Civilinė byla Nr. e2-152-641/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04353-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.1.; 2.6.8.8.; 2.6.8.12.; 2.6.16.9.; 2.6.28.1. 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.1.9.1.3.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovei UAB „Osvalda“, atstovaujamai advokatės K. G.,

atsakovei UAB „mogo LT“, atstovaujamai advokato G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį solidariems atsakovams UAB „mogo LT“, A. K., M. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Osvalda“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų UAB „mogo LT“, A. K. ir M. M. solidariai 4 510,87 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau tekste – VPK) sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5865 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią UAB „Automagija” įsipareigojo, įgaliotam VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą – 52,57 Eur, o už transporto priemonės saugojimą – 5,79 Eur už vieną parą. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 106 iš (duomenys neskelbtini), į Transporto priemonių saugojimo aikštelę Išradėjų g. 16A, Šiauliuose, buvo priverstinai nuvežtas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – transporto priemonė), kuris yra saugomas iki šiol. Atsakovai, neatsiimdami transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, sąmoningai didina jos saugojimo išlaidas. Transporto priemonės savininkas teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovė UAB „mogo LT“, o valdytojai – atsakovai A. K. ir M. M.. Ieškovė teigė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, atsakovai solidariai turi atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu į transporto priemonių saugojimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Atsakovai apie ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo buvo informuoti 2019 m. kovo 8 d. UAB „Turtuvos grupė” pranešimu. Atsakovei UAB „mogo LT” vėliausiai 2019 m. kovo 19 d. tapo žinoma apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, jog UAB „mogo LT“ ir atsakovas A. K. tarp jų sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi nesusitarė dėl sąlygos, jog atsakovui A. K. transporto priemonės nuosavybės teisė pereina sumokėjus visas įmokas, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d., o aptarė kitas sąlygas, kurias įvykdžius A. K. gali / turi teisę įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę, nuosavybės teisė pagal sutarties nuostatas automatiškai A. K. neperėjo, todėl atsakovas A. K. yra atsakingas kaip valdytojas, o atsakovas UAB „mogo LT“, kaip transporto priemonės savininkas ir privalo atlyginti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, jog atsakovai apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą buvo informuoti tinkamai, išperkamosios nuomos sutarties šalys, t. y. atsakovas A. K. ir UAB „mogo LT“ iki 2019 metų neįgyvendino sutarties nuostatų dėl nuosavybės teisės perdavimo, todėl patikslintas ieškinys turi būti tenkinamas. Po byloje pateikto trečiojo asmens, VPK atsiliepimo, ieškovės atstovė dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo aplinkybių teismui nurodė, jog pradinis kreditorius atvykęs į įvykio vietą neturėjo teisės kvestionuoti policijos veiksmų, teisinį pagrindą priverstinai nuvežti transporto priemonę sprendžia VPK, ji savo atsiliepime išsamiai nurodė priverstinio nuvežimo pagrindą, atsakovas A. K. neužtikrino transporto priemonės saugojimo, neužtikrino jos saugumo, transporto priemonė kėlė grėsmę, proceso dalyviai viso saugojimo metu nereiškė jokių pretenzijų nei dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo, nei jos saugojimo, jokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovė turi teisę į transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą.

