Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-243-458/2018

                                                             Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00332-2018-2

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties panaikinimo,

n u s t a t ė :

2018 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausioji patrulė S. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 9 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, dėl to automobilis slydo šonu, tokiais veiksmais vairuotojas sukėlė grėsmę eismo saugumui. V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus.

2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė I. M. priėmė nutarimą, kuriuo V. L. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. V. L. dėl šio nutarimo pateikė skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi V. L. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde pažymėta, kad įvykis įvyko vidury žiemos posūkyje, esant slidžiai kelio dangai, vairuojant automobilį, kurio varomieji ratai yra galiniai. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nepriklausomai nuo to, kokius varomuosius ratus turintis automobilis įvažiuoja į posūkį, pats slydimas neišvengiamas, jeigu iš anksto nežinoma apie slidžią dangą, o kai automobilio varomieji ratai yra galiniai, tai, siekiant slydimo metu išvengti smūgio į išorinėje posūkio dalyje esantį aukštą bortelį, jo važiavimo trajektorija yra tiesinama spaudžiant akceleratorių. Savaime suprantama, slystantis automobilis nėra lengvai ir greitai suvaldomas, todėl po akceleratoriaus paspaudimo automobilio galinė dalis gali dar labiau pradėti slysti į posūkio išorę ir taip gali būti sukuriama iliuzija, kad automobilis taip valdomas tyčia. Tam tikrais atvejais akceleratoriaus spaudimas ir minimalus greičio padidinimas yra būtinas, siekiant pakeisti važiavimo trajektoriją, kurios nepakeitimas reikštų eismo įvykio ir žalos automobiliui bei kelio įrenginiams padarymo neišvengiamybę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje esančių įrodymų visetas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pažeidėjas iš pradžių pradėjo spausti akceleratoriaus pedalą ir tik vėliau automobilis pradėjo slysti šonu, todėl laikomasi nuomonės, kad šis protokole nurodytas įvykio veiksmų eiliškumas, turintis esminės reikšmės KET pažeidimo konstatavimui, nėra įrodytas.

Skunde pažymėta ir tai, kad jokių kitų neteisėtų veiksmų automobilių aikštelėje V. L. neatliko ir tai nėra užfiksuota vaizdo registratoriumi. Atskleista tai, kad pareigūnų matytas „saules piešiantis“ ir šonu slystantis automobilis atrodė identiškai kaip ir kitas BMW automobilis, kurių įvykio vietoje buvo apie 3 ar 4. Apelianto tvirtinimu, dėl tamsaus paros meto ir tuo metu įvykio vietoje buvusių kitų BMW automobilių pareigūnai suklydo teigdami, jog tai V. L. tas asmuo, kuris chuliganiškai ir nesaugiai vairavo transporto priemonę. Nepaisant to, teismas nepagrįstai patikėjo vienintelės liudytojos parodymais, kurie vertintini kaip nepatikimi minėtų aplinkybių pagrindu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog, nesant pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas turi vadovautis principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio nusižengimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

V. L. pabrėžia, jog, surašant administracinio nusižengimo protokolą, nesutiko su padarytu pažeidimu, tačiau jam nurodė, kad jei prisipažins, jog gailisi, ir pasirašys, baudos neskirs, nes priešingu atveju grėstų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas daugybei mėnesių. Suprasdamas, kad neturi kuo rizikuoti ir toks jo elgesys neužtrauks administracinės atsakomybės, įtikintas policijos pareigūnų, apeliantas pasirašė nurodytoje vietoje, negalvodamas apie pasekmes.?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas V. L. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu, t. y. ar V. L. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

V. L. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 9, ir 127 punktų reikalavimus. 4 ir 9 punktuose numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių bendrųjų Kelių eismo taisyklių normų nurodymo kaltinime nepakanka, jog būtų galima asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog V. L. būtų viršijęs leistiną greitį, jam tokie veiksmai nebuvo inkriminuoti. V. L. neigia, jog 2018 m. vasario 9 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, dėl to automobilis slydo šonu, ir tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui. V. L. pirmosios instancijos teisme ir skunde apygardos teismui nurodė, kad jo vairuojamas automobilis tik kartą slydo šonu ir taip nutiko dėl slidžios kelio dangos. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra paneigta apelianto versija, jog nepriklausomai nuo to, kokius varomuosius ratus turintis automobilis įvažiuoja į posūkį, pats slydimas neišvengiamas, jeigu iš anksto nežinoma apie slidžią dangą, o kai automobilio varomieji ratai yra galiniai, tai, siekiant slydimo metu išvengti smūgio į išorinėje posūkio dalyje esantį aukštą bortelį, jo važiavimo trajektorija yra tiesinama spaudžiant akceleratorių.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nors liudytoja policijos pareigūnė S. Š. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vien šių parodymų nepakanka, norint konstatuoti asmens kaltę. Liudytoja S. Š. įvykį nupasakojo ganėtinai detaliai, nurodė, jog matė, kaip V. L. aikštelės viduryje suko ratus („piešė saules“), po to kelis kartus slydo šonu. Todėl V. L. vairuojamą automobilį sustabdė ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pažeidimą stebėjo pro tarnybinio automobilio langą. Nors buvo įjungtas vaizdo registratorius, tačiau į registratoriaus filmavimo zoną pateko tik V. L. slydimas šonu. Pažymėtina, jog V. L. įvykio vietoje sutiko su pažeidimu, nurodė, jog gailisi dėl tokio elgesio, tačiau vėliau poziciją pakeitė, teigė, jog tyčia nedidino važiavimo greičio (b. l. 33).

