Civilinė byla Nr. 3K-3-455/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.5; 30.10; 30.12.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės,
Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J.
R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. R. dėl nuosavybės
teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas 1999 metų balandžio 17 d.
įsigijo 2500 kv. m žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys
neskelbtini). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A27-467 patvirtintą detalųjį planą buvęs
vienas sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalytas į du žemės sklypus:
žemės sklypas Nr. 283-1, (0,1222 ha ploto) ir Nr. 283-2 (0,1278 ha
ploto), nustatytas kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas); Vilniaus
apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6285-41/2005-07-14 buvo patvirtinti UAB
Korporacijos ,,Matininkai“ parengti šių žemės sklypų kadastriniai duomenys bei
šio įsakymo pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į naujai suformuotus sklypus.
Iš naujai suformuoto žemės sklypo Nr. 283-2 plano paaiškėjo, kad šio sklypo
ribose yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio garažo dalis, komposto
duobė bei tvora. 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovas per notarų biurą išsiuntė atsakovei
ir jos sutuoktiniui pareiškimą iki 2007 m. sausio 15 d. geranoriškai perkelti
žemės sklypus skiriančią tvorą ant tikrosios žemės sklypo ribos, tačiau į
pareiškimą atsakovė nereagavo.
Ieškovas,
kreipdamasis į teismą, prašė įpareigoti atsakovę 1) perkelti
savo lėšomis jai priklausančius statinius – garažą ir komposto duobę – nuo
ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), trijų metrų atstumu per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo
dienos; 2) perkelti savo lėšomis statinį – tvorą nuo ieškovui nuosavybės teise
priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio
žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos per tris mėnesius nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus
rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad, reikšdamas negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti tai, jog jis yra turto savininkas ir jo
teisės yra pažeistos. Teismas byloje esančių įrodymų ir trečiojo asmens S. R., liudytojo J. A., J. F.
parodymų pagrindu nustatė, kad, ieškovui įsigyjant sklypą, atsakovės žemės sklype tvora,
žyminti jos sklypo ribą, jau buvo – sklypas buvo suformuotas 1995 m. kovo 29
d. patvirtinus suderintą žemės sklypo planą; liudytojo D. R. (buvusio ieškovo
žemės sklypo savininko) parodymus dėl atsakovės sklype esančių statinių teismas
vertino kritiškai, nes jie nenuoseklūs, be to, šį liudytoją teismas laikė
galbūt suinteresuotu bylos baigtimi, nes jis neprisiminė, ar atsakovės žemės
sklype buvo garažas ir komposto duobė, taip pat nurodė, kad kaimynai tvoros statymo
klausimo su juo nederino; vėliau aiškino, kad, parduodant sklypą, jokios tvoros
nebuvo; nežinojo, kas tokia yra R..
Teismas, įvertinęs byloje
esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad šalių ginčas iš esmės yra
kilęs dėl žemės sklypų ribų, tačiau nė viena šalis šioje byloje
nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą, nes sklypų ribos
nustatymui gali būti reikšmingos reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės ir
reikalavimo, kaip tokio, formulavimas. Kadangi ieškovas tokio reikalavimo nereiškė,
teismas, negalėdamas spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatyti
ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribų, ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu
ieškovo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo
2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkino. Kolegija sprendime nurodė,
kad ieškovas reiškia negatorinį ieškinį, nurodydamas, jog atsakovės statiniai ieškovui
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia jo, kaip savininko,
teisę. Kolegijos nuomone, žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo
pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas įgijo 2500 kv. m ploto žemės
sklypą; atliekant žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus procedūrą, UAB korporacijos
,,Matininkai“ geodezininkas nustatė, kad žemės
sklype Nr. 283-2 yra pastatyta tvora, garažas ir komposto duobė. Kolegija
byloje esančių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad atliekant kadastrinius
matavimus nebuvo nustatyta, jog nesutampa ieškovo, atsakovės bei kitų gretimų
žemės sklypų ribos; ieškovo bei atsakovės žemės sklypai nustatytomis ribomis
yra įregistruoti viešame registre. Kolegija taip pat vadovavosi ieškovo į bylą
pateiktu žemės sklypo detaliuoju planu, kuriame atsakovė savo parašu patvirtino
apie sutikimą su ieškovo parengtu žemės sklypų ribų tikslinimu. Kolegijos
nuomone, ieškovas pateikė į bylą įrodymus bei teisės aktais pagrindė ieškinio
dalyką, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas
bylą, neįvykdė CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir
priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija panaikino
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą ir palikti galioti
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl nuosavybės
teisių apsaugą ir savininko nuosavybės teisių gynimą reglamentuojančių normų
taikymo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė nustatytoms aplinkybėms savininko nuosavybės teisių gynimą
reglamentuojančias teisės normas. Kasatorė naudojasi jai nuosavybės teise nuo
1999 m. balandžio 17 d. priklausančiu sklypu, nepažeisdama gretimo sklypo
savininko valdymo teisių; žemės sklypo ribas patvirtina 1999 m. parengtas
detalusis žemės sklypo planas. Ieškovo žemės sklypo planas parengtas 2004 m.