2.       Atsakovė UAB „mogo LT” su patikslintu ieškiniu nesutiko, dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovei prašė jį visiškai atmesti, kitoje dalyje, t. y. dėl reikalavimų atsakovams M. M. ir A. K., atsakovės atstovas nepasisakė. Nurodė, jog ieškovės reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kai atsakovė jau nebebuvo transporto priemonės savininkė. Atsakovas A. K. ir UAB „mogo LT” 2014 m. liepos 8 d. sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG08072014/0101 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), savininkas A. K. Sutarties laikotarpiui perleido nuosavybės teisę į transporto priemonę UAB „mogo LT”, o bendrovė A. K. suteikė 3600,00 Lt finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti transporto priemonę lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu. Sutartis buvo sudaryta terminui nuo 2014-07-08 iki 2015-09-08. Kadangi atsakovas A. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. atliko paskutinę lizingo įmoką pagal Sutartį, Sutartis laikoma pasibaigusia, Sutarties šalims visiškai įvykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. A. K. įgijo (susigrąžino) nuosavybės teisę į transporto priemonę ir tapo teisėtu transporto priemonės savininku. Nurodė, jog priešingai nei teigia ieškovė, 2015 m. rugsėjo 9 d. įvykdyto administracinio nusižengimo metu, dėl kurio transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 106 iš adreso (duomenys neskelbtini), į transporto priemonių saugojimo aikštelę Išradėjų g. 16A, Šiauliai, buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, transporto priemonės teisėtas savininkas buvo         A. K., o ne UAB „mogo LT”. Vyraujantis šių atsakovų sudarytos Sutarties dalykas yra finansavimas, o ne transporto priemonės valdymas nuosavybės teise ar perdavimas valdyti ir naudotis kitais pagrindais, todėl aplinkybė, jog A. K. neįvykdė savo pareigos VĮ „Regitra“ įregistruoti duomenų apie pasikeitusį transporto priemonės savininką, nesukuria pareigos UAB „mogo LT” atlyginti transporto priemonės, kuri nebebuvo atsakovės UAB „mogo LT” nuosavybė, priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Be to, atsakovė nurodė, jog teisės aktai nenustato privalomos transporto priemonės registracijos, kaip nuosavybės teisės pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį perėjimo sąlygos. Ieškovė 2020 m. birželio 15 d., tai yra praėjus beveik 5 metams po įvykdyto administracinio nusižengimo ir transporto priemonės saugojimo pradžios, el. laišku kreipėsi į UAB „mogo LT”, su prašymu patvirtinti arba paneigti informaciją, kad transporto priemonės savininkas yra UAB „mogo LT”. Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. informavo ieškovę, kad transporto priemonės savininkas nuo 2015 m. yra A. K.. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog patikslintas ieškinys atsakovei grindžiamas vienintele ieškinio faktine aplinkybe, t. y. jog transporto priemonės nuvežimo dieną atsakovė UAB „mogo LT” buvo transporto priemonės savininkė, tačiau byloje pateikti duomenys įrodo, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovė nebebuvo transporto priemonės savininkė ir neturėjo jokių teisių į šį turtą. Teigė, jog ieškovės atstovė atsietai nuo Sutarties teksto cituoja išperkamosios nuomos sutarties punktus, sutarties dalykas yra finansavimas, ne valdymas, savo esme tai yra pirkimo-pardavimo sutarties atitikmuo, transporto priemonės registracija šiuo atveju nedaro įtakos nuosavybės teisei. Taip pat nurodė, jog ieškovė nesiėmė visų priemonių tam, kad transporto priemonės savininkai būtų tinkamai ir pakankamai informuoti apie priverstinį transporto priemonės saugojimą, o teisė į tokių išlaidų atlyginimą atsiranda tik nuo tada, kai savininkas yra tinkamai informuotas, todėl šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, jog UAB „mogo LT” buvo tinkamai ir laiku informuota apie priverstinį transporto priemonės saugojimą. Po VPK pateikto atsiliepimo atsakovės atstovas papildomai paaiškino, jog jokie teisės aktai nenumato leidimo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuvežimo iš privataus kiemo, atstovo nuomone, sistemiškai aiškinant teisės aktus, toks nuvežimas yra galimas, jeigu transporto priemonė paliekama eismo įvykio vietoje, bet ne privačiame kieme, todėl VPK atsiliepime nurodytas priverstinio nuvežimo pagrindas, t. y. atsakovės UAB „mogo LT” ir transporto priemonės valdytojo teisių apsauga, yra nepagrįstas, jokios teisių apsaugos šiuo atveju nebuvo ir tokia apsauga nebuvo reikalinga, todėl VPK pateiktas atsiliepimas nepašalino abejonių dėl teisėto transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Atsakovo A. K. valia buvo, jog transporto priemonė būtų saugoma kieme adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovas M. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos procesą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui  M. M. nedalyvaujant.

4.       Į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. K., apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui A. K. nedalyvaujant. Atsakovas A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog 2014 – 2018 metų laikotarpiu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl, kad neužimti vietos daugiabučio namo kieme, paprašė draugo nuosavame name (duomenys neskelbtini), palikti automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini). Kol būdavo išvykęs į komandiruotę, gavęs sutikimą, automobilį palikdavo šio nuosavo namo kieme, kartu su rakteliais. Taip pat nurodė, jog M. M. nepažįsta ir niekada nėra jo matęs, jis automobilį paėmė savavališkai ir padarė autoįvykį. 2015 m. rugsėjo 9 d. sužinojęs apie eismo įvykį, paskambino draugams ir paprašė transporto priemonę iš eismo įvykio vietos parvežti į kiemą (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė sudaužytą automobilį. Nurodė, jog grįžęs iš įvykio vietos sulaukė kvietimo atvykti pas policijos pareigūnus. Kartu, pažymėjo, jog pirmą kartą sulaukė laiško 2019 m. kovo 8 d. su reikalavimu sumokėti 8540,99 Eur sumą, antrą kartą laišką gavo 2019 m. birželio 13 d. su reikalavimu sumokėti 8583,34 Eur, tačiau tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Trečiąjį laišką gavo 2019 m. rugsėjo 2 d., susisiekė su UAB „Turtuvos grupe“, pareikalavo paaiškinimo. 2021 m. rugpjūčio 2 d. sulaukė laiško iš ieškovės.

5.       Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VPK, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VPK atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VPK nurodė, jog palaiko ieškovės teisę į patikslintą ieškinį dėl išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog patikrinus Policijos administracinių nusižengimų registrą nustatyta, kad M. M. diena anksčiau padarė kitą administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d., apie 18.22 val., Šiauliuose, Tilžės g., M. M., vairuodamas transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14, 126-128 punktų reikalavimus, padarė eismo įvykį – susidūrė su kita transporto priemone, o po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini)1 punkto reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimu ATPB Nr. A2.6.4181-1002/2015 M. M. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 2d. ir 130 str. 1 d., be transporto priemonės konfiskavimo. Nutarime pasisakyta, kad transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, nes transporto priemonės savininkas neleido M. M. naudotis automobiliu, kad pastarasis transporto priemone naudojosi savavališkai. 2015 m. spalio 5 d. nutarime nurodyta, kad M. M. kaltę, be kitų išvardintų dokumentų, įrodo transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Šie duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 106 surašytas byloje Nr. A2.6.4181- 1002/2015. ATPB Nr. A2.6.4181-1002/2015 medžiagoje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. M. M. pasišalino iš eismo įvykio, todėl įvykio dieną jis nebuvo apklaustas. M. M. buvo apklaustas tik po to kai jis 2015 m. rugsėjo 9 d. padarė antrą eismo įvykį. Pirmos apklausos metu jis teigė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. transporto priemonės nevairavo, kad ji priklauso A. K., kurio telefono numerio neturi. 2015 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimo metu M. M. pripažino davęs neteisingus parodymus, pripažino, kad jis padarė abu eismo įvykius 2015 m. rugsėjo 8 ir 2015 m. rugsėjo 9 dienomis. Policijos pareigūno 2015 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-33790 nurodyta, kad aiškinantis 2015 m. rugsėjo 8 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad iš įvykio vietos pasišalinusios transporto priemonės savininkas yra UAB „mogo LT“, kad UAB „mogo LT“ pranešė, jog automobiliu naudojasi A. K., tačiau jis į telefono skambutį neatsiliepė. Policijos pareigūno 2015 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-33989, rengtame 2015 m. rugsėjo 9 d., nurodyta, kad įforminant 2015 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykį atkreipė dėmesį, jog su ta pačia transporto priemone buvo padarytas ir eismo įvykis įvykęs 2015 m. rugsėjo 8 d., o 2015 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykį padariusiam M. M. nurodžius, kad nežino kas 2015 m. rugsėjo 8 d. galėjo padaryti eismo įvykį ir iš jo pasišalinti, priėmė sprendimą transporto priemonę nuvežti į saugojimo aikštelę. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo mano, kad sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę buvo teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis priverstinio nuvežimo pagrindus, nes M. M. veiksmais buvo pažeistos kitų asmenų, t. y. UAB „mogo LT“ kaip transporto priemonės savininko, ir A. K., kaip transporto priemonės teisėto valdytojo, teisės. Dėl atsakovo A. K. nurodė, jog tuometinis transporto priemonės valdytojas A. K. nesiėmė jokių rūpestingų veiksmų susižinoti apie paimtą jo transporto priemonę ir ją atsiimti.

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės. 

6.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5865 (toliau tekste – 2014 m. spalio 3 d. Sutartis), pagal kurią UAB „Automagija” įsipareigojo, įgaliotam VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą – 52,57 Eur, o už transporto priemonės saugojimą – 5,79 Eur už vieną parą. Teismui pateiktos sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d. (15 punktas). Tame pačiame 15 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas Paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas 2 (du) kartus po 12 mėnesių (iki bendro trejų metų termino). Apie sutarties galiojimo termino pratęsimą arba nepratęsimą Paslaugos gavėjas Paslaugos teikėją privalo informuoti prieš tris mėnesius. Iš 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises.

7.       Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 106 (toliau - aktas) matyti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi (2 dalimi), priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini). Taip pat akte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje. Transporto priemonė priverstinai nuvežta 2015 m. rugsėjo 9 d. 21.26 val. iš (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Išradėjų g. 16A, Šiauliuose, UAB „Automagija”. Akte nurodyta, jog apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas (valdytojas) M. M.. 2015 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas ATP byloje Nr. A2.6.-3984-898/2015 (toliau - nutarimas) įrodo, jog teismas nutarė M. M., padariusiam (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį M. M. atžvilgiu nutraukti. Iš nutarimo matyti, jog šioje byloje transporto priemonės priverstinis nuvežimas, jos grąžinimas ar konfiskavimas nespręstas. 

8.       Valstybės įmonės „Regitra” Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas įrodo, jog registro duomenimis 2016 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas – A. K., savininkas – UAB „mogo LT“. Iš 2017 m. kovo 2 d. VPK kelių policijos tarnybos rašto Nr. 40-S-9172-(11.1) matyti, jog 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonė buvo neatsiimta ir saugoma ilgiau kaip šešis mėnesius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2019 m. birželio 3 d. atsakovai A. K. ir              M. M. taip pat informuoti apie ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo. 2021 m. rugpjūčio 5-6 dienos elektroninis susirašinėjimas įrodo, jog atsakovas A. K. siuntė elektroninį laišką ieškovei, jame prašė negrasinti baudomis bei nurodė, kad ieškovės turima informacija, jog jis yra transporto priemonės valdytojas, yra klaidinga. 2021 m. birželio 16 d. ieškovė siuntė A. K. pranešimą, kuriame nurodė, jog atsakovo skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą sudaro 12281,05 Eur, bei prašė ją apmokėti per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Taip pat tą pačią dieną kartu išsiųstas ir pranešimas, kuriuo atsakovas A. K. informuotas apie skolos reikalavimo teisių perleidimą. Iš siuntos kelionės informacijos matyti, jog pranešimai išsiųsti A. K. neįteikti, siunta grąžinta siuntėjui. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei UAB „mogo LT“, kuriame taip pat nurodė, jog atsakovės skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą sudaro 10428,25 Eur, bei prašė ją apmokėti per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, kartu išsiųstas ir pranešimas dėl skolos reikalavimo teisių perleidimo, siunta atsakovei UAB „mogo LT“ įteikta tinkamai.

9.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pranešimais, išsiųstais atsakovų A. K. ir M. M. gyvenamosios vietos adresais bei atsakovės UAB „mogo LT“ buveinės adresu, dar kartą informavo apie susidariusias skolas, pareikalavo jas grąžinti bei pranešė apie skolos reikalavimo teisių perleidimą. Visų trijų atsakovų pranešimų detalioje siuntos kelionės informacijoje nurodoma, jog „Siunta įteikta gavėjui”, tačiau pateikti 2021 m. birželio 16 d. Gyventojų registro duomenys įrodo, jog atsakovas M. M. tuo metu buvo deklaravęs savo išvykimą į Airiją.

10.       2014 m. liepos 8 d. atsakovas (lizingo gavėjas) A. K. ir atsakovė UAB „mogo LT“ sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG08072014/0101 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), savininkas             A. K. Sutarties laikotarpiui perleido nuosavybės teisę į transporto priemonę UAB „mogo LT”, o bendrovė A. K. suteikė 3600,00 Lt finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti transporto priemonę lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu (bendrųjų nuostatų 2.1 punktas, pagrindinių nuostatų 1., 10. punktai). Sutartis buvo sudaryta terminui nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. paskutinė atsakovo A. K. mokėtinos įmokos diena – 2015 m. rugsėjo 8 d. Sutarties II dalies bendrosios nuostatos numatė, jog kai lizingo gavėjas yra vartotojas, laikoma, jog yra sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Sutarties II dalies bendrosios nuostatos taip pat numatė: sudarius Sutartį, UAB „mogo LT” nedelsiant nuo Sutarties sudarymo momento įgyja nuosavybės teisę į transporto priemonę (4.1 punktas); per 5 dienas po Sutarties sudarymo Lizingo gavėjas privalo įregistruoti Transporto priemonę Registre UAB „mogo LT“ vardu, kaip Transporto priemonės turėtoją nurodyti Lizingo gavėją (kai toks nurodymas atitinkamame Registre yra galimas) ir, jei tai yra numatyta Pagrindinių nuostatų skirsnyje „Ypatingos sąlygos“, pristatyti UAB „mogo LT“  Transporto priemonės registracijos pažymėjimo tinkamai patvirtintą kopiją ir pateikti (parodyti) originalą (4.3. punktas); UAB „mogo LT“  perduoda Transporto priemonę Lizingo gavėjui, o Lizingo gavėjas priima ją iš UAB „mogo LT“ pagal Sutarties sąlygas faktiniam valdymui ir naudojimui nedelsiant po to, kai Registre Transporto priemonė įregistruojama UAB „mogo LT“ vardu (t. y. kai UAB „mogo LT“ yra nurodomas Transporto priemonės savininku). Atskiras aktas dėl Transporto priemonės perdavimo Lizingo gavėjui nėra būtinas, jeigu UAB „mogo LT“ nepareikalauja kitaip - pastaruoju atveju Lizingo gavėjas privalo Patvarioje laikmenoje UAB „mogo LT“ pateiktą aktą / akto projektą pasirašyti arba patvirtinti elektroniniu parašu ir perduoti UAB „mogo LT“ (4.4. punktas); Lizingo gavėjas įmokas privalo mokėti pavedimu į Pagrindinėse nuostatose nurodytą UAB „mogo LT“ sąskaitą (6.2. punktas); Lizingo gavėjas turi teisę išpirkti Transporto priemonę iki Lizingo termino pabaigos, apie norą pasinaudoti šia teise Patvarioje laikmenoje pranešęs UAB „mogo LT“ ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki numatomos pasinaudojimo ta teise dienos, bet ta teise pasinaudoti gali ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po Sutarties pasibaigimo dienos. Tokiu atveju Lizingo gavėjas turi sumokėti UAB „mogo LT“ nesumokėtas Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t.y. Neišmokėtą Lizingo (finansavimo) sumą), susikaupusias Palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį (6.5. punktas); sutartyje ar teisės aktuose numatytais atvejais, po UAB „mogo LT“ pirmo pareikalavimo, o taip pat tais atvejais, kai Sutartis pasibaigia, o Lizingo gavėjas nepasinaudoja teise įsigyti Transporto priemonę, Lizingo gavėjas nedelsdamas privalo perduoti UAB „mogo LT“ Transporto priemonę (taip pat ir Transporto priemonės raktus, ir registracijos pažymėjimą), pristatydamas ją į UAB „mogo LT“ nurodytą vietą ir perduodamas ją UAB „mogo LT“ nurodytam asmeniui, kuri būtų tokio komplektiškumo, kokio buvo gauta iš gamintojo (9.11. punktas); Sutartis galioja tol, kol bus pilnai įvykdyti joje numatyti įsipareigojimai (12.2 punktas); Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra įvykdyti visi šie veiksmai: Lizingo gavėjas yra sumokėjęs UAB „mogo LT“ visas Grafike nurodytas Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas arba Neišmokėtą Lizingo (išperkamosios nuomos) sumą bei iki jos sumokėjimo dienos susikaupusias Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, Lizingo gavėjas yra sumokėjęs UAB „mogo LT“ apskaičiuotas Netesybas mokamas už vėlavimus, ir Netesybas (jei tokių buvo), ir kai Lizingo gavėjas nusprendžia pasinaudoti teise įsigyti Transporto priemonę, - Lizingo gavėjas yra sumokėjęs 10,00 LT dydžio Transporto priemonės išpirkimo komisini mokestį, o UAB „mogo LT“ pagal Sutarties sąlygas yra perdavusi Transporto priemonės nuosavybės teisę Lizingo gavėjui. (12.3. punktas); Kai Lizingo gavėjas nusprendžia pasinaudoti teise įsigyti Transporto priemonę, jis įvykdo Bendrųjų nuostatų 6.5 punkte nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju UAB „mogo LT“ ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo to dienos, kai Lizingo gavėjas atliko mokėjimus, nurodytus Bendrųjų nuostatų 6.5 punkte, Patvarioje laikmenoje pateikia Lizingo gavėjui patvirtinimą, kuriame patvirtinama, kad nuosavybės teisė į Transporto priemonę šios Sutarties pagrindu perėjo Lizingo gavėjui, o Lizingo gavėjas privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po tokio patvirtinimo gavimo, Transporto priemonę įregistruoti savo nuosavybės teise Registre. Jei Lizingo gavėjas per 7 (septynias) dienas nuo Sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymo dienos neperregistruoja Transporto priemonės Registre savo vardu, UAB „mogo LT“ turi teisę išregistruoti Transporto priemonę iš apskaitos Registre. Laikoma, kad Lizingo gavėjas šia Sutartimi suteikia UAB „mogo LT“ neatšaukiamą ir besąlyginį įgaliojimą atlikti šiuos veiksmus Lizingo gavėjo vardu (12.4 punktas). Sutartyje nustatyti įsipareigojimai laikomi įvykdytais laiku, jei jie įvykdomi ne vėliau nei paskutinę įsipareigojimams įvykdyti nustatyto termino dieną. Mokėjimų įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai įmokos suma yra pervesta į Pagrindinėse nuostatose nurodytą UAB „mogo LT“ sąskaitą (12.5 punktas). Sutartis pradeda galioti ją sudarius ir galioja Grafike nurodytą Lizingo terminą (14.1. punktas). vyraujantis šios Sutarties dalykas yra finansavimas, o ne Transporto priemonės valdymas nuosavybės teise ar perdavimas valdyti ir naudoti kitais pagrindais (14.7.1. punktas); vyraujantis UAB „mogo LT“ interesas šioje Sutartyje yra ne nuosavybės, bet finansinis (14.7.2. punktas).

11.       Iš ieškovės ir atsakovės UAB „mogo LT“ elektroninio susirašinėjimo matyti, jog 2020 m. birželio 15 d. ieškovės direktorius siuntė elektroninį laišką atsakovei ir jame nurodė, jog VPK pateikė informaciją, kad transporto priemonės Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „mogo LT“, taip pat prašė patvirtinti arba paneigti šią informaciją, kad byla nepatektų į teismą su klaidingais atsakovais. 2020 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku atsakovės UAB „mogo LT“ darbuotoja atsakė ieškovei ir informavo, jog nuo 2015 metų transporto priemonės savininkas yra A. K.. 2019 m. kovo 19 d UAB „mogo LT“ A. K. pateikė Pažymą dėl turimo įsipareigojimo ir nurodė, jog 2019 m. kovo 19 dienos duomenimis, A. K. pasirašė sutartį 2014 m. liepos 8 d. ir visiškai atsiskaitė 2015 m. rugsėjo 8 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB “Turtuvos grupė” A. K. surašė Nurodymą atvykti arba įvykdyti kreditorinį reikalavimą ir informavo, jog atsakovas A. K. yra solidariai skolingas 8625,69 Eur pagal transporto priemonės nuvežimo aktą, nurodė atvykti į UAB „Turtuvos grupė”, taip pat nurodė per 5 dienas likviduoti turimą įsipareigojimą. 2019 m. kovo 19 d. VĮ „Regitra” Pažymoje apie išregistruotą kelių transporto priemonę Nr. (1.13)-S3-270 nurodyta, jog transporto priemonė 2016 m. rugsėjo 13 d. išregistruota automatiškai, vadovaujantis Motorinių transport priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (patvifrtinta LR vidaus reikalų minsitro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (LR vidaus reikalų ministro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1V-445 redakcija) IX skyriaus 92.12 punktu (nėra techninės apžiūros ir/ar draudimo)). Duomenų apie transporto priemonės pardavimą ir / ar įregistravimą naujo savininko vardu nėra. Iš byloje esančio A. K. 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimo DOK-53718 ir jo priedų matyti, jog atsakovas A. K. teismui pateikė ieškovės jam siųstus 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimus bei 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. birželio 13 d. UAB „Turtuvos grupė” nurodymą atvykti arba įvykdyti kreditorinį reikalavimą bei Siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo.

12.       Iš 2022 m. sausio 19 d. buhalterinės pažymos matyti, jog atsakovas A. K. 2015 m. rugsėjo 9 d. atliko 123,04 Eur mokėjimą atsakovei UAB „mogo LT“. Kaip matyti iš pažymos, atsakovė paskutinį mokėjimą gavo į „Swedbank”, AB sąskaitą. Pateiktas atsakovės „Swedbank”, AB sąkaitos išrašas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įrodo, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. E. N. K. sumokėjo 123,04 Eur įmoką už A. K. pagal Sutartį Nr. FLG08072014/0101. Pateiktas Lietuvos Banko finansų rinkos dalyvių sąrašas įrodo, jog atsakovės UAB „mogo LT“ verslo forma – vartojimo kredito davėjas, t. y. turi teisę teikti finansinę lizingo paslaugą reglamentuojamą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 22 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

