Baudžiamoji byla Nr. 1-259-961/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39462-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.2 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Ramintai Braškienei, Solveigai Pervenei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,

nukentėjusiesiems V. J., E. J.,

kaltinamajai S. G., jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

vertėjams Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Erikai Vencevičienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:

1) 2016-08-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda, 2016-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nuosprendžio dalis – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (1506,40 euro) bauda;

2) 2018-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, 75 straipsnį paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 40 MGL (1560,40 euro) dydžio bauda, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;

3) 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 69 straipsnį, 75 straipsnį paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės laiką atidedant 3 metų terminui, paskiriant įpareigojimus; 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 40 MGL (1506,40 euro) dydžio bauda, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-26 nuosprendį atlikta bausmės dalis, bausmė neatlikta,  

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

S. G., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 paskelbė internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kad tarpininkauja suteikiant paskolas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), su ja dėl nurodomų paslaugų susisiekus nukentėjusiesiems E. J. ir V. J., apgaule įtikino juos, kad turi ryšių UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ ir galės padėti gauti paskolą nekilnojamam turtui įsigyti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, taip piktnaudžiaudama E. J. ir V. J. pasitikėjimu, 2018-07-13 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu E. J. ir V. J. būdami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 600 eurų už tarpininkavimo paslaugas gaunant paskolą,

po to tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad atsakingam UAB „Medicinos bankas“ valdybos nariui reikia sumokėti 7000 eurų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), E. J. jai perdavė,

po to, tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad pastarosios gaunamų pajamų padidinimui reikia įsidarbinti ir pusę metų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), V. J. perdavė jai per nenustatytą asmenį 2000 eurų, ir 2019 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, per V. K. perdavė 1500 eurų,

po to ji (S. G.), tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad norint gauti AB „Šiaulių bankas“ suteiktą paskolą reikalingas paskutinis įnašas, 2020 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Šiaulių bankas“ patalpose, Šeimyniškių g. 1A Vilniuje, E. J. ir V. J. būdami suklaidinti apgaulės perdavė jai 4000 eurų, tačiau ji (S. G.) pagal minėtą susitarimą jokių veiksmų neatliko, paslaugų E. J. ir V. J. nesuteikė, kredito nekilnojamam turtui įsigyti negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – E. J. ir V. J. priklausančius 15100 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. vasarą gavo užklausą el. paštu, atsakė į ją ir sulaukė skambučio iš J. Susitiko, konsultavo dėl nekilnojamo turto kainų rinkoje, padarė pilną rinkos apžvalgą, jie turėjo apsispręsti. Nutarė susitikti kitą kartą. Susitiko po gero mėnesio, ji supažindino su sutartimi, davė laiko susipažinti. Jie (nukentėjusieji) sako, kad sutartis buvo tarpininkaujant gauti kreditą, bet sutartis buvo tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamą turtą. Pagal tą sutartį ji turėjo pateikti 3 objektus, iš kurių vieną jie išsirinktų. Jie tą sutartį pasirašė, ji išrašė kasos pajamų orderį, PVM sąskaitą faktūrą. Nukentėjusieji pagal ją sumokėjo 600 eurų. Grynai legalūs civiliniai santykiai. Siekiant padidinti kreditingumą, ponia J. turėjo padidinti savo pajamas. Buvo įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip projektų vadovė. Visam įdarbinimo procesui vadovavo S. M. ir už tai buvo paimta 1500 eurų. Tai buvo 2019 m., pinigai buvo paimti iš pono K. Jie pradėjo žiūrėti objektus: 1. 100 m2 namas Antakalnyje su 10 a, pilnai įrengtas, 80 000 eurų, 2. Mokslininkų g., 80 m2 kotedžas, įrengtas, 150 000 eurų, 3. Galgiai, 100 m2 kotedžas, įrengtas, 4. Prie Pilaitės statomas namas arba kotedžas su 4 automobilio vietomis, 5. Kairėnai, 2 namai su sodais, perkant vieną iš jų, pilnai įrengtas, 6. Pavasario g. Riešėje, kotedžas su baldais arba be, su aikštele, 7. Antakalnyje 1 aukšto namas, 130 000 eurų, įrengtas, garažas, galimybė įsigyti dar 10 a, šalia stotelė, 8. Pavilnys, 2 namai pilnai įrengti, su baldais, 10 a. pilnai viskas sutvarkyta, ten vyko filmavimai ir reikėjo labai staigiai atsakyti. Tai objektai, kurie buvo pasiūlyti, tačiau iš visų objektų nebuvo niekas išsirinkta. Ją (S. G.) jau spaudė turto vystytojai ir ji turėjo pasakyti, kokį objektą išsirinko. Ponia J. vis tempė laiką. Kažkaip jau buvo nusprendę Pavilnyje, ir tada 2020 m. Šeimyniškių g. Šiaulių banke buvo paimti 4000 eurų neįgaliųjų įrangai sutvarkyti. Pinigai buvo iš karto ten pat perduoti statybos vadovui R. R.

Pripažįsta, kad iš J. gavo 600 eurų. Pripažįsta, kad iš K. gavo 1500 eurų. Pripažįsta 4000 eurų. Pinigų gavimas nebuvo niekur fiksuojamas. 7000 eurų ir 2000 eurų sumų gavimo nepripažįsta.

Rašytinė sutartis buvo tarp „(duomenys neskelbtini) “ ir J. Paslaugos tiekėjas buvo „(duomenys neskelbtini) “, ji tik atstovavo. Direktorius buvo V. Jis vystė savo objektus, ji dirbo su savo objektais ir statybininkais, ir tai nereiškia, kad ji dirbo su juo kaip vystytoja, objektų pritraukėja. Per ją jis darbą gaudavo. K. sakė, jog negavo per ją darbo, bet tai nereiškia, kad taip ir buvo. J. buvo perduota originali sutartis. Ji (S. G.) iš viso paėmė 600 eurų už darbą. Daugiau jokių pinigų negavo. 1500 eurų buvo mokėta „(duomenys neskelbtini)“, bet ji atsiskaitė už savo paslaugas. 4000 eurų buvo atiduoti iš karto tą pačią minutę. 

Su J. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis pasirenkant nekilnojamąjį objektą. Ji iš tos sutarties turėjo uždirbti 600 eurų. Tai tie patys 600 eurų pagal kasos pajamų orderį, kurį ji išrašė. Ji turėjo parodyti 3 namus. Sutarties laikas buvo neribotas, nurodyti 3 objektai. Iš viso ji parodė 8 namus. Realiai ji suinteresuota galutiniu rezultatu. Kaina buvo 600 eurų nepriklausomai nuo to, kiek parodytų objektų. Kasos orderį ji išrašė. „(duomenys neskelbtini) “ nuomavo jai patalpas. Pagal kasos išlaidų orderį gavėjas „(duomenys neskelbtini) “, nes viskas buvo įnešta į „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą. Buvo brokerių mokymai, „(duomenys neskelbtini) “ samdė dėstytojus, kurie mokino. Bendrai buvo sudaryta sutartis, kad vykdo statybas, ieško objektų, ir t. t., todėl 600 eurų sumokėta „(duomenys neskelbtini) “. Ji dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal individualios veiklos pažymėjimą. Visi pinigai buvo skirti UAB. Kol kas ji nieko neuždirbo. 

Pirmas etapas buvo nekilnojamojo turto išsirinkimas. Ji būtų suderinusi kreditingumą ir jie gautų kreditą. Negavo kredito, nes jie dar nebuvo apsisprendę. Buvo krūva dokumentų, kuriuos reikėjo sutvarkyti. Nukentėjusieji galutinai nesusirado namo. Ji (S. G.) įdarbino V. J. į „(duomenys neskelbtini)“, nes per vieną dieną neįmanoma sutvarkyti kreditingumą. Jie nemokėjo mokesčių ir naudojosi kitų taksi paslaugomis. Tada buvo vertinamas 6 mėnesių kreditingumas. Kadangi jie (nukentėjusieji) nemokėjo mokesčių, tai jų kreditingumas buvo žemas. „(duomenys neskelbtini)“ norėjo plėstis, buvo reikalinga vadybininkė, J. puikiai tiko tam darbui. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. M. buvo jos (S. G.) klientas. Tai buvo įdarbinimas su perspektyva, kad J. dirbs. Ji (S. G.) nežinojo, kad realiai J. nedirbo. Patys J. jos prašė, kad pažiūrėtų jų kreditingumą. Kai pakilo kreditingumas, ji (S. G.) kalbėjo su kolegomis iš banko, su kredito unija, su telktinio finansavimo įmonės darbuotojais. Tai buvo ir skambutis, ir ėjimas, visaip buvo. Su J. banke ji nebuvo, turėjo jų visus dokumentus. 

1500 eurų jai prie Akropolio perdavė K. Tai buvo pinigai už J. įdarbinimą, toks garantas, kad žmonės paskui nenorėtų išeitinių, išmokų ir pan. Tuos pinigus ji (S. G.) turėjo kartu su savimi. Ji kalbėjo su M., kad jis paims J. dirbti, apmokys ir jei bus kažkokios problemos, tai tie pinigai buvo pas ją (S. G.), kaip garantas. J. nereikalavo išeitinių. Tų 1500 eurų ji V. J. negrąžino, paliko „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus, kaip garantą. Iš pradžių tie pinigai buvo pas ją (S. G.), kol V. J. dirbo keletą mėnesių. Paskui ji perdavė pinigus S. M., nes jis jai buvo skolingas. Ji perdavė S. M. pinigus ir jis paliko juos jai. Ji tuos pinigus paliko sau kaip garantą ir pasakė S. M., kad jis įdarbintų J. Ir kad paskui nebūtų problemų, tai pas ją (S. G.) 1500 eurų guli. S. M. jai buvo skolingas, o ji pinigus buvo davusi jam. O paskui iš tų pačių pinigų jis su ja atsiskaitė. Tų 1500 eurų V. J. negrąžino, nes J. ir nedirbo, o už ją buvo sumokėti mokesčiai. Tie pinigai buvo kaip garantas, bet buvo ir mokesčiai mokėti. M. mokėjo mokesčius. Pinigus (1500 eurų) M. atidavė jai (S. G.), nes jos paslauga jam buvo daug didesnė. 1500 eurų buvo perduoti M. ir jis juos iš karto grąžino jai. Jis pats buvo atvažiavęs pas ją į (duomenys neskelbtini), jie aptarė reikalus, pasitikrino buhalteriją, ir jis fiziškai jai tada grąžino pinigus. Raštiškai pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas.

2020 m. 4000 eurų buvo perduoti neįgaliųjų liftui padaryti, nes jau buvo suderinta, kad nukentėjusieji perka namą (duomenys neskelbtini), tik nežinojo, kurį, mažesnį ar didesnį. Buvo išsirinkę konkretų namą. Jiems patiko keli namai, reikėjo tik pasakyti, kurio nori. Jie norėjo namo (duomenys neskelbtini). Dėl šių pinigų ji buvo susitikusi banke su J. Daugiau jai niekas neperdavinėjo pinigų. Pinigus 4000 eurų ji perdavė, nes čia toks draugiškas bendravimas. Liftą ketino daryti bet kur. Ne tik liftas daromas, bet ir bėgeliai. Nukentėjusieji norėjo ir kelių automobilio stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) g. Link (duomenys neskelbtini) kur buvo, tai jie neturėjo pinigų už baldus sumokėti. Klientas norėjo tą pačią dieną gauti pinigus už baldus ir dar tada buvo R. R., nukentėjusieji paprasčiausiai jo neprisimena. Ji (S. G.) tikrai nepristatinėjo nieko kaip savo giminaičio. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo du namai, kurie patiko nukentėjusiosios vyrui, juos buvo aptarę, jiems tik reikėjo išsirinkti. Pavilnyje reikėjo liftą daryti, kur buvo pateiktas objektas su 2 namais, vienas mažesnis, kitas įrengtas, 2 aukštų. Nukentėjusioji ten ((duomenys neskelbtini)) nebuvo, nes tas objektas jau buvo uždarytas unijos. Jiems buvo pateiktos visos namo nuotraukos. Nukentėjęs sakė, kad buvo su žmona nuvažiavęs apžiūrėti ir jiems labai patiko namas. Sakė, kad geresnio būti negali, kad su žmona nuspręs ir ant dienų susisieks su ja (S. G.). El. paštu E. J. parašė laišką, kad geresnio namo negali būti, ir jie dar telefonu kalbėjo. Pirmiausiai jie turėjo pasirašyti preliminarią sutartį, tada būtų pradėti darbai. Lietuvoje statybos darbai vykdomi labai lėtai, todėl ji sumokėjo tuos 4000 eurų iš anksto kaip avansą. Ji tikrai gavo laišką iš nukentėjusiųjų, kad objektas (duomenys neskelbtini) jiems tinka. Buvo prašymas, kad jiems reikia lifto. Kiekvienam prašyme buvo prašymas pritaikyti neįgaliajam, o tas pritaikymas, tai čia ir liftas, ir slenksčiai, ir t.t. Pinigus ji gavo po to laiško, kai jie parašė, kad sutiks pirkti tą namą (duomenys neskelbtini).

Garso įraše atpažįsta savo balsą. Apie teiginį „Šiaulių banke yra viena persona, kuri viską sutvarko, realiai tau nieko nereikia įnešti, 3000 eurų jam būtinai reikia paduoti, jis ima gaudamas prašymą, 1000 eurų reikia duoti“ (garso įrašo 9 psl., 1 t., b. l. 150) paaiškino, kad tokių asmenų ji turi labai daug ir kiekvienoje unijoje, su kuria ji dirba, bet ji nenori įvelti tų žmonių. Visi puikiai žino, ką ji pažįsta bankuose. Tie pinigai, „1000 eurų reikia duoti“, yra visur mokami, pradedant kreditingumo patikrinimu, baigiant paskolos išdavimu. 

Paslaugų sutartis buvo pasirašyta pirmam etapui. Antram etapui sutartį dėl kreditingumo ji norėjo pasirašyti, o J. norėjo gauti paskolą, bet nenorėjo pasirašyti sutarties, jie patys nežinojo, ko išvis nori. Tai girdėti iš garso įrašų. Iš pradžių norėjo namo, paskui kotedžo, pusės apdailos, paskui pilnos, tai su baldais, tai be baldų. Visi norai buvo pildomi. Bankui buvo pateikti kai kurie dokumentai iš J.: kreditingumo pažymos, neįgalumo, asmens dokumentai, šeimos sudėtis, nekilnojamojo turto objektai. Ji nenori sakyti, kokiems bankams teikė dokumentus. Teikė neoficialiai. Atsakymas buvo, kai J. su taksi dirbo, tai viskas buvo tvarkoje, bet jie dar neapsisprendę buvo. Antras dalykas, nekilnojamas turtas neįgaliam žmogui yra pakankamai problematiškas, nes reikia ir su kaimynais suderinti, ir tam, kad uždirbti, tai pigių objektų ji nenorėjo siūlyti. Keletą variantų siūlė: Galgiai, Mokslininkų g., bet jiems tie variantai buvo nepriimtini. Ji turėjo sutvarkyti tik kreditingumą, bet ne paskolą duoti. Jie išsirinko namą (duomenys neskelbtini), bet ji nespėjo visko sutvarkyti. Parduodamas namas „degė“. Jie turėjo susitvarkyti su kredito unija. Ji kalbėjo su unija, kur buvo įkeistas tas namas, bet ji nespėjo, nes turėjo sveikatos problemų. Apie tai ji sakė J. Sakė jiems neskubėti, kad ji viską padarys. Sandoris nebuvo baigtas, nes jai (S. G.) per tą laiką buvo stuburo operacija, apie metus buvo ligoninėje, tada J. sirgo, o J. be vyro nenorėjo galutinio sprendimo priimti. 

Nepamena elektroninio pašto, kuriuo bendravo su J. Bendravo pastoviai su J. Paštas berods (duomenys neskelbtini).

