Civilinė byla Nr. e2-85-721/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01791-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Teismas

nustatė:

Ieškovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje prašydami pripažinti jiems draudimo išmokos reikalavimo teisę dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), gaisro.

Ieškinyje nurodė, kad A. K. 2017 m. sausio 16 d. su atsakovu sudarė ieškovams priklausančių – gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato, pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. 2018 m. kovo 1 d. apdraustas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudegė. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. raštu informavo, kad priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. Tokį sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovai name negyveno, be to, pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles – draudimą palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius. Atsakovo nuomone, gaisras kilo todėl, kad ieškovai neįsitikino, kad krosnis visiškai užgeso ir paliko ją be priežiūros. Anot atsakovo, šie veiksmai/neveikimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su žalos atsiradimu ir jos mastu. Ieškovų įsitikinimu atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra formalistinis, iš esmės nepagrįstas, neatitinka Draudimo įstatymo nuostatų bei šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai negyveno name daugiau kaip 250 dienų per metus, be to, nepaaiškino kaip ši aplinkybė susijusi su gaisro priežastimi. Taip pat neaišku, kodėl atsakovas nusprendė, jog draudėjas paliko be priežiūros kūrenamą krosnį, be to, atsakovas nedetalizuoja, kokiu būdu krosnies priežiūra susijusi su aplinkybe, kad gaisras kilo kamine. Akivaizdu, kad atsakovas neįvykdė įstatyme jam nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį juo draudimo išmokos mokėjimo.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad draudimo sutartis sukelia tam tikras pareigas ne tik draudikui, bet ir draudėjui bei naudos gavėjui. Prisiimtų sutartimi pareigų nevykdymas, nesukuria pareigos draudikui, išmokėti draudimo išmoką, kadangi atsakovas priimdamas sprendimus vadovaujasi tiek draudimo įstatymu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei Draudimo taisyklėse įtvirtintais pagrindais. 2017 m. sausio 16 d. draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovo Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 039, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Draudimo poliso skiltyje – pastabos – nurodyta, jog butas/namas nuolat gyvenamas daugiau kaip 250 dienų per metus. Ieškovo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ieškovai gyvenamajame name nuolat negyveno, ieškovai į jį atvykdavo tik pakūrenti. 2018 m. kovo 1 d., t. y. gaisro dieną ieškovas A. K. po darbo taip pat atvažiavo pakūrenti pečiaus. Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga atskleisti informaciją, kuri gali būti svarbi draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CK (CK 6.993, 6.1010 straipsniai). Ieškovas A. K., pasirašydamas draudimo sutartį, buvo informuotas apie draudimo taisyklių sąlygas. Akivaizdu, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nurodė faktinės padėties neatitinkančią informaciją ir žinodamas pilną informaciją apie tai, kad ieškovai nuolatinai negyvena draudžiamame objekte, draudikas, įvertinęs visas rizikas, būtų pasiūlęs ženkliai didesnę įmoką arba aplamai nebūtų sudaręs draudimo sutarties. Draudžiamas buvo nuolatinai gyvenamas namas, tuo tarpu įvykio dienai paaiškėjo, kad nukentėjusiame name nuolatinai niekas negyveno. Draudimo taisyklių Nr. 039.1 12.2.4. punkte nurodoma kuriais atvejais draudikas gali atsisakyti mokėti ar sumažinti draudimo išmoką, o būtent – jeigu po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą (2.2. punktas) ar nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir/ar padidėjusią riziką (8.1. punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, atsižvelgdamas į ieškovo esminį Taisyklių pažeidimą. Ieškovo argumentas, jog tai nėra priežastiniame ryšyje su įvykiu turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš faktinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, nuolatinai negyvendamas nuo gaisro nukentėjusiame name, 2018 m. kovo 1 d. po darbo atvyko pakūrenti pečių ir apie 22.00 val. išvyko. Kadangi gaisras kilo jam išvykus, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas neįsitikino, kad krosnis visiškai užgeso ir paliko ją be priežiūros taip pažeisdamas Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Kita vertus, jei ieškovas nebūtų pažeidęs draudimo sutarties sąlygų ir būtų nuolatinai gyvenęs gyvenamajame name, galimai savalaikiai būtų pastebėjęs gaisrą ir būtų galima buvę užbėgti skaudžioms pasekmėms arba jas ženkliai sumažinti. Būtent todėl, draudikas vertina rizikas ar namas yra gyvenamas ir nuolatinai prižiūrimas ar nėra gyvenamas. 2018 m. kovo 9 d. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte Nr. 3-1-12(2.7-1) aiškiai įvardinta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas, o pareiga užtikrinti, kad dūmtraukis būtų techniškai tvarkingas yra draudėjo pareiga.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad turtas buvo apdraustas banko naudai. Nurodo, jog ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, o kai kurie apskritai gali neturėti įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Draudimo įstatymo nuostatomis nėra įtvirtinama draudiko teisė besąlygiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų, priešingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, Draudimo įstatymo normų paskirtis – riboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką. Bankas sutinka su ieškovų pozicija, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, daugiau formalaus pobūdžio, deklaratyvus, o atsakovo padarytos išvados dėl galimų ieškovų veiksmų/neveikimo, kas neva turėjo priežastinį ryšį su žalos turtui atsiradimu ir jos mastu, paremtos tik atsakovo prielaidomis. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2019 m. vasario 19 d. pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo. Nurodė, kad atlikus gaisravietės apžiūrą, įvertinus konstrukcijų išdegimą sudegusiame pastate ir visas gaisro kilimo priežasčių galimybes, bei apklausus pastato savininką A. K., 2018 m. kovo 6 d. buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro Nr. VPP-1-77 (8.34-1.), kuriame nurodyta, jog spėjama (labiausiai tikėtina) gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Su spėjama (labiausiai tikėtina) gaisro kilimo priežastimi A. K. sutiko ir jokių pastabų ir (ar) pretenzijų neturėjo.

