Civilinė byla Nr. e2A-35-524/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04543-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo W. M. Ž. (W. M. Ž.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo W. M. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Vakarų Baltijos laivų statykla, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. W. M. Ž. (toliau – ir ieškovas) pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Energy Service“ 13 183,12 Eur turtinės žalos ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovės priteisti 13 079,04 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. jį sumažino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) ieškovui sumokėta 102,08 Eur suma. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. kovo 8 d., ieškovui dirbant atsakovei UAB „Baltic Energy Service“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio ieškovas tapo neįgalus. Įvykio dieną ieškovui įlipus į tanko bloką ir įjungus šlifuoklį, staiga pradėjo kibirkščiuoti, susidarė ugnies pliūpsnis, užsidegė kojas dengę rūbai, ugnis pradėjo kilti į viršų, užsidegė ieškovo kiti rūbai, ieškovui pavyko išlipti iš tanko. Kilusio gaisro metu ieškovas patyrė galvos, kaklo, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos nudegimus. Gydymas tęsėsi iki 2020 m. gegužės 17 d., ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas.

2.       Ieškovas pažymėjo, kad jam dirbant pas atsakovę UAB „Baltic Energy Service“ UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje nebuvo sudarytos saugios sąlygos dirbti. Kai ieškovas išlipo iš tanko, pastebėjo, kad ant denio, netoli to tanko, kuriame jis dirbo, su dujomis dirbo kitos įmonės darbuotojai, atstumas iki jų buvo apie 4–5 metrus. Kai ieškovas išlipo iš tanko, prie jo pribėgo vienas iš ten dirbusių vaikinų, jis padėjo ieškovui užgesinti rūbus. Ieškovas to vaikino nepažįsta ir bendrovės, kurios darbuotojai dirbo šalia, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu niekas neprisipažino, kad šalia tanko buvo atliekami darbai su dujomis. Tanke IV20 kilęs gaisras, kurio metu ieškovas buvo sužalotas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo tirtas, dėl to vėliau nebuvo galimybės nustatyti gaisro ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe priežasties. Ieškovas nurodė, kad tankų blokuose dirbo po vieną, kadangi du darbuotojai viename bloke paprasčiausiai netelpa.

3.       Nei ieškovas, nei kartu su juo trapus perstatantis kitas darbuotojas T. V. neturėjo jokių matuoklių (nei oro temperatūros, nei pavojingų galinčių sprogti medžiagų). Dirbusiems tokių matuoklių niekada niekas neišdavinėjo. Matavimus turėjo padaryti atsakingas už darbų atlikimo kontrolę darbuotojas prieš leidžiant ieškovui atlikti darbus. Ieškovas dirbo su darbdavio išduotais darbiniais rūbais, kurie užsidegė nuo ugnies pliūpsnio, tai leidžia tikėti, kad darbdavio išduotos apsaugos priemonės nevisai tinka tam, kad apsaugotų nuo pavojų. Dėl sveikatos praradimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas liko be darbo ir negali gauti tinkamų pajamų. Pagal sudarytą su atsakove darbo sutartį ieškovui buvo nustatyta 525,00 Eur mėnesinė alga ir numatyti priedai.

4.       Ieškovas UAB „Baltic Energy Service“ dirbo nuo 2018 m. sausio 22 d. Už 2018 m. sausio mėnesį (7 darbo dienos) ieškovui, atskaičiavus mokesčius, buvo sumokėtas 487,00 Eur atlyginimas, už 2018 m. vasario mėnesį (19 darbo dienų) – 966,00 Eur. Iš viso už 26 darbo dienas ieškovas gavo 1 453,00 Eur darbo užmokestį. Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 55,88 Eur. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 1 117,60 Eur. Nuo 2020 m. gegužės 17 d. ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Nuo 2020 m. sausio 1 d. – 137,77 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. – 145,20 Eur. Kitų pajamų ieškovas neturi. Dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 negavo pajamų – 7 348,72 Eur (1 117,60 – 131,77) x 7,5). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 – 5 834,40 Eur (1 117,60 – 145,20) x 6). Iš viso padaryta turtinė žala – 13 183,12 Eur.

5.       Po nelaimingo atsitikimo iki 2020 metų, t. y. daugiau kaip 2 metus, ieškovas gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Ieškovui buvo atliktos 4 operacijos. Daugiau kaip 2 metus, kuriuos galima išbraukti iš gyvenimo, ieškovas praleido gydymo įstaigose, nuolat kentė skausmus, patyrė didžiulių nepatogumų. Nepatogumų patiria iki šiol. Be kitų asmenų pagalbos iki šiol negali savęs visiškai aptarnauti. Kartu su ieškovu nukentėjo ir jo šeima. Jie, kaip ir ieškovas, patyrė nepatogumų, dvasinį skausmą, nes jaudinosi dėl ieškovo. Jiems tenka papildomi rūpesčiai. Ieškovas tapo neįgalus, ieškodamas teisybės patyrė pažeminimų, fizinį ir dvasinį skausmą, kuriuos jaučia iki šiol. Ieškovo fizinė būklė neleidžia jam gyventi visaverčio gyvenimo. Neturtinę žalą ieškovas vertina 20 000,00 Eur.

6.       Atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog ji neginčija fakto, kad 2018 m. kovo 8 d. dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas nukentėjo ir ilgą laiką buvo gydomas, bet įvykio aplinkybes jis dėsto savo naudai, nuslėpdamas tam tikrus faktus. Ieškovas, būdamas profesionalus gaisrininkas, visą dieną iki nelaimingo įvykio ne tik netinkamai dėvėjo darbo rūbus, bet ir pažeisdamas darbų saugos reikalavimus pradėjo darbus nesulaukęs porininko, t. y. savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie neigiamų pasekmių savo sveikatai atsiradimo. Atsakovė pažymėjo, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo nutrauktas, o tai reiškia, kad nebuvo nustatyti nei atsakovės, nei darbuotojų tyčiniai veiksmai ar neveikimas, jų kaltė. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodytas dienos ir mėnesio vidutinis darbo užmokestis neatitinka tikrovės, iš buhalterinės pažymos aiškiai matyti, kad ieškovui priskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis su mokesčiais sudarė 45,73 Eur, be to, ligos metu, kaip matyti iš banko išrašų, ieškovas gaudavo ligos išmokas iš VSDFV, kurių suma iki 2018 m. liepos 27 d. sudarė 1 742,26 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo šeimos nariai neįvardyti ieškinyje, todėl neaišku, ar 20 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra ieškovo reikalavimas ar ir ieškovo šeimos narių. Be to, atsakovė nurodė, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teigė, kad iš pateikto ieškinio visiškai neaišku, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti atsakovės, kuo pasireiškė kaltė, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių ieškovui.

