Civilinė byla Nr. e2A-376-230/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03196-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.10; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UPPS.LT“ dėl baudos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“ priešieškinį ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija dėl nuostolių priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,UPPS.LT“ 527,50 Eur baudą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, atsakovei laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, su atsakove buvo sudarytos dvi medienos pirkimo–pardavimo sutartys: 1) 2019 m. rugsėjo 10 d. žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų trumpalaikė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti 70 kub. m PJ-E medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti; 2) 2019 m. rugsėjo 18 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti 100 kub. m PJ-B medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti. Sutarčių 6.2 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda medienos, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Atsakovei pagal sutartį 1 nenupirkus 53 kub. m, o pagal sutartį 2 nenupirkus 100 kub. m medienos, ieškovė prašė jai taikyti 10 procentų dydžio baudą nuo viso nenupirkto medienos kiekio ir priteisti 527,50 Eur (265 Eur pagal sutartį 1 + 262,50 Eur pagal sutartį 2) sutartines netesybas.

2.       Atsakovė UAB „UPPS.LT“ priešieškinyje teismo prašė priteisti iš ieškovės 396,90 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis, nesudarė sąlygų atsakovei įsigyti medienos, t. y. ieškovė nepatiekė ir nepardavė atsakovei viso sutartyse numatyto medienos kiekio ir bandė parduoti neatitinkančią D klasės kokybės standartų medieną. Atsiimti medienos atvyko dvi atsakovės transporto priemonės, tačiau mediena buvo netinkamos kokybės. Ieškovė nepateikė tinkamos kokybės medienos, nenukreipė į kitus sandėlius, kur būtų atitinkamos kokybės mediena ir nepasiūlė atsakovei pirkti medienos pagal kitą tarp šalių pasirašytą medienos pirkimo–pardavimo sutartį, nors matė, kad atsakovės transporto priemonės išvažiuoja tuščios. Dėl to atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iššvaistyto kuro kaina.

II.       Pirmosios instancijos teismosprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „UPPS.LT“ ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdija 262,50 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 262,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdija atsakovei UAB „UPPS.LT“ 265 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 265 Eur sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 134,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią priešieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė pagal sutartį 1 laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. spalio 10 d. įsipareigojo atsakovei patiekti 70 kub. m D klasės PJ-E medienos kiekį, atitinkantį LST 1609:2001/1K:2007 kokybės reikalavimus. Ieškovė pagal sutartį 2 laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. įsipareigojo atsakovei patiekti 100 kub. m D klasės PJ-B medienos kiekį, atitinkantį LST EN 1927-1:2008 kokybės reikalavimus. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimu informavo atsakovę apie pagal sutartį 2 paruoštą PJ-B-D 100 kub. m medieną pardavimui, todėl pagal sutarties 9.3 punktą atsakovė šią medieną turėjo priimti iki 2019 m. spalio 3 d.

5.       Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo pasirengusi per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo nupirkti ieškovės pagal sutartį 2 paruoštą medienos kiekį, tačiau ieškovė jai tokio kiekio ir rūšies medienos nepateikė. Priešingai, iš atsakovės argumentų matyti, kad atsakovė neatsiėmė paruošto medienos kiekio dėl to, jog pirmiausia vykdė kitas galiojančias sutartis. Nors atsakovė teigė, kad ieškovės pranešime nenurodyta, kurioje konkrečioje girininkijoje yra paruošta mediena, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės vadybininkas V. M. patvirtino tarp šalių susiklosčiusią praktiką, jog pranešime dėl paruoštos medienos atsiėmimo ieškovė niekuomet nenurodo sandėlio vietos, o apie paruoštos medienos atsiėmimo vietą visada susižinoma telefonu. Objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo neįmanomas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, atsakovė nenurodė.

