Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-697/2019

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00008-2016-0

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:        

 (S)

                                                             1.2.14.12.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1                                                                                                                          

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. bei nuteistųjų N. Š. ir K. A. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. turto) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl H. P. S. (H. P. S.), G. H. R. (G. H. R.) ir H. B. (H. B.) turto) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. A. paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas K. A. taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (viena para) ir K. A. paskirta galutinė bausmė – 148 MGL (5573,68 Eur) dydžio bauda.

N. Š. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. turto) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl H. P. S., G. H. R. ir H. B. turto) laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant N. Š. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtą bausmę įskaitytas N. Š. taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (viena para).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistųjų K. A. ir N. Š. gynėjo H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :        

I. Bylos esmė

1.       K. A. ir N. Š. nuteisti už tai, kad jie įgijo, naudojosi ir pasikėsino realizuoti turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

2015 metais, laikotarpiu nuo spalio 16 d. 18 val. iki spalio 20 d. 16 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, netoli Kylio miesto, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, jie, veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą – laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. 19 val. iki 2015 m. spalio 6 d. 17.30 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku) iš įrankių sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, pavogtą A. S. priklausiusį 2700 Eur vertės sodo traktorių „Oleo Mac Krosser 92“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu naudojosi – pakrovę į automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai kurį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, krovinių skyrių, gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki Ostuferhafeno terminalo, esančio Ostuferhafeno 15, Kylyje, iš jo keltu 2015 m. spalio 21 d. 14 val. sodo traktorių atgabeno į Klaipėdos uostą, Tarptautinę jūrų perkėlą, esančią Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, automobiliu nugabeno į nuomojamą garažą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikė jame bei pasikėsino realizuoti tretiesiems asmenims, tačiau 2016 m. kovo 30 d. 22.10 val. kratos metu sodo traktorių rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.

Be to, K. A. ir N. Š. nuteisti už tai, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo kovo 23 d. 16 val. iki kovo 25 d. 22 val. (Vokietijos Federacinės Respublikos laiku), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, netoli Kylio miesto, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, jie, veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą:

– 900,48 Eur vertės sodo traktorių „Husqvarna BioClip“, pavogtą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. 19 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 10 val. iš įrankių sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, vagystės metu priklausiusį H. P. S.;

– 900,48 Eur vertės sodo traktorių „Husqvarna R13C“, pavogtą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. 16 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 10 val. iš įrankių sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, vagystės metu priklausiusį G. H. R.;

– 900,48 Eur vertės sodo traktorių „Husqvarna Rider Pro 15“, pavogtą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. 18.30 val. iki 2016 m. kovo 24 d. 10 val. iš įrankių sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, vagystės metu priklausiusį H. B.;

ir šiuo turtu naudojosi – pakrovę į K. A. vairuojamo automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. Š. vairuojamo automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinių skyrių, gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki Ostuferhafeno terminalo, esančio Ostuferhafen 15, Kylyje, iš kur keltu 2016 m. kovo 25 d. 17.30 val. K. A. su automobiliu „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 26 d. 19 val. N. Š. vairuojamu automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno sodo traktorius į Klaipėdos uostą, Tarptautinę jūrų perkėlą, esančią Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, automobiliais nugabeno bei laikė D. N. priklausančiame garaže, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. kovo 30 d. 15.45 val. už 4000 Eur pasikėsino realizuoti – parduoti M. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pakrovus sodo traktorius į M. B. automobilį, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis N. Š. bei nuteistųjų N. Š. ir K. A. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 14 d. nutartį bei bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1.                      Teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, nes nuteistųjų N. Š. ir K. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis.

2.2.                      Byloje nustatyta, kad visi trys nuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose nurodyti sodo traktoriai įgyti nusikalstamu būdu, t. y. pavogti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, turėjo būti įrodyta, kad jie žinojo disponuojantys nusikalstamu būdu įgytu turtu. Baudžiamajame procese negalioja civiliniame procese taikoma contra spoliatorem prezumpcija (ginčo šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikytina egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs), tačiau iš teismų sprendimų matyti, kad taikyta panaši prezumpcija – teismai iškėlė visumą dvejonių dėl nuteistųjų elgesio (prieštaringų parodymų davimą, dviprasmiškus pokalbius, neaiškius ryšius su Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnu, kaltinimuose nurodyto turto identifikacijos ženklų nebuvimą) ir, nuteistiesiems neišsklaidžius šių dvejonių, teismai pripažino, kad jie žinojo, jog disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu.