UAB Gaisriniai tyrimai ekspertas pagal pateiktus dokumentus dėl 2018 m. kovo 1 d. gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog tiesioginę gaisro priežastį nustatyti nėra galimybės. Tikimybės atžvilgiu, versijos dėl dūmtraukio konstrukcijos, arba nedegių medžiagų (stiklo vatos) izoliacijos, perdangos lygyje, nusidėvėjimo (defekto), elektros instaliacijos (prietaisų) avarinio darbo režimo ir pašalinio ugnies šaltinio poveikio (padegimo) laikomos lygiavertėmis ir labiausiai tikėtinomis. Kitos galimos gaisro kilimo versijos laikomos mažiau tikėtinomis.

            Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. paaiškino, kad įsigijo namą daugiau nei prieš 2 metus. Kolega jam padėjo jam apdrausti turtą pas draudimo brokerę J. Š.. Į J. Š. kreipėsi jo draugas. Draudimo sutartį atsiuntė jo kolegai į elektroninį paštą ir jis jam ją atspausdino. Draudimo sutarties sąlygos jam buvo netiesiogiai išaiškintos, jis su jomis susipažino, klausimų neiškilo. Kai draugas gavo pasiūlymą, jis jį perskaitė ir pasirašė. Nusipirkę namą, su sutuoktine norėjo šiek tiek apsitvarkyti, ruoštis gyventi, tvarkėsi, name ne nuolat, bet gyveno, dažnai ten miegojo. Kai įvyko gaisras buvo šaltas sezonas ir reikėjo stipriai kūrenti krosnį, tad kai nuolat name nebūdavo, visada atvažiuodavo pakūrenti krosnį, visuomet įsitikindavo, kad krosnis būtų tvarkingai palikta, užgesusi ugnis. 2018 m. vasario 28 d. vakare po darbo apie 17.30 val. atvažiavo, užkūrė ugnį, kūreno gal tris valandas, gal daugiau, įsitikino, kad užgeso ugnis ir išvažiavo namo. Jis įsitikino, kad ugnis užgeso, pakrapštė pelenus, uždarė pečiaus duris ir tada įsitikinęs, kad ugnis jau nebedega, užrakino duris ir apie 22.00 val. išvažiavo. Gaisras, pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenis kilo naktį, apie 1.00 val. Apie gaisrą jis sužinojo tik kita dieną iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Atvykęs į gaisravietę, jis iš pradžių laukė vieno draudimo eksperto, kuris, atvažiavęs, apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo ir pan., pasirašė popierius dėl žalos. Vėliau iš Vilniaus atvyko kitas ekspertas. Antrajam ekspertui atvažiavus prie sudegusio namo, jis liepė jo automobilyje rašyti pasiaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Tą pasiaiškinimą jis rašė ekspertui padedant. Pasiaiškinimas surašytas jo ranka. Pasiaiškinime jis parašė, kad pastoviai name negyvendavo, nes iš tiesu ne kiekvieną dieną kartu su žmona būdavo ten. Kai pasirašė draudimo sutartį, jis deklaravo tą namą kaip nuolat gyvenamą, tačiau namą reikėjo kažkiek pasitvarkyti, todėl nuolat jame negyveno, bet į namą dažnai atvažiuodavo, nakvodavo, didžiąją dalį laiko jame praleisdavo. Žmona dirbo pamaininį darbą, važinėti į darbą Mažeikiuose jie neturėjo dviejų automobilių, todėl buvo patogiau pasilikti Mažeikiuose, bet ir name jie leisdavo laiką, dažnai ten nakvodavo. Mažeikiuose jie su žmona gyveno draugo, kuris išvyko į užsienį bute. Sudegęs namas buvo jų šeimos vienintelis gyvenamasis būstas, įgytas paėmus 30 000 Eur paskolą iš banko. Planavo pavasarį pirkti dar vieną automobilį, kad žmonai būtų patogu važinėtis į darbą ir galutinai apsigyventi tame name. Kai jam paskambino iš draudimo bendrovės, pasakė, kad draudimo bendrovė jiems gali draudimo išmokos nemokėti, tačiau kadangi jauna šeima, jeigu jie sutinka, draudimo bendrovė išmokės 15 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Jam buvo paaiškinta, kad iškart atsiųs dokumentus, kuriuos jiems reikės pasirašyti. Jis iš karto nesutiko su tokiu pasiūlymu, nusprendė pagalvoti ir kreiptis į advokatą konsultacijai. Pasikonsultavęs su advokatu, nusprendė kreiptis į teismą. Dėl priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvadoje nurodytos gaisro kilimo priežasties paaiškino, kad dūmtraukis buvo tvarkingas, prieš rudenį kaminą buvo tvarkingai išsivalęs. Patirties kaip elgtis su pečiumi ir dūmtraukiu turi, nes gyveno kaime, namuose buvo kūrenama malkomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas papildomai paaiškino, kad draudikas nurodo tris priežastis, dėl kurių mokėti draudimo išmoką atsisako. Pirma, neva ieškovai nuolat negyveno apdraustame name, bet byloje nėra įrodymų, kad gaisras name kilo dėl to, kad ieškovai ten negyveno. Ne bet kuris draudimo sutarties vykdymo pažeidimas, jeigu tai vertiname kaip pažeidimą, aiškintinas, kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Įstatymas riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, tai yra dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju tai, kad ieškovai nuolat negyveno name, kuris sudegė gaisro metu, su gaisro priežastimi neturi nieko bendro. Vertinant, kad ieškovai dėl to pažeidė draudimo sutarties sąlygą, tai būtų formalus pažeidimas. Pasakymas, kad jeigu ieškovai būtų buvę tame name, tai būtų kažkokia žala galbūt mažesnė, tik prielaida, gal žmones būtų sudegę tame name. Nuolat gyventi name nereiškia, kad jame reikia būti 24 valandas per parą, net pagal sutartį nuolat gyventi reiškia gyventi daugiau negu 250 dienų. Aplinkybė, kad ieškovai nuolat negyveno name, kuris sudegė gaisro metu, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusi su atsiradusiomis pasekmėmis. Antra priežastį, dėl ko atsisakoma mokėti draudimo išmoką – atsakovas neįsitikino, kad krosnis visiškai užgeso. Ši aplinkybę taip pat visiškai neįrodyta atsakovo, tai yra tiesiog prielaida, kad užsidegė, nes prieš tai kūreno pečių ir išvykdamas neįsitikino, kad užgeso. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba netgi įvardina ne patį židinį, ne pačią krosnį ir joje kilusį kažkokį gaisrą, ne tai, kad pro dureles galbūt iškrito kažkokios žarijos ir užsidegė, ji kalba apie tai, kad tai gaisro židinys buvo dūmtraukyje. UAB Gaisrinių tyrimų ekspertai specialistai pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad staigūs statybinių medžiagų, šiluminio savaiminio įkaitimo laikas, esant palankioms sąlygoms, gali būti nuo kelių valandų iki kelių parų. Kitaip tariant, net ir užgesinus patį židinį, krosnį, net už kelių parų dūmtraukyje užsilikusi žiežirba, susiklosčius tam tikroms sąlygoms, gali užsiliepsnoti. Trečiasis argumentas, dėl ko nėra mokama draudimo išmoka, įvardytas dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimas. Čia kalbama būtent apie dūmtraukio įrengimą, t. y. ne apie jo eksploatavimą, ne naudojimą, bet įrengimą. Ieškovai nusipirko 35 metų senumo namą ir jei statant namą buvo kažkas įrengta padarant pažeidimus, kaip nurodė specialistai, šie dūmtraukio įrengimo pažeidimai būtų išryškėję per kelis pirmus eksploatavimo metus. Kita vertus, įvardintos šildymo sistemų, naudojančių kietojo kuro gaisrinės saugos taisyklės įsigaliojo nuo 2014 m. gegužės 1 d., taigi, jos netaikytinos būtent šiam įrengimui, todėl laiko, kad ši aplinkybė, kuria remiantis atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, taip pat yra neįrodyta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Violeta Zabielienė paaiškino, kad į gaisravietę atvykusiems ekspertams ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su žmona pastoviai name, kuriame kilo gaisras, negyvena. Tai, kad  teisme ieškovas ir ieškovo atstovas aiškina, kad šiame name ieškovai praleisdavo daug laiko, ji vertina tai kaip gynybinę poziciją. Ieškovas nurodė, kad draudimo sutarties nuostatos jam buvo žinomos, o draudimo sutarties sąlygose yra išskirtos pastoviai gyvenamos patalpos ir nepastoviai gyvenamos patalpos sąvokos. Ieškovas draudimo ekspertui paaiškinimą, kuriame aiškiai įvardinta, kad name yra negyvenama, atvažiuojama žiemą tik pakūrenti, surašė savo ranka. Ieškovų namas buvo įsigytas ir draudimo sutartis sudaryta 2017 m. sausio mėnesį, tuo tarpu gaisras įvyko 2018 kovo 1 d., tai reiškia, kad yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kuomet šalys galėjo pradėti gyventi name pastoviai. Draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją mažinti, kuomet draudėjas pažeidžia tam tikras draudimo sutarties sąlygas. Gaisro kilimas ir šio gaisro pasekmės susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovo sudarytos draudimo sutarties sąlygos, jog name nebuvo nuolat gyvenama, nevykdymu. Iš rašytinių įrodymų byloje matyti sąlyga, kad ieškovas pastoviai negyveno šiame name ir pagal draudimo taisykles draudikas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Nuostata kas yra nuolat gyvenamasis būstas ir ne nuolat gyvenamas būstas yra aiškiai įvertinta specialiosiose sąlygose, įtvirtinta ir pačioje draudimo sutartyje. Šios nuostatos nevykdymas yra laikomas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, kadangi, nepranešus draudėjui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką. Galima daryti aiškią prielaidą, kad jeigu ieškovas tame būste gyventų pastoviai, galbūt nebūtų tokių skaudžių pasekmių, ieškovas galbūt būtų buvęs namuose, galbūt būtų pajutęs pirminius smilkimo ar kažkokius kitus požymius ir būtų galėjęs užbėgti įvykiams už akių. Tai galioja ir kitiems atvejams kuomet yra nustatyta gyvenamoji ar negyvenamoji patalpa. Kitas aspektas, dėl ko buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, būtent šiurkščiai pažeisti bendrieji priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai ir tai įtvirtinta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos visuose dokumentuose. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl dūmtraukių įrengimo taisyklių pažeidimo. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą pateikimo nurodyta, kad tikėtina, jog krosnis dar galėjo kūrentis, t. y. būtent kuomet ieškovas paliko savo nuosavybę, akte nurodyta spėjama gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio taisyklių pažeidimas. Su spėjama gaisro kilimo priežastimi sudegusio namo ieškovas sutiko ir jokių pastabų, pretenzijų dėl to neturėjo. Tai yra kita labai svarbi priežastis, kurios pagrindu atsakovas galėjo ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes tokie veiksmai kaip galėjimas palikti besikūrenančią krosnį arba dūmtraukio pažeidimai yra tikrai priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. UAB Gaisrinių tyrimų ataskaitoje yra aiškiai užfiksuota, kad jų specialistas įvykio vietos apžiūros neatliko, tad labiau patikima yra medžiaga, kurią iformino specialistas iškart po įvykio apžiūrėjęs gaisravietę, o ne ta, kurioje išvados padarytos įvertinant pateiktas  fotonuotraukas. Būtent Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai betarpiškai iš karto po įvykio apžiūrėjo gaisravietę ir padarė tokias išvadas, kokias turime. Mano, kad UAB Gaisrinių tyrimų centro pateiktas išvadas reikėtų vertinti kritiškai, nes ši išvada buvo pateikta tokia todėl, kad UAB Gaisriniai tyrimai specialistai nedalyvavo betarpiškai apžiūrint patį pastatą ir nebuvo gaisravietėje. Draudimo kompanija įvykio aplinkybes ištyrė taip, kaip priklauso pagal įstatymą priėjo būtent tokią išvadą, priėmė teisėtą sprendimą atsisakyti ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Pats ieškovas, duodamas paaiškinimus draudimo kompanijos atstovui nedviprasmiškai nurodė, jog negyvena nuolat draustame name, turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, tik teisme jis pradėjo aiškinti, kad dažnai su žmona pasilikdavo name, jame nakvojo, tokie jo parodymai taip[ pat turi būti vertinami kritiškai. Namas buvo pastoviai negyvenamas, ieškovas galėjo kreiptis ir tikslinti tas aplinkybes draudimo kompanijai, tačiau jis jokių pareiškimų po to paaiškinimo nedavė. Ieškovas privalo rūpintis ir vagystės atveju, kad durys būtų užrakintos, kad nebūtų patekimas laisvas jo gyvenamąją patalpą, kad būtų langai uždaryti, taip pat jis privalėjo rūpintis ir visais priešgaisriniais reikalavimais.  Ieškovas pažeidė priešgaisrinius reikalavimus, būtent, kad jis galimai paliko dar besikūrenant krosnį ir kita, kad šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti, o šiuo atveju iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvados, būtent dūmtraukis buvo techniškai netvarkingas. Nuo draudimo sutarties sudarymo  iki įvykusio gaisro buvo pakankamas laiko tarpas ieškovui reaguoti į sutarties sąlygas ir inicijuoti arba sutarties pakeitimą, arba nutraukimą.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kitą dieną po įvykio atliko įvykio aplinkybių tyrimą, išorinių padegimo požymių nebuvo nustatyta. Pastatas buvo stipriai sudegęs, jokių įvykio liudytojų nepavyko rasti. Apžiūrėjęs įvykio vietą, padarė išvadą, kad  gaisras kilo namo viduje. Atmetimo būdu padarė išvadą, kad gaisro priežastis dūmtraukio įrengimo pažeidimai, atsižvelgiant į pastato senumą. Tuo metu kada namas buvo statytas, negaliojo taisyklės, kurios dabar galioja įrengiant dūmtraukius prie šildymo sistemų. Namas buvo senas, todėl nėra galimybės nustatyti kaip buvo įrengtas tas dūmtraukis, bet iš darbo patirties žino, kad dažniausiai gaisrai kyla kada užsidega suodžiai kamine, kada neišsivalomi kaminai. Namo savininkas jam paaiškino, jog jis namo kaminą buvo valęs, todėl jis atmetė, kad gaisras galėjo kilti dėl dūmtraukio neišvalymo. Kada dega kamino suodžiai, susidaro 900 laipsnių temperatūra ir tas gali įtakoti dūmtraukio yrimą ir įtrūkimų atsiradimus, taip pat kaupiasi dervos. Jis nurodė galimą gaisto priežastį– dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimą, kas atitinka tokių priežasčių klasifikatorių. Atmetimo būdu padegimą atmetė, nes iš išorės išdaužtų langų pėdsakų nerado, degių skysčiu ir talpų kažkokių taip pat nerado. Elektros skydinę apžiūrėjo su kolegomis, nesimatė, kad saugikliai būtų iššovę. Atmetimo būdu atmetė nevalytus suodžius, elektrą, padegimą, tad teoriškai liko palei židinio zoną kažkas dėl dūmtraukio įrengimo. Pabrėžė, kad jų akte ta priežastis nėra nustatyta 100 proc., labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo būtent tokia, spėjama. Apie eksploatavimą bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse yra nurodyta, kad eksploatuojant pečių, kieto kuro krosnelę privaloma išsivalyti prieš kiekvieną šildymo sezoną, o šildymo sezono metu ne rečiau kaip trys mėnesiai. Namo savininkas teigė, kad valė, įrodymų, kad kuro krosnelė ir kaminas nebuvo valyti nėra. Teigti, kad dūmtraukis buvo techniškai netvarkingas, įvertinat kad viskas išdegė ir nuo karščio poveikio galėjo kažkas išsikraipyti neginčijamai negalima, nes pažeidimai galėjo ir po gaisro atsirasti. Iš darbo patirties žino, jog kūrenant kietu kuru, dažniausia gaisro priežastis, būna užsidegę suodžiai arba atsiradę kažkokie įtrūkimai. Dar gaisro priežastis kai darant name remontą, nežinodami taisyklių žmonės per arti kamino įtaiso degias medžiagas. Dėl gaisro židinio tiksliai sunku pasakyti, ar pastogė, ar perdanga. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos ir gaisrų patikrinimo buvo nurodyta, kad krosnis dar galėjo kūrentis, nes kiek pamena, namo savininkas, duodamas paaiškinimą, minėjo, kad kūreno tame pastate krosnį, tad daro prielaidą, kad galėjo dar žarijos užgesti. Kamine suodžiai gali smilkti kelias paras. 