pagal Vilniaus rajono skirstomųjų elektros tinklų išduotas technines sąlygas.
Gretimų žemės sklypų savininkai, tarp jų ir kasatorės, parašai šiame plane
patvirtina, kad jie sutinka su ieškovo ir šalia jo esančių elektros tinklų ir
kitais inžineriniais sprendimais, tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys
pripažįsta naujas savo sklypų ribas, neigia esamas ar kad pripažįsta
pažeidžiantys ieškovo valdymo teisių pažeidimą. Kasatorė mano, kad ieškovas
neturi teisinio pagrindo reikšti negatorinio ieškinio, be to, neįrodė, kad ji
iš tiesų neteisėtai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės
sklypo dalimi. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nurodė, kad ginčas kilęs ne dėl valdymo teisių pažeidimo, bet dėl žemės sklypų
ribų, tačiau ieškinio CK 4.45 straipsnio pagrindu ieškovas nereiškė;
2) dėl įrodymų
vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorė nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią teikė
ieškovo pateiktiems įrodymams dėl sklypų detaliojo plano duomenų, nors
pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek ieškovo, tiek kasatorės
pateikti duomenys dėl sklypų įregistravimo turi vienodą įrodomąją galią.
Kasatorė pažymi, kad ieškovas vėliau nei ji sudarė sklypo planą; 1999 m.
nupirko žemės sklypą, tačiau šie dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios
prieš kitus oficialiuosius rašytinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas
vertino visus valstybės ir savivaldybės institucijų išduotus dokumentus, kitas
faktines aplinkybes dėl šalių sklypų įsigijimo, formavimo, užstatymo, vykdytos
statybos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios
instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįsti ir
neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą
teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atliekant
kadastrinius matavimus nebuvo nustatyta, jog nesutampa ieškovo ir kasatorės
sklypų ribos; šalims priklausančių žemės sklypai nustatytomis ribomis yra
registruoti viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
vadovavosi nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo nuostatomis, kuriose nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre
esantys duomenys nuo įrašymo registre momento yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti
nustatyta tvarka. Kasatorė nepateikė jokių įrodymų, kad registruotų sklypų ribos
yra įregistruotos neteisingai ir kad sprendžiant ginčą reikia vadovautis dabar
kasatorės nustatyta riba.
Ieškovas nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir
pagrįstai pripažino, kad kasatorei priklausantys statiniai yra ieškovo žemės
sklype. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ir atskleidė ieškovo
pažeistų teisių turinį ir atkūrė pažeistas teises; teismo sprendimas atitinka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismo praktiką analogiškose bylose
(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).
Trečiasis asmuo S. K.
R. pateikė prisidėjimą prie atsakovės kasacinio skundo ir prašo kasacinį skundą
tenkinti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK
normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių apsaugą ir savininko teisių gynimą,
taikymo
CK 4.37
straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir
kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir
juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio
pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo
(CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas
pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo
netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko
teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio
prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises –
nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą,
pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės
teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį
ieškinį. Žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės
sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Sprendžiant šiuos ginčus, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija,
tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo
teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad
tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti
netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti
pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus
dydžio žemės sklypą, ir pažymėjęs, kad kilus kaimyninių žemės sklypų ginčui
gali būti keičiamos žemės sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali
būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č.P. , bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui
pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų
nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo
plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008).