6.       Teismas pažymėjo, kad sutarties 2 2.3 punkte numatyta, jog pirkėjui nepriėmus pardavėjo pasiūlytos medienos per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, sutartyje numatytas perduoti bendras medienos kiekis sumažinamas pardavėjo pasiūlytu ir pirkėjo nepriimtu medienos kiekiu. Atsižvelgiant į šią sutarties nuostatą ir į tai, kad terminas atsiimti visą sutartyje 2 numatytą kiekį baigėsi 2019 m. spalio 3 d., atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo pagal šią sutartį pasiūlyti medienos atsakovei atvykus 2019 m. spalio 9 d., yra nepagrįsti. Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovės reikalavimas iš sutarties 2 sąlygas pažeidusios šalies priteisti netesybas – sutartyje nustatyto dydžio baudą, pagrįstas ir įrodytas.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2019 m. spalio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie pagal sutartį 1 paruoštą PJ-E-D 53 kub. m medieną (dalį iš 70 kub. m) pardavimui, atsakovė šią medieną turėjo priimti iki 2019 m. spalio 9 d. Atsakovė medienos nepriėmė, nes, anot jos, ieškovės paruošta mediena neatitiko D klasės medienai keliamų kokybės reikalavimų – mediena su skylėmis, viršijančiais standarto ribas kirmgraužų pažeidimais, su matomu pelėsiu, pajuodavusi, dėl ko iš karto pareiškė pretenzijas ieškovei. Teismas spendė, kad ieškovė nepateikė medienos apskaitos dokumentų ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovei pasiūlytos pirkti medienos atitiktį D klasės reikalavimams. Ieškovė, gavusi atsakovės pretenziją, neatliko pasiūlytos medienos kokybės patikros, o tiesiog formaliai atsakė, nurodydama teisės aktą, kuriuo vadovaujantis yra vykdomas miško kirtimų liekanų pardavimas, ir kad atsakovė galėjo, bet nepasinaudojo teise likus ne mažiau nei 1 darbo dienai iki aukciono pradžios apžiūrėti ieškovės siūlomą medieną, tačiau šie argumentai nepaneigia atsakovės pretenzijoje bei pačios ieškovės darbuotojo tarnybiniame pranešime nurodytų medienos kokybės trūkumų.

8.       Ieškovė teigia, kad vadovaujantis 2007 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 40 punktu atsakovė į nepriklausomus medienos matuotojus dėl paruoštos medienos kokybės atitikimo nustatymo nesikreipė, pasiūlymo dėl galimybės medienos tiekimo užsakymą papildyti kitos kokybės klasės arba kito sortimento mediena neteikė, o tiesiog atsisakė atsiimti teikiamą medieną, tačiau teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje 1 nėra jokių nuostatų, įpareigojančių pirkėją reiškiant pretenzijas pardavėjui dėl medienos kokybės kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

9.       Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė iškart reiškė ieškovei pretenzijas dėl medienos kokybės, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos, teismo posėdyje teikti atsakovės atstovų, liudytojo V. M. paaiškinimai teikia pagrindą atsakovės atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinio argumentus dėl ieškovės paruoštos 53 kub. m medienos pardavimui neatitikties šalių sulygtiems medienos reikalavimams vertinti kaip pagrįstus ir įrodytus.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo kildina iš netinkamo šalių sudarytos sutarties 1 vykdymo, kurios 6.2 punktas numatė, kad jeigu pardavėjas per visą sutarties galiojimo laikotarpį neperduoda sutarto medienos kiekio, privalo mokėti pirkėjui 10 procentų neįvykdytos sutarties dalies vertės dydžio baudą, kuri apima visus ir bet kokius nukentėjusios šalies nuostolius, atsiradusius dėl nepriimto ar neperduoto sutartyje numatyto medienos kiekio. Ieškovė pagal sutartį 1 neįvykdė įsipareigojimo patiekti 53 kub. m medienos už 2 650 Eur, šios sumos 10 procentų sudaro 265 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovei atlygintinų nuostolių dydis nustatytinas vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 6.2 punkto, reglamentuojančio sutartinių netesybų apskaičiavimo tvarką, nuostatomis.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, o priešieškinis tenkintas, priteisti ieškovei iš atsakovės 265 Eur baudą dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal sutartį 1, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad siūloma pirkti mediena neatitiko D klasės kokybės reikalavimų. Atsakovės 2019 m. spalio 9 d. pretenzijoje paruoštos medienos netinkama kokybė grindžiama formaliu konstatavimu, kad mediena neatitinka D vd. st. klasės kokybės reikalavimų.