13.       2015 m. rugsėjo 22 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-38721340-15 įrodo, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovas M. M. padarė adminitracinės teisės pažeidimą vairuodamas transporto priemonę Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), protokole transporto priemonės savininkas nurodytas – UAB „mogo LT“. 2015 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime VPK kelių policijos biurui M. M. nurodė, jog automobilis priklauso A. K., šį automobilį M. M. pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, jog automobilio raktelius paliko A. K. ir išvyko į užsienį. 2015 m. rugsėjo 17 d. papildome paaiškinime patikslino, jog automobilio raktelius A. K. paliko jo draugui, turinčiam teisę vairuoti. M. M. neleido vairuoti, tačiau jis automobilio raktus pasiėmė savavališkai. Automobilį AUDI A4 apgadino nestipriai, lietė tik kablį, transporto priemonei Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), buvo tik keli įbrėžimai, tačiau kadangi jis neturi teisės vairuoti, išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. VPK kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulės Tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio Nr. 40-PR2-33790 matyti, jog buvo nustatyta, kad pasišalinęs automobilis Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „mogo LT“, paskambinus kontaktiniu telefono numeriu operatorė pasakė, kad transporto priemone naudojasi A. K.. 2015 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas ATPK byloje Nr. A2.6.-4181-1002/215 įrodo, jog M. M. 2015 m. rugsėjo 8 d. apie 18.22 val., vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, atsitrenkė į automobilio „Audi A4” galą, eismo įvykyje buvo apgadinti du automobiliai, M. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiuo nutarimu teismas skyrė M. M. subendrintą 1448,00 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Iš 2015 m. rugsėjo 10 d. VPK kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulės Tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio Nr. 40-PR2-33989 matyti, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. su automobiliu Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padarytas eismo įvykis ir iš įvykio vietos pasišalinta, atsakovas M. M. buvo apklaustas dėl eismo įvykio, nurodė, jog nežino, kas galėjo rugsėjo 8 d. sukelti eismo įvykį ir iš jo pasišalinti.  

Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidų atlyginimo

14.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 52,57 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidas. Nurodo, jog pradinis kreditorius atvykęs į įvykio vietą neturėjo teisės kvestionuoti policijos veiksmų, teisinį pagrindą priverstinai nuvežti transporto priemonę sprendžia VPK, ji savo atsiliepime išsamiai nurodė priverstinio nuvežimo pagrindą, atsakovas A. K. neužtikrino transporto priemonės saugojimo, neužtikrino jos saugumo, transporto priemonė kėlė grėsmę, proceso dalyviai viso saugojimo metu nereiškė jokių pretenzijų nei dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo, nei jos saugojimo, jokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovė turi teisę į transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidų atlyginimą. Tiek atsakovas A. K., tiek atsakovė UAB UAB „mogo LT“ su tuo nesutinka. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog VPK atsiliepime nurodytas priverstinio nuvežimo pagrindas, t. y. atsakovės UAB „mogo LT” ir transporto priemonės valdytojo teisių apsauga, yra nepagrįstas, jokios teisių apsaugos šiuo atveju nebuvo ir tokia apsauga nebuvo reikalinga, todėl VPK pateiktas atsiliepimas nepašalino abejonių dėl teisėto transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Atsakovo A. K. valia buvo, jog transporto priemonė būtų saugoma kieme adresu (duomenys neskelbtini). Todėl tuo atveju, jei VPK siekė apsaugoti interesus, tai taikant proporcingumo principą, galėjo paimti automobilio raktus, bet ne priverstinai nuvežti transporto priemonę iš privataus kiemo.

15.       Teismas iš dalies sutinka su atsakovės atstovo išdėstytais argumentais. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 106 (toliau - aktas) nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi (2 dalimi), priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę Mazda 323 v/n (duomenys neskelbtini). Taip pat akte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje. Transporto priemonė priverstinai nuvežta 2015 m. rugsėjo 9 d. 21.26 val. iš (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 128 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) transporto priemonės nuvežimo ar priverstinio konfiskavimo nenumatė. Be to, (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis (redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nenumatė priverstinio transporto priemonės nuvežimo padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje reglamentuotą pažeidimą, tuo tarpu transporto priemonės priverstinis nuvežimas pagal tuo metu galiojusią (duomenys neskelbtini) straipsnio redakciją buvo galimas tik jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. 

16.       Pareiga atlyginti tiek priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tiek saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pagal ginčui aktualią SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalį priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-93 redakcija), reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. VPK teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog tvarkos aprašo 3.1.7 papunktyje numatyta, kad Policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę kai transporto priemonės vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Tačiau akcentuotina, jog policijos pareigūnai, 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 106 priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, vadovavosi ne (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi bei 128 straipsnio 1 dalimi. Minėto Tvarkos aprašo 3.1., 3.1.8. punktai numatė, jog policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises: transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Byloje pateiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas ATP byloje Nr. A2.6.-3984-898/2015 (toliau - nutarimas) įrodo, jog atsakovas M. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o teismas nutarė M. M., padariusiam (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį M. M. atžvilgiu nutraukė, vadovaudamasis normų (visumos ir dalies) konkurencijos taisyklėmis. Nurodė, jog veika nepagrįstai papildomai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

