Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-13][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1312-180-2017].docx
Bylos nr.: e2-1312-180/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Lietuvos draudimas“ 110051834 atsakovas
SIA MIE Construction 40103591375 atsakovas
„Sweco Lietuva“ 301135783 atsakovas
„DEVOLD“ 110809834 Ieškovas
"Panevėžio statybos trestas" 147732969 trečiasis asmuo
"AF-Consult" 135744077 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

Civilinė byla Nr. e2-1312-180/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00500-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuvaatskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3706-803/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEVOLD“ ieškinį atsakovėms SIA MIE Construction, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DEVOLD“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovių solidariai priteisti 422 995,38 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 211 497,69 Eur dydžio reikalavimo užtikrinimui atsakovei UAB „Sweco Lietuva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir/ar lėšas, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims.
  3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ieškinio prima facie pagrįstumu, nurodant, kad ieškinyje išsamiai išdėstytas žalos padarymo faktas, jos dydis, patiekti ieškinio reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės įsitikinimu kils reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes UAB „Sweco Lietuva“ neturi pakankamai turto sumokėti net dalį reikalaujamos sumos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą: taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis 211 497,69 Eur sumą; uždraudė turą perleisti kitiems asmenims; nesant ar jo esant nepakankamai, nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą, turtinės teises arba lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
  2. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi CPK 144, 145, 147 ir 178 straipsniais.
  3. Teismo motyvai: ieškinys tikėtinai apgrįstas; reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Atsakovės turtas nesuvaržytas, neapribotas disponavimas juo. Atsakovė yra patyrusi nuostolių, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekė 590 897 Eur. Dėl to gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tikėtina palankaus ieškovei teismo spreneidmo įvykdymas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

  1. Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių žalą sutartinės ir/ar deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą atsakovės atžvilgiu nebuvo faktinio ir teisinio sutartinės ir/ar deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų.
    2. UAB „Sweco Lietuva“ vidutinės metinės pajamos sudaro apie 5 – 7 mln. Eur. Atsakovė neturi sunkumų vykdant savo sutartinius ir kitokius įsipareigojimus nei vienam iš savo kontrahentų. UAB „Sweco Lietuva“ pasitiki nepriklausoma finansinė institucija – SEB bankas, suteikdamas bendrovei net 1,3 mln. Eur dydžio kreditą. UAB „Sweco Lietuva“ akcininkai yra apmokėję atsiradusį finansinį nuostolį, padidinant įstatinį bendrovės kapitalą.
    3. UAB „Sweco Lietuva“ pagal metinę apyvartą (7 mln. Eur) ir darbuotojų skaičių (per 200 darbuotojų) yra didžiausia ir pirmaujanti projektavimo ir inžinerinių paslaugų įmonė Lietuvoje, kasmet vykdanti virš 80 projektų, įgyvendinusi 7 valstybinės reikšmės projektus, parengusi daugiau kaip 3 000 įvairios paskirties statinių projektų bei suprojektavusi daugiau kaip 1 000 km inžinerinių tinklų, yra pelniusi ne viena apdovanojimą. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik UAB „Sweco Lietuva“ bet ir kitos Sweco tarptautinės grupės įmonės gali netekti didelių užsakymų, tapti tariamai nepatikimais paslaugų teikėjais, verslo partneriais ir užsakovais.
    4. Teismuose nagrinėjami ginčai, kuriuose dalyvauja atsakovė, niekaip negali pagrįsti tariamo UAB „Sweco Lietuva“ atsisakymo vykdyti skolinius įsipareigojimus ar nemokumo ir negali būti pagrindu teigti, kad UAB „Sweco Lietuva“ yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir suteikti galimybę pateikti atsikirtimus.

 

  1. Ieškovė UAB „DEVOLD“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

 

    1. Atsakovas siekia, jog teismas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pasisakytų dėl atsakovo pateiktos pozicijos ir jo įrodymų – ieškinio senaties, rašytinių įrodymų ir pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinyje buvo aiškiai atskleista ginčo esmė, nurodytos atsakingos šalys, suformuluoti reikalavimai ir argumentuotai bei logiškai pateiktas faktinis bei teisinis pagrindimas.
    2. Nors atsakovė vykdo ekonominę veiklą bei gauna pajamas, tačiau tai neįrodo, kad priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas. Atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais ir teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai neįmanomas ateityje
  1. Atsakovė SIA MIE Construction atsiliepime į atskirąjį skundą, jį palaiko ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ atskiruoju skundu ir prašo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vadovautis atskirajame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  2. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „DEVOLD“ prašo teismo iš atsakovių solidariai 422 995,38 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, rašytiniais dokumentais, dėl ko sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys preliminaria pagrįstas. Tokia išvada neturi prejudicinės galios, nes dėl ieškinio pagrįstumo ir reikalavimo tenkinimo teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės.
  4. Ieškovė pareiškė reikalavimą solidarioms trims atsakovėms, iš kurių prašoma solidariai 422 995,38 Eur sumos, tačiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo tik vienai atsakovei UAB „Sweco Lietuva“, užtikrinant tik dalį reikalavimo, t. y, 211 497,69 Eur. Kitų atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir SIA MIE Construction, atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemon neprašoma.
  5. Pagal CK 6.6. straipsnio 4 dalį, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarumas reiškia, kad reikalavimas nedalomas, kai yra skolininkų daugetas, ir pareiga atlyginti nuostolius negali būti skaidoma į dalis, nors yra keli skolininkai. Nedaloma prievolė turi reikšmės ir sprendžiant dėl laikinųjų prievolių taikymo, nes svarbu, ar bent vienas iš skolininkų galės įvykdyti prievolę, t. y. įvykdyti tikėtina palankų ieškovei teismo sprendimą visa apimtimi.
  6. Ieškinyje reikalaujama, kad prievolę įvykdytu visi skolininkai bendrai. Taigi sprendžiant klausimą dėl egzistuojančios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, turi būti įvertinta ne vieno atsakovo, bet visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti ieškovei tikėtina palankų būsimą teismo sprendimą.
  7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertino visų atsakovių (AB „Lietuvos draudimas“, SIA MIE Construction ir UAB „Sweco Lietuva“) turtinės padėties. Spręsdamas tik dėl vienos atsakovės turtinės padėties, užtikrinant dalį reikalavimo – pusę reikalaujamos skolos (211 497,69 Eur), iš esmės pasisakė dėl šios atsakovės dalinės civilinės atsakomybės, nors, kaip minėta, atsakovė nurodyta kaip solidari skolininkė.
  8. Iš ieškovės prašymo matyti, kad vienos solidariosios skolininkės (AB Lietuvos draudimas“) turtinė padėtis gera, o apie kitos skolininkės – SIA MIE Construction, turtinę padėtį nežinoma. Taigi esant solidariai atsakomybei, pakanka, kad bent vienas skolininkas būtų pajėgus įvykdyti tikėtina palankų ieškovui teismo sprendimą.
  9. Teismas į visas paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, netinkamai taikė ir aiškino laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymą reglamentuojančias nuostatas, dėl ko priėmė nepagristą nutartį. Ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DEVOLD“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ atžvilgiu atmesti.

 

 

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK