Administracinė byla Nr. eI-5431-386/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00410-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. F. C. A. B. V. W. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

            Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

nustatė:

Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo priteisti iš atsakovo J. F. C. A. B. V. W. (toliau – ir atsakovas) 236,12 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai (butas) ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas) už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31 ir nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31.

             Pareiškėjas prašyme nurodo, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų bei Rietavo savivaldybių teritorijoje. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė. Atsakovui paštu siųsti teismo procesiniai dokumentai neįteikti, todėl specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbta apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Teismas

konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo J. F. C. A. B. V. W. 236,12 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai ir (duomenys neskelbtini) už laikotarpius nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31 ir nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. 

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Pareiškėjas 2019-03-08 Pažymoje Nr. P-MŽ-19-46 nurodė, jog atsakovas už turto objektą, esantį Sodų g. 12-9, Mažeikiai už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31 nesumokėjo vietinės rinkliavos 121 Eur.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu atsakovui apskaičiuotas rinkliavos dydis. Pareiškėjas 2019-03-08 pažymoje Nr. P-PL-19-02 nurodė, jog atsakovas už turto objektą, adresu Parko g. 11, Plateliai, Plungės r. už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 nesumokėjo vietinės rinkliavos 115,12 Eur.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuo 2016-06-03 nuosavybės teise priklauso 99,56 kv. m. butas, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai ir nuo 2014-02-24 nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 2,58 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą). Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas patenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.  Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 Pareiškėjas prašo priteisti 2,58 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą, tačiau nepateikė mokėjimų kvitų, kad sumokėjo 2,58 Eur.  Teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjo vidiniu administravimu, tiesioginių funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą; 

priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovo J. F. C. A. B. V. W. 121 Eur už butą adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2018-12-31 ir 115,12 Eur už gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 bei 14,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

netenkinti kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja                                                                      Laimutė Jokubauskaitė