Civilinė byla Nr. 2S-1661-510/2013

                                          Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06817-2013-8

                                          Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                          113.10; 113.8.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 23 d.

Kaunas 

                            Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., Ž. V., dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282.

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjas

              nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio S. U. veiksmus ir neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282. Skunde pareiškėjas prašo: 1) imtis veiksmų, kad įkeistas turtas (duomenys neskelbtini) būtų atsakingų asmenų (saugotojo, administratoriaus) apdraustas nuo ugnies, vandens, piktavališko trečiųjų asmenų poveikio, kito mažinančio turto vertę poveikio; 2) imtis veiksmų sustabdyti ilgalaikį įkeisto turto (duomenys neskelbtini) vertės mažinimą dėl neteisėtų statybų gretimame sklype (duomenys neskelbtini); 3) pateikti išsamius duomenis apie įkeisto turto (duomenys neskelbtini) saugotoju paskirto G. V. veiksmus saugojant/administruojant įkeistą turtą, šalinant šio asmens veiksmais įvykdyto gyvenamojo namo nuniokojimo pasekmes: pelėsio įveisimą, šilumos tiekimo ir vandentiekio sistemų išsprogdinimą šalčiu, pirmo aukšto ir rūsio patalpų užtvindymą vandentiekio vandeniu; 4) pateikti Turto perdavimo akto nuorašą, kurį iš pareiškėjo antstolis S. U. reikalavo iki 2013-02-15 atvykti pasirašyti paimant nuniokotą įkeistą turtą (duomenys neskelbtini); 5) paneigti melagingus teiginius į 2012-02-12 ir 2012-02-20 pareiškėjo prašymus, kad už turto saugojimą buvo atsakingas Ž. V. kuratorius T. V.; 6) apsaugoti įkeistą turtą nuo sugadinimo, taip pat sprendžiant klausimą dėl neteisėto G. V. ir Ž. V. patekimo į įkeistą; 7) perimti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) saugojimą/administravimą; 8) įleisti į nekilnojamąjį turtą draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ ekspertą dėl žalos nustatymo, raštu pranešti, kada jis gali būti įleistas; 9) V. J. įleisti į įkeistą turtą būklės tikrinimui – V. J. iki šiol nematė namo rūsio, į kurį 2013-02-06 negalėjo įbristi; 10) į įkeistą turtą neįleisti pašalinių asmenų – G. V. ir Ž. V., neleisti jiems turtą neteisėtai turtą niokoti, įspėti pastaruosius nutraukti turto niokojimą, juos įpareigoti šildyti patalpas žiemos metu, pašalinti pelėsį, gyvenamojo namo patalpų užtvindymo, šilumos tiekimo ir vandentiekio sistemų išsprogdinimo šalčiu, drėgmės poveikiu padarytą žalą; 11) imtis priemonių dėl gamtinių dujų tiekimo gyvenamajam namui atnaujinimo; 12) prisistatyti UAB „Kauno vandenys“ darbuotojams ir pasirašyti 2013-02-06 10.50 val. objekto apžiūros aktą; 13) pranešti skolininkės įsiskolinimo UAB „Kauno vandenys“ dydį, kurį ši bendrovė sieks išieškoti iš išieškotojo po turto paėmimo natūra; 14) pranešti skolininkės įsiskolinimo AB „Kauno energija“ dydį, kurį ši bendrovė sieks išieškoti iš išieškotojo po turto paėmimo natūra; 15) raštu pranešti draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertui, kad ASU žino apie turto sugadinimą adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip nuo 2013-02-06 ir prašo pranešti, kada „PZU Lietuva“ ekspertas nori apžiūrėti nuniokotą turtą; 16) V. J. raštu pranešti, ar ir kada jau prieš atliekant planuotą apžiūrą 2013-02-06 minimu adresu gyvenamajame name buvo AB „Lesto“ atstovas ir ar jau tuomet buvo galima nustatyti, kad turtas gadinamas jį užtvindant vandeniu bei likviduoti turto gadinimo šaltinį; 17) panaikinti atsisakymą perduoti įkeistą turtą; 18) panaikinti 2013-02-20 patvarkymą nekilnojamojo turto administratoriumi paskirti Ž. V. turtą niokojantį ir grobiantį G. V.; 19) po neteisėto ASU atsisakymo išieškotojui V. J. leisti apžiūrėti visą įkeistą turtą laikinai V. J. grąžinti visus pinigus t. y. LTL 121.973,72 – kol bus sudarytos sąlygos vykdyti kitus išieškojimo ir teisėtus turto realizavimo perduodant turtą veiksmus.

Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. 2013 m. balandžio 26 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0034/11/00282 persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomoje byloje Nr. 0034/11/00282 atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai – įleisti į nekilnojamąjį turtą draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertą dėl žalos nustatymo, raštu pranešti, kada jis gali būti įleistas bei V. J. įleisti į įkeistą turtą būklės tikrinimui; dėl turto perdavimo akto nuorašo pateikimo; dėl nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) saugojimo/administravimo perėmimo (Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2-5794-775/2013); į įkeistą turtą neįleisti pašalinių asmenų – G. V. ir Ž. V., neleisti jiems neteisėtai niokoti turtą, ir apsaugoti įkeistą turtą nuo sugadinimo, taip pat klausimas dėl neteisėto G. V. ir Ž. V. patekimo į įkeistą turtą; panaikinti atsisakymą perduoti įkeistą turtą (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2-17919-713/2012 ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2-5136-717/2013); panaikinti 2013-02-20 patvarkymą nekilnojamojo turto administratoriumi paskirti G. V.; grąžinti 121973,72 Lt (Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2-7588-475/2013) – yra pakartotiniai, bei išspręsti nurodytomis Kauno apylinkės teismo nutartimis, kuriomis pareiškėjo V. J. reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Todėl minėti pareiškėjo reikalavimai paliekami nenagrinėti, nes teisme jau išnagrinėtas ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y. teisme jau išspręsti klausimai dėl šių reikalavimo pagrįstumo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas iš esmės sutiko su antstolio S. U. patvarkyme nurodytais argumentais, kad pareiškėjo V. J. prašymai „imtis veiksmų, kad įkeistas turtas (duomenys neskelbtini) būtų atsakingų asmenų (saugotojo, administratoriaus) apdraustas nuo ugnies, vandens, piktavališko trečiųjų asmenų poveikio, kito mažinančio turto vertę poveikio; imtis veiksmų sustabdyti ilgalaikį įkeisto turto (duomenys neskelbtini) vertės mažinimą dėl neteisėtų statybų gretimame sklype (duomenys neskelbtini); pateikti išsamius duomenis apie įkeisto turto (duomenys neskelbtini) saugotoju paskirto G. V. veiksmus saugojant/administruojant įkeistą turtą; imtis priemonių dėl gamtinių dujų tiekimo gyvenamajam namui atnaujinimo; prisistatyti UAB „Kauno vandenys“ darbuotojams ir pasirašyti 2013-02-06 10.50 val. objekto apžiūros aktą; pranešti skolininkės įsiskolinimo UAB „Kauno vandenys“ dydį, kurį ši bendrovė sieks išieškoti iš išieškotojo po turto paėmimo natūra; pranešti skolininkės įsiskolinimo AB „Kauno energija“ dydį, kurį ši bendrovė sieks išieškoti iš išieškotojo po turto paėmimo natūra; raštu pranešti draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertui, kad ASU žino apie turto sugadinimą adresu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip nuo 2013-02-06 ir prašo pranešti, kada „PZU Lietuva“ ekspertas nori apžiūrėti nuniokotą turtą; V. J. raštu pranešti, ar ir kada jau prieš atliekant planuotą apžiūrą 2013-02-06 minimu adresu gyvenamajame name buvo AB „Lesto“ atstovas nėra susiję su antstolio kontoroje vykdoma 2011 m. sausio mėn. 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį Nr. 2-4090/285, kuria nutarta parduoti iš varžytinių skolininkei Ž. V. priklausantį nutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą; paneigti melagingus teiginius į 2012-02-12 ir 2012-02-20 pareiškėjo prašymus, kad už turto saugojimą buvo atsakingas Ž. V. kuratorius T. V.“ – nėra laikytini vykdymo veiksmai, todėl antstoliui tenkinus šiuos pareiškėjo reikalavimus, būtų pažeistini vykdymo proceso dalyvių interesų derinimo bei proporcingumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. teismas naudojasi abstrakčiais, deklaratyviais teiginiais, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti klausimus ir argumentus, kurie buvo pateikti teismui ir buvo sprendžiami antstolio;
2. teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad T. V. ir antstolis nesiekė veiksmingo vykdymo proceso, atsisakė ir toliau atsisako bendradarbiauti;
3. antstolis grubiai pažeidė ir toliau pažeidinėja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau; antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; antstolis teikė pirmenybę skolininkei bei vykdomojoje byloje net dalyviais nesantiems asmenims;
4. patvarkymu antstolis nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė areštuoto turto saugotoju turtą sunaikinusį ir nuniokojusį G. V.;
5. teismas nepagrįstai vadovavosi apskųsta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7504-191/2013;
6. pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybes, susijusias su antstolio nusikalstamomis veikomis, atskirajam skundui pagrįsti.

              Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. atskirasis skundas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kokias procesines ar materialines normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų;
2. 2013-06-06 gautas skolininkės kuratoriaus prašymas parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Pasiūlytas pirkėjas 2013-06-06 į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 285 000 Lt. 2013-06-10 priimtas išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymas, kuriame išieškotojui skolą ir palūkanos padengiamos pilnai;
3. atskirajame skunde apeliantas skundžia Kauno apylinkės teismo teisėjo 2013-04-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7504-191/13, nors pats atskirasis skundas paduotas kitoje civilinėje byloje.

              Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Kauno apylinkės teismas skundžiama 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundo reikalavimus dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282.

              Vykdomosios bylos Nr. 0034/11/00282 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-01-27 priimta nutartis, kuria nutarta priverstinai išieškoti iš skolininkės Ž. V. kreditoriaus V. J. naudai 60 848,78 EUR bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

              Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

              Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

              Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.

              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išieškotojo reikalaujami atlikti veiksmai iš esmės nepatenka į antstolio veiksmų, susijusių su priverstiniu išieškojimu, vykdymo procese sąrašą, t. y. antstolis neturi įstatymų suteiktų įgalinimų atlikti jo kompetencijai nepriskirtų išieškotojo reikalaujamų veiksmų arba reikalaujami atlikti veiksmai jau buvo teisiškai įvertinti (Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje, Nr.: 2-5794-775/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2S-1054-657/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17919-713/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2S-620-480/2013, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2-5136-717/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2S-1176-260/2013, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7588-475/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 2S-634-102/2013).

              Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

              Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino nurodytas aplinkybes, kad antstolis netinkamai vykdė pareigas, atmestini kaip esantys deklaratyvaus pobūdžio.

              Pareiškėjas V. J. atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su galimomis antstolio S. U. nusikalstamomis veikomis. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirasis (apeliacinis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2013 m. gegužės 27 d. nutartyje šių aplinkybių nenagrinėjo, jos negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis).

              Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Tai reiškia, kad skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Kita vertus, skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas turėjo teisę savo argumentus dėl skundžiamos nutarties išsamiai išdėstyti atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad yra būtina nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.

              Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, neprieštarauja pagrindiniams vykdymo proceso principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais,

              n u t a r i a:

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

                            Teisėjas                                                                       Ramūnas Mitkus