17.       Aptarto pasekoje matyti, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 106 nurodytą transpoto priemonės priverstinio nuvežimo pagrindą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, teismas pašalino 2015 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu priimtu byloje Nr. A2.6.-3984-898/2015, tačiau transporto priemonės priverstinio nuvežimo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 9 d. , nurodytas pagrindas, kurį numato ir Tvarkos aprašo 3.1., 3.1.8. punktai, buvo galiojantis. Be to, iš 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 106 matyti, jog akte yra atsakovo M. M. prašas, kuriuo jis patvirtino, jog priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo tvarka jam išaiškinta. Akcentuotina, jog atsakovas M. M. šio akto neskundė, 2015 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtoje ATP byloje Nr. A2.6.-3984-898/2015 nedalyvavo, į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovui M. M. buvo žinoma tiek apie automobilio priverstinį nuvežimą, kadangi jis pats administracine tvarka buvo nubaustas už padarytus pažeidimus, tiek, kad automobilio priverstinis nuvežimas buvo atliktas esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, kadangi atsakovas akte pasirašė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, iš byloje pateikto A. K. atsiliepimo matyti, jog jam taip pat buvo žinoma tiek apie M. M. padarytą pažeidimą, tiek apie tai, jog transporto priemonė buvo priverstinai išvežta į saugojimo aikštelę, kadangi teikdamas atsiliepimą byloje, jis nurodė, jog „2015 m. rugsėjo 9 d., sužinojęs apie eismo įvykį, paskambino draugams ir paprašė transporto priemonę iš eismo įvykio vietos parvežti į kiemą (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė sudaužytą automobilį”. Taigi, teismas įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, pripažįsta, jog atsakovai M. M. ir          A. K., žinodami, jog transporto priemonė yra priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, nesiėmė jokių veiksmų, ir transporto priemonės nuvežimo neginčijo, priverstinio nuvežimo akto neskundė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl sprendžia, jog ieškovė turi teisę į priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidų atlyginimą iš atsakovų M. M. ir A. K., todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkinamas, priteisiant 52,57 Eur išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą solidariai iš atsakovų M. M. ir                A. K. (CPK 12, 178, 185 straipsniai, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1671-924/2021).

Dėl atsakovės UAB „mogo LT” atsakomybės 

18.       Ieškovė prašo priteisti priverstinio transporto nuvežimo ir saugojimo išlaidas solidariai ir iš atsakovės UAB „mogo LT”, nurodydama, jog ji padaryto pažeidimo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo transporto priemonės savininkė. Atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, jog atsakovas A. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. atliko paskutinę lizingo įmoką pagal Sutartį, Sutartis laikoma pasibaigusia, Sutarties šalims visiškai įvykdžius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. A. K. įgijo (susigrąžino) nuosavybės teisę į transporto priemonę ir tapo teisėtu transporto priemonės savininku, todėl 2015 m. rugsėjo 9 d. įvykdyto administracinio nusižengimo metu, dėl kurio transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 106 iš adreso (duomenys neskelbtini), į transporto priemonių saugojimo aikštelę Išradėjų g. 16A, Šiauliuose, buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, transporto priemonės teisėtas savininkas buvo A. K., o ne UAB „mogo LT”. Taigi, šioje dalyje esminė ginčo aplinkybė, kas 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo transporto priemonės savininkas.

19.       Kaip jau minėta, SEAKĮ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 68 punktas). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 74 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.47 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 4.49 straipsnio 1 dalis numato, jog daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jei sutartis ar įstatymai nenumato ko kito. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. liepos 8 d. atsakovas (lizingo gavėjas)           A. K. ir atsakovė UAB „mogo LT“ sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG08072014/0101 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), savininkas A. K. Sutarties laikotarpiui perleido nuosavybės teisę į transporto priemonę UAB „mogo LT”, o bendrovė A. K. suteikė 3600,00 Lt finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis bei išpirkti transporto priemonę lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu (bendrųjų nuostatų 2.1 punktas, pagrindinių nuostatų 1., 10. punktai). Sutartis buvo sudaryta terminui nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d., t. y. paskutinė atsakovo A. K. mokėtinos įmokos diena – 2015 m. rugsėjo 8 d. (sprendimo 10. dalis). Akcentuotina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog tarp A. K. ir atsakovės UAB „mogo LT“ buvo susiklostę išperkamosios nuomos santykiai, tačiau ieškovė teigė, jog atsakovui A. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. sumokėjus atsakovei paskutinę įmoką pagal grafiką, transporto priemonės nuosavybės teisė automatiškai neperėjo, nes tam reikėjo įvykdyti papildomas Sutarties sąlygas. Teismas su šiais ieškovės atstovės argumentais nesutinka.

21.       Pirmiausia, pažymėtina, jog aplinkybė, kad transporto priemonės savininkė buvo UAB „mogo LT“ yra patvirtinta bylos duomenimis, iš Valstybės įmonės „Regitra” Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo A. K., savininkas – UAB „mogo LT“. Tačiau teismas akcentuoja, jog automobilio savininko įregistravimas registre nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas, tačiau tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Taigi registro duomenys tik leidžia identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018, 30 punktas). Todėl, nors automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo registruotas atsakovės vardu, tačiau savininkams pasikeitus jų tarpusavio sudarytos sutarties pagrindu, atsakovė turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad ji nebuvo transporto priemonės savininkė (2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1671-924/2021).