2.3.                      Teismai, remdamiesi neesminiais N. Š. ir K. A. parodymų prieštaravimais, suformulavo nepagrįstą ir nekaltumo prezumpcijai prieštaraujančią išvadą, jog tam tikras netinkamas nuteistųjų procesinis elgesys reiškia jų kaltės įrodymą. Dėl N. Š. ir K. A. tariamos konspiracijos ir užfiksuotų pokalbių atkreipiamas dėmesys, kad pokalbiai, kuriuose neįvardijami tam tikri konkretūs objektai, vartojami žargonai ar koduotos frazės, sudaro pagrindą nevienareikšmiškai vertinti pokalbių turinį. Teismams kilus abejonių dėl pokalbių turinio, tokios abejonės turėjo būti vertinamos nuteistųjų naudai, tačiau taip nebuvo padaryta. Teismų išvada, kad N. Š. ir K. A. telefonu derino vogtos technikos prekybos klausimus, tėra prielaida. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistųjų naudojimosi ne savo, o jų sugyventinių vardu registruotomis transporto priemonėmis, nes tai savaime nėra neteisėta. Byloje nenustatyta, kad N. Š. ir K. A. dalyvavo vagiant sodo traktorius, todėl vien jų kelionės iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką ir atgal sutapimo su vagysčių datomis nepakanka konstatuoti, kad nuteistiesiems buvo žinoma apie nusikalstamą turto kilmę. Nors teismai nustatė, kad sodo traktorių identifikavimo ženklai buvo pašalinti, tačiau byloje nesurinkta duomenų, jog tokius veiksmus padarė N. Š. ir K. A.. Dėl N. Š. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūno M. K. ryšių, kurie akcentuojami teismų sprendimuose, kasaciniame skunde pažymima, kad M. K. nuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose nebuvo įvardytas asmeniu, padėjusiu padaryti nusikalstamas veikas, apklaustas kaip liudytojas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje. Todėl įrodymai, kuriais grindžiamas N. Š. ir M. K. bendravimas, neatitinka liečiamumo reikalavimų. Reikšminga ir tai, kad byloje esančioje USB atmintinėje nerasta jokios informacijos, susijusios su vogta technika, taigi teismų išvados dėl K. A., kaip USB atmintinės savininko, nusikalstamo elgesio taip pat yra grįstos prielaidomis.

2.4.                      Byloje nenustatyta nė viena iš aplinkybių, kurios pagrįstų N. Š. ir K. A. žinojimą, kad jie disponuoja nusikalstamu būdu įgytu turtu, t. y. nuteistieji neslėpė turto, priešingai – gabeno per valstybės sieną keltu esant galimybei būti patikrintiems muitinės ar kitų pareigūnų; kaltinimuose nurodytas turtas (sodo traktoriai) nėra privalomai registruojamas; nenustatyta, kad šis turtas neturėjo tam tikrų dalių, kurių paprastai neturi vogtas turtas; neįrodyta, kad nuteistieji pašalino sodo traktorių identifikavimo ženklus.

2.5.                      Teismai grindė nuteistųjų kaltę įrodymais, neatitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto liečiamumo reikalavimo. Nuteistieji neneigė, kad jie užsiėmė sodo technikos pirkimu ir pardavimu, todėl tai, kad jie tarpusavyje ir su kitais asmenimis bendravo šiuo klausimu, įrodo, kad tokia veikla buvo verčiamasi, o ne buvo vykdoma nusikalstamu būdu įgyto turto prekyba. Įrodymai, kuriais grindžiami N. Š. ir K. A. ryšiai su M. K., taip pat USB atmintinėje esantys duomenys, kuriais užfiksuoti kiti sodo traktoriai, neatitinka liečiamumo reikalavimo, nes jie nesusiję su nuteistiesiems pareikštais kaltinimais.

2.6.                      Nagrinėjamu atveju N. Š. ir K. A. tiesioginė tyčia padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, negali būti grindžiama byloje surinktais netiesioginiais įrodymais, nes iš jų negalima patikimai spręsti, kad nuteistieji žinojo, jog kaltinimuose nurodytas turtas įgytas nusikalstamu būdu. Taigi byloje nenustatytas būtinasis minėtos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis.

3.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas atsiliepime į nuteistojo N. Š. bei nuteistųjų N. Š. ir K. A. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2.                      Kasatoriai skunde iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą analogiškais argumentais, kaip ir išdėstytais apeliaciniame skunde, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas ir motyvuotai juos atmetė. Pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą. Šiame sprendime išsamiai pasisakyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, pateikti motyvai, kuriais remdamasis teismas vadovavosi grįsdamas nuteistųjų kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai įvertino įrodymus bei nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų gynyba, savaime nereiškia BPK normų pažeidimo.

3.3.                      Iš byloje esančių pokalbių, vykusių tarp K. A. ir N. Š. bei M. B. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, stenogramų matyti, kad nuteistieji užsiėmė Vokietijoje vogtos ūkio technikos pargabenimu į Lietuvą ir jos realizavimu. Be to, tiek K. A., tiek N. Š. bendravo su M. K. ir derino parvykimą iš Vokietijos, kad jis būtų arba M. K. pamainos metu ir M. K. parvykusių K. A. ir N. Š. netikrintų, arba M. K. nurodydavo, kokiu laiku kas dirba ar nedirba, kada nuteistieji galėtų grįžti iš Vokietijos su sodo traktoriais. Reikšminga ir tai, kad patys nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus dėl sodo traktorių įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų buvimo vietos ir kitų aplinkybių. K. A. bandė atsikratyti daiktiniu įrodymu – USB atmintine, kurioje buvo daug informacijos, susijusios su sodo traktoriais. Įvertinę byloje surinktų įrodymų, nors ir netiesioginių, tačiau susijusių vientisa, logiška grandine, visumą, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad K. A. ir N. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

III.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo N. Š. bei nuteistųjų N. Š. ir K. A. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

5.       BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendina bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

6.       Nagrinėjamoje byloje paduotame kasaciniame skunde nesutikimas su N. Š. ir K. A. nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taip pat akcentuojamas nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimas yra iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak kasatorių, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji žinojo, jog disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, o tokia išvada daroma pateikiant atskirų įrodymų turinio analizę. Taigi kasaciniame skunde abejojama teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių, kokios konkrečios BPK nuostatos buvo pažeistos vertinant byloje surinktus įrodymus, ir kad tai turėjo esminę reikšmę priimant nuosprendį. Dėl paminėtų priežasčių šie kasacinio skundo teiginiai  nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas įrodymų pakankamumas, jų patikimumas ir vertinimas, teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

7.       Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).

8.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų nesilaikę įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes.

9.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistuosius N. Š. ir K. A. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (pačių nuteistųjų parodymus, liudytojų V. P. (V. P.), D. B., K. K., A. J., A. Č., M. B. parodymus, specialistų išvadas, kratų ir apžiūrų protokolus, duomenis, gautus iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus ir jų priedus bei kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų N. Š. ir K. A. kaltę, taip pat aptarta nuteistųjų gynybos versija, kad jie nežinojo, jog disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, ir ji motyvuotai atmesta.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dar kartą išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai pasisakė dėl esminių nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir kad pagal šias nustatytas aplinkybes N. Š. ir K. A. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11.       BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes.

12.        Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, skundžiamuose teismų sprendimuose motyvuota, kaip duomenys dėl N. Š. ir K. A. buvimo Vokietijoje kaltinime nurodytos sodo technikos pagrobimo metu, gabenimo jos į Lietuvą, identifikacinių lipdukų pašalinimo faktas,  duomenys dėl ryšių su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnu M. K., taip pat USB atmintinėje esantys duomenys yra susiję su nuteistiesiems pareikštais kaltinimais, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina. Šie duomenys, be kita ko, susieti ir su kitais byloje esančiais įrodymais bei padaryta pagrįsta išvada, kad visi byloje esantys duomenys papildo vieni kitus. Taigi teigti, kad kokie nors byloje esantys duomenys, kuriais pagrįsti nuteistiesiems pareikšti kaltinimai, neatitinka įrodymams keliamo liečiamumo (sąsajumo) reikalavimo BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme, nėra pagrindo.

13.       Darytina išvada, kad teismų baigiamuosiuose aktuose yra išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir išvados, kurie atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų turinio, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų neturi pagrindo kvestionuoti ir plačiau šio klausimo nenagrinėja.

14.       BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).

15.       Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

16.       Nagrinėdami bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį. Teismų nustatytomis aplinkybėmis N. Š. ir K. A. dviem atvejais iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo sodo traktorius, kurie buvo pagrobti iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenančių asmenų. Kaip minėta, kaltininkui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kyla už atitinkamų veikų padarymą su nusikalstamu būdu gautu turtu (už įgijimą, naudojimąsi ar realizavimą), o ne už tokio turto vagystę, todėl vien tai, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji N. Š. ir K. A. dalyvavo vagiant sodo traktorius, nepašalina jų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, o, nustačius šią aplinkybę, jie būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal atitinkamą BK 178 straipsnio, reglamentuojančio vagystę, dalį.

17.        Teismai, spręsdami dėl N. Š. ir K. A. tyčios BK 189 straipsnio prasme, t. y. kad jie žinojo apie sodo traktorių nusikalstamą kilmę, įvertino visumą byloje nustatytų aplinkybių. Pirma, Vokietijoje pagrobtų sodo traktorių laikas patenka į nuteistųjų kelionių į šią valstybę ir iš jos laiką. Antra, nuteistieji tiek sulaikymo metu, tiek baudžiamajame procese nurodė prieštaringas aplinkybes dėl disponavimo šios sodo technikos įsigijimo dokumentais. Trečia, byloje užfiksuotas intensyvaus N. Š., K. A. bendravimo mobiliojo ryšio telefonais tarpusavyje ir su kitais asmenimis turinys patvirtina, kad nuteistieji kalbėjo apie sodo traktorių pargabenimą iš Vokietijos ir jų pardavimą suinteresuotiems asmenims. Taip pat reikšminga teismų nustatyta aplinkybė, kad N. Š. ir K. A. kontaktavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnu M. K., kad žinotų, kada palankiausia gabenti krovinius iš Vokietijos į Lietuvą išvengiant jų patikrinimo. Teismai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad liudytojai D. N. (K. A. sugyventinei) priklausančiame garaže, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), rastos netikros sodo traktorių pirkimo–pardavimo sutartys. Nuo visos nuteistųjų disponuotos sodo technikos buvo pašalintos gamyklinės lentelės-lipdukai su identifikaciniais duomenimis. Be to, byloje esančioje USB atmintinėje, kuria sulaikytas K. A. bandė atsikratyti, užfiksuota įvairios informacijos, susijusios su sodo traktoriais (jų gamyklinių lentelių-lipdukų su identifikavimo numeriais nuotraukos, šių lipdukų ruošinių maketai, sodo traktorių pirkimo–pardavimo sutarčių blankai ir kt.). Paminėtų aplinkybių visuma leido teismams pagrįstai atmesti gynybos versiją, kad nuteistieji teisėtai užsiėmė sodo technikos pirkimu ir pardavimu bei jie nežinojo apie jiems inkriminuoto turto nusikalstamą kilmę.

18.       Kasaciniame skunde N. Š. ir K. A. tyčios nebuvimas grindžiamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji slėpė sodo traktorius, šis turtas neturėjo tam tikrų dalių, kurių paprastai neturi vogtas turtas, be to, sodo traktoriai nėra privalomai registruojami ir neįrodyta, kad nuteistieji pašalino sodo traktorių identifikavimo ženklus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl kaltininko veikos atitikties inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiams įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015). Aptartų aplinkybių visumos teismams pakako, kad būtų padarytos neabejotinos išvados dėl N. Š. ir K. A. tyčios, t. y. žinojimo, kad įgyjant, naudojantis ir pasikėsinant realizuoti sodo traktorius toks turtas gautas nusikalstamu būdu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismai, nenustatydami kasaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių, nuteistuosius nepagrįstai pripažino kaltais pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. Š. bei nuteistųjų N. Š. ir K. A. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                Vytautas Masiokas

                                                                        Sigita Jokimaitė

                                                                        Alvydas Pikelis