Paskelbus garso išklotinės 21 psl., paaiškino, kad paskola turėjo būti 210 000 eurų, bet ji nespėjo sutvarkyti. Ji siūlė J. pasirašyti sutartį dėl pinigų. Jie banke tikrai nebūtų gavę paskolos. Ji jiems paaiškino, kur jų pinigai. Ji juos labai gerbia, būtų sutvarkius tą paskolą ir dabar galėtų sutvarkyti, bet ją „pasodino“. V. J. labai stabdė, nes reikėjo įnešti pinigus. Pardavėjas labai skubėjo su savo kreditu. Jam reikėjo įnešti per savaitę 30 000 eurų. Tas žmogus nenorėjo, kad visa suma būtų fiksuota banke. O pas juos (S. G.) buvo oficiali paskola. Jeigu jos nebūtų suėmę ir nebūtų susirgus, tai viską būtų padariusi. J. ji rodė ne „(duomenys neskelbtini) “ objektus. Viena paslauga rodyti objektus, kita – sutvarkyti kreditingumą. Apie 5 000 eurų kainuoja sutvarkyti hipoteką, paklausimus ir pan.

Įsipareigoja grąžinti pinigus, kuriuos paėmė – 4000 eurų. Mano, kad statybininkai grąžintų tuos 4000 eurų, o 600 eurų ir 1500 eurų ji sąžiningai uždirbo. J. sako, kad jie sumokėjo 15 000 eurų, gali sakyti ir 20 000. Ji su J. nesipyko. Jos draugai jai nemokamai daro paslaugas, nes ji jiems irgi daro. Kai klientai atsiskaito, tai ji atsiskaito su visais. Ji tikėjosi, kad su ja atsiskaitys, kai baigs darbą. Bankas atsakymą duoda per 5 min. nelabai gilindamasis ir žodis neįgalus daug ką reiškia. Su kaimynais reikia sutarti, nes buvo reikalavimas 4-6 automobiliams, bėgiukai, erdvė pailsėti ir t. t. Stengėsi viską padaryti. Su menamais bankininkais atsiskaitoma po to, kai gaunama paslauga. Atsiskaitoma grynais pinigais. Be kasos pajamų ir be orderių.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo biuro administratorė. Ofise buvo daug žmonių, bet ji (S. G.) mažai ten būdavo. Su administratore jos nesiejo jokie santykiai. Daug ką perduodavo, bet jokių pinigų ji negavo. Ji asmeniškai gaudavo po 300 skambučių per dieną ir nepamena tokio pokalbio, kad J. skambino dėl pinigų perdavimo per biuro administratorę. Iš V. J. 2000 eurų nėra gavusi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad su S. G. susipažino per skelbimus. Norėjo įsigyti didesnį būstą, surado skelbimą ir atvažiavo į ofisą. Sumokėjo 600 Eur pradinį įnašą, jiems davė kvitą, kad sumokėjo. Ir pradėjo taip bendrauti. Čia buvo pasiūlytas ir mažesnis procentas palūkanų, nei banke. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini) g., ten juos priėmė kaltinamoji. S. buvo įmonės vadovė, buvo dar viena darbuotoja. S. prisistatė vardu ir pavarde. Jie pasirašė sutartį, sumokėjo 600 Eur. S. sakė, kad padės paskolą gauti ir namą parodys, sakė paieškos, sakė už (duomenys neskelbtini). Sutartyje nebuvo nurodyta, po kiek laiko pasižada surasti būstą. Nebuvo nustatyta ribų, kiek konkrečiai paskolins. Žmona su dukra važinėjo žiūrėti namus, rodė joms 5 objektus. Jie laukdavo laiško arba skambučio. Per kiekvieną susitikimą jiems sakydavo, kad mėnesio laikotarpyje jau gyvens savo name. Po pirmojo pasirašymo jiems paskambino po dviejų – trijų savaičių. Tas pirmas namas, kurį jiems rodė, jiems netiko. Jis siuntė banko išrašus, kad šiam dalykui pasiskolino 40 000 eurų. Po dviejų savaičių jiems parodė pirmą objektą, o vėliau sakė reikia duoti daugiau pinigų, taip ir prasidėjo, ji sakė gali per banką padėti paskolą gauti, dar kažkoks vyras su ja buvo atvažiavęs. Sakė, iš Medicinos banko padės gauti paskolą. 

Buvo skambutis, sakė, reikia 2000 Eur į banką nunešti, už tai, kad gautų paskolą, ji sakė atvažiuos pas jį į namus. Ji atvažiavo, jis jai padavė tuos pinigus, dar yra garso įrašas, nes jis pradėjo abejoti. Parašų iš jų neėmė. Pirmą kartą 600 Eur, antrą kartą neatsimena kiek sumokėjo. Po 600 Eur vėliau sumokėjo 7000 Eur. Nuo pirmos įmokos praėjo maždaug 3-4 mėnesiai. Kai sumokėjo 7000 Eur, ji sakė, kad tie pinigai paduoti atsakingiems žmonėms. Jis suprato, kad komisijoje banke, kur sprendžia už tą paskolą atsakingi, tai gaus paskolą. Apie pusmetį praėjo iki kitos įmokos, bet rodė dar namus. Tada sumokėjo 2000 Eur, tada sako vėl reikia palaukti, kad kažkas negrįžęs, tokie laikai, kad visi nori. Tada 1500 Eur svainis vežė. Jis (E. J.) gulėjo ligoninėje, tai S. buvo atvažiavusi jo aplankyti kaip draugo. Pačioje pabaigoje buvo 1000 Eur ir 4000 Eur, nes žmonai už įdarbinimą dar reikėjo sumokėti, nes S. žmoną įdarbino, kadangi trūksta banke parodyti jų pajamų, tai kad bankui užtektų tų pajamų parodyti.

Kai jis nuėjo 2018-07-13 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vietoje ir sumokėjo 600 Eur. O 7000 Eur S. sumokėjo namuose, 2000 Eur vežė žmona prie banko, nežino, prie kokio banko, lygtais jau į Šiaulių banką Šeimyniškiu g., o (duomenys neskelbtini) g. reiškia dar antrą kartą vežė. 1500 Eur – kai svainis į Akropolį vežė, 4000 Eur žmona perdavė prie banko Šeimyniškių g. Dar jis buvo į kitą ofisą nuvažiavęs (duomenys neskelbtini) g., bet ten pinigų nedavė. 

V. J. „(duomenys neskelbtini) “ įmonėje dirbo. G. mokėjo, kad gautų paskolą ir kad ji sumokėtų atsakingiems asmenims. Jie namą prie (duomenys neskelbtini) buvo išsirinkę.

Kvitą turi tik dėl 600 Eur. Turi susirašinėjimus, laiškus. Iš viso sumokėjo 15 100 Eur, nė kiek jiems negrąžino. S. G. sakė, kad buvo komisijos posėdis, bet trūko vieno nario, sakė, jis atvyks ir bus viskas gerai, ir vis atsiranda priežastis, kad reikia dar sumokėti. Tą paskolą kad gauti, sakė, bus procentai mažesni, sako, tu atgausi tuos pinigėlius, bus pigiau formalumai. Sako, J. susisieks, ji kažkokia atstovė. Jau galutinis turėjo būti finišas ir tada jis pamatė Delfi, kad finišas kitur.

Galima buvo rinktis iš namų, tik laiko tarpas didesnis ėjo, tik sugalvodavo, kad vis primokėti už ką nors reikėdavo. Žmona buvo į vieną įmonę įdarbinta. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, žmona pusmetį turėjo pradirbti, buvo įdarbinimo pati pradžia. Kai namą išsirinko, buvo prieš Naujus metus, ir S. sakė, kad per Naujus metus ten šampaną gers. Kaltinamoji naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji aiškino tikslius veiksmus, už ką jie moka, pačio kredito gavimą sutvarkys, kad išvis gautų kreditą, kad sutvarkys. Kaltinamoji nebuvo davusi iš Medicinos banko ar Šiaulių banko prašymų. Garso įraše skaičiai girdėjosi kiek reikės paduoti, 2000 Eur ir 4000 Eur.

Kasos išlaidų orderyje (1 t., b. l. 196) parašas ne jo, neatsimena, kas čia pasirašė už 600 Eur išlaidų orderį. Tik dabar pastebėjo, kad tai išlaidų orderis, kad atseit jiems sumokėjo. Jie nebuvo sutarę, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokės jiems. 

2018-07-13 sutartis buvo pasirašyta gauti banke paskolą. Sutartis buvo pasirašyta su įmone. Toje sutartyje nebuvo nurodyta konkreti suma, kokią gaus S. G., tik proceso metu pagal namo vertę sakė tokią ir paskolą gaus. Nepamena, kokio dydžio sutartyje buvo nurodyta suma paskolai gauti, apie 100 000 Eur. Jis asmeniškai į banką nesikreipė, nes mažos pajamos. Prieš tai kreipėsi į DNB banką, prašė iki 100 000 eurų, bankas atsakė, kad šiuo metu negali gauti paskolos, per mažos pajamos. Buvo numatęs bankui įkeisti savo būstą. Turi hipoteką, kad mėgino įkeisti savo būstą. Įkeitė būstą tam, kad ieškoti paskolos. S. G. teikė dokumentų tvarkymo paslaugas. Jis norėjo vieno aukšto namo, nes yra neįgalus. Iš pradžių planavo 100 000 Eur, bet laikui einant, bendraujant, kad jeigu atsiras geresnis namas, tai galima ir padidinti tą sumą, jiems buvo išaiškinta, iki 200 000 Eur galima buvo padidinti. Kai kreipėsi į S. G., jo ir žmonos pajamos buvo apie 2000 Eur. Šių pajamų neužteko bankui, net įkeičiant būstą. Formaliai įdarbino žmoną, parodyti bankui, kad ji daugiau uždirba, rodė gal 1000 Eur, kad ji uždirba. Mano, 3000 Eur bankui būtų užtekę. Jie viską darė, kaip jiems sakė S. Mokėjo tiek pinigų, kiek S. pasakydavo, kad reikia. 2018-07-13 susitikimo metu G. teikė pasus ir pinigus, o vėliau banko išrašus siuntė. Namus pirmą kartą apžiūrėjo su G., bet jam nepatiko, o vėliau važiuodavo tik žmona su dukra. G. jo žmonai su dukra aprodė apie 6 objektus.

7000 Eur perdavimas vyko namuose. Ji paskambino, paklausė, ar gali susitikti, perduodant pinigus buvo namuose žmona. Tuos 7000 Eur jis buvo pasiskolinęs, užstatęs butą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino. Nesidomėjo, kokio dydžio mokesčius turi mokėti už įdarbinimą. Apie atlygį jo žmonai neminėjo. Už sutuoktinės įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2000 Eur perdavė pas save namuose, tuo metu jis buvo vienas. Sumokėjo pinigus G. 1500 Eur už įdarbinimą, arba už komisiją, kad paduotų paskolai gauti, nes sakė, kad ant dienų galima gauti paskolą. Pinigus jis perdavė V. K. 2020 m. balandžio mėn. žmona perdavė S. G. 4000 Eur Šeimyniškių g. esančiame banke. 4000 Eur perduoti už paskutinį etapą, finišas, kad gaus paskolą ir turės namą. 4000 Eur kai perdavė, žadėjo Medicinos banke, o vėliau Šiaulių banke. S. G. sakė, kad visi bankai surišti, nepergyventi.

Pastebėjus straipsnį, paskambino dar vienas žmogus, ir jie parašė ieškinį. Greičiausiai nebūtų kreipęsis, jeigu tas žmogus nebūtų paskambinęs. Jis reikalavo (grąžinti pinigus) paštu. Tuo metu jis gulėjo ligoninėje, rašė grasinimo laišką, S. prašė nesikreipti, atvežė vaišių, sakė viskas bus gerai.

Savo ieškinį palaiko. Jis tikrai būtų paminėjęs iš karto, kad namas jiems tiko, jei būtų matęs namą (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad su S. susipažino per Skelbiu.Lt ar Google, kad duoda paskolą, susiskambino. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., ten buvo tuščia, administracijoje sėdėjo mergina. S. sakė nekreipti dėmesio, neseniai dar čia persikėlė. Jie padavė pasus, pasirašė popierių, kad sumokėjo. S. prisistatė kaip padedanti gauti kreditus ir galinti padėti rasti būstą, ir jie sutiko. G. prisistatė, kad ji vadybininkė, nepasakė, kas direktorius.

Pirmą kartą jie sumokėjo 600 Eur, ji davė kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderį pildė S. G. Kvitą ji davė, kai jie sumokėjo. Žodžiu buvo sutarta, nes ji sakė, kad dar reikės tvarkyti dokumentus. Nepamena, ar S. žadėjo, kad bus surašyta sutartis. Po kažkiek laiko dar mokėjo, antra įmoka 7000 Eur namuose, o paskui ji (V. J.) vežė į ofisą.

Pirmą kartą su vyru važiavo (apžiūrėti namo). S. buvo su kažkokiu vyru. Jiems nepatiko namas už Antakalnio, jie atsisakė. Į Galgius ji su dukra važiavo, ten buvo kolega – ta pati mergina, kuri ofise sėdi. Kadangi tą merginą matė ofise, tai nekilo abejonių, S. pasakė, kad čia kolega. 

Pinigus vežė ir jos sesers vyras. Ji (V. J.) tuo metu dirbo, ir S. paskambino, o tuo metu svainis buvo namie ir jis nuvežė apie 2000 Eur. Jis pasakė, kad slidi moteris yra S.

Ji (V. J.) dirbo „(duomenys neskelbtini) “. Jie (J.) pasakė, kad jų mažos pajamos paskolai gauti. Kaltinamoji sakė gali įforminti jų darbą, surado tą darbą, jie pasirašė sutartį, ji gavo pasiūlymą į Daniją braškių rinkti. Liepė jai prašymą atvežti, buvo įforminta. Turėjo dirbti su statybomis susijusį darbą sodyboje, pasirašė tą sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo pagal individualią veiklą. Pinigus ji mokėjo S. į rankas. Nebuvo taip, kad nuo tos sumos, kurią ji mokėjo, S. būtų kažkokia suma mokama. Įrašinėjo pokalbius su S. G., atidavė juos tyrėjai. Įrašinėjo, kad pinigus atgautų. Atrodo, darė garso įrašą dėl 3000 eurų. Aplinkybės buvo su Šiaulių banku. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasakė tyrėja, nieko nežino apie šią įmonę.

Ji (V. J.) asmeniškai perdavė 600 Eur, 3000 Eur Šiaulių bankas, 4000 Eur Žvėryne, prie banko, automobilyje. Supranta, kad dirbo fiktyviai, kad tai yra apgaudinėjimas. Kad už teikiamas paslaugas atsiskaityti S. G., apie tai nekalbėjo, už paslaugas asmeniškai nieko jai nemokėjo. S. G. teikė paslaugas 2 metus ir nuo jos nebuvo priekaištų, kad su ja neatsiskaito. Jie gavo konsultacijas, buvo rodomas nekilnojamas turtas. Nekilnojamojo turto rodymas nevertas 15 000 Eur.  Šiaulių banke G. išeidinėjo su kortele. Kai jie atvažiavo, telefonu paskambino, ji (S. G.) sakė, kad pas ją ten yra žmonės. Kai atidavė jai pinigus, S. G. nuėjo į Šiaulių banką, ji (V. J.) nelaukė, kol ši vėl išeis. S. į banką užėjo(duomenys neskelbtini)  ir išėjo iš Medicinos banko.

Jie susitardavo, kelintą važiuos objektą apžiūrėti. Paskambinus sakydavo, kad ji (S. G.) dabar banke, pildo dokumentą, kai išeis, paskambins. Po kelių valandų perskambindavo, sakydavo rytoj važiuosim, ir taip pastoviai, sakydavo, kad ji banke. Jautė paskutiniu metu, kad kažkas ne taip, ir rašė S. G., kad eis į policiją. Ji daug kartų buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) g. į ofisą. Neprisimena, kada buvo pasirašyta sutartis. Antrą kartą kalbėjo, kad įsidarbinti reikia, nepamena, ar tą kartą pasirašė sutartį.