7.       Trečiasis asmuo UAB Vakarų Baltijos laivų statykla pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, be to, prašo taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis nėra susijęs su ieškovo reikalavimu ir atsakovės atsakomybės klausimu. Teigė, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog šio ginčo atveju nėra visų būtinų sąlygų atsakovės materialinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad nėra žinoma, kokiais duomenimis remdamasis ieškovas mano, kad jo mėnesio vidutinis darbo užmokestis toks, koks nurodytas ieškinyje. Ieškovo reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma viršija teismų praktikoje nustatytus dydžius. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2018 m. kovo 8 d., todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 (trejų) metų senaties terminas, kuris pasibaigė 2021 m. kovo 8 d. Nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. birželio 22 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 10 667,56 Eur turtinės žalos ir 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nurodė, jog ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis numatė, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. DK 158 straipsnio 2–4 dalys numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

8.2.                      Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. DSSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

8.3.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

8.4.                      Teismas pažymėjo, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

8.5.                      Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) nuostatas, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti (DSSĮ 27 straipsnio 1 dalis). Pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.

8.6.                      Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje nuo 2018 m. sausio 22 d. buvo įdarbintas laivų korpuso surinkėju, nelaimingas atsitikimas darbo metu įvyko 2018 m. kovo 8 d., t. y. rangos sutarties pagrindu atsakovo įmonės darbuotojams dirbant UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje. Akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nurodyta, kad apie 15.30 val. T. V. ir W. M. Ž. atėjo pataisyti netinkamai pritvirtinto trapo, W. M. Ž. vienas, nesulaukęs porininko, nusileido į uždarą tanko bloką ir pradėjo darbus. Ieškovas, viena koja priklaupęs, įjungė kampinį šlifuoklį, prilietus įjungtą kampinį šlifuoklį prie metalinio trapo pradėjo eiti kibirkštys, susidarė ugnies pliūpsnis, užsidegė jo apatiniai, o po to ir darbo rūbai, pradėjo lydytis šalmas, akiniai. Ieškovas numetė nuo galvos šalmą ir akinius, stengdamasis nekvėpuoti išlipo iš tanko bloko. Nesant duomenų apie sunkų sveikatos sutrikdymą, darbdavio sudaryta dvišalė komisija, atlikusi įvykio darbe tyrimą, 2018 m. balandžio 18 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Ieškovas 2020 m. spalio 20 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo. Valstybinė darbo inspekcija, esant duomenų apie ieškovui nustatytą 45 proc. nedarbingumą, inicijavo papildomą įvykio tyrimą. 2018 m. kovo 18 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo panaikintas. Atlikus papildomą tyrimą 2020 m. gruodžio 14 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nebuvo konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, nebuvo konstatuota ir darbdavio neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

8.7.                      Teismas pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekte metodinėse rekomendacijose nurodyta, jog instruktavimo tikslas – išaiškinti darbuotojams, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus, kad darbuotojai išvengtų traumų ir sveikatos sutrikimų ir savo neatsargiais veiksmais nesužalotų kitų. Be to, po instruktavimo privalu įsitikinti, kad darbuotojai viską suprato. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašą, instrukcijų tekstas turi būti aiškus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretūs, be nuorodų į kitus teisės aktus; instrukcijos turi būtų parengtos lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba (Aprašo 7 punktas). Teismas įvertinęs į bylą pateiktą instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, taip pat įvertinęs į bylą trečiojo asmens pateiktą Darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų užtikrinimo ir pasirengimo vykdyti formą, įrašas Nr. 149, nustatė, kad ieškovas yra Lenkijos pilietis, lietuvių kalbos jis nemoka, supranta rusų kalbą, nustatė, kad instrukcijos buvo lietuvių kalba, nebuvo duomenų, jog jos būtų išverstos į ieškovui suprantamą kalbą. 

8.8.                      Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes padarė išvadą, jog neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas prieš pradedant darbą kitos įmonės teritorijoje buvo tinkamai informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius kitoje įmonėje, kad ieškovas tinkamai instruktuotas dirbti kitoje įmonėje, kad ieškovui buvo suteikta informacija apie kitoje įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones.

8.9.                      Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ieškovui darbdavio atstovas ar įmonės, kurios teritorijoje ieškovas dirbo, atstovas greitosios pagalbos neiškvietė. Ieškovas į gydymo įstaigą buvo vežamas atsakovės įmonės atstovo automobiliu. Teismas pažymėjo, kad DSSĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog padalinio vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nelaimingo įvykio metu padaryti sužalojimai turėjo būti akivaizdūs ir dėl tokio sužalojimo ieškovo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalėjo ieškovui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne įmonės automobiliu gabenti ieškovą į ligoninę.

8.10.                      Teismas akcentavo, kad DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą nustatyti ne tik aplinkybes, bet ir priežastis, dėl kurių įvyko įvykis. Šiuo atveju siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis, buvo būtina nustatyti gaisro kilimo priežastis, o tai galėjo atlikti tik nedelsiant po įvykio iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo darbdavio atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje dirbo ieškovas, atstovas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų neiškvietė, todėl buvo eliminuota galimybė nustatyti gaisro kilimo priežastį ir atitinkamai nelaimingo atsitikimo priežastį. Bylos duomenimis, ekspertizė buvo atlikta praėjus dvejiems metams po nelaimingo atsitikimo, todėl buvo nustatytos tik tikėtinos gaisro kilimo priežastys. Esant tam, kas nurodyta, teismas pripažino, kad atsakovė, kaip ieškovo darbdavė, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

8.11.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad viena iš tikėtinų gaisro priežasčių yra tai, kad gaisras galėjo kilti dėl galimai tanke IV20 buvusių dujų užsiliepsnojimo nuo frikcinės prigimties kibirkščių poveikio. Tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojas A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad, ieškovui dirbant tanke IV20, buvo vadovaujamasi Dirbančio laivo uždarose patalpose darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 22. Teismas vertindamas minėtas instrukcijas nustatė, kad pagal 4.4.2 punktą, prieš pradedant darbus uždarose patalpose, buvo būtina atkreipti dėmesį į tai, ar oras neprisotintas pavojingomis sprogimui bei nuodingomis medžiagomis, taip pat patikrinti temperatūrą. Teismas nustatė, kad O2 ir CO2 daviklis, kuriuo matuojama dujų koncentracija tankuose (kuriuose dirbo ieškovas), buvo išduotas tik meistrui M. M. Nustatė, kad nėra apibrėžta, kiek laiko turi praeiti nuo dujų koncentracijos patikros iki darbo pradžios. Nustatė, kad M. M. įvykio dieną dujų koncentraciją tanke IV20 pamatavo nuo 9.00 iki 9.45 val. ir daugiau papildomai nematavo. Taip pat nustatė, kad atsakovės įmonė nebuvo apibrėžusi darbo saugos instrukcijose matuoklių naudojimo periodiškumo dirbant darbuotojams uždarose patalpose. Šiuo atveju ieškovas darbą tanke pradėjo apie 15.30 val., o matuokliu dujų koncentracija tanke buvo patikrinta tik ryte. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovė neužtikrino darbo saugos dirbant ieškovui laivo uždarose patalpose (tanke).

