Civilinės bylos Nr. e2YT-15659-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10480-2020-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1; 3.4.5.13

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. E. ir R. M. A. F. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai E. E. ir R. M. A. F. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimą  Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjų sūnaus gimimą, įrašant vaikui pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. liepos 16 d. Lietuvoje sudarė santuoką. Santuokos liudijime pareiškėjos E. E. pavardė po santuokos neatitinka sutuoktinio pavardės ,,(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD2) atmetė prašymą pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „ks“. 2018 m. birželio 2 d. Prancūzijoje pareiškėjams gimė sūnus R. M. F.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) netenkino pareiškėjų prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjų vaiko gimimą įrašant pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad pagal galiojančius norminius teisės aktus vaiko pavardė gali būti įrašyta „R. M. F.“ ir tai laikytina pavardės „R. M. F.“ grafiniu variantu. Pareiškėjai nurodė, kad siūlomi pavardės variantai pareiškėjos ir vaiko atžvilgiu sukeltų problemų dėl jų tapatybės įrodymo, pažeistų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą. Nurodyti sprendimai pažeidžia pareiškėjų ir jų šeimos teises bei teisėtus interesus.

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismai, patenkindami tokio pobūdžio prašymus, yra išaiškinę, jog asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Suinteresuoto asmens teigimu, būtina atsižvelgti į tai, jog asmenims turint skirtingai rašomas šeimos narių pavardes sukeliami dideli nepatogumai, suvaržomos jų teisės ir teisėti interesai.  

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėjų prašymas rašyti pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raidėmis „ks“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos tam tikros išimtys. Viena jų – su užsienio valstybių piliečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio valstybės piliečio asmens dokumentą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus miesto CMS 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1), kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas vaiko gimimą į apskaitą įtraukti išlaikant originalią vaiko pavardę – ,,(duomenys neskelbtini)“.ir dėl CMS 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD2), kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas pakeisti pavardę į sutuoktinio pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.. 

6.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis).

7.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1. punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus. Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais vadovaujantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, iš oficialios konstitucinės doktrinos matyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, jog to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

9.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

10.       Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma, sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą C. G. Avello byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

12.       Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

13.       Nagrinėjamu atveju, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėjai ir grindžia savo reikalavimus dėl pareiškėjų vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, išlaikant originalią vaiko pavardę, ir pareiškėjos pavardės pakeitimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 16 d. sudarė santuoką. Santuokos liudijime pareiškėjos pavardė po santuokos nurodyta ,,(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21) atmetė pareiškėjos prašymą dėl pareiškėjos pavardės pakeitimo į ,,(duomenys neskelbtini)“.Iš rašytinių bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjams 2018 m. birželio 2 d. gimė sūnus R. M. F.. Pareiškėjai savo vaikui suteikė ,,(duomenys neskelbtini)“.pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) atmetė prašymą dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, išlaikant originalią vaiko pavardę. Pareiškėjai, prašydami panaikinti nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimus, nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo, šeima nuolat patiria nepatogumų. Šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Prancūzijos ir kitų šalių, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Originalios pavardės pakeitimas apriboja pareiškėjos ir pareiškėjų vaiko teises ir teisėtus interesus, sukelia daug nepatogumų.

14.       Kaip minėta, vardų ir pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma tam tikrais atvejais yra galimas. Pareiškėjų pateikta VĮ Registrų centro 2019 m. birželio 10 d. gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių galiojančius Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, kuriuose įrašyti vardai arba pavardės su raide „x“, yra iš viso – 62.

15.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjus įrodžius, kad atsisakymas įrašyti jų vaiko pavardę nelietuviškais rašmenimis ir atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę pažeidžia pareiškėjos ir pareiškėjų vaiko teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (CPK 185 straipsnis). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą įrašą originalia pavarde bei pakeisti pareiškėjos pavardę sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant vaiko ir pareiškėjos tapatybės bei pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galbūt patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su raide „x“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėjai, neįtraukus pareiškėjų vaiko į gimimo apskaitą originalia pavarde ir nepakeitus pareiškėjos pavardės pasirinkta sutuoktinio pavarde. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

16.       Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, suinteresuoto asmens nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsienio valstybės piliečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėjai patirtų, esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių ir vaiko pavardėms. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjų pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjų sūnaus gimimą, įrašant vaikui pavardę ,,(duomenys neskelbtini)“.panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. A133-122/19(2.4.1.27-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjų vaiko R. M. F., gim. 2018 m. birželio 2 d., gimimą į apskaitą, išlaikant originalią pavardės rašybą (Duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. A136-1020/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „(duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Rūta Latvelė