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra draudimo brokerių bendrovės „Draudimo brokerių aljansas“ Klaipėdos skyriaus vadovė.  Paaiškino, kad 2017 m. liepos 9 d. gavo paklausimą dėl sodybos draudimo už vertės kainą. Jai buvo atsiųsta medžiaga – Registro centro išrašas, nuotraukos ir Nekilnojamojo turto vertinimas. Draudimas turėjo būti sudarytas SEB banko naudai 21 metams, draudėjas A. K.. Buvo paklausimas kokia verte būtų galima apdrausti – nauja ar likutine. Pagal Registrų centro išrašą buvo matyti tik statybos metai, o pagal nuotraukas, kad namas buvo nuolat gyvenamas – apmūrytas, matėsi radiatoriai, centrinio šildymo sistema, ūkiniai pastatai. Kadangi Registrų centro pažymoje to nesimatė, ji paprašė patikslinti, kada buvo apmūrytas namas ir kokie pakeitimai buvo padaryti, todėl kad šie duomenys svarbūs sudarant draudimo sutartį. Namas buvo apmūrytas, perdengtas stogas, buvo pakeista elektros instaliacija, buvo padarytas centrinis šildymas1997 metais ūkio būdu. Draudimo kompanijose ji turi nurodyti investicijų sumą, o kadangi darbai buvo atlikti ūkio būdu, sąskaitų savininkai  neturėjo, todėl ji galėjo paskaičiuoti tik dviejose draudimo bendrovėse, kurios leidžia įvesti neregistruotą Registrų centre rekonstrukciją, t. y. suskaičiuoja draudimo sumas ir draudimo sąlygas pagal faktą, o ne pagal Registrų centro pažymą. Su draudėju ji pasitikslino, kokiu tikslu perkamas namas, ar nuolat gyvens name, tokios rizikos reikalingos. Jai buvo paaiškinta, kad jauna šeima perka sau gyvenamą namą, jame gyvens nuolat, kad sodyba yra labai gražioje vietoje, šalia regioninio parko ir negali palikti be priežiūros todėl, kad vasara yra daug poilsiautojų. Kadangi yra centrinis šildymas, radiatoriai, savininkai vis tiek privalo žiemą šildyti, prižiūrėti namą. Buvo supažindinta, kad jeigu yra nuolat gyvenamas, tai reiškia 250 dienų ir kad žiemą bus gyvenamas, šildomas ir prižiūrimas namas, todėl kad jeigu, sakykim žiemą negyventų ir nuo šalčio sutrūkinėtų radiatoriai, tai būtų kaip ir nedraudiminis įvykis. Tada dar žiūrėjo sąlygas, kokiomis sąlygomis, kokios rizikos jam reikalingos. Galimi keli variantai – minimalus, kai yra draudžiama tik nuo pagrindinių rizikų, ugnis ir gamtinės jėgos, vandens ir trečiųjų asmenų tyčinės veikos, šito bankui pakanka, jeigu taip formaliai žiūrėti, bet draudėjui buvo aktualu ir stiklo dūžis, nes kaip jis paaiškino, vasarą daug jaunimo atvažiuoja. Tada dar buvo aktualu dėl elektros įtampos svyravimų ir transporto priemonės atsitrenkimo. Kadangi jai pasakė tokias draudimo sąlygas, ji paskaičiavo ir išsiuntė derinimui tuos pasiūlymus – pateikė draudimo bendrovėms Lietuvos draudimas ir BTA, tada pateikė draudėjui, kad jis galėtų palyginti sąlygas, kadangi buvo draudimo sumos skirtingos ir pačios sąlygos skirtingos. Lietuvos draudime skaičiuojamas didesnis nusidėvėjimas negyvenamosioms patalpoms ir jie automatiškai draudžiami likutinė vertė. BTA draudimas skaičiuoja tą patį nusidėvėjimą, kaip ir gyvenamajam namui, t. y. jie draudžiami atkuriamąja verte. Tie du pasiūlymai buvo išsiųsti draudėjui, juos peržiūrėjo, draudėjui buvo palankiau BTA draudimas, kadangi mūriniai ūkiniai pastatai yra draudžiami nauja atkuriamąją verte. Šiuos pasiūlymus pateikė bankui, bet bankas BTA draudimo pasiūlymą atmetė ir paprašė Lietuvos draudimo sąlygų, kadangi buvo paskaičiuota, buvo pateiktas ir šis pasiūlymas, tačiau jiems netiko pagalbinių pastatų draudimo vertė, jie pageidavo, kad būtų drausta nauja atkuriamąja verte mūriniai pastatai. Bankui Lietuvos draudimo pasiūlymas buvo nepriimtinas ir jį atmetė, tada ji persiuntė bankui dar kartą BTA draudimo pasiūlymą, paaiškindama, kodėl buvo namo skaičiuojama atkuriamoji vertė. Bankas davė sutikimą drausti šia draudimo sutartimi. Ugnis, vanduo, gamtinės jėgos ir trečiųjų asmenų veika įeina į visus draudimo variantus todėl, kad tai yra pagrindas visų draudimų. Draudimo taisyklėse yra sąlyga, kad žmogus turi pasakyti, ar jis nuolat gyvens draudžiamame name. Jeigu keičiasi šios sąlygos draudėjas privalo apie tai ją informuoti. Nuolat gyvenamos patalpos yra kai jose gyvenama  daugiau kaip 250 dienų. Ieškovas teigė, kad jie gyvens daugiau kaip 250 dienų per metus, nes tai yra jų pirmas būstas ir jie neturi kitos gyvenamosios vietos.