Ji nesupranta, kokiam (duomenys neskelbtini) liudytojas R. R. ruošėsi statyti liftą, jei ten jie tik vieną butą žiūrėjo ir ten tik vienas aukštas. Pirmą kartą išvis girdi, kad pinigai buvo imami liftui. Su dukra apžiūrėjo vieną objektą Riešėje, ten buvo antras aukštas ir buvo kalbėta, kad galbūt reikės daryti liftą. Tačiau visi kiti objektai buvo vieno aukšto. Nesupranta, kur jie ruošėsi liftą statyti. Kai jie buvo tame objekte, S. G. kažkokį statybininką pristatinėjo kaip savo giminaitį, bet čia tikrai nebuvo šitas R. (R.). Name (duomenys neskelbtini) ji iš viso nebuvo ir jo nematė. Neprašė įrenginėti liftą konkrečiame objekte. 

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad labai trumpai bendravo su S. Jai pretenzijų neturi. Jie susitikdavo, pasišnekėdavo epizodiškai, bet kažkokių ypatingų ryšių nebuvo nei verslo, nei ko kito. Sunku atsakyti, kaip susipažino su S. Daug susitikdavo visokiais klausimais. Klausimų pobūdis buvo susijęs su statybom. Buvo nusižiūrėję sklypų kvartalą ir pritraukė S. pagal sutartį bendradarbiauti. Norėjo gauti pinigų tam sklypui įsigyti, ji turėjo padėti. Paskui kažkas gavosi ne taip ir negavo kredito. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis ketino pradėti statybų veiklą. S. turėjo ieškoti klientų, pirkėjų. Kai pasidaro statybų projektą, vizualizaciją, tai pradeda reklamuoti, kad pritrauktų žmonių. Kadangi nepavyko gauti kreditų, tai veikla sustojo. Sklypas buvo (duomenys neskelbtini), buvo tuščias, tiesiog buvo suskirstytas į 30 pozicijų (sklypų) ir ant jų turėjo stovėti namukai. S. nepritraukė klientų, nepavyko. Jis pats buvo važiavęs į „Kredito uniją“. Pas juos keitėsi įstatymai, tai kredito nesuteikė, o tie žmonės nelaukė, kurie pardavinėjo sklypą. Įmonės S. nepadėjo atidaryti, nes buvo taip, kad jos advokatas buvo išvykęs, o jiems reikėjo greičiau tvarkytis, tai patys greičiau padarė. Neatsimena, kažkiek S. sumokėjo, bet labai nedaug, o paskui daugmaž išsilygino. Į darbo vietą S. žmonių nesivesdavo, kažkur kitur bendraudavo. S. turėjo individualią veiklą. Jis nuomavo patalpas, bet kadangi nepavyko su derybom, tai išvažiavo į mažesnę patalpą. S. buvo irgi tose patalpose. Ji nebuvo jų darbuotoja. Dirbo ne pagal darbo sutartį, o pagal bendradarbiavimo sutartį. Įmonė užsiiminėjo statybų darbais, nes iš kažko gyventi tai reikia, o lygiagrečiai užsiiminėjo klientų pritraukimais. Kadangi jie negavo kreditų pirkti sklypo, tai tų klientų ir nepritraukė. Kai jau turi savo sklypą, tada jį vizualizuoja ir pritraukinėja klientus. Bendrovė neturėjo savo nekilnojamojo turto. E. J. ir V. J. nematė, bet pavardės girdėtos.

S. G. bendrovės vardu buvo išrašius gal 3 sąskaitas faktūras tiems žmonėms, su kuriais turėjo reikalų. Jis buvo bendrovės vadovas, bet tame procese nedalyvavo. S. G. nebuvo atsakingas asmuo už bendrovės darbus. S. turėjo pagrindą bendrovės vardu išrašinėti faktūras pagal sutartį. Jis leido jai naudotis bendrovės vardu. Tai truko apie mėnesį. Taip trumpai leido naudotis, nes nesimatė naudos iš to. Tiesiog nebedirbo kartu, tai abipusiai nutraukė sutartį. Mano, kad S. jam neliko skolinga. Įmonėje S. teikdavo finansavimo paslaugas, tardavosi dėl kreditų, ieškojo objektų. S. buvo suvedus juos su „Vilniaus unija“ ar kažkaip kitaip, bijo ne taip pasakyti. Tai buvo 2018 metais. Bankas per jį eidavo, jam išrašydavo sąskaitas, jei kažką reikėdavo mokėt. Pati S. iš kasos paimti pinigų negalėjo. Tik jis galėjo paimti iš kasos pinigus. Buhalterę turėjo, bet ji vesdavo finansinius klausimus su valstybe. Buhalterė buvo berods T. Dabar ta buhalterė neveda įmonės buhalterijos, nes pristabdyta įmonės veikla. Bijo pasakyt, ar jie (E. J. ir V. J.) gavo kažkokių pinigų iš jo įmonės. Pavardės girdėtos. 

Bendradarbiavimo sutartis su S. G. buvo sudaryta 2018 m. vasario pabaigoje. Oficialiai nenutraukinėjo sutarties. Įgaliojimus ji turėjo bendradarbiauti su unijom, ieškoti pirkėjų, objektų. Jie iš anksto nieko neperdavinėjo, nes sklypas dar nebuvo nupirktas, jie norėjo sklypą nupirkti. Pardavėjas nelaukė, kol jie gaus pinigų, tai ir nenusipirko to sklypo. 

Pavedimai S. G. vardu buvo gauti. Apie pavedimus už S. G. suteiktas paslaugas J. neatsimena, negali pasakyti. Už S. G. suteiktas paslaugas buvo atsiskaitoma grynais. Jis pats išmokėdavo ir išrašydavo kasos išlaidų orderį. Dalies dokumentų neranda, kadangi pavogė automobilį su dokumentais. 

S. G. klientai buvo padarę kelis pavedimus. 2-3 pavedimai. Šie sumokėti pinigai buvo naudoti ne įmonės naudai, nes jis buvo PVM mokėtojas. S. tvarkydavo visus tuos reikalus su tais avansais. S. savo klientų susiranda. Jis davė S. įmonės sąskaitą. Prieigą prie bankininkystės turi jis. Kai matydavo pinigus sąskaitoje, žinojo, kad tai jos klientai, nes ji išrašydavo sąskaitas, jas pateikdavo jam ir klientui. Tie pinigai jai buvo reikalingi kažkokiems veiksmams atlikti. Pagal bendradarbiavimo sutartį jis leisdavo S. naudotis tais pinigais. Jis ypatingai nekontroliavo, kur ji išleisdavo tuos pinigus, nes jis dirbo objektuose. Jis žinojo apie tuos konkrečius pinigus, kur jau uždirbti buvo, kas ėjo mokesčiams, už ofisus. Negali prisiminti, kaip S. turėjo atsiskaityt už padarytą ar nepadarytą darbą, kokios buvo bendradarbiavimo sąlygos. Buvo paskui kelios mažos sumos, bet jis S. pasakė, kad jau nebereikia, nes nėra naudos. 

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus (1 t., b. l. 52-54), liudytojas parodė, kad dėl jo įmonės nevyko greitai, S. tempdavo laiką. Jis pats susitvarkė dokumentus dėl įmonės. Jis susitarė bendradarbiauti su S. dėl įmonės. Jis vystė statybas, o ji lygiagrečiai savo veiklą darė. Iš pradžių jis neprieštaravo, kad S. įmonės vardą naudotų. Paskui jie išsiskyrė draugiškai. Jis S. neturi jokių pretenzijų. Sutartį nutraukė, nes kažkas pradėjo šnekėti, kad S. nepatikima. Apie nutraukimą susitarė žodžiu. Jis neliko skolingas S. už paslaugas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad J. yra jo giminaičiai. Pažįsta kaltinamąją, matė ją prie Akropolio, kai padavė jai pinigus. Nežino nei jos vardo, nei pavardės. Jis atvažiavo kažko pas E. J., jam buvo pakeliui paduoti jai pinigus prie Akropolio. Jis privažiavo prie 6 išėjimo ir padavė jai 1500 Eur tiesiai į rankas. Pinigų sumą jam perdavė E. Paprašė perduoti pinigus todėl, kad S. padeda jiems gauti kažkokią paskolą. Nors prieš tai E. jam pasakojo, kad tai jo pažįstama ir padeda gauti paskolą. Jis (V. K.) jau prieš tai, kai dar nedidelę sumą jai buvo padavęs, sakė, kad žmogus nepatikimas, kad E. labai naiviai į viską žiūri. Kaip suprato, kažkiek didesnę sumą jis jai buvo jau davęs. E. jokių popierių neturėjo, buvo nusivylęs ir nenorėjo prarasti vilties, kad kažką visgi gaus. Neatsimena gerai, kiek jau buvo davęs, gal 5000 Eur. Kai E. jam davė tuos 1500 Eur, jis E. paklausė, kam jis jai dar duoda pinigų, bet žmogus kaip užhipnotizuotas. Su juo net susikalbėti negalėjo. E. paprašė nuvažiuoti, pažiūrėti, kaip žmogus atrodo. Jis kai privažiavo prie Akropolio, tai šitos akys, šitas veidas, šita šypsena, iš karto suprato, kad čia žiauri afera. Jis jau nenorėjo duoti tų pinigų, nes jaučia žmones, turi verslą. Akivaizdžiai viskas, bet E. paprašė, jis ir padavė. Praėjus kažkuriam laikui, jis klausė E., ar kokie nors veiksmai atsirado. Sakė, kad kažkoks darbas atsirado, bet per klaustuką. Nieko konkretaus. Kai jis perdavė S. G. pinigus, nieko šalia nebuvo. Tiesiog perdavė, čia gi ne jo pinigai buvo, jokio lapelio nepasirašė. Jis žinojo, už ką veža tuos J. pinigus – už paslaugas, kad iš banko gauti paskolą būstui. Jam tai pasakė V. J. daug kartų skundėsi dėl S. G. nesuteiktų paslaugų. Už šias paslaugas buvo didelės sumos. J. minėjo, kad jie duoda pinigus, o ji nieko iš to nepadaro. Pagal E. J. pasakojimą, kaltinamoji kiekvieną kartą kažką turėjo atlikti. Tik paskui sužinojo, kad E. J. jam melavo, jog ji draugė. Jis būtų jam pasakęs atsikvošėti. Kai E. S. buvo davęs kažkur apie 7000 Eur, tik tada prisipažino. Iš pirmo S. sakė, jog turi pažįstamą, kuris turi statybinę įmonę. Ta įmonė stato namus ir tas pažįstamas gali gauti banko paskolą, kaip laiduotojas, tiksliai dabar nepasakys, kaip ten buvo. J. minėjo, kad buvo nuvažiavę apžiūrėti objektų. Kiek kartų buvo nuvažiavę, konkrečiai nepasakys.

Jis (V. K.) jos paslaugomis neketino pasinaudoti, nes ją greitai patikrino, bet buvo per vėlu, kadangi E. jau buvo davęs jai daug pinigų. Jis (V. K.) pasikvietė ją pas save namo, žmona su ja pakalbėjo, davė 400 Eur užstatą ir viskas. Nieko nebuvo padaryta, tai čia jau viskas aišku. Negrąžino pinigų. Jie nereikalavo pinigų grąžinti. 400 eurų perdavimas nebuvo užfiksuotas, tik žodinis susitarimas. Dėl leidimo namo rekonstrukcijai. Tokios paslaugos buvo prašyta S., kai mokėjo jai 400 E. J. buvo sakęs, kad S. turi daug pažįstamų ir gali daug kur padėti. S. sakė, kad daugelyje sričių turi pažįstamų, kas liečia statybas, bankus, visur gali prieiti, gauti paskolą, leidimus ir pan. Jis su S. G. nebendravo asmeniškai dėl leidimo savo namo rekonstrukcijai. Jis kartu su žmona norėjo gauti paslaugą dėl rekonstrukcijos. Sumokėjo 400 erų S. G., kad prasidėtų procesas. Apie procedūras su S. kalbėjo žmona. S. G. iš karto nepristatė, kad jai reikia sumokėti už jos paslaugas. Vadybininkai suteikia tam tikras paslaugas nemokamai. Ji juos konsultavo ir įvardino, kad tai yra pirmutiniai pinigai leidimui gauti. Jis nežino, kur kaltinamoji buvo susitikusi su jo žmona. Pasitiki savo žmona ir tiki tuo, ką ji jam pasakojo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus (1 t., b. l. 45-46), jis juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, kad su kaltinamąja susipažino per skelbimą. Ji turėjo tarpininkauti dėl įmonės pirkimo. Buvo sudaryta neoficiali sutartis, bet ji negaliojanti; sudaryta apie 3 metus atgal. Sutartis buvo ir žodžiu, ir raštu, bet be antspaudų. Tarpininkavimas turėjo būti, t. y. važiuoti kartu į įmonę, kalbėti su savininkais. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis yra pardavęs. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininkas. S. G. žadėjo jo įmonei nusipirkti kitą įmonę. Žadėjo, žadėjo, bet taip ir nieko nenupirko. Buvo daugiau pažadai. V. J. jis buvo priėmęs į darbą porą mėnesių. Ji įmonėje nieko nedirbo. Jis ją priėmė ir iš karto atleido. Kai buvo žadėta nupirkti įmonę, tai jis žadėjo V. J. įdarbinti. Kadangi įmonės nenupirko, tai ir ją atleido. Jis atleido V. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis sumokėjo už J. mokesčius Sodrai, kokia tai buvo suma, nepamena.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo S. M. parodymus (1 t., b. l. 42-43), liudytojas juos palaikė. Parodė, kad skelbime duomenys buvo nurodyti teisingi. Su S. G. tarėsi dėl atlygio, tik dėl konkrečios sumos nesusitarė. Dėl paslaugų teikimo daugiau buvo S. G. imitacija, nes nesiekė galutinio rezultato. Nei vienas bankas neduos paskolos, kol nėra apyvartos. Jis galvojo, kad S. G. ras, kas duos paskolą. Jis nežinojo visų kredito gavimo niuansų, galvojo, gal ji patars, pasakys. Jis su S. G. į bankus nevaikščiojo. Važiavo į Kauno „(duomenys neskelbtini)“ ir Šilutės „(duomenys neskelbtini)“ įmones. S. G. neturėjo jo įgaliojimų kreiptis į kredito įstaigas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įsigyta S. G. siūlymu. Jis S. G. pasakymų nevadintų paaiškinimais, reikalavimais. UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo apyvartos. S. G. davė nerealius klientus. Su S. G. važiavo dar į įmonę Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“. Į S. G. buvo kreiptasi dėl pinigų ir lėšų. Jie su S. G. aptarinėdavo kas 3-4 mėn. finansines ataskaitas, bet neaišku, kiek tai buvo rimta. Jam iš minėtų įmonių buvo atsiųsta pelno-nuostolių ataskaitos ir iš „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ lygtai buvo atsiuntę turto vertinimą. Tada jis vertino tai kaip konsultacijas, dabar tai ne. Atsimena, kad buvo rasta įmonė Vilniuje, ir ruošėsi dirbti, bet detalių nepamena.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad seniai pažįstamas su S. Susipažino darbo reikalais. Jis nelabai supranta lietuvių kalbą. Dirbo su statybom ir jam buvo reikalingas vertėjas. S. jam padėdavo su klientais susitarti, su dokumentais. Statybose dirbo.