Ieškovas,
laikydamas save žemės, kurioje stovi kasatorės statiniai, savininku, pareiškė
negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir prašė įpareigoti kasatorę perkelti
savo statinius nuo jam priklausančios žemės. Reikšdamas tokį ieškinį, ieškovas
turi įrodyti du dalykus: kad jis yra tos žemės sklypo dalies savininkas ir kad
kasatorė pažeidė jo teises.
Teismai,
nagrinėdami bylą, nustatė, kad kasatorė 1996 m. įgijo 0,2500 ha žemės sklypą ir
jį įregistravo nekilnojamojo turto registre; ieškovas 0,2500 ha žemės sklypą
įgijo 1999 m. ir jį įregistravo nekilnojamojo turto registre. Įgytą sklypą
ieškovas 2004 m. atidalijo, suformavo du atskirus sklypus – vieną 0,1222 ha,
kitą 0,1278 ha, ir kaip atskirus sklypus įregistravo nekilnojamojo turto
registre. Atliekant kadastrinius matavimus ir formuojant naujus žemės sklypus paaiškėjo,
kad į vieno jų plotą patenka kasatorės statiniai (tvora, garažas, komposto
duobė). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, įgydamas
0,2500 ha žemės sklypą vėliau už kasatorę, pagal pirkimo-pardavimo sutartį
įsipareigojo laikytis esančių žemės sklypo, jau suformuoto ir plane pažymėto, ribų.
Ieškovui perkant žemės sklypą, kasatorės tvora ir kiti statiniai buvo ir
žymėjo gretimų sklypų ribą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios
instancijos teismas padarė išvadą, kad yra kilęs šalių ginčas dėl žemės sklypų
ribų, ir ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad, nesant savarankiško reikalavimo,
teismas negali spręsti šalių nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti
šalių žemės sklypų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
nustatytas aplinkybes, padarė priešingą išvadą, nurodydamas, kad atliekant
kadastrinius matavimus nenustatyta, jog ieškovo, kasatorės ir kitų gretimų
žemės sklypų ribos nesutampa; kasatorė sutiko su naujais matavimais ir juos
patvirtino parašu; nauji matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir
laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šių nurodytų
priežasčių teismas pripažino ieškinį pagrįstu ir jį tenkino.
Teisėjų
kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada. Teismas
sureikšmino paskutinio kadastrinio matavimo duomenis, jų registravimą ir
neįvertino kilusios teisinio ginčo prigimties, netinkamai kvalifikavo šalių
susiklosčiusius teisinius santykius ir jų sprendimo būdą. Dėl to nesant
sprendimo nustatyta tvarka pripažino ieškovą esant ginčytinos žemės sklypo
dalies savininku ir tenkino ieškinį. Tuo tarpu, minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas
ir kasatorė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurių kiekvieno dydis yra
0,2500 ha. Šių sklypų ribos buvo išmatuotos ir kadastriniai matavimai
įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovui perkant 1999 m. sklypą jo
ribos buvo žinomos. Kasatorė nuo bylos nagrinėjimo pradžios teigia, kad
perkėlus statinius jos sklypas sumažės, t. y. teigia, kad esama tvora yra
gretimų sklypų riba ir ji riboja jos 0,2500 žemės sklypą; tokia riba
įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taigi pirmosios instancijos teismas,
taikydamas aptartas teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, pagrįstai
nustatė, kad yra kilęs bylos šalių ginčas dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl
nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę
ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų
nustatymo teisėtumo klausimą, kurio ieškovas savo ieškinyje nekelia.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių
apsaugą, ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, dėl to
pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes netinkamai kvalifikavo šalių
susiklosčiusius teisinius santykius ir taikė nuosavybės teisų apsaugą bei
savininko teisių gynimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija, remdamasi
šiomis išvadomis, naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovės kasacinį
skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš ieškovo atsakovės naudai
priteistina 270,20 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą. Be to,
bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje
dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 50,55
Lt. Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo
į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą
panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m.
gruodžio 15 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei
J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo
S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 270,20 Lt
žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo S. B. (a. k. (duomenys
neskelbtini)) į valstybės biudžetą 50,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas
Verseckas