1.2.       Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti tikslios medienos buvimo vietos ir laiko, kada mediena fotografuota. Net jeigu atsakovės pateiktas nuotraukas vertinti kaip įrodymus medienos kokybei nustatyti, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad mediena atitinka pačią prasčiausią klasę, šiuo atveju eglės pjautinųjų rąstų D kokybės klasę.

1.3.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Klasifikavimo ir ženklinimo taisyklėmis ir Standartu (sutarties 3.1. ir 3.2. papunkčiai), eglės pjautinieji rąstai D kokybės klasės gali būti pagaminti iš sausų medžių stiebų (sausuolių), kirmgraužos (vabzdžių pažaidos), nusispalvinimas, puvinys (kai per visą rąsto ilgį naudoti tinka mažiausiai 80 procentų skerspjūvio medienos), kietasis puvinys leidžiami, spinduliniai, žvaigždiniai, žiediniai, šalčio, žaibo ir džiūvimo plyšiai D klasės rąstams ilgyje, lygiame sortimento galo skersmeniui, leidžiami bet kokių matmenų.

1.4.       Teismas nepagrįstai vertino, kad įrašytos aukcione medienos kokybės pastabos, tokios kaip kirmgraužos, spalviniai pakitimai, galimi puviniai neva patvirtina eglės pjautinųjų rąstų neatitikimą Standarto reikalavimams D kokybei, tačiau visiškai neįsigilino ir neanalizavo, kad minėti požymiai leistini pjautinųjų eglės rąstų D kokybei pagal Standartą ir Klasifikavimo ir ženklinimo taisykles.

1.5.       Ieškovė nurodė visą pagal Aprašo 24.2. papunktį privalomą paskelbti informaciją apie aukcioną interneto svetainėje. Skirtingai nei parduodant medieną aukcionuose pusmetinėms ar ilgalaikėms sutartims sudaryti, kuriuose parduodama planuojama pagaminti mediena ir kurią parduodant aukcionuose papildomus medienos kokybės reikalavimus nusakančios pastabos nenurodomos, vadovaujantis Aprašo 4.3 papunkčiu, aukcione buvo parduodama pagaminta mediena, todėl ieškovė papildomai pastabose nurodė (nors neprivalėjo), kad mediena iš sanitarinių kirtimų ir dauguma sausuoliai, tuo informuodama pirkėjus, iš kokių kirtimų ir iš kokių, žalių ar sausų medžių stiebų pagaminti siūlomi parduoti eglės pjautinieji D kokybės klasės rąstai.

1.6.       Pagal Klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 20 punktą medienos ženklinimas yra brangus, daug sąnaudų reikalaujantis ir naudotinas tik ypatingai brangiems sortimentams. Taigi pagal sutartį 1 mediena buvo ženklinama pagal 19 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Apvalioji mediena ženklinama nurodant kokybės klasę ir rąsto skersmenį.“ Kokybės klasė paženklinama tik medienos perdavimo metu, o skersmuo ženklinamas priėmimo metu. Tai, kad parduodama mediena buvo paženklinta, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas V. M..

1.7.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė medienos apskaitos dokumentų ar kitokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovei pasiūlytos pirkti medienos atitiktį D klasės reikalavimams. Aprašo 13.1 papunktyje numatyta, kad priimant medieną priėmimo kortelėje nurodoma tik sortimento pavadinimas, medžių rūšis, sortimentų ilgis, skaičius ir tūris kubiniais metrais. Kokybės klasė apskaitoje atsiranda tik medienos perdavimo dokumentuose, o ginčo atveju mediena nebuvo perduota, todėl eglės pjautinųjų rąstų kokybės klasė nebuvo ir negalėjo būti nurodyta apskaitos dokumentuose.