S. jam perdavė pinigus, tikslas buvo – neįgaliems liftą padaryti. Bet nespėjo to padaryti. 4000 eurų buvo duoti kaip avansas, kad jis surinktų komandą, kuri dirbtų ties užsakymu. Jis sumokėjo pinigus darbininkams kaip avansą. Nespėjo padaryti, nes S. jau nekėlė ragelio. Paskui sužinojo, kad ji jau „sėdi“. Jis negalėjo įvykdyti užsakymo, nes nežinojo, kur yra objektas, o pinigus buvo davęs kaip avansą darbuotojams. Tuos pinigus grąžins S. Už tuos pinigus jis turėjo padaryti liftą (duomenys neskelbtini). Jam neparodė namo, kur turėjo daryti liftą. Jis nežino, kokia kaina lifto, tai buvo kaip avansas. Nebuvo sutartis sudaryta. Jis nepasirašė, kad gavo pinigus. Tiesiog pasitikėjo žmogumi, draugiškai susitarė. Negali dabar grąžinti nukentėjusiesiems pinigų, išleido juos. Pirko kampinį šlifuoklį, perforatorių ir pan. Jis bankrutavo, kai S. sėdo. Įrankius pirko, nes norėjo dirbti. Geras kampinis šlifuoklis kainuoja apie 400 eurų. Už tuos pinigus, ką gauna, viską statybininkams perka.

Jis nežino, kiek būtų kainavęs darbas. Apie 30 000 eurų kainuotų darbas už liftą. Patvirtina, kad S. davė jam 4 000 eurų. Sutarties nesudarė, termino nebuvo nustatyta, per kiek laiko reikia padaryti liftą. Kur buvo objektas, nežino. Nepažįsta  šių žmonių salėje. Niekur nedalyvavo su S., jokiuose susitikimuose. Negali patvirtinti, kad šiems žmonėms (salėje) reikėjo liftą padaryti. Nebuvo daug klientų pas S., kuriems reikėjo liftų. Ji sakė, kad reikia liftą padaryti neįgaliems, bet kokiems konkretiems, nesakė. Jis žinojo, kad namas kažkur (duomenys neskelbtini). Jis statybų veiklą vykdė legaliai. Turėjo firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paėmė pinigus kaip fizinis asmuo. Nebuvo 4000 eurų įskaityti į buhalteriją. Pinigus iš S. gavo balandžio mėnesį. Po mėnesio jau negalėjo susisiekti su S. Jam kaip pasakė, kad reikės lifto, taip jis ir suprato. Jis nespėjo su S. susitarti dėl objekto. Ji davė jam pinigus ir pasakė, kad paskambins. Tačiau paskui dingo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-17 apklausta kaip įtariamoji S. G. atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 54-55).

Papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, įtarimo esmė ir įtariamojo teisės jai yra aiškios. Psichinėmis ligomis nesirgo, narkotinių medžiagų nevartoja. Apie įtarimo esmę gali paaiškinti, kad jei gerai atsimena 2018 m. pavasarį ar vasarą jai el. paštu parašė, po to pasiskambino E. J. ir V. J. Jos el. paštas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jie susitarė susitikti jos ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu dirbo pagal individualią veiklą, neprisimena, su kokia firma tuo metu buvo sudariusi sutartį dėl ofiso patalpų naudojimo, nekilnojamo turto veiklos ir kreditingumo. E. J. ir V. J. ieškojo didesnio namo arba buto. Jie turėjo pakankamai lėšų, bet neatitiko kreditingumo sąlygų norimam nekilnojamam turtui įsigyti, kurias kelia komerciniai bankai. Turimas savo lėšas jie norėjo panaudoti nekilnojam turui įsigyti, bet jiems trūko lėšų, jie paprašė sutvarkyti kreditingumą, t. y. ji (S. G.) turėjo sureguliuoti jų kreditingumą, be to jų ieškomas nekilnojamas turtas turėjo atitikti E. J. fizinę padėtį, nes jis yra neįgalus. Tikslios datos neprisimena, bet pirmo susitikimo metu jos ofise jie išsiaiškino, kokio nekilnojamo turto jie norėtų, kokiuose rajonuose, ar su daline ar su pilna apdaila, kokių metų statybos. Jie dar aiškinosi kainų politiką ir aiškinosi jų galimybę paimti paskolą. Kai J. jai pateikė visus duomenis apie savo finansines galimybes, turimas paskolas ir darbo patirtį (apie savo kreditingumą), susitarė susitikti kitą kartą, kai ji išanalizuos visus jų pateiktus duomenis ir pageidavimą. Tikslios datos neprisimena, po kažkiek laiko vėl susitiko visi trys tame pačiame ofise ir pasirašė tarpininkavimo sutartį, kuri turėtų būti saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. K.), nes ji tuo metu pagal individualią veiklą buvo sudariusi sutartį su minėta įmone. Minėta įmonė užsiima statybos ir vystymo projektu. Pagal sutartį E. J. ir V. J. jai sumokėjo 600 eurų, ji jiems išrašė kasos pajamų orderį. Minėtus pinigus ji įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tam momentui ji J. buvo suradusi kelis nekilnojamo turto objektus. Tuo metu E. J. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat veždavo taksi automobilius iš Švedijos ir gaudavo neoficialias pajamas, V. J. dirbo taksi firmoje, taip pat gaudavo neoficialias pajamas. Per ilgą laikotarpį ji jiems aprodė daug nekilnojamo turto. Keletas jų Sodų bendrijoje Antakalnyje už 80 000 eurų, sekantį namą ji jiems aprodė Antakalnyje už kapinių su įrengtu gerbūviu ir 10 arų žemės, su galimybe plėstis už 112 000 eurų, namą 80 kv.m. Mokslininkų gatvėje už 150 000 eurų, Pilaitės rajone prie ežero su daline statyba, kaina nebuvo nustatyta, dar rodė namą Gulbinuose, naujai pastatytą namą Riešėj Pavasario g., namą Pavilnyje įrengtą namą su baldais, žiūrėjo Kairėnuose su dideliu sklypu. J. netiko šie namai. Ji (S. G.) šį nekilnojamą turtą rasdavo dirbdama su nekilnojamo turto brokeriais ir agentūromis. Po to J. pasakė, kad gal jie norėtų namo Tailande, kur jis su šeima atostogavo, ir jie paėmė pertrauką. Ją (S. G.) tuo metu spaudė vystytojai, reikėjo apsispręsti dėl nekilnojamo turto pirkimo. Kai jie grįžo iš Tailando, J. pasakė, kad ji dabar ilsisi ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Ji (S. G.) labai nustebo, nes siekiamybė buvo dirbti, kad sutvarkyti jų kreditingumą. Vėl peržiūrėjo jų kreditingumą, reikėjo, kad J. laikinai įsidarbintų. Ji V. J. padėjo įsidarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini) “. Už tai V. J. jai nieko nesumokėjo. Apie darbo sutarties pasirašymą nieko nežino, V. J. pati susitvarkė. Kaip garantą, kad J. nereikalaus išeitinių, susimokės mokesčius SODRAI, buhalteriai ir pan., J. sesers vyras, kurio duomenų nežino, jai perdavė 1500 eurų, kuriuos ji atidavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui S., kurio pavardės nežino, jis taip pat jos pastovus klientas, ji (S. G.) jį pastoviai konsultuodavo. Kažkurį laiką J. dirbo, bet į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ruošėsi imti paskolą, jiems reikėjo kitų darbuotojų ir J. norėjo gauti už savo vyro priežiūrą pinigų, todėl S. ją atleido. Tuo metu E. J. parodytos oficialios pajamos jau buvo pakankamos, kad jie galėtų gauti kreditą. Tuo metu tai ji sirgo, tai E. J. sirgo, jis prašė neskubėti. Ji (S. G.) jiems sakė, kad jie turi apsispręsti dėl parodytų objektų. Jie pasakė, kad jiems patinka pasiūlytas namas (duomenys neskelbtini), ji jiems siuntė nuotraukas, tada jie pasiūlė susitikti. Neprisimena tikslios datos, ar su abiem J., ar tik su viena J. jie susitiko Šiaulių banke, Šeimyniškių g., kur jie jai perdavė 4000 eurų, kurie buvo skirti turto vystytojui, kurio pavadinimo neprisimena, patikslins vėliau. Ji iki šių pinigų paėmimo paaiškino J., kad šie pinigai yra skirti vystytojui, kuris turėjo name įrengti specialiai neįgaliajam pritaikytą įrangą. Tuo metu tas vystytojo vadovas buvo Šiaulių banke, kur tvarkėsi savo paskolas ir ji (S. G.) jam perdavė tuos 4000 eurų. Joks dokumentas dėl 4000 eurų perdavimo nebuvo pasirašytas nei tarp jos su J., nei tarp jos ir minėto vystytojo. Nepasirašė jokio dokumento, nes buvo pasitikėjimas, o be to dėl didelio kliento skaičiaus buvo didelis tempas, reikėjo visur skubėti. Nėra tikra, bet gali būti, kad vystytojas jai yra išrašęs vėliau sąskaitą faktūrą 4000 eurų sumai. Daugiau jokių pinigų iš J. ji nėra paėmusi. Ji jiems visas sutartas paslaugas suteikė, nepavyko visko užbaigti dėl jos teismų, be to Apeliacinis teismas pakeitė jai paskirtą lygtinę bausmę į realią laisvės atėmimo bausmę. Negalėjo visko užbaigti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Ji tikrai J. žadėjo tarpininkauti tarp jų ir komercinių bankų UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ gaunant kreditą nekilnojamam turtui įsigyti, tai ir yra kreditingumo sutvarkymas. Dėl visų savo klientų, tame tarpe ir dėl J., minėtuose bankuose bendravo nuolat su įvairių bankų akcininkais ir valdybos nariais, kurių duomenų tikrai nenurodys, su jais derino galimus variantus ir jų keliamus reikalavimus. Jokių pinigų jiems neperdavinėjo ir iš J. tuo tikslų pinigų tikrai neėmė (2 t., b. l. 57-59).