8.12.                      Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, kaip ieškovo darbdavė, neįvykdė pareigos ieškovą tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iškviesti greitosios medicinos pagalbos ieškovui, neįvykdė pareigos iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, dėl ko nebuvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be to, atsakovė neužtikrino darbo saugos ieškovui dirbant laivo uždarose patalpose, konstatavo, kad tokiu būdu atsakovė pažeidė DK 158 straipsnio 1 dalies, DSSĮ 11 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1, 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas padarė išvadą, jog minėti atsakovės veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala dėl sveikatos sužalojimo, todėl yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei ir atsakovė ieškovui turi atlyginti pagrįstą turtinę ir neturtinę žalą.

8.13.                      Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

8.14.                      Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuojamos, nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis dėl žalos atlyginimo, nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius. Pagal Aprašo 5.7 punktą, jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. Pagal Aprašo 5.4 punktą, vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Teismas nustatė, kad atsakovė, skaičiuodama ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vadovavosi minėtu Aprašu, todėl laikytina, kad ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 955,76 Eur.

8.15.                      Teismas nusprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti iš darbdavio (atsakovės) atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos. Šiuo atveju dėl sužalojimo darbe ir sveikatos praradimo už laikotarpį nuo 2020-05-17 iki 2020-12-31 ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 5 906,28 Eur (955,76 Eur x 7,5 mėn. – 1 261,92 Eur), o už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-07-01 – 4 761,28 Eur (955,76 Eur x 6 mėn. – 973,28 Eur), iš viso už ieškovo prašomą laikotarpį iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 10 667,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.

8.16.                      Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

8.17.                       Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) ir kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

8.18.                      Teismas nustatė, kad ieškovui neterminuotai nustatytas 50 proc. darbingumas, dėl to nėra tikimybės, jog ieškovo sveikata ateityje gali pagerėti. Dėl patirtų sužalojimų darbe ir perpus sumažėjusio darbingumo ieškovas neteko galimybės toliau dirbti ne tik pagal specialybę, bet ir buvo apsunkinta galimybė susirasti ir dirbti kitą darbą, taip pat dėl sveikatos pablogėjimo, fizinio krūvio apribojimo tapo apsunkintas ir kasdienis ieškovo gyvenimas, buitis. Tačiau byloje nebuvo duomenų apie tai, jog sumažėjo ieškovo socialinės galimybės, kad ieškovui ateityje pakartotinai reikės papildomų operacijų ar kito gydymo, taip pat nebuvo jokių medicininių įrašų, jog ieškovui yra likęs poreikis vartoti skausmą malšinančius, nervus raminančius ar kitus medikamentus. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ieškovas po gydymo būtų bandęs ieškoti darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo išdirbtą laiką atsakovės bendrovėje (dirbo 1,5 mėnesio), taip pat atsižvelgė į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko likus beveik 4,5 metų iki ieškovo senatvės pensinio amžiaus, šiuo metu ieškovui jau yra sukakęs pensinis amžius (pagal 2021-06-04 Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 415, ieškovui senatvės pensija prasideda nuo 2022-08-22). Taip pat atsižvelgė ir į atsakovės elgesį po nelaimingo atsitikimo, t. y. kad atsakovė ieškovui už gydymą pervedė 500,00 Eur (šios aplinkybės ieškovas neginčijo).

8.19.                      Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas, įvertinęs ieškovo patirtus išgyvenimus, pakenkimo sveikatai mastą, galimybes dirbti fizinį darbą ir kt., dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui priteisė 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi būtent toks neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas W. M. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 15244,60 Eur turtinės žalos, 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo, skaičiuojant žalą, pritaikytu jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas žalą, vadovavosi atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ byloje pateikta pažyma apie apelianto vidutinį darbo užmokestį. Apelianto nuomone, atsakovės pateikta pažyma apie jo vidutinį darbo užmokestį negali būti turtinės žalos apskaičiavimo pagrindas, kadangi pažymoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Teigia, kad, pagal jo į bylą pateiktą banko išrašą, 2018 m. sausio mėnesį už 8 darbo dienas jam atsakovė sumokėjo 487,00 Eur darbo užmokestį. Nurodo, kad apskaičiuotas darbo užmokestis, nurodytas atsakovės pateiktoje pažymoje, negali būti 190,91 Eur.

9.2.                      Apelianto teigimu, pagal banko duomenis, už 2018 m. vasario mėnesį atsakovė jam sumokėjo 966,00 Eur (500 + 466). Atitinkamai atsakovės pateiktoje pažymoje duomenys apie priskaičiuotą 2018 m. vasario mėn. darbo užmokestį – 525,00 Eur – neatitinka tikrovės. Pažymi, kad atsakovės pateiktoje pažymoje apie jo vidutinį darbo užmokestį nurodyti duomenys neatitinka duomenų, nurodytų vėliau atsakovės byloje pateiktose pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. sausio ir kovo mėnesius. Apeliantas nurodo, kad iš viso iš atsakovės jam turi būti priteista 15 244,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

9.3.                      Apelianto teigimu, DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu dėl neturtinės žalos dydžio ir nurodo, jog pageidauja, kad iš atsakovės būtų priteistas 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jo atveju orientavosi į teismų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas kitose panašiose bylose, t. y. bylose, kuriose dėl nelaimingų atsitikimų darbe buvo sužalota sveikata, tačiau, visų pirma, teismų praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo yra skirtinga, kadangi neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo pagrindinių Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatytų kriterijų – sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, bet ir nuo kitų kiekvienoje byloje nustatytų aplinkybių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jo atveju nepagrįstai orientavosi į 2003, 2004, 2006, 2007, 2008 metais teismų priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Nurodo, kad šios dienos pragyvenimo lygis Lietuvoje daug kartų skiriasi nuo pragyvenimo lygio 2003–2008 m. 2003–2006 m. minimalus pragyvenimo lygis Lietuvoje buvo 125,00 Lt (36,20 Eur); 2007 m. – 130,00 Lt (37,65 Eur). Apeliantas nurodo, kad šiuo metu – 181,00 Eur minimali mėnesio alga, o 2003 m. buvo 450,00 Lt (130 Eur); 2006 m. – 1 500,00 Lt (144,81 Eur). Apelianto vertinimu, šiuo metu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 730,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio šių aplinkybių nevertino ir į jas visiškai neatsižvelgė.

