Baudžiamoji
byla Nr. 2K-653/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios
Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos
teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo :
G. K. nubaustas
pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.
Šiuo
nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų kasacinių skundų
nepaduota.
Skundžiama ir Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo G. K. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t
a t ė :
G. K. nuteistas
už tai, kad kartu su A. P. ir N. Ž. 2007 m. gegužės 21 d. nenustatytiems
asmenims organizavus cisternoje Nr. 73150708 paslėptų 150 dėžių su 75000
pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis,
kurių vertė 192000 Lt, gabenimą
geležinkeliu iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną
Klaipėdos teritorinės muitinės Pagėgių geležinkelio postą, nepateikiant
jų muitinės kontrolei, ir jų tolimesnį neteisėtą
gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija, G. K., N. Ž. ir A. P.,
pažeisdami nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos
ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos
alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos
teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos
teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto
pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis,
neteisėtai gabeno akcizais
apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2007 m. gegužės 23 d., apie 1
val. 55 min. Mažeikių rajone, Dapšių kaime, Bugenių geležinkelio stoties
vagonų plovyklos teritorijoje, G. K. kartu su N. Ž. ir A. P. bei dar
dviem nenustatytais asmenimis iš cisternos Nr. 73150708 krovė 150 dėžių su
75000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos
banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
finansų ministro patvirtinto pavyzdžio
specialiais ženklais - banderolėmis, bei jas nešė į šalia esančią degazacijos
kamerą Nr. 3, kol 2007 m. gegužės 23 d., apie 2 val., G. K. ir N. Ž.
sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus
reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės pareigūnai, o A. P. ir du
nenustatyti asmenys iš nusikaltimo vietos pabėgo.
Nuteistasis
G. K. kasaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos
teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.
birželio 28 d. nutartį jo atžvilgiu panaikinti bei baudžiamąją bylą nutraukti,
nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde nurodo, kad nuosprendis ir nutartis teisingi tik tiek, kiek jais
nustatyta, kad nuteistasis, vykdydamas N. Ž. prašymą, padėjo sunešti
tamsia polietileno plėvele aptrauktas bei baltomis juostomis perrištas dėžes ir
buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl, kasatoriaus įsitikinimu, už savo
veiksmus jis galėjo būti patrauktas nebent drausminėn atsakomybėn, kurion ir
buvo patrauktas darbdavio įsakymu. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad
apie kasatoriaus tyčią padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą, nors nuteistasis
ją ir neigė, teismas nusprendė ne tik iš jo paties parodymų, bet ir
atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: dėžių iškrovimą iš
cisternos naktį, paprašius tą dieną nedirbusiam N. Ž., Bugenių
geležinkelio stoties viršininko patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių
reikalavimų (neliesti pastebėtų talpų – bidonų, kanistrų ir kt., nepriklausomai
pilnų ar tuščių, ir nedelsiant apie tai pranešti tiesioginiam viršininkui ar
manevrų tvarkdariui) nesilaikymą, priemonių ar veiksmų nutraukti N. Ž.
neteisėtus veiksmus ar užkirsti kelią tokių veiksmų padarymui nesiėmimą, o
priešingai – prisidėjimą savo aktyviais veiksmais prie N. Ž. daromo
nusikaltimo, t.y. padėjimą N. Ž. iškrauti iš nepritaikytos gabenti
cisternos ir nunešti į nepritaikytą laikyti degazacijos kamerą cigaretes. Šios
aplinkybės, anot teismo, visiškai įrodo, kad kasatorius neva suprato savo
veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t.y. gabeno akcizais apmokestinamas
prekes veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo manymu, šiais įrodymais iš esmės
buvo pateisintas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti objektyvaus
pakaltinamumo principą, pagal kurį nuteistojo kaltė pagrįsta išimtinai tik
teismų nuožiūra atrinktomis kaltinančiomis kasatorių nusikaltimo aplinkybėmis.
Kasatorius tvirtina, kad nuo pat pirmos apklausos jis nuoširdžiai paaiškino
aplinkybes, į kurias papuolė dėl nedrįsimo pirmą dieną po atostogų atsisakyti
vykdyti bendradarbio N. Ž. prašymą, net neįtardamas, kad padeda
nenustatytiems asmenims neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis
prekėmis. Benešdamas tamsia polietilenine plėvele aptrauktas dėžes, jis
prisiminė panašias matęs per televiziją iš Rusijos plukdant į Lietuvą, todėl
nedelsdamas atsisakė dalyvauti įtariamame nusikaltime ir nuėjo link įrankių
dėžės, kur ir buvo sulaikytas. Kad jis buvo sulaikytas ne prie cisternos ar
degazacijos kameros, o prie savo įrankių dėžės, teisme patvirtino ir
kriminalinės policijos tyrėjas G. J., kuris nurodė, kad kasatorių sulaikė
už 10 m nuo įvykio vietos, 2-6 metrų atstumu nuo N. Ž., apie 3-4 m nuo
savo įrankių dėžės. Tas pats liudytojas parodė ir tai, kad gal tik vienas iš
sulaikytųjų rankose turėjo dėžę, o N. Ž. prisipažino, kad tai buvo jis. Be
to, šis liudytojas patvirtino ir nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad jis
nežinojo, koks yra dėžių turinys, nes teisme liudytojas paaiškino, jog tik po
operacijos dėžės buvo praplėštos ir jose rastos Europos Bendrijos muitų
teritorijai neprisikirtų šalių kontrabanda įvežtos akcizu apmokestinamos
cigaretės. Esant tokiems įrodymams, nuteistojo įsitikinimu, teismas be pagrindo
netikėjo jo nuoširdžiu bei nuosekliu paaiškinimu, kad jis tikrai nežinojo, kad
dėžėse, kurias pernešinėjo, yra akcizais apmokestinamos prekės, todėl nesuvokė,
kad pažeidžia teisės aktuose nustatytą tokių prekių gabenimo tvarką, bei
nesiekė to daryti. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose
nėra BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nes
subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tik tiesioginė tyčia. Apeliacinės
instancijos teismas apie nuteistojo tyčią sprendė ne tik neatsižvelgdamas į jo
parodymus, bet dar ir pridėdamas prasimanytą faktą, kad nuteistasis neva
žinojo, jog cisterna buvo pilna dėžių, tačiau apie tai nepranešė savo
tiesioginiam viršininkui ar manevrų tvarkytojui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
metu vienas iš teisėjų pateikė šališkus klausimus, ar dėžių iškrovimas išvis
būdavo suderintas su valdžia, ar cigaretės įprastai būdavo pakrautos traukinių
cisternose, o tai, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdžiai parodo, kad apeliacinis
skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus
teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku
ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, netiesiogiai pripažino, kad
pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo parodymai apie
apsisprendimą nenešti likusių dėžių yra tik gynybos versija, tačiau vis vien
net nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti BK 23 straipsnio 4 dalies nuostatas,
nors ir nustatė, kad jis tikrai bandė savo noru atsisakyti pabaigti
nusikaltimą, tačiau nusikalstamos veikos nepavyko išvengti. Be to, apeliacinės
instancijos teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio
ir 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pateisino pirmosios instancijos teismo
sprendimą bausmę kasatoriui skirti vadovaujantis lygybės principu, neatsižvelgiant
į teigiamą jo asmenybę, sunkią materialinę padėtį ir dalyvavimo darant
nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, tokiu būdu privedant
kasatorių ir jo šeimą prie bankroto. Taip pat kasatorius mano, kad byla buvo
išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nuteistasis nepagrįstai
charakterizuotas kaip praeityje teistas asmuo, nes pagal BK 97 straipsnį
teismas, skirdamas bausmę, į asmens teistumą atsižvelgia tik tuo atveju, jei
asmuo jį turi.
Atsiliepime į
nuteistojo G. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
prokuroras Arvydas Kuzminskas siūlo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime
nurodo, kad faktinės aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuteistojo
kaltė įrodyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje
aptartais įrodymais, įvertintais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų,
esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos iš
esmės atsakė į visus apeliaciniuose nuteistųjų G. K. bei A. P.
skunduose keliamus klausimus. Didžioji kasacinio skundo dalis susijusi su
vienokių ar kitokių byloje nustatytų aplinkybių ginčijimu, todėl ji
nenagrinėtina, nes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nurodyti galimi BPK
reikalavimų pažeidimai neparemti baudžiamosios bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo
teisme metu išsakytos proceso dalyvių nuomonės dėl įrodymų vertinimo ar išvadų
padarymo teismui nėra privalomos, teismo padarytos išvados baigiamajame akte
yra motyvuotos, išdėstant įrodymų vertinimo motyvus. Tai, kad nuteistasis
nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, nedaro teismų sprendimų neteisėtais
ir nepagrįstais, iš naujo kasacinės instancijos teismas faktinių bylos
aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų netiria. Be to, didžioji dauguma
kasaciniame skunde keliamų klausimų išsamiai išnagrinėta apeliacinės
instancijos teisme bei į juos motyvuotai atsakyta. Duomenų apie galimą teismo
šališkumą byloje nėra, o vienokio ar kitokio klausimo uždavimas negali būti
traktuojamas kaip teismo šališkumo principo pažeidimas. Parenkant bausmės rūšį
ir dydį, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo, atsakomybę
lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad
veikta bendrininkų grupe. G. K. teistumas apeliacinės instancijos teismo
nutartyje minimas tik kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantis požymis, o
ne kaip teisinė nuteisto už nusikaltimą asmens, kuriam įsiteisėjo
apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, kuri būdinga tam tikrą
baudžiamajame įstatyme numatytą laiką, todėl nepagrįsti kasacinio skundo
argumentai apie tai, kad teismas, atkreipdamas dėmesį į praeityje turėtą
teistumą, pademonstravo savo šališkumą.