1.8.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku (t. y. dar 2019 m. rugsėjo 18 d. pasiūlė pirkti visą 70 m3 medienos kiekį), ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagal sutartį 1 neįvykdė įsipareigojimo patiekti 53 kub. m medienos.

1.9.       Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra neišsamus, nepagrįstas.

12.       Atsakovė UAB „UPPS.LT“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Iš 2019 m. spalio 16 d. atsakymo į ieškovės 2019 m. spalio 9 d. pretenziją turinio matosi, kad ieškovė: 1) neginčija atsakovės pretenzijoje nurodytų teiginių apie medienos neatitikimą D klasės reikalavimams; 2) siūlo atsakovei atsirinkti ir įsigyti kitą medieną, esančią kitame padalinyje, kuri jau tariamai atitinka D klasės reikalavimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau atsakovei siūlyta mediena, kurią atsakovė buvo atsisakiusi priimti, neatitiko D klasės kokybės reikalavimų.

2.2.       Teismas savo sprendimą pagrindė ne vien tik nuotraukomis, tačiau ir rašytiniais įrodymais, ir liudytojų parodymais, t. y. byloje esančių įrodymų visuma.

2.3.       Sutartyje 1 visiškai nėra nurodyta jokios detalios informacijos apie realią ieškovės bandytos parduoti atsakovei medienos būklę ir kokybę – sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovei bus parduodama nekokybiška, sutrūkinėjusi mediena su skylėmis ir kirmgraužų pažeidimais, su matomu pelėsiu ir pajuodavusi, nešviežia, perlaikyta ant saulės ir lietaus, galimai apie pusės metų senumo.

2.4.       Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. buvo atvažiavusi pas ieškovę būtent pagal pačios ieškovės pranešimą apie paruoštą medieną ir būtent tam, kad galėtų medieną priimti. Tai reiškia, kad visus reikalingus medienos perdavimui dokumentus ieškovė turėjo būti paruošusi dar iki atsakovės atvykimo, turėjo būti nurodžiusi šiuose dokumentuose visus reikalingus duomenis, įskaitant paruoštos perduoti medienos kokybės klasę. Tačiau tokių dokumentų ieškovė nebuvo pateikusi nei teismui, nei atsakovei, nors privalo juos turėti.

2.5.       Teismui nustačius ieškovės nesąžiningą bandymą parduoti atsakovei netinkamos kokybės medieną, yra pagrindas konstatuoti ieškovės neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovė buvo pažeidusi savo įsipareigojimus pagal sutartį 1. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – atlyginti kitos šalies patirtą žalą (nuostolius), sumokėti netesybas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Ginčas byloje kilo dėl paruoštos parduoti medienos kokybės, t. y. dėl su medienos kokybe susijusių faktinių aplinkybių nustatymo ir tinkamo sutarties bei teisės normų reikalavimų nustatytoms aplinkybėms pritaikymo.

15.       Byloje nustatyta, kad šalys (ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija ir atsakovė UAB „UPS.LT“) 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų trumpalaikę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 651900000080-T (toliau – sutartis 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti 70 kub. m PJ-E D kokybės klasės medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti (sutarties 1.1 ir 2.2 punktai). Sutarties 1 6.2 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.

16.       Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie pagal sutartį 1 paruoštą PJ-E-D 53 kub. m medieną (dalį iš 70 kub. m) pardavimui, atsakovė šią medieną turėjo priimti iki 2019 m. spalio 9 d. Atsakovė medienos nepriėmė, nes, anot jos, ieškovės paruošta mediena neatitiko D klasės medienai keliamų kokybės reikalavimų.

17.       Šalis siejo ir kita 2019 m. rugsėjo 18 d. sudaryta medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų trumpalaikė pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti, o atsakovė nupirkti 100 kub. m PJ-B D kokybės klasės medienos kiekį, tačiau, patenkinus ieškovės reikalavimus dėl šios sutarties nevykdymo, atsakovė apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies nepateikė, todėl tai nėra apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas ir dėl su šia sutartimi 2 susijusių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18.       Ieškovė, remdamasi sutartimi 1, prašė priteisti iš atsakovės sutarties 6.2 punkte numatyto dydžio netesybas, kadangi atsakovė nenupirko 53 kub. m medienos iš numatyto 70 kub. m medienos kiekio. Atsakovė pareiškusi priešieškinį prašė priteisti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovei pagal pranešimą atvykus pirkti medieną jai buvo pateikta kokybės reikalavimų neatitinkanti mediena, todėl ji nenupirko 53 kub. m pasiūlytos medienos, o kita atitinkanti kokybės reikalavimus mediena nebuvo pasiūlyta. Dėl šių priežasčių atsakovė atvykusi su transportu pas pardavėją išsivežti medienos ir grįžusi tuščiomis patyrė nepagrįstas transporto išlaidas.

19.       Pirmosios instancijos teismas sutarties 1 dalyje ieškovės reikalavimus atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 265 Eur dydžio nuostolius, kuriuos nustatė remdamasis sutartyje numatytų netesybų dydžiu.

20.       Su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas netinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino sutarties nuostatas ir netinkamai taikė teisės normas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

21.       Ieškovė, apeliacinės instancijos teismui 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlius pateikti standartą LST EN 1927-1:2008, reglamentuojantį kokybės reikalavimus, taikomus ginčo medienai – PJ-E-D, šį standartą pateikė ir prašo prijungti prie bylos.

22.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-611/2018).

24.       Dėl nurodytų aplinkybių ir įvertinus tai, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentus grindžia nurodyto standarto duomenimis ir jis yra susijęs su esminėmis byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis, o būtent medienos kokybės nustatymu, šis įrodymas priimamas į bylą.

25.       Ieškovei pateikus naują įrodymą – standartą, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl šio įrodymo vertinimo, kurie prijungiami prie bylos, nes šalys turi įstatyme įtvirtintą teisę duoti paaiškinimus raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Su rašytiniais paaiškinimais teikiami priedai – dvi nuotraukos ir aukciono skelbimo kopija – jau yra byloje, todėl pakartotinai nebeprijungiami prie bylos, šie priedai pripažintini paaiškinimų dalimi, kuriais atsakovė iliustruoja ir pagrindžia savo paaiškinimus.  

Dėl teismo išvadų, kad atsakovei pagal sutartį 1 buvo pateikta netinkamos kokybės mediena, pagrįstumo ir teisėtumo

26.       Atsakovė neginčijo ir neginčija savo sutartinio įsipareigojimo nupirkti sutartyje numatytą medieną, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovės nurodyto medienos kiekio nenupirko todėl, kad atsakovei pagal pranešimą atvykus pirkti medieną jai buvo pateikta kokybės reikalavimų neatitinkanti mediena, todėl ji nenupirko 53 kub. m pasiūlytos medienos, o kita kokybės reikalavimus atitinkanti mediena jai nebuvo pasiūlyta.

27.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė byloje nustatęs, kad ieškovė neįrodė, jog paruošta parduoti atsakovei mediena atitiko nustatytus kokybės reikalavimus, su kuo ieškovė nesutinka.

28.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taigi pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą, t. y. tinkamos kokybės daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

30.       Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji pagrįstai atsisakė pirkti ieškovės paruoštą pardavimui medieną,  kuri, atsakovės nuomone, neatitiko kokybės reikalavimų.   

31.       CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

32.       Šalys sutartyje 1, susitardamos dėl perkamos/parduodamos medienos kokybės, sutarties 1.1. punkte numatė, kad parduodamos medienos kokybės klasė bus D, sutarties 3.1 punkte nurodė, kad mediena turi atitikti LST EN 1927-1:2008, o 3.2 punkte, kad mediena klasifikuojama, ženklinama ir matuojama ir jos tūris nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.