2021-05-11 papildomos apklausos metu įtariamoji S. G. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį su žmona V. J., ieškodami būsto paskolos, skelbiu.lt aptiko patalpintą skelbimą, kur buvo nurodoma, kad bendrovė, kurios pavadinimo neprisimena, teikia kredito ir finansavimo bei tarpininkavimo paslaugas tarp klientų ir Medicinos banko, suteikiant būsto paskolą. Į komercinius bankus kreipėsi, tačiau jų šeimai bankai nesutiko suteikti paskolos, nes šeimos pajamos buvo nepakankamos. Nors pajamų ir nėra pakankamai, tačiau tikėjosi nuomoti turimą butą ir dengti paskolą. Elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) susisiekė su minėta bendrove, paaiškino situaciją, bendravo elektroniniais laiškais ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės atstovė prisistatė S. Ji jį įtikino, kad paskolą jiems gauti nebus problemų, sakė, kad ji jau ne vienam žmogui yra padėjusi, tačiau reikės banke „atsidėkoti“, ji sakė, kad ir paskolą gaus, ir namą nusipirks, ir dar liks pinigų. Tik daug vėliau jis sužinojo jos tikruosius duomenis – S. G. 2018 m. liepos 13. d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, susitarė susitikti S. G. ofise, esančiame verslo centre (duomenys neskelbtini). Minėtame verslo centre juos pasitiko S. G. ir palydėjo į antrame aukšte esantį savo ofisą. Jos ofisas buvo bendroje salėje, nepilnai įrengtas, aplinkui dar vaikščiojo statybininkai, jokių bendrovės iškabų nebuvo. Prie vieno iš stalų pasirašė 2018-07-13 kasos išlaidų orderį (kopiją pateikė kartu su pareiškimu, esant būtinumui galės pateikti originalą), šį kasos išlaidų orderį prie jų akių savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė, jie su žmona niekur jame nepasirašinėjo ir sumokėjo jai grynaisiais 600 eurų įmoką už paslaugas. Susitarimas buvo toks, kad S. G. turėjo tarpininkauti tarp jų ir Medicinos arba Šiaulių banko, ji sakė, kad turi ryšių šiuose bankuose. S. G. apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, ją vėliau atpažino naujienų portale „Delfi“ perskaitęs 2020 birželio mėn. straipsnyje apie jos nusikaltimus. Šio susitikimo ir vėlesnio bendravimo metu S. G. sudarė patikimos verslininkės įspūdį, kalbėjo labai įtikinamai ir nuoširdžiai. Kurį laiką S. G. su jais bendravo labai aktyviai, pasakojo, kad viskas vyksta, Medicinos bankas prašo daugybės dokumentų – banko išrašų apie gaunamas pajamas, įsiskolinimus, iš Registrų centro apie turimą nekilnojamą turtą, darbovietes ir t.t., šiuos dokumentus jie surinko ir pateikė S. G., tiksliau jo žmona susitikdavo įvairiose Vilniaus miesto vietose, S. G. privažiuodavo automobiliu Toyota, valst. numerių nežino. 2018 m. lapkričio mėnesį S. G. pasakė, kad viskas eina į pabaigą ir atsakingiems Medicinos banko darbuotojams, kurie sudės paskutinius parašus sutartyje, reikalinga atsidėkoti (ji sakė, kad visus reikia „maitinti“, nes norint gauti reikia duoti) – 7000 eurų suma. Ji patikino, kad ši pinigų suma nedings, kadangi yra prašoma didesnė suma, t. y. apie 140 000 eurų, ir netgi yra namas, kurį iš karto galės įsigyti, gyventi ir išsimokėti paskolą. Jie su žmona paaiškino, kad neturi tokios sumos, tai S. G. jos kurį laiką nereikalavo, siuntė elektroninius laiškus su gyvenamųjų namų nuotraukomis, kuriuos gali įsigyti, tikino, kad viskas oficialiai ir neabejotų, kad gali nepavykti. Keletą namų jie su žmona ir su S. G. yra nuvažiavę apžiūrėti, S. G. turėjo raktus nuo šių namų, jie apžiūrinėjo šiuos namus. 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, S. G. įkalbėjo jį visgi sumokėti tuos 7000 eurų mokestį Medicinos banko atsakingam valdybos nariui, kuris gali įtakoti paskolos sutarties pasirašymą, tačiau kaip minėjo, S. G. tikino, kad šie pinigai turėjo būti užskaityti kaip pradinis įnašas už nekilnojamo turto paskolą. Šiuos pinigus jis perdavė rugpjūčio ar rugsėjo mėn. grynais S. G. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jam 2018 m. lapkričio mėnesį gulint po operacijos, į ligoninę jo aplankyti atvyko S. G., ji jam atvežė medaus, vaisių ir pasiūlė užstatyti savo turimą būstą ((duomenys neskelbtini)). Ji patarė nesinervuoti, neskubėti, tik sveikti, tikrai viskas bus sutvarkyta. Tuomet 2018 m. gruodžio mėnesį, atvykus pas juos į namus, labai nuoširdžiai apgailestavo, kad jiems trūksta gaunamų pajamų (kadangi yra 4 asmenų šeima, du nepilnamečiai vaikai iš jo žmonos pirmos santuokos), S. G. pasisiūlė jo žmoną įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų ir turės savo svajonių namą. Žmona sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 jo žmona nuvažiavo į S. G. ofisą (duomenys neskelbtini) g. ir ten sudarė darbo sutartį. Su S. G. susitarė, kad už žmonos fiktyvų įdarbinimą ir visus Sodros mokesčius sumokės jai 2000 eurų. Vieno iš pokalbių metu S. G. priminė apie būsto užstatą, kaip lengviausią būdą gauti paskolą, tačiau dar 2018-04-17 taip pat pagal skelbimą internete jis pasiėmė 40 000 eurų paskolą iš fizinio asmens ir užstatė jam nuosavybės teise priklausantį butą, apie tai nenorėjo sakyti S. G., tačiau jei gerai supranta, tai pamačiusi Registrų centro pažymoje įrašą, kad jo butas įkeistas, S. G. ir išgavo informaciją iš jo, kad jis jau yra paėmęs 40 000 eurų paskolą, t. y. gali turėti pinigų iš šios gautos paskolos, ir sumokėjo minėtus 2000 eurų S. G. už žmonos įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir Sodros mokesčius. Šiuos pinigus S. G. perdavė jo žmona 2018 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, bet po darbo sutarties pasirašymo. Ji nuvežė šiuos pinigus į S. G. ofisą, (duomenys neskelbtini) ir paliko pas administratorę, nes pačios S. nebuvo. Kad užbaigti viską iki galo, jo žmonai reikėjo fiktyviai atidirbti pusę metų UAB „(duomenys neskelbtini) “, t. y. sumokėti dar 1500 eurų, kuriuos 2019 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jo žmonos sesers vyras V. K. jo prašymu nuvežė į Akropolį ir ten perdavė S. G. Kurį laiką vėl laukė, jis rašė ir skambino S. G., o ji jį vis ramino, kad tikrai nesinervuotų, viskas bus padaryta iki galo, tik šiuo metu (2019 m. antroje pusėje, tikslios datos neprisimena) S. G. turinti sveikatos problemų dėl stuburo, sakė, kad jai buvo atlikta operacija, o jo žmona tuo metu buvo Santariškėse, kur matė S. G., todėl įtarimų nekilo, kad yra apgaudinėjami. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, paskambino S. G. ir pasiūlė susitikti pasikalbėti. Atvykusi į jų namus, ji paaiškino, kad bus reikalingas tikrai paskutinis įnašas – 4000 eurų bankui, kuomet pasirašomos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų išsirinktas namas. Kadangi jiems tuo laiku jau pradėjo kilti abejonės, sutiko duoti tuos likusius pinigus, tik su sąlyga, kad tai atliks banko skyriuje. S. G., nei kiek nesuabejojusi, sutiko tai padaryti banko skyriuje kai tik suderins laiką ir dieną. Tos pačios dienos vakare perskambinusi, pasakė datą ir laiką (kurių šiuo metu jau neprisimena), kuomet turės atvykti į „Šiaulių banko“ skyrių, esantį Šeimyniškių g., Vilniuje. Tikslios datos neprisimena, bet tai buvo 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, nurodytu laiku kartu su žmona nuvyko į Šiaulių banką, ten S. G. paaiškino, kad posėdis atidėtas, pinigus vis tiek reikia nunešti (kam tiksliai nežino, ji tik minėjo, kad žmogui, kuris vykdo paskolos išdavimo procesą), ir sutartį kitą dieną (kada įvyks posėdis ir pasirašymas dokumentų), visą įrašą garso pokalbį banke turi, taip pinigus – 4000 eurų padavė S. G., perskaičiuodami prie vaizdo stebėjimo kameros, esančios banko skyriaus viduje. S. G., paėmusi pinigus, nuėjo per tarnybines banko duris, todėl jiems vėlgi nekilo įtarimų, kad yra apgaudinėjami. Taip pat nori patikslinti, kad S. G., paimdama iš jų pinigus neva perdavimui banko darbuotojams, minėjo, kad jie bus „užskaityti“ kaip pradinis įnašas už nekilnojamą turtą. Jam nekilo tuo metu joks klausimas dėl anksčiau neva Medicinos banko darbuotojui perduotų 7000 eurų. Jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių S. G. perduodamų pinigų faktą, jis neturi, išskyrus dėl minėtų 600 eurų, kai buvo jos ranka 2018-07-13 išrašytas kasos išlaidų orderis. Laukė iki 2020 m. liepos. 4 d., kol „Delfi“ straipsnyje perskaitė apie S. G. žygius, apgavystes ir kad yra nemažai žmonių, nukentėjusių nuo minimos ponios, vienas iš jų susisiekė su juo ir pasakė, kad kartu su dar keliais nukentėjusiaisiais taip pat yra parašęs pareiškimą į policiją dėl analogiškų sukčiavimo atvejų. Supranta, kad ir pats elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai, pasitikėjo žmogumi, kuris tikrai mokėjo šį pasitikėjimą įgauti, nuolat jį ramindavo, tikindavo, kad viskas bus gerai, gaus paskolą su nedidelėmis palūkanomis (S. G. buvo paskaičiavusi, kad į mėnesį jiems reikėtų grąžinti bendrai apie 1200 eurų) (1 t., b. l. 20-23).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis kartu su žmona V. J. nukentėjo nuo moters vardu S., jo žmona jam sakė, kad šioje byloje ji tvirtai atpažino S. G. Nori patikslinti, kad pinigai, kuriuos jis su savo žmona perdavė S. G., buvo skirti už jo žmonos įdarbinimą arba kaip sakė S. - banko valdybai, kad jie suteiktų kreditą namui pirkti jiems palankiomis sąlygomis. Niekada pinigų nemokėjo jokiems statytojams ar namo pardavėjams kaip užstato ar rankpinigių, nebūtų mokėję statytojams ar namo pardavėjams, kol nebuvo pilnos garantijos, kad jiems bus tikrai suteikta paskola. Nori patikslinti savo pirmą apklausą, kad 7000 eurų S. G. perdavė būdamas savo namuose 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena. Ji sakė, kad šie pinigai yra skirti Medicinos banko darbuotojams, kurie spręs dėl jiems duodamo kredito. Nori taip pat patikslinti, kad apie tai, kad S. G. juos apgaudinėjo, jis suprato tik po to, kai 2020 m. liepos mėnesį perskaitė straipsnį internete apie jos nusikaltimus. Iki tol visiškai ja pasitikėjo, jį tik piktino, kad S. vilkino paskolos gavimo klausimą. Jis jai rašė, kad jei ji negali padėti, tai tegul grąžina, ką jai sumokėjo, ir jie išsiskirsto, tačiau ji vis nuramindavo ir įtikindavo, kad viskas bus gerai, tik reikia kantrybės. Be to, ji jiems (E. J. ir V. J.) nuolat siūlydavo ir rodydavo namus, kuriuos jie galės įsigyti. Kadangi pinigus S. perdavinėjo be jokių dokumentų, jis įsigijo garso įrašymo įrangą, kuria įrašė tris paskutinius pinigų perdavimo atvejus. Šiuos pokalbius įrašė tik kaip garantą, kad pinigai buvo perduoti (1 t., b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2018 m. ji su vyru E. J. bandė gauti paskolą didesniam būstui, kreipėsi į komercinius bankus, tačiau bankai nesutiko suteikti paskolos, nes šeimos pajamos buvo nepakankamos. Nors oficialių pajamų ir neturėjo pakankamai, tačiau tikėjosi išnuomoti turimą butą ir dengti paskolą. 2018 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, su vyru internetiniame skelbimų portale skelbiu.lt aptiko patalpintą skelbimą apie teikiamas kredito, finansavimo bei tarpininkavimo tarp klientų ir banko paslaugas. Skelbime nurodytu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) susisiekė, paaiškino situaciją, bendravo elektroniniais laiškais ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimo autorė prisistatė S. vardu. Daugiau su ja bendravo jos vyras E. S. juos įtikino, kad paskolą jiems gauti nebus problemų, sakė, kad ji jau ne vienam žmogui yra padėjusi, tačiau reikės banke „atsidėkoti“, ji sakė, kad paskolą namui tikrai gaus. S. nei karto jiems neužsiminė apie riziką negauti paskolos. 2018 m. liepos 13. d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, susitarė susitikti S. ofise, esančiame verslo centre (duomenys neskelbtini). Minėtame verslo centre ją su vyru pasitiko S., jos požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Tik daug vėliau iš žiniasklaidos ji sužinojo jos tikruosius duomenis – S. G. Iki šio susitikimo S. G. iš matymo nepažinojo, su ja susitikusi nebuvo. Jos ofisas buvo antrame aukšte, bendroje salėje, nepilnai įrengtas, jokių bendrovės iškabų nebuvo. Šio susitikimo metu jie S. G. sumokėjo 600 eurų už jos tarpininkavimo paslaugas ir pasirašė 2018-07-13 kasos išlaidų orderį, šį kasos išlaidų orderį prie jų akių savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė, ji (V. J.) šiame dokumente nepasirašinėjo. Tai buvo tik vienas egzempliorius, kurį S. G. atidavė jai, sau jokios kopijos nepasiliko. Daugiau jokių sutarčių ar kitų dokumentų nepasirašinėjo. Pagal jų žodinį susitarimą S. G. turėjo tarpininkauti gaunant kreditą būstui tarp jų ir Medicinos arba Šiaulių banko, nes ji sakė, kad turi ryšių šiuose bankuose. Tiek šio susitikimo, tiek vėlesnio bendravimo metu S. G. jiems su vyru sudarė patikimos verslininkės įspūdį, kalbėjo labai įtikinamai ir nuoširdžiai. Kurį laiką S. G. su jais bendravo labai aktyviai, pasakojo, kad viskas vyksta, sakė, kad Medicinos bankas prašo daugybės dokumentų, t. y. banko išrašų apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, iš Registrų centro apie turimą nekilnojamą turtą, darbovietes ir t.t., šiuos dokumentus jie surinko ir perdavė S. G. jos ofise (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, S. G. pasakė, kad viskas eina link pabaigos, o kažkokiems atsakingiems Medicinos banko darbuotojams, kurie sudės paskutinius parašus sutartyje, reikia atsidėkoti 7000 eurų suma. Ji paaiškino, kad ši pinigų suma niekur neprapuls, nes yra prašoma didesnė suma, t. y. apie 140 000 eurų, ir netgi yra namas, kurį iš karto galės įsigyti, gyventi ir išsimokėti paskolą. Ji su vyru S. G. pasakė, kad tokios sumos neturi, o S. G. jos kurį laiką ir nereikalavo, siuntė elektroninius laiškus su gyvenamųjų namų nuotraukomis, kuriuos galėtų įsigyti, visaip įtikinėjo, kad viskas daroma oficialiai ir jie neabejotų, kad gali nepavykti. Keletą namų jie kartu su S. G. yra nuvažiavę apžiūrėti, S. G. turėjo raktus nuo šių namų, jie apžiūrinėjo šiuos namus. Paprastai šių namų apžiūroje dalyvaudavo ji (V. J.), S. G. ir savininkas arba statytojas. Vieno namo apžiūroje dalyvavo brokerė, kurios jokių duomenų nežino, tada jai S. G. pasakė, kad ji nieko brokerei nepasakotų. Jos tokiu būdu apžiūrėjo namus Pilaitės rajone prie ežero, Galgiuose, Gulbinuose Minsko plente, Antakalnio rajone. Tačiau jiems netikdavo kaina, nes buvo labai didelė, be to statytojai prašydavo avanso, arba netiko išplanavimas, nes turi būti vieno aukšto ir pritaikomas neįgaliems. Neprisimena tikslių šių namų adresų. 2018 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn. tikslios datos neprisimena, S. G. įtikino juos visgi sumokėti tuos 7000 eurų mokestį Medicinos banko atsakingam valdybos nariui, kuris gali įtakoti paskolos sutarties pasirašymą, ji tikino, kad šie pinigai bus užskaityti kaip pradinis įnašas už nekilnojamo turto paskolą. Šiuos pinigus jos vyras E. J. perdavė rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, S. G. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šių pinigų perdavimo fakto niekas negali patvirtinti, nes namuose nieko daugiau nebuvo, ji buvo išvažiavusi. 2018 m. lapkričio mėnesį jos vyras gulėjo ligoninėje ir ten pas jį atvyko S. G., ji jam pasiūlė užstatyti savo turimą būstą ((duomenys neskelbtini)). Kaip jai pasakojo vyras, S. G., šio apsilankymo metu atvežė jam lauktuvių, jį ramino, sakė nesinervuoti, neskubėti, tik sveikti, tikrai viskas bus sutvarkyta. 2018 m. gruodžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, S. G. vėl atvažiavo į jų namus adresu (duomenys neskelbtini), apgailestavo, kad gauti paskolą jiems trūksta oficialių pajamų, nes yra 4 asmenų šeima, ji su vyru ir du jos nepilnamečiai vaikai. Ji pasisiūlė ją įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų ir turės savo namą. Ji sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 ji nuvažiavo į S. G. ofisą (duomenys neskelbtini) g. ir ten pasirašė darbo sutartį. Su S. G. susitarė, kad už šį fiktyvų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus Sodros mokesčius sumokės jai 2000 eurų. 2018 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena (maždaug savaitės laikotarpyje nuo darbo sutarties pasirašymo), ji perdavė minėtus 2000 eurų S. G. Prieš tai susiskambino su S. G. ir ji pasakė, kad turi kažkokių skubių reikalų, ji pasakė, kad pinigus paliktų pas (duomenys neskelbtini) verslo centro administratorę. Todėl ji taip ir padarė, paliko pinigus administratorei, pasakė, kad perduotų S. Pinigus tiesiog padavė, jie nebuvo į ką nors įdėti, tai buvo suma iš 100 ir 50 eurų kupiūrų. Administratorės jokių duomenų nežino, ji apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, rudų iki pečių plaukų. Ji tiesiog pasidėjo pinigus ant savo stalo ir pažadėjo perduoti S. S. G. nurodymu, kad užbaigti viską iki galo, jai reikėjo fiktyviai atidirbti pusę metų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. sumokėti dar 1500 eurų, kuriuos jų prašymu 2019 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, jos sesers vyras V. K. nuvežė į Akropolį ir ten perdavė S. G., nežino kas dar be V. K. ir S. G. dalyvavo perduodant šiuos pinigus. Ji nežino, kokios tiksliai turėjo būti įmokos SODRAI ir kiek ji laiko buvo įdarbinta. Neprisimena, kad būtų dirbusi nuo 2018-06-06 iki 2018-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), nepasirašinėjo su šia įmone jokių darbo sutarčių. S. G. jai neminėjo šios įmonės pavadinimo. 2019 metais vėl laukė, rašė ir skambino S. G., daugiau su ja bendravo jos vyras, o S. G. vis ramino, kad viskas bus padaryta iki galo. Tais pačiais metais, datos neprisimena, ji buvo sutikusi S. G. Santariškių ligoninėje, ji sakė, kad turi sveikatos problemų, todėl negali užsiimti jų paskolos gavimo klausimu. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, S. G. pasiūlė susitikti, pasikalbėti. Ji atvažiavo į jų namus, paaiškino, kad bus reikalingas dabar jau tikrai paskutinis įnašas – 4000 eurų bankui, kuomet pasirašomos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų išsirinktas namas. Kadangi jiems tuo laiku jau pradėjo kilti abejonės, bet nebuvo kur trauktis, nes daug pinigų jai buvo sumokėję ir vis dar tikėjo jos pažadais, sutiko duoti tuos likusius pinigus. Jos vyras pasakė, kad pinigus duos tik banko skyriuje. Tai išgirdusi, S. G. nei kiek nepasimetė ir sutiko tai padaryti banko patalpose, kai tik suderins tikslią dieną ir laiką. Tikslios datos neprisimena, S. G. perskambino jos vyrui ir pasakė datą ir laiką, kuomet turės atvykti į „Šiaulių banko“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). S. G. tikino, kad šie pinigai bus „užskaityti“ kaip pradinis įnašas už nekilnojamą turtą. 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, nurodytu laiku kartu su vyru atvažiavo į Šiaulių banką, ten S. G. paaiškino, kad posėdis dėl paskolos išdavimo atidėtas, bet pinigus vis tiek reikia nunešti žmogui, kuris vykdo paskolos išdavimo procesą, ir sutarti kitą dieną. Šio susitikimo garso įrašą galės pateikti. Jos S. G. perdavė - 4000 eurų. S. G. paėmusi pinigus nuėjo per tarnybines banko duris, į banko vidaus patalpas, todėl jiems nekilo įtarimų, kad vėl yra apgaudinėjami. Nei jai (V. J.), nei jos vyrui tuo metu neiškilo klausimas dėl anksčiau neva Medicinos banko darbuotojui perduotų 7000 eurų. Jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių S. G. perduodamų pinigų faktą, neturi, nes nuoširdžiai pasitikėjo S. G. Ji kartais S. G. paklausdavo, kas tie jos pažįstami banke, kurie jiems turi padėti gauti paskolą, ir kokius konkrečiai veiksmus ji atlieka gavusi iš jų pinigus, bet ji atsakydavo, kad negali daug pasakoti. Būdavo tokių atvejų, kad kai paskambindavo pasidomėti, kaip einasi jų reikalai, S. G. telefonu pasakydavo, kad negali šiuo metu kalbėti, nes su klientu pasirašinėja sutartį banke. Arba po kokio nors jos griežtesnio skambučio ar SMS žinutės dėl to, kad ji nieko nedaro, ji pradėdavo siųsti jiems elektroninius laiškus su parduodamų namų skelbimais ir nuotraukomis, kviesdavo nuvažiuoti ir apžiūrėti tuos namus, tokiu būdu vėl juos nuramindavo. Negali pasakyti, kad S. G. visiškai dingdavo, nes jiems su vyru sudarydavo įspūdį, kad ji kažką daro dėl jų iki kitos jai sumokamos pinigų sumos. Liudytojų, kurie būtų dalyvavę perduodant pinigus S. G., paprastai nebūdavo, nes S. G. taip skubiai suorganizuodavo susitikimus, kad jie susitikdavo nedalyvaujant jokiems liudytojams ir net kai pinigus perduodavo ji (V. J.), nedalyvaudavo jos vyras ir atvirkščiai, kai jis perduodavo, jos nebūdavo. Apie pinigų, kuriuos iš jų išviliojo S. G., kilmę gali paaiškinti, kad jos vyras taip pat pagal skelbimą internete būsto padidinimui yra paėmęs 40 000 eurų paskolą, pagal kurią yra įkeitęs jų butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su vyru pasitikėjo S. G. nuoširdumu ir profesionalumu, tol, kol 2020 m. liepos. 4 d. „Delfi“ straipsnyje perskaitė apie S. G. nusikaltimus (1 t., b. l. 29-32).

2020-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji V. J. atpažino S. G., apie kurią davė parodymus liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. jis portale skelbiu.lt rado skelbimą dėl konsultacijų paramos ir kredito klausimais. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir el. paštas: (duomenys neskelbtini) (vėliau bendravo ir el. paštu: (duomenys neskelbtini)). Jam tuo metu buvo reikalingas kreditas, kad galėtų įsigyti veikiančią įmonę. Nesikreipė į bankus, nes šiuo tikslu jokie bankai jam kredito nesuteiktų. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė moteris, kuri prisistatė S. vardu, tik vėliau žiniasklaidoje pamatė straipsnius apie S. G. ir iš juose pateiktų nuotraukų atpažino ją kaip tą pačią konsultantę. Pirmą kartą su S. susitiko Klaipėdoje, tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. liepos - rugpjūčio mėn. Ji jam pasiūlė nusipirkti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir jau šios įmonės vardu su jos (S.) pagalba, nes ji pažįsta visus bankų direktorius, gauti kreditą. Ji kalbėjo labai įtikinamai. Kartu su ja važinėjo ir pas pakankamai rimtos įmonės, kurią jis ketino įsigyti gavęs paskolą, savininkus. Jinai ir juos įtikino, kad jis (S. M.) galės gauti kreditą ir įsigyti šią įmonę. Tačiau praėjus beveik dviem metams, S. jam taip ir nepadėjo gauti jokio kredito, nors už paslaugas, kurių negavo, jis jai sumokėjo, bet sumos nenori įvardinti, nes nesitiki jos atgauti, žino, kad S. G. nuteista realia laisvės atėmimo bausme. Pareiškimo nerašys ir civilinio ieškinio nereikš. Apie V. J. gali paaiškinti, kad jis jos asmeniškai nepažinojo, bet tikslios datos neprisimena, galimai 2018 m. gruodžio mėn. su juo susisiekė S. G. ir paprašė pagalbos, mainais už jos tariamai teikiamą pagalbą. Ji jam (S. M.) pasakė, kad reikia padėti vienai moteriškei gauti paskolą ar paramą, jau tiksliai neprisimena, sakė, kad tos moters vyras invalidas sėdintis vežimėlyje, reikia ją įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jau ta moteris pati susimokės mokesčius. S. jam elektroniniu paštu atsiuntė V. J. prašymus ir duomenis, jis parengė darbo sutartį ir įdarbino tą moterį. Du mėnesius jokių pinigų (Sodros mokesčiams) nei V. J., nei S. G. jam nedavė, jis pats už du mėnesius sumokėjo Sodros mokesčius, telefonu pasiskambino V., nes norėjo sužinoti, ar ji ketina mokėti tuos mokesčius, o ši atsakė, kad jis bendrautų su S., ir kai kalbėjo su S., ji tik žadėjo, kad sumokės artimiausiu laiku, bet taip ir nemokėjo, todėl po dviejų mėnesių jis atleido V. J. iš darbo. Paskutinį kartą su S. bendravo 2020 vasarą (1 t., b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jo žmona N. ir V. J. yra seserys. Su V. šeima jie palaiko labai artimus santykius. 2018 m. V. ir jos vyras E. J. jiems pasakė, kad norėtų parduoti savo butą ir paėmę papildomą paskolą įsigyti didesnį būstą, bet jų pajamų neužtenka ir bankai neduoda jiems paskolos. Kadangi jam buvo reikalinga konsultacija dėl namo rekonstrukcijos, jam taip pat reikėjo sutvarkyti ir suderinti visus klausimus su statybų leidimu, projektavimu ir kitų dokumentų gavimu, E. su V. parekomendavo savo gerą pažįstamą, kuri juos konsultuoja kredito gavimo klausimais, sakė, kad ji turi statybinę firmą. Jis tuo metu suprato, kad ta konsultantė tikrai patikima ir gera E. pažįstama, suprato, kad E. ją susirado per neįgaliųjų asociaciją. Iš jų kalbos suprato, kad jie labai pasitiki šia konsultante, buvo jos namuose ir minėta konsultantė lankėsi jų namuose bei lankė E. ligoninėje, nešė jam lauktuves. E. ir V. pasakojo, kad ji labai maloni. Dar jie pasakojo, kad ji įdarbino V. į kažkokią įmonę, kad jie galėtų parodyti pajamas, sakė, kad jie perdavė šiai konsultantei pinigus Sodros mokesčiams, bet sumos neįvardino. Kadangi iš E. ir V. žodžių suprato, kad jų konsultantė yra labai patikima, o jam (V. K.) taip pat buvo reikalingas kreditas ir tikėjosi palankesnių banko sąlygų, paprašė jos kontaktų. Jis tuo metu pats su ja nebendravo, jos kontaktų neprisimena, su ja bendravo jo žmona N. Jo žmona susitarė su ja susitikti tuo metu, kai jo nebuvo namuose. Jis prieš tai žmonai pasakė, kad už paslaugas mokės ne daugiau kaip 200 avansą, dar jai sakė, kad būtinai pasirašytų dokumentą dėl pinigų perdavimo. Tikslios datos neprisimena, galimai 2019 m. pavasarį, ta konsultantė atvyko pas jo žmoną į namus, kaip minėjo, jo nebuvo. Po to jo žmona sakė, kad su ja bendravo labai maloniai, ta konsultantė padarė jai solidžios, protingos, labai elegantiškos moters įspūdį, kuri bendravo labai įtikinamai. Paaiškėjo, kad ta konsultantė taip įtikino jo žmoną, kad galės padėti, kad ši sumokėjo jai 400 eurų ir net nepasirašė jokio dokumento, šie pinigai buvo sumokėti už tai, kad minėta konsultantė pradės visą statybų, rekonstrukcijos ir reikiamų dokumentų ir leidimų gavimo procesą. Ji už paslaugas norėjo gauti 1000 eurų. Tikslios datos neprisimena, galimai 2019 m. pavasarį, E. pasakė, kad jis turi perduoti minėtai konsultantei, jei gerai atsimena, 1500 eurų. Jo (V. K.) žmona jau tada buvo jai sumokėjusi 400 eurų ir jokių paslaugų negavo, todėl jis sutiko E. padėti ir nuvežti tuos pinigus į sutartą vietą ir perduoti juos tai konsultantei, nes norėjo pats ją pamatyti. Tuo metu jis (V. K.) jos duomenų nežinojo. Neprisimena jos kontaktinio numerio, bet lygtai telefono numerio galas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jie tada susitarė susitikti prie PC Akropolis, prie Kazino įėjimo. Sutartoje vietoje prie jo priėjo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kiek atsimena, ji buvo šviesių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, buvo juodai apsirengusi, veido bruožus atsimena, galėtų ją atpažinti. Ji jam ištiesė ranką pasisveikinti ir pasakė savo vardą, bet jis jo jau neprisimena. Jie trumpai pakalbėjo apie E. ir V. Nors kalbėjo labai maloniai ir dalykiškai, bet jam jos žvilgsnis pasirodė labai gudrus, nepatikimas, jis paklausė, kaip sekasi su jo reikalais, ji atsakė, kad viskas procese, tačiau jis jokių rezultatų nematė, su jais niekas kaip buvo sutarta nesusisiekė, jis (V. K.) jai taip ir pasakė, nusprendė daugiau su ja šiuo klausimu nebendrauti ir pinigų jai nemokėti, o ji daugiau jo pinigų ir nebeprašė. Tada jis jai perdavė 1500 eurų nuo E. J. ir V. J. Kitų žmonių, kurie galėtų patvirtinti šį pinigų perdavimą, nebuvo, jokio dokumento nepasirašė. Vėliau iš E. ir V. kalbų suprato, kad jie šiai konsultantei per keletą kartų sumokėjo po keletą tūkstančių, bet tikslios sumos nežino. Kai jis pradėjo sakyti E., kad jis elgiasi neapgalvotai, kad jį apgaudinėja, tada jis prisipažino, kad susirado šią konsultantę internete, sakė, kad jau jam nėra kelio atgal, nes per daug sumokėjo ir vis tikisi, kad ši jam padės gauti paskolą. Be to, kaip supranta, po kiekvieno jo pinigų sumokėjimo minėtai konsultantei ji vis atlikdavo kokį nors veiksmą, tai parodydavo kokį nors namą, tai kotedžą ir pan., t. y. nedingdavo ir palaikydavo su juo ryšį (1 t., b. l. 45-46).

2020-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytojas V. K. atpažino S. G., apie kurią davė parodymus apklausos metu (1 t., b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis yra kelių įmonių, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), direktorius. Minėta įmonė užsiima statybos darbais. Šios įmonės veikla nuo šių metų sustabdyta, yra skolų. 2018 m. minėtos bendrovės buhalteriją tvarkė įmonė, kurios pavadinimo neprisimena. Pažįsta S. G., 2017 m. pabaigoje juos supažindino bendras pažįstamas. Kartu su S. G. norėjo pradėti bendrą verslą kaip vystytojai, t. y. pirkti sklypus ir juose statyti kotedžus, S. G. jam pažadėjo, kad padės gaunant paskolas unijose, ji sakė, kad turi daug ryšių kredito įstaigose. Ji padėjo jam atidaryti įmonę „(duomenys neskelbtini) “ ir už tai jis jai sumokėjo apie 500 eurų, tikslios sumos neprisimena, kuriuos ji turėjo perduoti advokatui, kuris padėtų greičiau sutvarkyti įmonės dokumentus. Po to S. G. pradėjo tempti laiką, paaiškėjo, kad ji jokiam advokatui pinigų neperdavė, bet kiek žino, ji kažkokius veiksmus atliko, kviesdavo jį į susitikimus su kažkokiais žmonėmis, bet jis dėl savo užimtumo negalėjo dalyvauti. Pamatęs, kad iš S. G. jokios naudos nėra, įmonės steigimo dokumentus jis susitvarkė pats. Įmonė pradėjo veikti, 2018 m. kovo mėn. įmonė tikrai veikė, turėjo užsakymų. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 2018 m. gegužės. mėn. pabaigos iki liepos mėn. pradžios ofisas buvo Verslo centre (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad tame pačiame Verslo centre, toje pačioje salėje S. G. taip pat turėjo išsinuomavusi stalą. Tuo laikotarpiu su S. G., t. y. nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos, jokių bendrų reikalų neturėjo. Nors 2018 m. gegužės mėnesį S. G. prašymu jis sutiko, kad ji turėdama individualios veiklos pažymą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu sudarinės sutartis su žmonėmis dėl kažkokių paslaugų teikimo, kiek suprato, tai buvo tarpininkavimo sutartys dėl paskolų gavimo. Su S. G. dėl to buvo pasirašę kažkokią bendradarbiavimo sutartį, bet kai to paties mėnesio pabaigoje ir vėliau į įmonę „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo kreiptis įvairūs jam nepažįstami žmonės su pretenzijomis, be to, per televiziją išgirdo, kad ji įtariama sukčiavimu, jis 2018 m. gegužės pabaigoje pasakė S. G., kad ji daugiau nesinaudotų „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nors oficialiai sutarties nenutraukė, tik žodžiu su ja susitarė, ji sutiko ir, kiek žino, įkūrė kitą įmonę. Paskutinį kartą su S. G. bendravo 2020 m. pavasarį, ji jam parašė žinutę, paklausė kaip gyvena, galvojo, gal ji nori jam skolą grąžinti, bet tik pabendravo bendromis temomis. S. G. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Šią vasarą sužinojo, kad S. G. nuteista ir pasodinta į kalėjimą. Tuo laiku, kai susipažino su S. G. ir palaikė su ja verslo ryšius, nežinojo, kad ji užsiima kokia nors neteisėta veikla, ji jam pasirodė labai patikima, turinti ryšių, pats girdėjo, kaip ji skambino į Klaipėdą į uniją, pavadinimo neprisimena, tarėsi dėl kreditų sklypui, tarėsi dėl susitikimo. Tuo metu jis jau buvo nužiūrėjęs sklypą, kuriam buvo reikalinga paskola, bet baigėsi tuo, kad kredito negavo, paaiškėjo, kad S. G. yra visiškai nepatikima, pažįstami perspėjo, kad dėl S. G. gali įlįsti į skolas, todėl su ja ryšius nutraukė. Jis nei asmeniškai, nei kaip „(duomenys neskelbtini) “ atstovas ir direktorius neturi nieko bendra su S. G. ir jos veikla, ji užsiėmė savo veikla, o jis savo statybų reikalais. Jis E. J. nepažįsta, o V. J. vardas ir pavardė girdėta, bet asmeniškai jos nepažįsta, nežino, kur jis girdėjo jos duomenis, galimai ji taip pat S. G. klientė ir su ja taip pat buvo sudaroma sutartis, bet tvirtai to teigti negali. Dėl 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyto kasos išlaidų orderio, tuo laikotarpiu su S. G. buvo nutrauktas bendradarbiavimas, ji apie tai žinojo, ji tuo metu turėjo kitą firmą. S. G. neturėjo jokios galimybės paimti iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus ir juos kažkam išmokėti, taip pat ji tuo metu negalėjo ir įnešti jokių pinigų į kasą, nors kol jie dar bendradarbiavo 2018 m. gegužės mėn., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo gauti keli S. G. klientų (jų skaičiaus ir tikslių duomenų neprisimena) pavedimai, pinigus pasiimdavo S. G., palikdavo tik PVM atitinkančią sumą. Pinigus ji pasiimdavo tokiu būdu: ji išrašydavo sąskaitą, jis (V. K.) užpildęs kasos išlaidų orderį jai išmokėdavo pinigus. 2018-07-13 kasos išlaidų orderis užpildytas tikrai ne jo ranka, kas jį pildė, nežino, jame nėra jo (V. K.) parašo. Mato, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, bet tikrai pagal šį orderį jis neišmokėjo jokių pinigų, taip pat įmokėtų į kasą pinigų nebuvo. Be to, tvirtai gali teigti, kad tuometinė buhalterė taip pat negalėjo šio dokumento išrašyti, nes buhalterė atliko kitas funkcijas, suvesdavo jo pateiktus duomenis apie pajamas ir išlaidas ir tvarkydavo VMI ir Sodros reikalus. S. G. ir jį apgavo, negrąžino skolos, bet jis pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereikš, nes nesitiki iš jos atgauti šios skolos (1 t., b. l. 52-54).

