klausimo. Šis klausimas yra sprendžiamas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria                       UAB „Delteksa“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
11. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
12. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio                 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
13. Iš nurodytų teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės–komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                                    2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
14. Pagal pateiktą 2017 m. spalio 30 d. balansą, į balansą įrašyto turto vertė siekė 285 762 Eur, kurią sudaro 89 968 Eur ilgalaikis turtas; 195 794 Eur trumpalaikis turtas. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 280 612 Eur sumą, iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 97 892 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 182 720 Eur sumą. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į atsakovės balansą įrašyto turto vertė yra beveik lygi jos įsipareigojimams.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė turi 2 skolininkes – UAB „Raiža“ (164 200 Eur skola) ir UAB „Mega Doneris“                    (27 580 Eur skola). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1262-798/2017; 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-432-330/2017; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2024-381/2016). Preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1514-241/2017, 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017).
16. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu nusprendė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raiža“ (juridinio asmens kodas 300651149) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. Kaip matyti iš bankroto bylos                 Nr. B2-1956-658/2017, atsakovė finansinio reikalavimo bankroto byloje dėl 164 200 Eur skolos nepareiškė. Atitinkamai, ši skola pripažintina beviltiška (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Mega Doneris“ 27 580 Eur skola taip pat laikytina abejotina, nes remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiai įmonei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla,                       2016 m. birželio 23 d. nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas, o                                      2016 m. lapkričio 3 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kaip matyti iš BUAB „Mega Doneris“ bankroto bylos Nr. eB2-105-567/2018, atsakovė finansinį reikalavimą yra pareiškusi, tačiau atsižvelgus į bankroto proceso eigą, visos minėtos skolos susigrąžinimas nėra tikėtinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis daro išvadą, kad atsakovės į balansą įrašyto turto vertė  – 285 762 Eur turi būti sumažinta 191 780 Eur vertės beviltiškomis ir abejotinomis skolomis, nes tai atspindi realią turto vertę (nutarties 15 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas–kompresorinė) yra areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą bei užkirsti kelią galbūt nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimui tretiesiems asmenims, todėl apeliantės argumentai dėl šio turto realizavimo ar vertės pokyčio nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes šiuo metu kreditoriai savo reikalavimų į šį turtą nukreipti negali. Net ir padidinus turto vertę, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertės pokytį, bendras turto vertės pokytis nėra reikšmingas, nes atsakovė turi beveik dvigubai daugiau įsiskolinimų (280 612 Eur) nei realaus turto (280 612 – 191 780 + 55 607,44 =                  149 589,44 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovė toliau faktiškai vykdo ūkinę–komercinę veiklą: byloje nėra duomenų apie jos darbuotojus, o nuo 2015 metų jos vadovui yra apribota teisė eiti vadovo pareigas, tačiau iki šiol naujas įmonės vadovas neišrinktas. Pateikta 2017 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita taip pat patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonė veiklos nevykdė.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantės pozicija dėl atsakovės (ne)mokumo yra nenuosekli, nes dar 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykusio UAB „Delteksa“ kreditorių susirinkimo metu, UAB „Delteksa“ kreditoriai J. F., UAB „Romidus“ ir apeliantė UAB „Galatea domus“ vienbalsiai nutarė iškelti UAB „Delteksa“ bankroto bylą ir procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Nors bankroto procesas buvo nutrauktas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-464-823/2017), tačiau šie duomenys rodo, kad apeliantė ir pati neturėjo jokių abejonių dėl atsakovės nemokumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad bylos duomenys nekelia jokių abejonių dėl atsakovės nemokumo, o nei atskirojo skundo argumentai, nei byloje nustatytų duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie galimo atsakovės mokumo atkūrimo perspektyvas (CPK 185 straipsnis).
22. Apeliantės argumentai, kad pareiškėja privalėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti kitus juridinio asmens dalyvius ir kreditorius jau išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje                                      Nr. e2-1412-407/2017, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šių apeliantės argumentų nepasisako.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ                   27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ĮBĮ nėra draudžiama įmonei toliau vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, o paskirtam bankroto administratoriui suteikiama teisė toliau vykdyti sutartis, jeigu tokios veiklos vykdymas mažina kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas,               11 straipsnio 5 dalies 13 punktas).
24. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla, priimta visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl yra teisėta ir pagrįsta (CPK                     185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja              Danguolė Martinavičienė