9.5.                      Apeliantas nurodo, kad dėl nelaimingo atsitikimo jis daugiau kaip 2 metus gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Buvo atliktos 4 operacijos. Daugiau kaip 2 metus, kuriuos galima išbraukti iš gyvenimo, jis praleido gydymo įstaigose. Teigia į bylą pateikęs fotonuotraukas iš ligoninės, kurios rodo, kokios būklės jis buvo po nelaimingo atsitikimo. Ieškovas teigia, kad nuolat gyveno kamuojamas skausmo, patyrė didelių nepatogumų. Nepatogumų turįs iki šiol. Be kitų asmenų pagalbos jis iki šiol negali savęs visiškai aptarnauti. Nurodo, kad neteko 50 procentų darbingumo, prarado darbą ir dėl neįgalumo šiuo metu negali jo rasti, kadangi apribotos jo galimybės. Teigia, kad tokiu atveju jis negali turėti tinkamų pajamų. Iki šiol jo fizinė būklė neleidžia jam gyventi visavertiško gyvenimo. Apeliantas teigia, kad ligos metu iš atsakovės jis negavo ne tik jokios pagalbos, bet ir paprasto palaikymo. Atsakovės atstovas jį ligoninėje aplankė vien tam, kad gautų medicininę pažymą, ir dėl to, kad jis pasirašytų nelaimingo atsitikimo aktą. Apelianto nuomone, atsakovė nesigailėjo dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nesuteikė jam tinkamos pagalbos įvykio metu, be to, dar ir tyčiojosi iš jo.

10.       Atsiliepimu į ieškovo W. M. Ž. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė teigia, kad apelianto reikalavimas buvo suformuluotas jo pradiniame ieškinyje ir sudarė 13 183,12 Eur. Vėliau, atsižvelgęs į atsakovės pateiktą atsiliepimą ir kitus dokumentus, ieškovas parengiamojo posėdžio metu savo reikalavimą sumažino iki 13 079,04 Eur. Bylos nagrinėjimas vyko daugiau nei metus. Ieškovas, turėdamas visos bylos dokumentus, galėjo didinti savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme, kaip jis šį reikalavimą ir mažino. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).

10.2.                      Atsakovės nuomone, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Atsakovei nesuprantama, kodėl apeliantas reikalauja priteisti jam didesnę sumą, nei buvo prašoma ieškinyje, t. y. atsakovas gali prašyti tik 13 079,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

11.       Atsiliepimu į ieškovo W. M. Ž. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB Vakarų Baltijos laivų statykla prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo W. M. Ž. ieškinys ir iš atsakovės priteista 10 667,56 Eur turtinės žalos, 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią ieškovo ieškinio dalį atmetant. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pažymi, jog laikosi pozicijos, išdėstytos savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, išsakytos teismo posėdžio metu, nurodo, jog, jo manymu, byloje nėra nustatyta visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (darbdavio neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio).

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo W. M. Ž. ieškinys ir iš atsakovės priteista 10 667,56 Eur turtinės žalos, 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią ieškovo ieškinio dalį atmetant, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, todėl netinkamai vertino surinktų įrodymų visumą.

12.2.                      Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės veiksmuose neva yra visos šios keturios paminėtos atsakomybės sąlygos. Teismo sprendime nurodyta, jog darbdavys neįvykdė pareigos ieškovą tinkamai supažindinti su darbo saugos instrukcijomis, neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iškviesti greitąją medicinos pagalbą ieškovui, neįvykdė pareigos iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, dėl to nebuvo nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be to, atsakovė neužtikrino darbo saugos ieškovui dirbant laivo uždarose patalpose.

12.4.                      Šitokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja surinktai rašytinei bylos medžiagai ir liudytojo parodymams. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. F. parodė, kad jis įvykio metu dirbo atsakovės įmonėje technikos direktoriumi, jis buvo atsakingas už darbų saugą. Apie įvykį jis sužinojo iš Baltijos laivų statyklos technikos darbuotojo, kuris informavo, kad jų darbuotojas pastebėjo degantį žmogų ir padėjo jį užgesinti. Ieškovas darbus atliko metaliniame bloke, mažoje patalpoje, todėl dirbti buvo paskirti ir turėjo dirbti 2 žmonės – vienas vykdo darbus, kitas – stebi ir padeda. Tokio pobūdžio darbus ieškovas pas atsakovę dirbo jau 1,5 mėnesio, o prieš tai keletą metų dirbo kitoje įmonėje. Ieškovas vadovavosi keliomis instrukcijomis – skirtomis laivų korpuso surinkėjams, suvirintojams, dėl darbo su elektros įrankiais, darbo aukštumoje, darbo uždarose patalpose, priešgaisrinės saugos. Ieškovas su šiomis instrukcijomis buvo supažindintas tinkamai. Instruktažas pravedamas iš karto priimant į darbą. Instruktažas pravedamas ta kalba, kurią supranta darbuotojas. Ieškovas gerai supranta rusiškai. Instrukcijos buvo lietuvių kalba, tačiau instrukcijos ieškovui žodžiu buvo išverstos į rusų kalbą. Turėjo 4 žurnalus, tarp jų ir dėl darbo uždarose patalpose, juose ieškovas pasirašė. Teismo išvada, jog ieškovo instruktavimo momentu darbų saugos instrukcija buvo didelės apimties, todėl tikėtina, kad ji nebuvo išsamiai ieškovui išversta į jam suprantamą kalbą, yra nepagrįsta ir paremta vien tik teismo abejonėmis bei prielaidomis. Be to, šitokią teismo tikėtiną išvadą paneigia ir liudytojas A. F., kuris buvo atsakingas už darbų saugą ir teisme parodė, jog jis tinkamai instruktavo ieškovą ir jam pakankamai aiškiai išvertė darbų saugos instrukciją į ieškovui suprantamą kalbą, todėl ieškovas pasirašė 4 žurnaluose.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik išimtinai nenuosekliais bei prieštaringais ieškovo parodymais, nepagrįstai sprendime konstatavo, jog darbdavys netinkamai supažindino ieškovą su darbo saugos instrukcijomis. Apeliantė pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pareikštame ieškinyje ir teisme ieškovas neginčijo fakto, jog buvo supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, tik vėliau teisme, siekdamas sau asmeninės naudos, teigė priešingai. Ieškovas tinkamai darbdavio įgalioto asmens buvo instruktuotas, apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, gerai suprato darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų turinį, tai įrodo jo parašai žurnaluose ir ši aplinkybė nėra nuginčyta, ieškovui pavestam darbui atlikti buvo paskirti 2 darbuotojai. Pažymi, kad ieškovas prieš tai tokio pobūdžio darbus ilgą laikotarpį atliko kitoje įmonėje.

12.6.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog darbo vieta, kurioje dirbo ieškovas, nebuvo cisterna, o buvo metalinis tankų blokas, kuris nebuvo uždarytas iš viršaus, todėl buvo nuolat vėdinamas. Be to, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, dujų matuoti nereikėjo, nes su dujomis nebuvo dirbama. Dujos turi specifinį kvapą, o teismo posėdyje ieškovas pripažino aplinkybę, jog įlipęs į metalinį bloką jokio kvapo nejautė. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą, kiekvienas gaisras turi būti tiriamas ir nustatoma gaisro priežastis, tai atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai. Kadangi nelaimingo atsitikimo momentu ieškovo nudegimas buvo l0 proc., todėl pranešti VDI nereikėjo. Trečiasis asmuo teismo posėdyje pripažino aplinkybę, jog iškviesti gaisrininkus turėjo tas, kas matė gaisrą, o matė ir pagalbą suteikė trečiojo asmens darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad būtent atsakovas turėjo iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti. Apeliantė pažymi, kad nevengė ir nedarė jokių kliūčių gaisro priežastims išsiaiškinti, nes atvykęs technikos direktorius A. F. apžiūrėjo ir užfiksavo fotonuotraukomis įvykio vietą, o kitą dieną atsakovo direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe tirti, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad darbdavys neįvykdė pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.

12.7.                      DSSĮ 29 str. 2 d. numatyta, jog darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo turi teisę organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama. Ši materialinė teisės norma suteikė atsakovo atstovui teisę nuvežti ieškovą į gydymo įstaigą ir įmonės transportu. Greitosios pagalbos neiškvietimas nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog tokie atsakovo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala dėl ieškovo sveikatos sužalojimo. Toks atsakovo veiksmas nepakenkė ieškovo sveikatai, nes medicininė pagalba ieškovui buvo suteikta nedelsiant. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog M. M. privalėjo iškviesti greitąją pagalbą, nes sužalojimai buvo akivaizdūs, kadangi įvykio metu ieškovas neteko 50 proc. nedarbingumo. Pažymėtina, kad M. M. ieškovo sveikatos būklę įvertino išoriškai jį apžiūrėjęs, ieškovo sveikatos būklė neatitiko sunkios traumos, nes ir apžiūrėję gydytojai nustatė lengvą nudegimą (10 proc.), todėl į gydymo įstaigą ir buvo nuvežtas automobiliu. 50 proc. darbingumo netekimas ieškovui buvo nustatytas tik 2020 m. liepos 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai jis buvo pervežtas į Kauno klinikas, o ne iš karto atvežus į gydymo įstaigą.

12.8.                      Apeliantės teigimu, ieškovas darbą tanke pradėjo apie 15.30 val., o matuokliu dujų koncentracija tanke buvo patikrinta tik ryte. 2020 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2020/1 įvykį tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nurodė, jog sutinka su eksperto išvada, kad medžiagų koncentracija ore per daugiau kaip keturias valandas galėjo ir pasikeisti, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas neužtikrino darbo saugos dirbant ieškovui laivo uždarose patalpose (tanke). Apeliantės teigimu, šitokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, tai tik prielaida, nes ekspertas savo išvadose nepatvirtino ir nepaneigė ne tik gaisro kilimo dėl dujų užsidegimo, bet ir dėl deguonies poveikio degioms medžiagoms fakto, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeistas Dirbančio laivo uždarose patalpose darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 4.4.2 punktas. Ekspertizės akte nurodyta, kad susikaupusių degių dujų degimas – tai momentinis didelės šilumos šaltinio poveikio reiškinys, kuris turėtų būti pakankamai vienodas visoje degimą apimančioje erdvėje. Apie pliūpsnio buvimo faktą nurodo tik ieškovas, o, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, šalia įvykio vietos dirbęs M. U. negirdėjo jokio sprogimo garso, tik išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė iš tanko IV20 angos sklindančius dūmus, ugnies pliūpsnio nematė.

12.9.                      Apeliantė pažymi, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nesiaiškino aplinkybės, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ieškovo neatsargumas, neatsižvelgė į eksperto išvadas, jog ant darbinio švarko buvo užsivilkęs darbdavio išduotą liemenę, pasiūtą iš sintetinio audinio su poliesterio vidiniu pamušalu, kuri linkusi į smilkimą ir šilumos akumuliavimą, todėl netinkama ugnies darbams atlikti. Atliktas nukentėjusiojo parodymų patikrinimas bei eksperimentas tik patvirtino aplinkybę, jog, nurodytoje pozoje ir nuodytu būdu su analogišku kampiniu šlifuokliu atliekant pjovimo darbą, didžiausias frikcinės prigimties kibirkščių, kilusių dėl pjovimo disko sąlyčio su metalu, srautas sklido būtent ta kryptimi, kurioje užfiksuotas didžiausias liemenės terminis poveikis. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Šių reikalavimų ieškovas sąmoningai nesilaikė, todėl nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne darbdavio padaryti saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų pažeidimai, o ypač neatsargūs ieškovo veiksmai, kurie ir galėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastimi.

12.10.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ieškovo teiginiams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir visiškai nevertino atsakovo atstovo, liudytojų nuoseklių parodymų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos analogiškos aplinkybės, kurias ieškovas nurodė ieškinyje, t. y. nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, ar atsakovė pažeidė darbų saugos instrukcijas, ar ieškovui buvo suteiktos visos tinkamos priemonės saugiam darbui atlikti ir jis buvo tinkamai instruktuotas bei atestuotas darbe pagal darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant atsakovės veiksmuose nusikaltimo sudėties – neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovei nėra teisinga, nes ji buvo padaryta netinkami išaiškinus ir pritaikius įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo institutą, nes nebuvo pašalintos visos abejonės dėl atsakovės kaltės (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 216, 218, 219 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pasirėmė tikėtina eksperto išvada, dėl kurios yra daug prieštaravimų, abejonių ir klausimų, kurie liko nepašalinti. Be to, eksperto tikėtina išvada nepatvirtina atsakovės kaltės, tai tik teorinė versija dėl gaisro atsiradimo ir nepaneigtos abejonės, jog gaisras galėjo kilti ir dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo.

12.11.                      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje jai taikė civilinę atsakomybę. Šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovė būtų pažeidusi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ar DK nuostatas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados paremtos tik tikėtinomis ekspertizės išvadomis ir ieškovo nenuosekliais parodymais. Atvirkščiai, surinkti įrodymai, faktinės aplinkybės ir paminėta eksperto išvada patvirtina paties ieškovo didelį neatsargumą atliekant jam pavestas darbo funkcijas. CK 6.282 straipsnio l dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltė, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje reikia įvertinti visus veiksnius, tarp jų ir darbuotojų įtaką, lėmusius nelaimingą atsitikimą. Įprastai tokiu atveju nustatomas atitinkamas darbuotojo kaltės procentas. Pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai neišanalizavo šalių padarytos įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. 

12.12.                      CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Apeliantė nurodo, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nėra ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, bet ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo įvykio eigos aplinkybes. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

12.13.                      Apeliantė pažymi, kad, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje buvo tiriamos ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nenustatyta darbdavio kaltė, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydžio negalima laikyti teisinga kompensacija, todėl ir neatsiranda pareiga darbdaviui atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Šioje byloje lieka neišaiškintos ir nepaneigtos aplinkybės, jog ieškovas savo veiksmais, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, neužtikrino rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi, jo paties elgesys pasireiškė saugos ir sveikatos instrukcijos pažeidimu, veiksmai atlikti didelio neatsargumo aplinkybėmis ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jam atsiradusia žala. Dėl šių aplinkybių ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmesti (CK 6.246–6.250 straipsniai).

13.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ apeliacinį skundą ieškovas W. M. Ž. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 15 244,60 Eur turtinės ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nurodo, kad pagal CK 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodo, jog DK 158 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugios ir nekenksmingos sveikatai, įrengtos pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Nurodo, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis). Remiasi kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais saugias darbo sąlygas.

13.2.                      Ieškovas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiaiškino, kokiu būdu jis buvo instruktuotas saugos darbe klausimais. Aplinkybės dėl jo instruktavimo būdo paaiškėjo tik pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu ir po liudytojų apklausos. Ieškovas nurodo instruktavimo tikslus. Ieškovas teigia, kad priimant jį į darbą visas instruktažas truko apie 5 minutes, visų instrukcijų jam niekas į rusų kalbą nevertė, rusiškai tik pasakė, kad tai yra bendro pobūdžio instruktavimas ir kad jis jau dirbo tokius darbus anksčiau. Teigia, kad nebuvo supažindintas su taisyklėmis, kad šulinyje privalo dirbti du asmenys.

13.3.                      Ieškovas nurodo, kad tiriant nelaimingą įvykį nei atsakovo atstovas, nei įmonės, kurios teritorijoje jis dirbo, atstovai Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnų neiškvietė, dėl to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo eliminuota galimybė nustatyti gaisro kilimo ir nelaimingo atsitikimo priežastį. Ekspertizė buvo atlikta tik ikiteisminio tyrimo metu, jau praėjus dvejiems metams po nelaimingo atsitikimo. Atliekant ekspertizę buvo iškeltos tik prielaidos, versijos, todėl nustatytos tik tikėtinos gaisro kilimo priežastys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog atsakovas, kaip darbdavys, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

13.4.                      Ieškovo teigimu, iš 2018 m. kovo 13 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos nustatyta, kad jam, atvežus jį į ligoninės priėmimo skyrių 2018 m. kovo 8 d. 16.57 val., nustatyti apie l0 proc. kūno nudegimai. Vadovaujantis šia atgaline data pateikta pažyma, 2018 m. kovo 9 d. UAB „Baltic Energy Service“ direktoriaus įsakymu buvo sudaryta dvišalė komisija nelaimingam atsitikimui darbe, įvykusiam minėtą datą, tirti. Tuo pačiu metu byloje buvo pateikta dar viena medicininė pažyma, pagal kurią ieškovui nustatytas 16 proc. galvos, kaklo nudegimas. Vadovaujantis šia pažyma, ieškovo nelaimingas atsitikimas darbe turėjo būti pripažintas sunkiu, apie jį atsakovas turėjo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai ir nelaimingo atsitikimo tyrimą turėjo atlikti ne pats darbdavys, o Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas. Tas faktas, kad priešgaisrinės priežiūros tarnybos pareigūnus turėjo iškviesti UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos atstovai, kadangi gaisras kilo jos teritorijoje, neatleido atsakovo nuo pareigos nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastį ir nuo atsakomybės, kadangi būtent atsakovas buvo atsakingas už ieškovo saugą ir nelaimingo atsitikimo tyrimą.

13.5.                      Ieškovas pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno S. S. 2020 m. gruodžio 14 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kurio atsakovas neskundė, nėra nurodyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad jis nelaimingo atsitikimo darbe metu padarė tam tikrų saugos darbe reikalavimų pažeidimų arba buvo neatsargus. Faktas, kad atsakovo atsakingi darbuotojai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir ikiteisminis tyrimas jiems buvo nutrauktas, negali būti pagrindu pripažinti, kad atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Visų pirma, byla teisme buvo nagrinėjama apie 2 metus ir tik paskutiniame teismo posėdyje, kai jau teismo buvo išnagrinėti visi šalių prašymai ir pateikti visi įrodymai, atsakovė pareiškė prašymą dėl eksperto apklausos. Toks atsakovės prašymas negalėjo būti vertinamas niekaip kitaip, kaip sąmoningas bylos vilkinimas. Antra, ekspertizė buvo atlikta po 2 metų po nelaimingo atsitikimo ir savo akte ekspertas gaisro priežasčių nenustatė. Ekspertas nurodė tik keletą tikėtinų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms eksperto apklausa neturėtų jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui. Trečia, būtent atsakovė savo veiksmais (neveikimu) po nelaimingo atsitikimo padarė viską, kad nebūtų nustatytos gaisro priežastys.  

13.6.                      Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas byloje, kaip to reikalauja procesas tokios kategorijos bylose, buvo aktyvus. Pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva išreikalavo ir pridėjo prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą, kitus įrodymus, tiek pateiktus atsakovės, tiek ir ieškovo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įtraukė trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje UAB Vakarų Baltijos laivų statyklą, nors atsakovo atstovas tokio prašymo nereiškė.

14.       Atsiliepimu į atsakovės „Baltic Energy Service“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB Vakarų Baltijos laivų statykla prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo W. M. Ž. ieškinys ir iš atsakovo priteista 10 667,56 Eur turtinės žalos, 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šią ieškovo ieškinio dalį atmetant. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.       Pažymi, jog laikosi pozicijos, išdėstytos savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, išsakytos teismo posėdžio metu, nurodo, jog, jo manymu, byloje nėra nustatyta visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (darbdavio neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ieškovo apeliaciniame skunde keliamų naujų reikalavimų

20.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, analizuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatė, kad ieškovas (apeliantas) pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jam iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 13 183,12 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme parengiamojo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovės priteisti jam 13 079,04 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimui ieškovui priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 10 667,56 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pateiktame apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) nurodo, kad iš atsakovės jam turi būti priteistas 15 244,60 Eur turtinės žalos atlyginimas.

21.       Tokiu atveju būtina pažymėti, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį apelianto prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko daugiau nei metus ir ieškovas, turėdamas visos bylos dokumentus, galėjo didinti savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme, kaip jis šį reikalavimą ir mažino.

23.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliaciniame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės nevertintinos, kadangi apeliantas jomis kaip faktiniu pagrindu nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnis, 135 straipsnis). Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima (CPK 312 straipsnis). Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai apskaičiuoto ir sumažinto turtinės žalos atlyginimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos yra išimtinės ir egzistuoja akivaizdus pagrindas netaikyti CPK 306 straipsnio nustatyto ribojimo, todėl atmestinos.

Dėl ieškovo ir atsakovės veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui

24.       Atsakovė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai neišanalizavo šalių padarytos įtakos nelaimingam atsitikimui atsirasti.

25.       Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas W. M. Ž. ir atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ 2018 m. sausio 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 449, kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 22 d. Ieškovas buvo priimtas dirbti laivų korpuso surinkėju. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbo metu įvyko 2018 m. kovo 8 d. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. kovo 8 d. UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbus tanke IV20. Darbo metu kilo gaisras, ieškovas patyrė galvos, kaklo, abiejų šlaunų ir kairės blauzdos IIA ir BII nudegimus. Iš į bylą pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos trečiojo teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. STS-4010 matyti, kad ieškovui nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis.

27.       Visų pirma, byloje nustatyta, kad ieškovas yra Lenkijos pilietis ir lietuvių kalbos jis nemoka, supranta rusų kalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė šiuo atveju privalėjo būti itin apdairi ir rūpestinga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo instrukcijos yra lietuvių kalba, duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas yra su jomis supažindintas, nes yra pasirašęs pateiktame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Tačiau šiuo atveju atsakovė instruktuodama ieškovą privalėjo atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirba tik 1,5 mėnesio ir yra kitatautis, nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovė taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad darbuotojas negalės įsisavinti vienu metu pateikiamų labai didelių informacijos kiekių, todėl turėjo vienu metu instruktuoti tik pagal tam tikrą instrukcijų skaičių, pvz. vienu metu atliekant tik kelių instrukcijų įvadinį instruktažą, ko šiuo atveju nebuvo padaryta, t. y. ieškovas buvo instruktuojamas tik 2018 m. sausio 19 d., pakartotinio inkrustavimo atsakovė neatliko.

28.       Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad instrukcijos, kurios nurodytos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, yra didelės apimties, net 6 pirminės instrukcijos (Nr. 7, 11, 16, 19, 21, 22) parengtos lietuvių kalba, įvertinusi tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo tik 1,5 mėnesio ir yra kitatautis, nesupranta lietuvių kalbos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas priimant į darbą nebuvo tinkamai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas nebuvo supažindintas ir su UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos, kurios teritorijoje vykdė darbus nelaimingo atsitikimo metu, t. y. 2018 m. kovo 8 d., darbo saugos instrukcijomis. Tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, tai šiuo nagrinėjamu atveju, akivaizdu, nebuvo padaryta.

29.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė neužtikrino ieškovui saugių sąlygų pavestiems darbams atlikti (DK 158 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir liudytojų parodymai tik įrodo tai, kad atsakovė nebuvo apibrėžusi darbo saugos instrukcijose dujų koncentracijos matuoklių naudojimo periodiškumo dirbant darbuotojams uždarose patalpose. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, nelaimingo įvykio darbe dieną dujų koncentracija tanke IV20 buvo matuota nuo 9.00 iki 9.45 val., daugiau papildomai matuota nebuvo. Ieškovas darbus tanke IV20 pradėjo 15.30 val. Analizuojant 2020 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2020/1 turinį darytina išvada, kad visgi nuoseklus dujų koncentracijos matavimas tanke, ypač prieš ieškovui pradedant darbus, galėjo užtikrinti saugią darbo aplinką, tai akivaizdžiai nurodoma ir minėtame akte, t. y. aplinkybė, kad medžiagų koncentracija ore praėjus daugiau kaip keturioms valandoms po matavimo galėjo ir pasikeisti. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe pripažino liudytojo A. F. patvirtinimą, kad atsakovės darbo saugos instrukcijos po 2018 m. kovo 8 d. įvykio buvo patobulintos, tačiau kas konkrečiai buvo pakeista ir patobulinta, minėtas liudytojas nepatikslino. Vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes aptartu aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl to, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė neužtikrino darbo saugos ieškovui dirbant laivo uždarose patalpose (tanke).

30.       Nesutiktina ir su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad būtent atsakovė turėjo iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, kadangi gaisro židinį užgesino toje vietoje dirbę trečiojo asmens darbuotojai per 30 sekundžių, todėl atvykus atsakovei iškviesti gaisrininkus nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino aplinkybę, jog iškviesti gaisrininkus turėjo tas, kas matė gaisrą, o matė ir pagalbą suteikė trečiojo asmens darbuotojai, tai nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad atsakovė šiuo atveju tokios pareigos neturėjo, atvirkščiai, atsakovė privalėjo, kad ir atvykusi vėliau, nors ir jau esant likviduotam gaisro židiniui, iškviesti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnus gaisro priežasčiai nustatyti, kadangi nelaimingo įvykio metu, o ypatingai nustatant gaisro priežastis, atsakovė, kaip ieškovo darbdavė, turėjo būti tuo suinteresuota, kadangi laiku nenustatytos gaisro priežasties aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, eliminavo galimybę nustatyti gaisro kilimo ir nelaimingo atsitikimo priežastį.

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2018 m. kovo 3 d. nelaimingo įvykio darbe metu patyrė 10 procentų kūno paviršiaus nudegimų. Šiuo atveju būtina atkreipti atsakovės dėmesį į tai, kad bet kokiam nudegimui būdingas didelis skausmas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovas stipriai apdegęs veidą, rankas, kojas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsitikus tokio pobūdžio nelaimingam atsitikimui ir patyrus minėto laipsnio nudegimus atsakovė ne tik elgėsi nerūpestingai, t. y. ieškovui kenčiant nudegimo skausmus nepasirūpino pirmosios pagalbos suteikimu, tinkamai neįvertino ieškovo bendros sveikatos būklės, bet, dar ir gabendama ieškovą į ligoninę su savo transporto priemone, neatkreipė dėmesio į tai, kad galbūt tuo metu ieškovui buvo reikalinga kitokio pobūdžio pagalba, pvz., kenčiant tokio pobūdžio skausmą jo malšinimas, suleidžiant skausmą malšinančių vaistų, arba nudegusių vietų sutvarstymas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nelaimingo įvykio metu padaryti sužalojimai turėjo būti akivaizdūs ir dėl tokio sužalojimo ieškovo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalėjo ieškovui iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne įmonės automobiliu gabenti ieškovą į ligoninę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai akivaizdu, kad atsakovė neįvykdė pareigos po nelaimingo atsitikimo darbe iškviesti ieškovui greitąją medicinos pagalbą.

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų visiškai atleisti ją nuo atsakomybės dėl paties ieškovo veiksmų. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ieškovas netinkami dėvėjo jam išduotus darbo rūbus, o būtent darbo liemenę, kuri, anot apeliantės, privalėjo būti dėvima po darbo rūbais (darbiniu švarku), kas šiuo atveju galėjo turėti įtakos staigiam darbo rūbų užsidegimui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ieškovas buvo tinkami supažindintas su darbo pareigine instrukcija. Be to, ir pačios atsakovės atstovas A. F. matydamas, kad ieškovas darbo rūbus dėvi netinkamai, tik įspėjo jį apie tai, tačiau nesiėmė jokių kitų veiksmų, kuriais būtų buvęs užtikrintas tinkamas darbo aprangos dėvėjimas arba ieškovui būtų buvę neleista vykdyti atsakovės pavestų darbo funkcijų dėl to, jog netinkamai dėvima darbo apranga. Priešingai, atsakovės atstovas leido vykdyti ieškovui pavestas darbo funkcijas būtent taip apsirengus. Tai patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apie tai, kad jis nebuvo informuotas, kaip tinkamai reikia dėvėti jam išduotus darbo rūbus, kadangi vieni darbuotojai liemenę dėvėjo apačioje, kiti viršuje. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovas įlipęs į metalinį tanką šių reikalavimų nepaisė ir tai galėjo turėti įtakos lokalių gaisro židinių susiformavimui, atmestini, kaip absoliučiai nepagrįsti.

33.       Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovės kaltę paneigia baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi, šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2006-05-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).

34.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus ir kitą byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog šiuo nagrinėjamu atveju įrodyta, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo susižalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

36.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą „D. W. M. Ž. nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. VPA SP5-1982, kuriuo nuspręsta W. M. Ž. 2018 m. kovo 8 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Vertinant 2018 m. kovo 13 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymos turinį nustatyta, kad nukentėjusiam darbuotojui – ieškovui W. M. Ž., atvežtam į ligoninės priėmimo skyrių 2018 m. kovo 8 d. 16.57 val., nustatytas apie 10 procentų kūno nudegimas. Iš 2018 m. balandžio 12 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos išrašo matyti, kad ieškovas stacionare gydytas nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. dėl traumos darbe. 2018 m. liepos 19 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pažymoje nurodyta, kad ieškovui nustatyti grubūs, rausvi randai dešinėje kaklo ir veido pusėje, randai riboja kaklo judesius. 2018 m. gruodžio 5 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog ieškovui minėtą dieną buvo atlikta operacija, diagnozė – kontraktūriniai randai kakle po nudegimo. Pateiktos 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. vasario 25 d. UAB Kuncų ambulatorinės klinikos pažymos patvirtina, jog ieškovui taikytas gydymas: kineziterapija, masažas, „Bioptron“, magnetoterapija, dėl randų po nudegimo.

37.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų visiškai atleisti ją nuo atsakomybės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą išaiškinimą, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias ieškovas, būdamas šešiasdešimties metų amžiaus, sunkiai susižalojo nelaimingo atsitikimo darbe metu, neteko dalies darbingumo, nepaisant to, jog ieškovas įmonėje dirbo neilgą laiko tarpą ir turėjo lūkesčių ateityje dirbti pagal turimą profesiją, nusprendžia, kad buvo pakenkta jo galimybei užsidirbti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti jam negautas pajamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

38.       Tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

39.       Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš teisinės atsakomybės formų. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Ji pagal teisės šakas gali būti skirstoma į civilinę, materialiąją (darbo teisė) ir t. t.

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam ieškovo gyvenimui. Todėl ši aplinkybė nereikalauja papildomo įrodinėjimo, jog ieškovo sveikatos sužalojimas, dėl kurio kalta atsakovė, neabejotinai sukėlė ieškovui stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, ypatingai didelius dvasinius ir fizinius skausmus ir šias pasekmes jis dar jaus ateityje, teisiškai reikšmingas kriterijus neturtinės žalos dydžiui yra tai, kad nelaimingo atsitikimo metu sukeltos pasekmės niekada neišnyks ateityje.

41.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neva neatsižvelgė į nelaimingo atsitikimo įvykio eigos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagą, kad nelaimingas atsitikimas galbūt įvyko dėl didelio ieškovo neatsargumo, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegija neturi pagrindo manyti, kad egzistuoja didelis nukentėjusiojo asmens – ieškovo – neatsargumas, dėl ko būtų pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia atsakovė, išsamiai įvertino visą byloje surinktą medžiagą, t. y. tiek teisės aktų, reglamentavusių darbo organizavimo ir vykdymo įmonėje tvarką, nuostatas, tiek po nelaimingo atsitikimo darbe atliktų tyrimų medžiagą, ir šių įrodymų pagrindu teisingai nusprendė, jog atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, o tai sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą.

42.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais dėl neturtinės žalos dydžio bylose dėl nelaimingo atsitikimo darbe, priteisė neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į tai, kad šių dienų pragyvenimo lygis Lietuvoje gerokai skiriasi nuo to laikotarpio, kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2003–2018 metais įsiteisėjusiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). 

44.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, atsižvelgė, t. y. rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose nuo 2003 m. iki 2018 m., tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovas, neatsižvelgė į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Pažymėtina, kad dvasinių ir fizinių kančių atlyginimo mechanizmas, kaip ir valstybės bei visuomenės gyvenimo sąlygos, negali būti statiškas, jis vystosi ir teismas, priteisdamas kompensaciją konkrečią sprendimo priėmimo dieną, gali ir turi atsižvelgti ne tik į potencialią fizinių ir dvasinių kančių tęstinumo galimybę, į asmens susirūpinimą dėl būsimų išgyvenimų, bet ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes ir panašaus pobūdžio faktorius, verčiančius kelti atsakomybės už neturtinę žalą dydį, nes šiuo metu nustatyta kompensacija laikui bėgant gali nebeatitikti pasikeitusios teisinės ir visuomeninės realybės. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos faktorius, nusprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimo suma didintina iki 13 000,00 Eur.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

45.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai ieškovo teiginiams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir visiškai nevertino atsakovės atstovo, liudytojų nuoseklių parodymų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos.

46.       Su šiais atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės nesutinka. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

47.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

48.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tiek teisės aktų, reglamentavusių darbo organizavimo ir vykdymo įmonėje tvarką nuostatas, tiek teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ieškovui, suklydo ir be pagrindo neatsižvelgė į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, sprendimo dalis dėl neturtinės žalos patikslintina, padidinant ieškovui iš atsakovės priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 7 000,00 Eur iki 13 000,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49.       Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

50.       Ieškovui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (12.34) PT-9765 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad ieškovui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą patirta 270,00 Eur išlaidų. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovės priteisiamos 270,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 79, 80, 85, 96, 99 straipsniai). 

51.       Lietuvos Kasacinis Teismas 2023 m. sausio 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-916/2023. Šioje nutartyje pateikta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat įvertinti ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, išsiaiškinti ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

52.       Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

I. W. M. Ž. (W. M. Ž.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl ieškovui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakeisti ir priteisti ieškovui W. M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ (į. k. 302308380) dėl 2018 m. kovo 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteistą neturtinės žalos dydį 7 000,00 Eur padidinant iki 13 000,00 Eur (trylikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ (į. k. 302308380) 270,00 Eur (du šimtai septyniasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                            Irma Čuchraj

                                           Erika Misiūnienė

                                        Almantas Padvelskis