33.       Taigi pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turėjo būti nustatyta, ar ieškovės (pardavėjo) paruošta perduoti atsakovei (pirkėjui) ginčo mediena buvo tinkamos kokybės, yra standartas LST EN 1927-1:2008 (toliau – Standartas). Be to, pagrindinius apvaliosios medienos klasifikavimo pagal medžių rūšis, sortimentus (paskirtį), matmenis ir kokybę reikalavimus bei jos ženklinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358 patvirtintos Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

34.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės įrodymus, pateiktus medienos netinkamai kokybei patvirtinti, neišsiaiškino, kokie kokybės reikalavimai yra keliami ginčo PJ-E medienos D kokybės klasei nustatyti, kuriuos beje nustato paminėtas standartas LST EN 1927-1:2008. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Lietuvos standarto LST EN 1927-1:2008 „Apvaliosios spygliuočių medienos klasifikavimas pagal kokybę. 1 dalis. Eglės ir kėniai“ matyti, kad D kokybės klasės mediena – tai mediena, tinkama naudoti, kaip pjautinė, kuri dėl jos kokybės požymių negali būti priskirta A, B ar C kokybės klasėms. Pagal Eglių ir kėnių apvaliosios medienos rūšiavimo taisyklių 1 lentelę D kokybės klasės medienai yra leidžiami atitinkamų matavimų spinduliniai ir žiediniai plyšiai, vabzdžių pažaidos, puvinys, nusispalvinimas. 

35.       Taisyklėse taip pat nurodyta, kad apvaliosios medienos klasifikavimas pagal kokybę vykdomas atsižvelgiant į standartų, tame tarpe ir nagrinėjamo ginčo atveju aktualaus standarto LST EN 1927-1:2008 reikalavimus (Taisyklių 12 punktas). Pagal kokybę apvalioji mediena klasifikuojama atsižvelgiant į jos ydas, defektus, ypatumus ir reikalavimus, nurodytus nustatyta tvarka taikomuose standartuose (Taisyklių 13 punktas). Kiti reikalavimai rąstų kokybei nustatyti Taisyklių 14 punkte, tarp kurių nurodyta, kad spinduliniai, žvaigždiniai, žiediniai, šalčio, žaibo ir džiūvimo plyšiai D klasės rąstams ilgyje, lygiame sortimento galo skersmeniu, leidžiami bet kokių matmenų (14.6 punktas). 

36.       Atsakovė, tvirtindama, kad ieškovės paruošta perdavimui mediena buvo netinkamos kokybės, šią aplinkybę įrodinėjo nuotraukomis, atsakovės pareikšta pretenzija ieškovei, ieškovės darbuotojo tarnybiniu pranešimu, ieškovės atsakymu į pretenziją, liudytojo V. M. parodymais. Būtent šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė esant įrodyta, kad mediena neatitiko kokybės reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas kartu nurodė, kad ieškovė kitais įrodymais nepatvirtino ginčo medienos kokybės, nors kaip jau nurodyta netinkamą medienos kokybę privalėjo įrodyti atsakovė, t. y. pirkėja.  

37.       Atsižvelgiant į tai, kokie reikalavimai keliami D kokybės klasės medienai paminėtame Standarte ir Taisyklėse, atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti medienos įtrūkimai, kirmgraužų pažeidimai ar pakitusi spalva, nėra pakankamas įrodymas netinkamai medienos kokybei patvirtinti, nes nuotraukose nurodyti trūkumai D kokybės klasei yra leidžiami, o specialaus įvertinimo, kad nurodytos pažaidos viršija leistinus dydžius, nėra pateikta. Pagal Taisyklių IV skyrių apvaliosios medienos kokybę nustato ir medienos kokybę įvertina nepriklausomi medienos matuotojai, tačiau atsakovė į juos nesikreipė ir medienos kokybės neatitikimas D kokybės klasei specialistų nebuvo nustatytas. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovės atstovas K. M., jie nepriklausomų medienos matuotojų nesamdė, kadangi manė tai esant netikslinga, nes sutarties terminas jau baigėsi, o kokybės nustatymo išlaidos galėjo viršyti sutartyje numatytą 10 proc. baudą. Tai reiškia, kad atsakovė pati savo rizika pasirinko nenustatinėti medienos kokybės, t. y. nerinkti netinkamos kokybės įrodymų.

