Civilinė byla Nr. 2-188/2011

  Procesinio sprendimo kategorijos 106.4, 106.8.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7053-565/2010 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui M. T. V. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tretysis asmuo A.V.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su 163 856,40 Lt ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovui M.T.V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine ieškovės ir trečiojo asmens A. V. nuosavybe, priteisti iš atsakovo M. T.V. ieškovės ir trečiojo asmens naudai 51 356,40 Lt už atliktus pagerinimus atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 12 500 Lt už atliktus pagerinimus atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti M. V. ieškinį. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių ir dėl šios priežasties byla turi būti nagrinėjama tapačia tvarka kaip ir šeimos bylos. Teismo nuomone, tai lemia, kad byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, o yra teisminga Vilniaus miesto 1-am apylinkės teismui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. 2010 m. rugpjūčio 4 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nustatė terminą trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė vienintelį ieškinio trūkumą t. y. nenurodyta ieškinio suma. Ieškovė ištaisė trūkumus ir pateikė teismui patikslintą ieškinį. Tuomet teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus.

2. Vadovaujantis CPK 383 str. ir 385 str. 1 d. nuostatomis, ieškovė santuokos nutraukimo byloje negali kelti jokių kitų reikalavimų, išskyrus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo. Turtas, kurį prašoma priteisti ieškiniu, nepriklauso sutuoktiniams M. V. ir A. V. Tai reiškia, kad minėtas turtas negalės būti įtraukiamas į sutuoktinių bendro turto balansą ir negalės būti padalintas Vilniaus miesto 1 – ame apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl M. V. ir A. V. santuokos nutraukimo. Visos šios aplinkybės lemia, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, nes užkirto kelią ieškovei apginti savo teisėtus interesus teismine tvarka.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių, teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą. CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Taigi įstatyme numatyta išimtis, kuria vadovaujantis šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos M. V. ieškinio priėmimo, neteisingai pritaikė CPK 27 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai laikė šį ieškinį neteismingu apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį atsakovui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog pagal CPK 27 straipsnio pirmą punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Teismas nurodė, jog šeimos teisinių santykių bylose dėl turto padalijimo ieškinio suma nelemia teismingumo ir visos šios kategorijos bylos nagrinėjamos apylinkės teismuose, todėl šis ginčas nagrinėtinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, pareiškėjos ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje.

 Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas neteisingai išaiškino ginčo esmę, nepagrįstai sprendė, jog šis ginčas yra dėl šeimos turto padalijimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta. Teismas teisingai nurodė, kad pagal CPK 27 straipsnio pirmą punktą, nepriklausomai nuo ieškinio sumos, šeimos teisinių santykių bylos dėl turto padalijimo turi būti nagrinėjamos pirmąja instancija apylinkės teismuose. Pagal rūšinio teismingumo taisykles santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia, gyvenimo skyrium bylos, kurios yra susijusios su šeimos turto padalinimu, nepriklausomai nuo dalytino turto vertės, yra nagrinėjamos apylinkės teismuose pirmąja instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-98/2005). Tačiau, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų šioje byloje, nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl šeimos turto padalinimo, o dėl nuosavybės teisės į atsakovo, pareiškėjos sutuoktinio tėvo, nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Šio ieškinio patenkinimas galimai gali daryti įtaką sutuoktinių turto padalijimui, tačiau tiesiogiai ieškovės reikalavimas nėra susijęs su sutuoktinių turto padalinimu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, jog ieškinio suma viršija 100 000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra nagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.   

Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimą perduoda spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.) .    

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti.

Perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl M.V. ieškinio atsakovui M. T. V. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tretysis asmuo A. V., priėmimo.

 

Teisėjai                                                                                                Algirdas Gailiūnas

 

Vytas Milius

 

Vigintas Višinskis