2021-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021-04-29 liudytojui V. K. (UAB (duomenys neskelbtini) vadovui) buvo išsiųstas reikalavimas pateikti bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2018 m. tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir S. G. 2021-04-30 telefonu susisiekė V. K., kuris informavo, kad minėtos sutarties pateikti neturi galimybės, nes minėta bendrovė ne vieną kartą kraustėsi į naujas patalpas, kraustymosi metu prarado dalį dokumentų, todėl šios sutarties negali surasti ir pateikti (2 t., b. l. 11-12).

2020-10-13 ir 2020-12-15 gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai apie skelbimus dėl refinansavimo ir tarpininkavimo gaunat paskolas, paskelbtus Skelbiu.lt portale, kuriuose nurodytas kontaktinis telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštas (duomenys neskelbtini), skelbimo turinį, paskelbusio asmens ir paskyros duomenis, skelbimo datą ir laiką laikotarpiu nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 (1 t., b. l. 65-85).

2020-12-10 nukentėjusysis E. J. elektroniniu paštu pateikė elektroninių laiškų susirašinėjimą tarp jo ir S. G., naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini), elektroniniai laiškai gauti laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18 (1 t., b. l. 87-124).

2021-05-11 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti elektroniniai laiškai, kuriuos pateikė E. J. el. paštu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu laiškai atspausdinti ant 39 A4 formato lapų. Elektroninių laiškų, gautų iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), autorius pasirašo S., S., S. Susirašinėjimas tarp E. J. (E J) (duomenys neskelbtini) ir S. G. (Kreditas refinansavimas) (duomenys neskelbtini) vyksta laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18. Apžiūros metu išrašytas elektroninių laiškų turinys, kurie turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 126-140).

2021-03-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. J. savanoriškai pateikia USB laikmeną 8 GB pilkai juodos spalvos, kurioje yra garso įrašai, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 141).

2021-04-13 – 2021-04-15 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad USB laikmenos 8 GB, kurią 2021-03-19 BPK 98 str. tvarka pateikė nukentėjusysis E. J., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad USB laikmena yra pilkos ir juodos spalvos, su garso įrašymo funkcija. USB laikmenos šoninėje dalyje yra juodos spalvos mygtukas šalia kurio yra užrašas on off. Ant USB laikmenos yra blizgios spalvos ovalo formos lipdukas su užrašu 8 GB. USB laikmenos bendras ilgis - 6 cm, plotis - 2 cm. Panaudojant tarnybinį kompiuterį, į kurį įstačius šią USB laikmeną, matyti, kad jame yra failas su pavadinimu RECORD, atidarius šį failą, matyti, kad jame yra failas su pavadinimu VOICE, atidarius šį failą matyti, kad jame yra įrašyti 13 garso dokumentų, kurių pavadinimai: REC001, REC002, REC003, REC004, REC005, REC006, REC007, REC008, REC009, REC010, REC011, REC012, REC013. Apžiūros metu bus padarytos reikšmingų ikiteisminiam tyrimui garso įrašų REC003, REC004, REC005, REC010 stenogramos, reikšmingi tyrimui įrašai įrašyti į kompaktinį diską. Taip pat padarytas vertimas (1 t., b. l. 142-167, 186-187, vertimas 1 t., b. l. 168-185).

2021-04-15 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektai yra E. J. ir V. J. pareiškimo priedai: 2018-12-18 darbo sutartis, prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo ir 2018-07-13 kasos pajamų išlaidų orderis. Apžiūros metu nustatyta:

1. Darbo sutartis atspausdinta ant trijų A4 formato lapų. Sutarties data – 2018 m. gruodžio 18 d. Nr. 02. Surašymo vieta Vilnius. Eilutėje darbdavys yra atspausdintas įrašas: Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Eilutėje atstovaujamas yra atspausdintas įrašas: Direktoriaus S. M., veikiančio pagal bendrovės įstatus. Eilutėje ir Darbuotojas yra atspausdintas įrašas: V. J., a.k. (įrašytas asmens kodas), gyv. (įrašytas adresas), tel.: (numeris). Eilutėje darbuotojas priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis yra atspausdintas įrašas: 1.1. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 1.2. projektų vadovė, 1.3. Darbo užmokestis 557 Eur, mokant vieną kartą per mėnesį sekančio mėnesio 12 d. 2. sudaroma terminuota darbo sutartis, 3. Numatomas darbo sutarties terminas 6 mėn. 4. Nustatoma darbo laiko forma Nustatoma darbo savaitės trukmė – 8 valandos per dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę. 6. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 gruodžio mėn. 19 d. Apžiūros metu nustatyta, kad ši darbo sutartis yra nepasirašyta.

2. Prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, atspausdintas ant vieno A4 formato lapo. Viršutinėje lapo dalyje yra atspausdintas užrašas: Projektų vadovė V. J. Kairiajame kampe yra užrašas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ Buhalterei I. K. Prašymo data 2018-12-18. Apžiūros metu nustatyta, kad šis prašymas yra nepasirašytas.

3. Kasos pajamų išlaidų orderis. Viršutiniame kairiajame kampe, eilutėje įmonės pavadinimas, yra rankraštinis įrašas – V. J. Kasos išlaidų orderio data yra įrašytas rankraštinis įrašas 2018 liepos 13. Stulpelyje suma eur yra įrašytas rankraštinis įrašas – 600, stulpelyje ct yra rankraštinis įrašas – 00. Eilutėje išduoti yra rankraštinis įrašas – UAB (duomenys neskelbtini)  ir parašas. Eilutėje pagrindas yra rankraštinis įrašas šeši šimtai Eur. Eilutėje gavau yra rankraštinis įrašas šeši šimtai Eur ir 00 ct. Apžiūros metu nustatyta, kad šis kasos išlaidų orderis nenumeruotas ir nepasirašytas (1 t., b. l. 189-196).

2020-10-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad liudytojas E. J. nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. dienos metu, (duomenys neskelbtini), esančiame verslo centre S. G. perdavė 600 eurų už paslaugas ir pasirašė 2018-07-13 kasos išlaidų orderį. Šį kasos išlaidų orderį savo ranka supildė S. G. ir jį pasirašė. Susitarimas buvo toks, kad S. G. turėjo tarpininkauti tarp pareiškėjų ir Medicinos arba Šiaulių banko, ji sakė, kad turi ryšių šiuose bankuose. Prie savo pareiškimo E. J. pridėjo 2018-07-13 kasos išlaidų orderio kopiją, be numerio, kuriame yra ranka įrašytas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Patikrinus VRIS juridinių asmenų registrą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), steigimo tikslas – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; nekilnojamojo turto vertinimas; inžinerinė-technologinė veikla; projektiniai-konstruktoriniai darbai; geodezinė veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įregistruota nuo 2018-03-20, vadovas V. K. Patikrinus SODRA registrą, nustatyta, kad S. G. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, liudytojas E. J. apklausos metu parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį S. G. atvykus į jo namus apgailestavo, kad jo šeimai nepakanka gaunamų pajamų, ir pasisiūlė jo žmoną įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei patikino, kad tuomet tikrai užteks bankui gaunamų pajamų. Žmona sutiko fiktyviai įsidarbinti, t. y. tik sumokėti Sodrai mokesčius. 2018-12-18 jo žmona V. J. nuvažiavo į S. G. ofisą (duomenys neskelbtini) g. ir ten sudarė darbo sutartį. Už žmonos fiktyvų įdarbinimą ir visus Sodros mokesčius per kelis kartus sumokėjo 3500 eurų. Patikrinus VRIS juridinių asmenų registrą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), vadovas S. M., registruota adresu (duomenys neskelbtini). V. J. SODROS duomenimis nuo 2018-12-19 iki 2019-01-15 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį laikotarpiu nuo 2018-12-19 iki 2018-12-31, išmokų suma 115,62 euro, įmokų suma 48,08 euro, o laikotarpiu nuo 2019-01-15 išmokų suma 28,97 euro, įmokų suma 6,89 euro (atleidimo įmoka). Tyrimo metu nustatyta, kad S. G. 2019-12-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o 2020-06-19 Vilniaus apygardos nuosprendžiu jai paskirta reali 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 1-2).

Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ (2 t., b. l. 3-5).

Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus (2 t., b. l. 6).

Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ (2 t., b. l. 7-9).

2020-10-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybinis pranešime nurodoma, kad patikrinus VRIS registro Sodros duomenis, nustatyta, kad S. G. nuo 2017-12-28 iki 2018-06-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2020-02-11 įregistruota kaip bankrutuojanti. Sodros duomenimis pareiškėja V. J. taip pat dirbo minėtoje įmonėje nuo 2018-06-06 iki 2018-08-31. Sodros duomenimis V. J. išmokos už laikotarpį nuo 2018-06-06 iki 2018-06-30 sudarė 342,86 euro, įmokos minėtu laikotarpiu 137,76 euro (2 t., b. l. 14).

Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 15-17).

Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (2 t., b. l. 18-19).

2020-10-20 AB „Šiaulių bankas“ pranešime nurodoma, kad E. J. ir V. J. vardu AB „Šiaulių banke“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-10-19 paskolų suteikta nebuvo. Duomenų, ar minėti klientai anksčiau nurodytu laikotarpiu kreipėsi į banką, neturi. Taip pat pažymi, kad vaizdo medžiaga saugoma ne ilgiau 40 dienų, todėl pateikti vaizdo medžiagos ir informacijos, ar S. G. 2020 m. balandžio mėn. kreipėsi į banką, negali (2 t., b. l. 21).

2020-10-22 UAB „Medicinos bankas“ pranešime nurodoma, kad E. J., V. J. ir S. G. vardu kredito paraiškų UAB „Medicinos bankas“ 2018-2020 m. nenustatyta (2 t., b. l. 23).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017 ir kt.).

Kaltinamoji S. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad buvo susitarimas su nukentėjusiaisiais dėl namo suradimo, tik antru etapu turėjo būti pasirašytas susitarimas dėl kredito gavimo. Ji savo įsipareigojimus vykdė, aprodė nukentėjusiesiems ne vieną namą, pakėlė V. J. kreditingumą, ją įdarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavedė R. R. lifto įrengimą, tačiau sandorio neužbaigė dėl pačių nukentėjusiųjų veiksmų, t. y. neapsisprendimo, kurį namą pirkti. Ji (S. G.) ėmėsi veiksmų ir dėl kredito, nešė į banką nukentėjusiųjų dokumentus. Uždirbo iš to tik 600 eurų. Iš nukentėjusiųjų ji dar gavo 1500 eurų, kuriuos atidavė V. K. už V. J. įdarbinimą, bei 4000 eurų, kuriuos atidavė R. R. lifto įrengimui. Daugiau jokių pinigų negavo. Sandorio negalėjo užbaigti dėl teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamosios parodymais, nes jie ne tik prieštaringi, nenuoseklūs, bet ir paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmiausia tai E. J. ir V. J. parodymai, kurie yra nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusysis parodė, kad jie norėjo nusipirkti namą, suradę skelbimą, kreipėsi į S. G., kuri pažadėjo ir namą surasti, ir paskolą gauti. Jie sumokėjo 600 eurų. Jiems aprodė namą, po kelių mėnesių pasakė, kad reikia daugiau pinigų. Jis jai namuose sumokėjo 7000 eurų, kaltinamoji aiškino, kad tai pinigai atsakingiems žmonėms banke. Vėl parodė kelis namus, gal po pusmečio vėl reikėjo mokėti. S. G. pasisiūlė jo žmoną įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet tikrai užteks bankui jų gaunamų pajamų. Už tai jie sumokėjo 2000 eurų, juos vežė žmona, perdavė kaltinamajai kažkur prie banko. Po to dar sumokėjo 1500 eurų, juos S. G. vežė svainis V. K. į Akropolį. Galiausiai dar buvo sumokėta 4000 eurų, juos perdavė žmona banke Šeimyniškių g. S. G. aiškino, kad bus reikalingas tikrai paskutinis įnašas – 4000 eurų bankui, kuomet pasirašomos banko paskolos sutartys ir gaunamas jų išsirinktas namas. Jie S. G. mokėjo, kad ši gautų paskolą ir sumokėtų atsakingiems asmenims. S. G. žadėjo, kad palūkanos bus mažesnės, kad jie tuos pinigus atgaus, sakė, kad buvo komisijos posėdis, bet trūko vieno nario, sakė, jis atvyks ir bus viskas gerai, ir vis atsiranda priežastis, kad reikia dar sumokėti. S. G. jie teikė pasus, pinigus, siuntė banko išrašus. Jie buvo išsirinkę namą prie Žaliųjų ežerų, namo Pavilnyje nesirinko. Šiuos parodymus iš esmės atkartojo ir V. J. Aplinkybė, kad nukentėjusieji teisme skirtingai nurodė, ar 4000 eurų perdavė V. J., ar jie abu, arba kokia suma buvo perduota ofise, galimai administratorei, neatsiminė tikslių datų, nesudaro pagrindo jų parodymų vertinti kritiškai, nes pinigai buvo perduodami įvairiose vietose, ne vieną kartą, nuo sandorio pradžios jau praėję 4 metai, taigi natūralu, kad nukentėjusieji negali tiksliai atsiminti visų aplinkybių, ką jie ir nurodė.

Nukentėjusiųjų parodymus patirtino liudytojas V. K., kad E. J. prašė perduoti pinigus todėl, kad S. padeda jiems gauti kažkokią paskolą. E. jokių popierių neturėjo, buvo nusivylęs ir nenorėjo prarasti vilties, kad kažką visgi gaus. Neatsimena gerai, kiek jau buvo prieš tai davęs, gal 5000 Eur. J. daug kartų skundėsi dėl S. G. nesuteiktų paslaugų, minėjo, kad jie duoda pinigus, o ji nieko iš to nepadaro. Didelės sumos buvo už S. G. paslaugas. Pinigus jis perdavė prie Akropolio. Kai jis pamatė S. G., ji jam iš karto pasirodė nepatikima, jis bandė perkalbėti J., bet jie atrodė kaip užhipnotizuoti. 

S. G. kaltę patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai, jog su S. G. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, ji turėjo surasti įmonei klientų, pirkėjų. Buvo sklypas Pavilnyje, bet įmonė jo taip ir neįsigijo, pardavėjas nelaukė. Įmonės S. nepadėjo atidaryti, nes buvo taip, kad jos advokatas buvo išvykęs, o jiems reikėjo greičiau tvarkytis, tai patys greičiau padarė. S. G. bendrovės vardu buvo išrašius gal 3 sąskaitas faktūras tiems žmonėms, su kuriais turėjo reikalų. Jis tame procese nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė daugiau aplinkybių, t. y. kad 2018 m. gegužės mėnesį S. G. prašymu jis sutiko, kad ji turėdama individualios veiklos pažymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarinės sutartis su žmonėmis dėl kažkokių paslaugų teikimo, kiek suprato, tai buvo tarpininkavimo sutartys dėl paskolų gavimo. Bet ši sutartis buvo nutraukta to paties mėnesio pabaigoje, kai į įmonę „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo kreiptis įvairūs jam nepažįstami žmonės su pretenzijomis, be to, per televiziją išgirdo, kad ji įtariama sukčiavimu. Dėl 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyto kasos išlaidų orderio liudytojas nurodė, kad tuo laikotarpiu su S. G. buvo nutrauktas bendradarbiavimas. Ji neturėjo jokios galimybės paimti iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus ir juos kažkam išmokėti, taip pat ji tuo metu negalėjo ir įnešti jokių pinigų į kasą, nors kol jie dar bendradarbiavo 2018 m. gegužės mėn., į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą buvo gauti keli S. G. klientų pavedimai, pinigus pasiimdavo S. G., palikdavo tik PVM atitinkančią sumą. Pinigus ji pasiimdavo tokiu būdu: ji išrašydavo sąskaitą, jis (V. K.) užpildęs kasos išlaidų orderį jai išmokėdavo pinigus.