22.       Bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovas A. K. padengė atsakovei paskutinę mokėtiną įmoką (sprendimo 12. dalis), taigi iki 2015 m. rugsėjo 9 d. priimto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 106, atsakovas A. K. savo įsipareigojimus atsakovei UAB „mogo LT“ pagal Sutartį buvo visiškai įvykdęs.

23.       Vertinant išperkamosios nuomos teisinius santykius, matyti, jog Civiliniame kodekse išperkamosios nuomos sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Taigi, išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-333-657/2022).

24.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

25.       Teismas, įvertinęs Sutarties nuostatas (sprendimo 10. dalis), sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovas A. K. neįgyvendino teisės perimti transporto priemonės nuosavybės teise, atsietai nuo sutarties teksto cituoja 12.3.3. punktą, 12.4. kartu su 6.5. punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus 6.5 punktą, kuris taikomas kartu su 12.4. punktu matyti, jog šiuose punktuose yra reglamentuoti lizingo gavėjo veiksmai, kai lizingo gavėjas siekia išpirkti transporto priemonę iki lizingo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju, lizingo pabaiga – 2015 m. rugsėjo 8 d. (Sutarties I dalies pagrindinių nuostatų 3.2. punktas), bylos duomenimis nustatyta, jog tą dieną atsakovas A. K. atsakovei UAB „mogo LT“ įsipareigojimus įvykdė tinkamai – sumokėjo paskutinę pagal grafiką mokėtiną įmoką ir lizingo terminas pasibaigė, todėl Sutarties nuostatos dėl transporto išpirkimo iki lizingo termino pabaigos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, 12.2. punktas numatė, jog Sutartis galioja tol, kol bus pilnai įvykdyti joje numatyti įsipareigojimai, o iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovas A. K. visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Tuo tarpu tiek 12.3.3., tiek 12.4. punktuose kalbama apie lizingo gavėjo teisę pasinaudoti transporto priemonės išpirkimu, o ne pareigą / įsipareigojimą. Kartu, atkreiptinas dėmesys, jog 9.11. punktas numatė, kad sutartyje ar teisės aktuose numatytais atvejais, po UAB „mogo LT“ pirmo pareikalavimo, o taip pat tais atvejais, kai Sutartis pasibaigia, o lizingo gavėjas nepasinaudoja teise įsigyti Transporto priemonę, lizingo gavėjas nedelsdamas privalo perduoti UAB „mogo LT“ Transporto priemonę (taip pat ir Transporto priemonės raktus, ir registracijos pažymėjimą), pristatydamas ją į UAB „mogo LT“ nurodytą vietą ir perduodamas ją UAB „mogo LT“ nurodytam asmeniui, kuri būtų tokio komplektiškumo, kokio buvo gauta iš gamintojo. Tačiau šiuo atveju atsakovas A. K. Sutarčiai pasibaigus nesikreipė į atsakovę dėl transporto priemonės perdavimo, raktelių ir registracijos pažymėjimo neperdavė ir byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė UAB „mogo LT“ būtų suinteresuota tokiu perdavimu, to iš atsakovo nereikalavo, taigi atsakovui sumokėjus visas įmokas ir Sutarčiai pasibaigus nesiekė toliau valdyti transporto priemonę nuosavybės teise (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tai, kad tiek atsakovas  A. K., tiek atsakovė UAB „mogo LT” Sutarčiai pasibaigus laikė, jog transporto priemonės nuosavybės teisę susigrąžino A. K. įrodo ir atsakovės UAB „mogo LT“ 2020 m. birželio 16 d. elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2015 metų transporto priemonės savininkas yra A. K.. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo A. K. atsiliepimuose teismui išdėstytos faktinės aplinkybės apie tai, kaip jis elgėsi sužinojęs apie 2015 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykį, t. y. atsakovas A. K. rūpinosi transporto priemonės pargabenimu į privatų kiemą, grįžęs iš reiso vyko aiškintis pas policijos pareigūnę, 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiliepime teismui nurodė, jog prarado automobilį, kurio vertė buvo 3600,00 Lt. Taigi, atsakovo A. K. nurodytas elgesys bei rašytiniai paaiškinimai neginčytinai įrodo, jog nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. jis su automobiliu elgėsi kaip su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, t. y. ją valdė, naudojosi ir disponavo savo nuožiūra, ir niekada neneigė savo kaip transporto priemonės savininko teisių. Kartu, teismas įvertinęs tiek Kasacinio teismo praktiką, kurioje pasakyta, jog išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą, tiek šalių Sutarties 14.7.1., 14.7.2. punktus, kurie numatė, jog vyraujantis šios Sutarties dalykas yra finansavimas, o ne Transporto priemonės valdymas nuosavybės teise ar perdavimas valdyti ir naudoti kitais pagrindais (14.7.1. punktas), taip pat vyraujantis UAB „mogo LT“ interesas šioje Sutartyje yra ne nuosavybės, bet finansinis (14.7.2. punktas), sprendžia, jog atsakovui A. K. tinkamai įvykdžius Sutarties įsipareigojimus, atsakovė UAB „mogo LT“ neturėjo intereso šios transporto priemonės toliau valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise. Šios Sutarties tikslas buvo finansinis, bet ne daikto valdymas nuosavybės teise (CPK 12, 178, 185 straipsniai).