              Ieškinys tenkintinas.

            Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. sausio 16 d. ieškovas A. K. sudarė ieškovams priklausančių gyvenamojo namo, garažo, tvarto, šiltnamio, viralinės, ūkinio pastato, pavėsinės, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį su atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje. Draudimo sutartimi turtas buvo apdraustas nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens rizikų, stiklo dužio, transporto priemonės atsitrenkimo, elektros įtampos svyravimo, nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, savaiminio medžių, stulpo, kitų daiktų užvirtimo, piktavališko pastato sugadinimo ar sunaikinimo. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina 2017 m. sausio 16 d. draudimo liudijimas /polisas  Nr. GT 286812, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2017 m. sausio 24 d., pabaiga – 2039 m. sausio 23 d. Draudimo sutartis buvo sudaryta SEB bankas, AB  naudai. Bendra turtinių nuostolių draudimo suma –105123,60 Eur, draudimo įmoka –2086,26 Eur. 2018 m. kovo 1 d. gyvenamajame name,  esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu ieškovams priklausantis apdraustas gyvenamasis namas sudegė. Apie 2018 m. kovo 1 d. įvykį ieškovas pranešė draudimo kompanijai (atsakovui). 2018 m. balandžio 25 d. pranešimu Nr. PD 2522073 atsakovas informavo ieškovą, jog nustačius, kad ieškovai pažeidė esmines Draudimo sutarties sąlygas - nuolat negyveno apdraustame gyvenamajame name, be to, pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles - draudimą palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius, šis įvykis neatitinka esminės draudimo sutarties sąlygas ir draudikui negali kilti pareiga mokėti draudimo išmokos. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras apdraustame name adresu  (duomenys neskelbtini), kilo dėl dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo. Kaip matyti, iš bylos medžiagos, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir ieškovas A. K., sudarydami sutartį, į draudimo liudijimą įtraukė sąlygą, kad draudžiamas gyvenamasis namas nuolat gyvenamas (daugiau kaip 250 dienų per metus). Pagrindinis atsakovo argumentas, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad ieškovas pateikė žinomai neteisingus duomenis, neatskleidė informacijos apie riziką (nuslėpė ją), yra faktas, kad apdraustame name ieškovai nuolat negyveno. Ginčo draudimo sutartimi šalys aiškiai sutarė dėl rizikos paskirstymo, t. y. šalys sutarė, kad draudiminė apsauga apdraustam turtui galioja tik jei apdraustame gyvenamajame name ieškovai nuolat gyvens. Atsakovas nurodo, kad nuostolių kilimo riziką ir gaisro atveju prisiėmė išskirtinai tik esant šiai sąlygai ir nesant minėtos sąlygos – draudimo apsauga negalioja. Anot atsakovo, faktas, jog ieškovas nuolat negyveno apdraustame gyvenamajame name turi esminės reikšmės gaisro išplitimui, plėtojimuisi ir pasekmėms, nes kuo greitesnis ir trumpesnis gaisro aptikimo laiko tarpas, tuo galimi mažesni nuostoliai turtui. 

            Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

              CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (6.993 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jeigu draudėjas neįvykdo pirmiau nurodytos pareigos, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija).

           Kasacinis teismas išaiškinęs, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-695/2018; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).

           Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Šios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu ir sutarties sąlygų laikymusi.

            Kaip buvo paminėta, tarp šalių 2017 m. sausio 16 d. pasirašyto draudimo liudijimo (poliso) Nr. GT 286812 pastabose buvo nustatyta individuali papildoma sąlyga – draudžiamas namas nuolat gyvenamas (daugiau kaip 250 dienų per metus). Taigi, ieškovas A. K., su kurio buvo sudaryta draudimo sutartis, žinojo apie tai, kad name turi nuolat gyventi ne mažiau 250 dienų per metus. Kaip ieškovas paaiškino ir atsakovo atstovams iš karto po įvykio, ir teisme, apdraustame gyvenamajame name po draudimo sutarties sudarymo (2017 m. sausio 16 d.) iki gaisro kilimo (2018 m. kovo 1 d. d.) jis su sutuoktine nuolat negyveno, nes namą dar reikėjo paremontuoti, kad jame galima būtų apsigyventi nuolat. Teismo posėdyje ieškovas A. K. nurodė, kad apdraustame name jie su sutuoktine pasilikdavo dažnai, jame nakvodavo, nes šis namas jų vienintelis gyvenamasis būstas. Butas, kuriame jie gyvena Mažeikiuose, Gamyklos gatvėje, nėra jų nuosavybė, jie šiame bute gyvena draugui, išvykusiam į užsienį, leidus.

            Nagrinėjamu atveju atsakovas (draudikas) atsisakė mokėti draudimo išmoką, ieškovui A. K. adresuotame 2018 m. balandžio 25 d. pranešime nurodydamas, kad bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nuolat gyvenamas ir šį faktą ieškovas patvirtino 2018-03-29 įvykių aplinkybių paaiškinime, nurodydamas, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomnys neskelbtini). Be to, rašytiniame paaiškinime ieškovas nurodė, kad į gyvenamąjį namą atvykdavo tik pakūrenti krosnies, kad namo konstrukcijos neperšaltų, neatsirastų drėgmė ir pelėsis. Prieš gaisrą, 2018 m. vasario 28 d. ieškovas vakare buvo atvykęs į namą, kūreno krosnį, jam išvykus apie 22.00 val., name 2018 m. kovo 1 d. apie 01.00 val. kilo gaisras, todėl atsakovas daro išvada, kad ieškovas neįsistikino, kad krosnis visiškai užgeso, ją paliko be priežiūros, taip pažeisdamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 159.6 punkto, numatančio, kad eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama palikti be priežiūros kūranamas krisnis, židinius, reikalavimus.

            Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl draudiko kaltės, dydį.

             Įvertinęs šalių sudarytą Draudimo sutartį, teismas daro išvadą, kad ieškovų gyvenamąjame name kilęs gaisras patenka į Draudimo sutarčių suteiktos draudimo apsaugos ribas ir yra draudiminis įvykis.       

             Teismo vertinimu, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje savo pareigos neįvykdė ir neįrodė, jog tai, kad ieškovai nuolat negyveno apdraustame name šiuo konkrečiu atveju realiai galėjo apsaugoti gyvenamąjį namą nuo gaisro kilimo. Tokią sąlygą šalys numatė akivaizdžiai siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų (negyvenimo daugiau nei 250 dienų apdraustame name), ir įvykio (šiuo atveju gaisro) būtų pakankamas priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju teismo išvadai apie tai, kad nėra priežastinio ryšio tarp draudimo sutartyje aptartos sąlygos ir kilusio gaisro, reikšmės turi tinkamai ir išsamiai atliktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tyrimas dėl kilusio gaisro (2018 m. kovo 6 d. aktas dėl kilusio gaisro Nr. VPP-1-77(8.34-1) ir 2019 m. vasario 18 d. pateikta išvada, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl dūmtraukio įrengimo taisyklių pažeidimo. Analizuojant draudimo liudijime nurodytą sąlygą akivaizdu, jog pats faktas, kad ieškovai nuolat negyveno apdraustame name nesudaro pagrindo kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo nelaikyti (nepripažinti) draudžiamuoju įvykiu. Turi būti nustatytas aiškus loginis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir aplinkybės, kad apdraustame name nuolat negyvenama. Šiuo atveju konstatuotina, kad draudimo liudijime nustatyta sąlyga yra priskiriama prie padidinančių draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę arba galimos žalos dydį aplinkybių ir neteikia pagrindo draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę, o tik sudaro pagrindą ją sumažinti. 

             Į bylą atsakovas taip pat nepateikė, neginčijamų įrodymų dėl to, kad ieškovas, 2018 m. vasario 28 d. kūrenęs name krosnį ir apie 22.00 val. išvykęs į Mažeikius, neužgesino ugnies, apsiribojęs vien teiginiais, kad gaisras kilo dėl ieškovo netinkamų veiksmų, kas suponuoja išvadą, kad ieškovo veiksmai (krosnies kūrenimas, išvykimas iš namo baigius kūrenti krosnį) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu (gyvenamajame name kilusiu gaisru). Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, daro tik prielaidą, kad gaisro kilimas susijęs priežastiniu ryšiu būtent su tuo, kad, išvykdamas iš namo, ieškovas krosnį paliko neužgesintą. Teismas, įvertinęs šią konkrečią nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją bei nelaimingo atsitikimo aplinkybes, sprendžia, kad draudimo rizikos padidėjimas esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei būtent dėl draudėjo (ieškovo A. K.) veikimo (neveikimo) – neišvalyto kamino, paliktos neužgesintos krosnies ir pan., būtų kilęs gaisras. Tai, kad ieškovai nuolat negyveno apdraustame name, kilus gaisrui, galėjo turėti įtakos gaisro padariniams, t. y. galimai greičiau būtų užgesinta ugnis ir būtų išvengta didelių nuostolių, bet ir tai galėjo atsitikti tik jei ieškovai būtent lemiamu momemtu būtų namuose, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovams nuolat gyvenant name nebūtų jame kilęs gaisras. Teorinis aplinkybių vertinimas leidžia kelti hipotezes dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, ko įrodymų vertinimo procese akivaizdžiai nepakanka formuluoti atitinkamas išvadas, jas siejant su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. 

              Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad, atsakovas (draudikas) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui A. K., savo poziciją grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kurie savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

              Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos.

             Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius 2500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti paruošiant procesinius dokumentus ir bylą nagrinėjant teisme. Šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovams iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio be to, patyrė 968 Eur išlaidų, susijusių su UAB Gaisriniai tyrimai specialisto išvados parengimu.

             Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškinį patenkinti.

           Pripažinti ieškovams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos reikalavimo teisę iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo (j. a. k. 300665654) dėl gyvenamojo namo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), gaisro.

             Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo (j. a. k. 300665654), ieškovams A. K. ir L. K. 3543,00 Eur ( tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

             Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                                                                                          Nadežda Kiubienė