38.       Atsakovės 2019 m. spalio 9 d. pateiktoje pretenzijoje ieškovei dėl paruoštos perduoti medienos kokybės taip pat nėra nurodyti konkretūs neatitikimai standarto LST EN 1927-1:2008 D klasės kokybės reikalavimams. Ieškovės darbuotojo medienos meistro G. K. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime ieškovės Raseinių regiono padalinio vadovui taip pat nėra patvirtinta, kad mediena buvo netinkamos kokybės, o tik nurodyta, kad atsakovė nesutiko krautis medienos dėl sutrūkimų. Ieškovės 2019 m. spalio 16 d. atsakymas į pretenziją taip pat neįrodo, jog ieškovė būtų pripažinusi netinkamą medienos kokybę, atvirkščiai, ji nurodė, kad atsakovės nenupirktą medieną vėliau nupirko kita tame pačiame aukcione dalyvavusi įmonė ir jokių pastabų dėl kokybės neturėjo. Be to, ieškovė šiame atsakyme į pretenziją pasiūlė atsakovei nupirkti kitą medieną, tačiau atsakovė 2019 m. spalio 25 d. rašte ieškovei su tuo nesutiko, reikalaudama atlyginti ankstesnio atvykimo pirkti medieną transporto išlaidas. Šiame kontekste ieškovės pasiūlymas nupirkti kitą medieną jokiu būdu nereiškia pripažinimo, kad anksčiau pasiūlyta pirkti mediena buvo netinkamos kokybės, tai gali būti tik pasiūlytas geranoriškas kilusio ginčo sprendimo būdas.

39.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad skelbiant aukcioną nebuvo nurodytos pastabos dėl galimų kirmgraužų pažeidimų, spalvinių pakitimų, galimų puvinių ar kitokių neatitikimų, neturi jokios reikšmės, kadangi nėra ginčo, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. medienos aukcione buvo parduodama PJ-E mediena, kurios kokybės klasė nurodyta D, o pastarąją apibrėžia aukščiau paminėtas ir šalių sudarytoje sutartyje nurodytas Standartas.               

40.       Nurodyti atsakovės pateikti įrodymai netinkamai medienos kokybei pagrįsti neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog ieškovės pasiūlyta mediena neatitiko kokybės reikalavimų, todėl teismas, neišsiaiškinęs, kokius reikalavimus turi atitikti D kokybės klasės mediena, padarė nepagrįstą išvadą, kad surinkti įrodymai patvirtina netinkamą medienos kokybę.

41.       Nors įrodinėjimo pareiga nagrinėjamo ginčo atveju tenka atsakovei, tačiau tuo pačiu ieškovė turi garantuoti tinkamą medienos kokybę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių medienos apskaitos dokumentų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei buvo pasiūlyta pirkti būtent D klasės mediena.   