Kasacinis
skundas atmestinas
Dėl
kasacinio skundo argumentų, kurie nenagrinėtini kasacine tvarka
BPK
369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu
netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų. BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog,
nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina
nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.
Nuteistojo
kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kuriais siekiama paneigti pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų išvadas, grindžiami nuteistojo versija, jog jis
nežinojo apie cisternos viduje buvusio krovinio turinį ir tik vėliau,
iškraudamas krovinį, suprato, jog tai kontrabandinės cigaretės, tada savanoriškai
atsisakė pabaigti nusikaltimą ir pasitraukė iš krovinio iškrovimo vietos. Ši
nuteistojo kasaciniame išdėstyta versija ir pagrindiniai jos teiginiai dėl
nusikaltimo aplinkybių, gali būti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose objektas, tačiau ne bylos
kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Kasacinę
bylą teismas nagrinėja teisės taikymo aspektu tikrindamas nuosprendžius ir
nutartis. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija kasacinių skundų teiginius
nagrinėja bei bylą patikrina dėl bylos aplinkybių išsamaus ir nešališko
išnagrinėjimo, bylos duomenų įvertinimo remiantis įstatymu bei tinkamo
baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bylos duomenų tyrimo ir vertinimo klausimai
yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas.
Todėl kolegija tikrina tik tuos kasaciniame skunde išdėstytus teiginius, kurie
grindžiami bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių bei nuostatų pažeidimu, bei
argumentus dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir bausmės paskyrimo
vadovaujantis bausmių skyrimo bendraisiais pagrindais.
Dėl
kitų G. K. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų
Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos
aplinkybes, ištyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nusikaltimo
padarymą patvirtinančius įrodymus, taip pat objektyviosios kilmės įrodymus. Ne
tik pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų baudžiamojo proceso įstatymo
numatytų priemonių išsiaiškinti visas bylos aplinkybes – nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme pagal G. K. ir A. P. apeliaciniuose skunduose išdėstytus
teiginius, buvo tikrinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, šalinamos
abejonės ir paneigtos nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde iškeltos versijos. Teisėjai,
nagrinėdami bylą bei aiškindamiesi nusikaltimo padarymo aplinkybes, turi teisę
užduoti įvairius klausimus, todėl kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl
teismo šališkumo yra nepagrįsti.
Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir
pagrįstai, išdėstydami motyvus, atmetė G. K. teiginį, jog jis nežinojo, koks
yra iš cisternos iškraunamų dėžių turinys. Apeliacinės instancijos teismas
išdėstė įstatymo taikymo argumentus dėl G. K. apeliaciniame skunde nurodyto
teiginio, jog jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką,
nurodydamas, kad BK 1992 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą G.
K. nuteistas, numatyta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl
nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo
momento. Tam, kad galima būtų kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 1992
straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų
nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo,
siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo. Pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo
gabenamas didelis kiekis – 150 vnt. dėžių, kuriose buvo 75 000 pakelių „Saint
George Lights“ cigarečių, kurių vertė 192 000 litų. Kasacinės instancijos
teismas, kaip jau buvo minėta, bylos aplinkybių nenustatinėja ir netiria, todėl
negali atsakyti, ar G. K. savo noru bandė atsisakyti baigti nusikaltimą. Į šį
teiginį yra atsakyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų
motyvuose. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl gabenamų cigarečių
kiekio, teigiant, jog G. K. nebuvo žinomas visas kiekis, kuris buvo cisternoje.
Net ir vertinat tą cigarečių kiekį, kuris buvo perneštas į degazacijos kamerą (33
dėžės), jų vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, o tai yra pakankamas pagrindas veiką
kvalifikuoti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę, įstatymo taikymo aspektu nepažeidė
BK 54 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies nuostatų. Bausmė paskirta
vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į G. K.
antraeilį vaidmenį nusikaltime, šeimyninę padėtį, į tai, kad teistumas už jo anksčiau
padarytą nusikaltimą yra išnykęs ir jis laikomas neteistu, bei, remiantis
šiomis aplinkybėmis, parenkant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį –
baudą, o dydį nustatant artimą vidurkiui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo G. K. kasacinį skundą
atmesti.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Dalia
Bajerčiūtė
Alvydas
Pikelis