Apygardos teismas pažymi, kad vaizdo įraše nėra matyti lengvojo automobilio „piešiamos saulės“, o ir pats neva padaryto nusižengimo faktas stebėtas iš ganėtinai tolimo atstumo (b. l. 15). Vien matomas automobilio slydimo vaizdas savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Taigi esant tokiems prieštaringiems duomenims, asmens kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad S. Š. tvirtino, jog matė, kad automobilis, kurio vairuotojas netrukus buvo sustabdytas, specialiai kelis kartus suko ratus – „piešė saulę“ ir kelis kartus slydo šonu. Aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, taip pat dar vienas kolega su asmeniniu automobiliu, kuris stovėjo aikštelėje ir sakė, jog galės patvirtinti pažeidimo padarymo aplinkybes, jei reikėtų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, visų pirma, iš vaizdo įrašo nematyti viso automobilio apsisukimo ratu, tuo labiau neužfiksuoti keli apsisukimo kartai. Kitas pareigūnės S. Š. nurodytas pareigūnas, neva stebėjęs įvykį, nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, jo parodymai nėra niekur užfiksuoti. Taip pat prie bylos medžiagos pridėtame vaizdo įraše yra užfiksuota, jog kartu su V. L. automobiliu važiavo dar vienas asmuo (tai patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), sėdėjęs keleivio vietoje priekyje šalia vairuotojo, tačiau jis taip pat nebuvo apklaustas, prie bylos medžiagos nėra pridėti jokie jo rašytiniai paaiškinimai. Papildomai pažymėtina, kad vaizdo įraše taip pat yra užfiksuoti šalia įvykio vietos stoviniavę pašaliniai asmenys, kurie galėjo matyti visą įvykį, bet iš jų parodymai nebuvo paimti, apie galimą administracinį nusižengimą jie nebuvo apklausti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnė S. Š. nesurašė ir tarnybinio pranešimo.

Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. kovo 1 d. nutarime įrodinėjama išimtinai policijos pareigūnės tvirtinimu, jog ji pagrįstai stabdė V. L. vairuotą transporto priemonę, nes matė, kaip V. L. „piešė saules“, tačiau tokia jos pozicija prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir nustatytoms įvykio aplinkybėms. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog V. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kadangi, be policijos pareigūnės parodymų, jokie kiti duomenys nepatvirtina asmens kaltės. Administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi nagrinėjamu atveju V. L. versija, jog jis „nepiešė saulės“, nėra paneigta, tai reiškia, kad byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nesant pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Papildomai būtina pažymėti, jog 2018 m. kovo 1 d. nutarimu V. L. buvo nubaustas už tai, kad jis 2018 m. vasario 9 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, dėl to automobilis slydo šonu, tokiais veiksmais vairuotojas sukėlė grėsmę eismo saugumui. Jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau pats neva padaryto nusižengimo aprašymas savo esme labiau atitiktų numatytąjį ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad neva V. L. transporto priemonę vairavo padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nėra patvirtinta jokiais duomenimis, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, nepaneigta lieka apelianto versija, jog jis, vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) stadiono, atsidūrė ant plikledžio, todėl automobilis net nespaudžiant akceleratoriaus ėmė slysti šonu. Vien ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė: „sutinku, gailiuosi“, savaime nereiškia, kad asmuo prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo. Iš anksčiau aptartų aplinkybių, galima preziumuoti, jog V. L. sutiko su faktu, kad jo vairuojamas automobilis slydo, tačiau tai nutiko ne dėl jo kaltės, o dėl susidariusių eismo sąlygų, kurias lėmė gamtinės / meteorologinės sąlygos, o ne iš anksto susiformavusios chuliganiškos paskatos.

Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių (ANK 567 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Taigi, patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra pagrindas ją naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. apeliacinį skundą:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) palikti saugoti byloje.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                Arvydas Daugėla