42.       Pagal šalių sutartyje nurodytą sortimentą PJ-E šalys buvo susitarę dėl eglės pjautinių rąstų (Taisyklių 7-8 punktai). Pagal Taisyklių 18 punktą kokybės klasėmis klasifikuojama apvalioji mediena, nustatant jos tūrį vienetiniu matavimo metodu, ženklinama ant sortimentų užrašant Taisyklių 19 ar 20 punktuose numatytus duomenis. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad apvalioji mediena ženklinama nurodant kokybės klasę ir rąsto skersmenį. Apvalioji mediena gali būti ženklinama numeriais arba identifikavimo kodais. Ženklinant apvaliąją medieną numeriais ar kodais (užrašant, įmušant, plastikinėmis plokštelėmis, spaudais) turi būti pildomas popierinis arba skaitmeninis žiniaraštis, kur nurodoma kiekvieno atskiru numeriu ar kodu paženklinto sortimento pavadinimas, medžio rūšis, kokybės klasė, skersmuo, ilgis, tūris, standarto žymuo (Taisyklių 20 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju mediena buvo paženklinta, ką pripažino ir byloje apklaustas liudytojas V. M.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 patvirtinto Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 13.1 punkte nustatyta, kad medienos priėmimo apskaitos dokumentais yra apvaliosios medienos priėmimo kortelė, tačiau joje nurodomi tokie privalomi rekvizitai: miškų urėdijos pavadinimas, įmonės kodas, girininkijos pavadinimas, kvartalo ir sklypo numeris, kirtimų rūšis, medienos ruošėjo pavadinimas, leidimo miškui kirsti Nr., data, kurio laikotarpio mediena priimama, sortimento pavadinimas, medžių rūšis, sortimentų ilgis, skaičius ir tūris kubiniais metrais, važtaraščių numeriai ir vienetai, apvaliosios medienos taškavimo lapų numeriai ir vienetai, medieną priėmusio ir perdavusio asmens pareigos, parašas, vardas, pavardė, priėmimo kortelės sudarymo data. Taigi priėmimo kortelėje nėra privalomojo rekvizito dėl medienos kokybės. Mediena, kuri klasifikuojama pagal kokybės ir stambumo klases, – matuojama vienetiniu arba fotogrametiniu matavimo metodais, gali būti priimama kirtavietėje, pardavėjo medienos sandėlyje, kraunant ir pakrovus į transporto priemones arba pirkėjo medienos sandėlyje, kur medienos klasifikavimą ir matavimą atlieka nepriklausomi medienos matuotojai (9.2 punktas). Tai reiškia, kad kokybės klasė apskaitoje atsiranda tik medienos perdavimo dokumentuose. Kadangi atsakovė atvykusi į pardavėjo sandėlį pasiimti medienos jos nepasikrovė, todėl mediena nebuvo perduota ir apskaitos dokumentuose nebuvo nurodyta kokybės klasė.

44.       Nurodytas teisinis reglamentavimas rodo, kad ieškovė neturi galimybės apskaitos dokumentais patvirtinti ginčo medienos kokybės klasės, o medienos kokybė galėjo būti patvirtinta tik medienos priėmimo metu, tačiau atsakovė pati savo nuožiūra atsisakė ją priimti dėl netinkamos kokybės.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Nustačius, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pardavimui pasiūlyta mediena buvo netinkamos kokybės, t. y. atsakovei neįrodžius, kad buvo teisėtas pagrindas atsisakyti pirkti medieną, negalima daryti išvados, jog atsakovės priešieškinio reikalavimai pagrįsti ir galėjo būti patenkinti. Tuo pačiu nustačius, kad atsakovė, negrįstai atsisakiusi nupirkti medieną, neįvykdė sutartinio įsipareigojimo nupirkti sutartyje nustatytą medienos kiekį, taikytinos sutarties 6.2 punkte nustatytos netesybos, t. y. iš atsakovės ieškovei priteistina 10 procentų neįvykdytos sutarties dalies vertės (2 650 Eur (53 kub. m x 50 Eur)) dydžio bauda, t. y. 265 Eur.     

46.       Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs medienai keliamų kokybės reikalavimų, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis, o ieškovės ieškinys dėl baudos priteisimo atmestas, laikytina nepagrįsta ir neteisėta. Kadangi sprendimas kitoje dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys pagal kitą šalių sudarytą sutartį, nėra ginčijamas, todėl sprendimas visoje jo apimtyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), padidinant priteistą iš atsakovės ieškovei baudą iki bendros 527,50 Eur sumos, o atsakovės priešieškinį atmetant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

48.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), o atsakovė 215 Eur (15 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl jai iš atsakovės priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovės priešieškinį atmetus, jai išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

51.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 38 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis). Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, t. y. 38 Eur, nors turėjo sumokėti 15 Eur, jai grąžintina 23 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis, sumokėta 2020 m. gruodžio 15 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, o atsakovei jos turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (200 Eur teisinės pagalbos išlaidos) nepriteisiamos.

52.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“, juridinio asmens kodas 302931541, ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 527,50 Eur baudą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“, juridinio asmens kodas 302931541, ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 23 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 15 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Nijolia Indreikienė