Civilinė byla Nr. e2-8932-599/2020

                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04011-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.10;

3.2.6.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visas labas“ ieškinį atsakovui UAB „Monterus“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1325,33 Eur skolą, 190,84 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 40,00 Eur skolos ikiteisminio išieškojimo išlaidas bei 34,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš ieškinio ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-05-17 ieškovas ir atsakovas sudarytė Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VL-19/19 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus užsakymus perduoti jam nuosavybės teise prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti užsakytas prekes už jas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui atsakovui PVM sąskaitas–faktūras: 2019-05-17 PVM sąskaitą-faktūrą, Nr. VLV020011 (400,23 Eur sumai), 2019-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLV020024 (112,99 Eur sumai) 2019-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLV020130 (47,40 Eur sumai) 2019-06-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLV020210 (233,47 Eur sumai) 2019-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLV020219 (266,48 Eur sumai), 2019-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLV020229 (263,76 Eur suma). Iš viso ieškovas išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras 1325,33 Eur sumai. Atsakovas neapmokėjo nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą 1325,33 Eur sumą (CPK 178 str., 185 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1325,33 Eur skolos. 

Dėl baudos.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6. 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Šalys Sutarties 7.1 punktu susitarė dėl netesybų – jeigu pirkėjas (atsakovas) Sutartyje nustatytais terminais nesumoka už prekes, pardavėjas (ieškovas) turi teisę skaičiuoti, o pirkėjas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti 0,08 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 190,84 Eur baudą už 180 dienų, taikant 0,08 proc. normą, nuo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų 1325,33 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl 190,84 Eur baudos tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina 190,84 Eur baudą (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2020 m. pirmąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1516,17 Eur (1325,33 Eur + 190,84 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-13) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido sutartinės prievolės įvykdymo terminą ir tai, kad ieškovas įgijo teisę įstatyme nustatytas palūkanas ieškovui iš atsakovo taip pat priteistina 40,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinas ir ieškovo sumokėtas 34,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, –

n u s p r e n d ž i a :

priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Monterus“, į. k. 303300881, 1325,33 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis Eur 33 ct) skolą, 190,84 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis 69 ct) baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1516,17 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-13) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimt Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas bei 34,00 Eur (trisdešimt keturis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Visas labas“, į. k. 134684111, naudai. 

        Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja                                                                   Erika Stočkienė