Be to, nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir elektroniniai laiškai tarp E. J. ((duomenys neskelbtini)) ir S. G. ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-08-16 iki 2020-06-18, iš kurių matyti, kad jau nuo 2018-08-21 E. J. vis ragina susitikti, praneša, kad jie yra pasiruošę, kad jie padarė viską, ko ji prašė; vėliau vis pasikartoja jo pretenzijos, kad nevykdomi susitarimai susitikti, kad jie laukia, 2018-10-26 jis rašo, jei „nesigauna atsiskaitom draugiškai“ ir pan., o atsakymai yra iš esmės vienodo pobūdžio: kad ji susitikime, kad turi temperatūros, kad yra poliklinikoje, kad vyko mėnesinis tvirtinimas unijoje visų lizingo paslaugų, kad ji dabar Klaipėdoje, kad turėjo keletą iškeldinimų, kad ji po ligoninės, kad tvirtina paskolą bobulytei ir negali išbėgti, ir pan.; kas paneigia kaltinamosios argumentus, kad nukentėjusieji niekaip negalėjo išsirinkti iš jos siūlomų būstų. Bylos nagrinėjimo metu S. G. teigė, kad 4000 eurų ji perdavė R. R. lifto įrengimui išsirinktame name Pavilnyje. 2019-11-21 kaltinamoji iš tiesų rašo, ar domina Pavilnys, graži vietelė. 2 kotedžai su uždaru kiemu, svečių namais, baldais. Kaina derinama. Jai atsakoma, kad domina. Tada ji papildomai nurodo, kad tai jos draugės namas; E. J. viskas tinka, nurodo, svarbu gauti paskolą. Tačiau pažymėtina, kad po pusės metų, 2020-06-18, ji vėl siunčia E. J. laišką, kuriame siūlo susitikti (susibėgti) kitą savaitę, ji turi super pasiūlymų 50 proc. pigiau, nurodo „startuosim“. Pažymėtina, kad šis laiškas rašytas jau po to, kai S. G. buvo perduoti 4000 eurų. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusieji sako tiesą, jog namo Pavilnyje jie neišsirinko ir dėl lifto statymo nesitarė, nes priešingu atveju visiškai nelogiškas S. G. naujas „super pasiūlymas“, ir dar „50 proc. pigiau“. Kaltinamosios versija apie pinigų perdavimą lifto įrengimui dar labiau abejotina įvertinus tai, kad, pasak liudytojo R. R., jis nežino konkrečios vietos, kur būtent turėjo būti įrengtas liftas („kažkur Pavilnyje“), jis namo neapžiūrėjo, nežino, kas buvo namo pirkėjai, nukentėjusiųjų neatpažįsta, pinigų buhalteriniais dokumentais neapskaitė, pinigus išleido įrankiams arba statybininkų komandos surinkimui, už pinigų gavimą nepasirašė, termino lifto įrengimui nenustatė, pinigų nebeturi. Tokius paaiškinimus susieti su nukentėjusiaisiais J., konkrečiu namu ir realiu darbu, juolab juos vertinti kaip S. G. realų įsipareigojimų vykdymą, pagrindo nėra. Nelabai suprantamas ir tikslas įrenginėti liftą name, kuris galimiems pirkėjams dar nepriklauso – byloje nėra jokių rašytinių sutarčių, netgi preliminarių, patvirtinančių, kad nukentėjusieji perka namą ar kotedžą. Todėl didžiulės sumos investavimas į liftą (pasak R. R., tai kainuotų apie 30 000 eurų) svetimame name negali būti logiškai paaiškinamas. Be to, pačios kaltinamosios parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi: ji nurodė, kad nukentėjusieji neišsirinko nė vieno namo (tame tarpe ir Pavilnyje), po to nurodė, kad jie išsirinko Pavilnyje, tačiau negalėjo apsispręsti – didesnį ar mažesnį, bet tuo pačiu, pasak kaltinamosios, davė pinigus lifto įrengimui (nors namo neišsirinko); paskui jau teigė, kad namą Pavilnyje jie išsirinko, bet sandoris nebuvo baigtas, nes jai (S. G.) per tą laiką atlikta stuburo operacija, apie metus buvo ligoninėje, tada J. sirgo, o J. be vyro nenorėjo priimti galutinio sprendimo; dar nurodė, kad sandorio neužbaigė dėl teismų, nes apeliacinė instancija pakeitė jai bausmę į realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, kad jie negalėjo gauti banko paskolos namui įsigyti, to neneigė ir pati kaltinamoji, taigi teismas neturi pagrindo tikėti, kad jie, negavę paskolos, jau pradėjo daryti esminius svetimo namo pakeitimus. Todėl kaltinamosios versija apie neva nukentėjusiųjų išsirinktą namą Pavilnyje, ketinimą įrengti liftą vertintina kritiškai. Atitinkamai, 4000 eurų panaudojimas neva nukentėjusiųjų interesais nepasitvirtino.

Kaltinamosios paaiškinimai dėl jos pripažįstamos kitos sumos, o būtent 1500 eurų, kuriuos jai prie Akropolio perdavė V. K., taip pat neatlaiko jokios kritikos, nes kaltinamoji nurodė išsyk kelias versijas, kam jie buvo paimti ir kur tie pinigai galų gale pasidėjo. Bylos duomenimis, S. G. pasiūlymu neva kreditingumo padidinimui V. J. buvo fiktyviai įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2018-12-18 buvo sudaryta terminuota (6 mėn.) darbo sutartis Nr. 02, tą pačią dieną „projektų vadovė“ V. J. parašė prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymo (1 t., b. l. 189-195). S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. G. ir jam žadėjo gauti kreditą, jis jai mokėjo pinigus, tačiau kredito negavo. 2018 metais jos prašymu jis įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “ V. J., jam sakė, kad ji pati susimokės mokesčius. Tačiau du mėnesius jokių pinigų (Sodros mokesčiams) nei V. J., nei S. G. jam nedavė, jis pats už du mėnesius sumokėjo Sodros mokesčius, telefonu pasiskambino V., nes norėjo sužinoti, ar ji ketina mokėti tuos mokesčius, o ši atsakė, kad jis bendrautų su S., ir kai kalbėjo su S., ji tik žadėjo, kad sumokės artimiausiu laiku, bet taip ir nemokėjo, todėl po dviejų mėnesių jis atleido V. J. iš darbo. Sodros duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus patvirtina, kad V. J. įmonėje dirbo nepilną mėnesį, nuo 2018-12-19 iki 2019-01-15. Tuo metu kaltinamoji S. G. nurodė kitokias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tik tai, kad pinigus ji atidavė S. (M.). Teisme ji pripažino, kad ši suma susijusi su V. J. įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini) “, skirta tam atvejui, jei išeidama iš darbo V. J. paprašys sumokėti išeitines išmokas. Pripažino ir tai, kad jokių išeitinių išmokų V. J. negavo. Nurodė, kad šiuos pinigus ji perdavė S. M. Taip pat nurodė, kad neperdavė, kad pinigai liko pas ją (paliko sau kaip garantą). Tada patikslino, kad pinigus ji vis tik perdavė S. M., nes jis buvo jai skolingas, o jis iš karto juos jai atgal grąžino. Tų 1500 eurų V. J. ji negrąžino, nes J. ir nedirbo, o mokesčiai už ją buvo sumokėti. Tokie parodymai painūs, visiškai nelogiški ir prieštaringi, todėl teismas jais nesivadovauja, o vertina, kad 1500 eurų kaltinamoji išreikalavo turėdama išankstinį sumanymą juos pasisavinti, ką ir padarė. Čia pažymėtina, kad nors fiktyvus įdarbinimas nelaikytinas teisėtu, tačiau iš kaltinamosios elgesio ir nukentėjusiųjų nuolatinio klaidinimo akivaizdu, kad jie buvo paveikti kaltinamosios tikinimų, kad to reikia galutiniam tikslui – kredito gavimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sandorio šalis dėl galimai neteisėtų veiksmų (sutikimo su fiktyviu įdarbinimu ir pinigų už tai sumokėjimu) neturi būti grąžinta į pradinę padėtį (t. y. grąžinti sumokėti pinigai).

S. G. tvirtino, kad suitartis buvo sudaryta ne dėl tarpininkavimo gaunant kreditą, o dėl tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamą turtą, patys J. jos prašė peržiūrėti jų kreditingumą. Tačiau pažymėtina, jos pačios argumentus paneigia pirmiausia skelbimai skelbiu.lt portale laikotarpiu nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08, kuriuose ji reklamavosi teikianti paslaugas būtent dėl refinansavimo ir tarpininkavimo gaunat paskolas. Nukentėjusieji nurodė, kad būtent pagal šį skelbimą jie susirado S. G. ir susitarė su ja ir dėl būsto suradimo, ir dėl kredito jiems gavimo. Antra, tai kaltinamosios parodymai apie tai, kad buvo mokami pinigai už V. J. įdarbinimą, kurį ji pati organizavo savo pažįstamo, S. M., įmonėje, kad padidėtų V. J. kreditingumas. Jau vien iš šių aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamosios įsipareigojimai apėmė ne tik būsto suradimą, bet ir kredito „organizavimą“. Aplinkybė, kad susitarimai nebuvo formalizuoti, t. y. ne rašytiniai, nešalina kaltinamosios atsakomybės. Kritiškai vertintinas ir argumentas, kad kaltinamoji neįsipareigojo gauti kreditą, o įsipareigojo tik sutvarkyti dokumentus. Nukentėjusiųjų parodymus tiek dėl pažadų gauti kreditą, tiek dėl klaidinimo patvirtina ir garso įrašų turinys. Pavyzdžiui, garso įraše REC004 S. G. sako „aš jau viską suderinau, suderinau viską su žmonėm jau. Tau tik reikia pasirašyt“ (1 t., b. l. 152), arba REC010, kuriame S. G. V. J. sako, kad jie apsispręstų, nes „pats brangiausias šitas kotedžas, čia yra ir pigesnių“, tačiau kai V. J. tikslinasi, kiek šitas kainuoja, S. G. atsako, kad nežino, to jai niekas nepasakys, toliau kalba apie 17 tūkstančių įnašą, kad „vertintojas vietoj 170 padarys 200“ ir pan. (1 t., b. l. 164-165, vertimas b. l. 182-183). Tokios kalbos vertintinos ne tik kaip aiškiai išsakyti ketinimai gauti tinkančiomis sąlygomis paskolą, bet ir kaip akivaizdus klaidinimas, nes į tikslinančius klausimus atsakymas nekonkretus ir nelogiškas. Išklausius garso įrašus kaltinamoji pripažino, kad byloje pateiktuose nukentėjusiųjų darytuose garso įrašuose yra jos balsas, paaiškino, kad ji turi pažįstamų bankuose, unijose, o pinigai – „1000 eurų reikia duoti“, yra visur mokami, pradedant kreditingumo patikrinimu, baigiant paskolos išdavimu. Taigi S. G. pasakojo nukentėjusiesiems, jog reikia pinigų sumokėti jos pažįstamiems asmenims, kurie gali įtakoti kredito būstui suteikimą palankiomis sąlygomis. Ir iš minėto skelbimo turinio, ir iš nukentėjusiųjų lūkesčių, netgi pačios S. G. veiksmų, pavyzdžiui, 2019-02-20 žinutės „Jums jau realiai sutvarkyta paskola. Klientas nori gauti 15 proc. avansa“ (1 t., b. l. 130) matyti, kad sandorio su S. G. rezultatas turėjo būti kredito gavimas būstui įsigyti. Dar daugiau, bankai teikia kreditą tik konkrečiam būstui įsigyti, t. y. prieš gaunant paskolą turi būti surastas būstas, kurį klientas pirks. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pareikštas kaltinimas yra prieštaringas ar kaip kitaip neaiškus. Akivaizdu, kad S. G. pasinaudojo nukentėjusiųjų padėtimi, kad dėl mažų pajamų jie negalėjo gauti bankuose paskolos būstui įsigyti. Netgi vertinant tik sumas, kurias ji pripažįsta gavusi iš nukentėjusiųjų, tai ji nė karto neišrašė pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, net dėl 600 eurų išrašė ne kasos pajamų, o kasos išlaidų orderį; teigė, kad ši suma buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini) “, nors nėra jokių duomenų, kad ši suma buvo apskaityta bendrovėje (juolab, kad išrašytas buvo ne kasos pajamų, o kasos išlaidų orderis), bendrovės vadovas V. K. paneigė, kad įmonė gaudavo pajamų iš S. G. klientų, o minimas kasos išlaidų orderis išrašytas ne jo ranka ir jau po to, kai bendradarbiavimas su S. G. buvo nutrauktas; ir pati S. G. vėliau pakeitė parodymus, nurodydama, kad ji uždirbo iš sandorio su J. 600 eurų. Beje, vėliau ji pateikė vėl kitokią nuomonę, t. y. nurodė mananti, kad 600 eurų ir 1500 eurų grąžinti neprivalanti, nes juos sąžiningai uždirbo. Be to, S. G. teigė, kad bankui buvo pateikti kai kurie dokumentai iš J.: kreditingumo pažymos, neįgalumo, asmens dokumentai, šeimos sudėtis, nekilnojamojo turto objektai. Iš tokių teiginių išeina, kad rašytinio sandorio nebuvimas jai netrukdė vykdyti įsipareigojimus dėl paskolos gavimo. Kita vertus, bylos duomenimis, E. J. ir V. J. vardu AB „Šiaulių banke“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-10-19 paskolų suteikta nebuvo. Duomenų, ar minėti klientai anksčiau nurodytu laikotarpiu kreipėsi į banką, neturi. Taip pat ir UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad E. J., V. J. ir S. G. vardu kredito paraiškų 2018-2020 m. nenustatyta. Pati S. G. atsisakė nurodyti, kokiems bankams teikė dokumentus. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. G., įsipareigojusi nukentėjusiesiems palankiomis sąlygomis gauti kreditą būstui įsigyti, šį įsipareigojimą iš viso bent pradėjo vykdyti.

Taip pat šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šalis sieja tik civiliniai teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Nagrinėjamu atveju išvada, jog prieš nukentėjusiuosius buvo panaudota išankstinė apgaulė, darytina ir dėl to, kad S. G. neišrašė nė vieno tikro dokumento, kurio pagrindu nukentėjusieji galėtų ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, ir dėl to, kad S. G. neatliko nė vieno veiksmo nukentėjusiųjų lūkesčiams patenkinti. Tai, kad ji prisistatė kaip veikianti įmonės vardu, rodė namus, vertintina tik kaip nukentėjusiųjų klaidinimas, sandorio vykdymo imitacija, turint tikslą pirmiausia įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir nulemti jų apsisprendimą, o tada – apgaule įgyti nukentėjusiųjų turtą (pinigus), nesuteikiant jiems tą turtą atitinkančio ekvivalento. Neįtikėtina atrodo ir S. G. versija, kad per dvejus metus asmuo, nuolat aprodydamas klientams vis kitus namus, įdarbindamas, bankuose derindamas paskolos gavimo klausimus, visa tai darytų už 600 eurų. Tuo labiau, kaip pati S. G. atviravo, jog pažįstamiems bankuose ir unijose už palankias sutartis reikėjo mokėti 1000, 3000 ar pan., todėl neįtikėtina, kad tie jos pažįstami, jei tokie yra, per visą tą laiką viską darė nemokamai. Kaip bebūtų, iš minėto garso įrašo galima suprasti, kad ji teigia priešingai, t. y., kol nebus sumokėti pinigai, niekas nieko nedarys (sumokėtus pinigus paskui atgaus su paskola). Vis tik, kadangi realaus rezultato nebuvo, pačios kaltinamosios parodymų prieštaringumas sudaro pagrindą manyti, kad ji gavo iš nukentėjusiųjų visus jų nurodytus pinigus ir jų neperdavė jokiems tretiesiems asmenims, o pasisavino. Kaip minėta, būtent nukentėjusieji ragino S. G. vykdyti pažadus, o ši beveik dvejus metus vis žadėjo, kad jau beveik padaryta arba netgi padaryta, tik ji labai užsiėmusi. Vertinant bendrai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus pažymėtina, kad kiekvienas jų atsiminė ne visas aplinkybes, tam tikrais momentais parodymai skyrėsi, kas gali būti paaiškinama praėjusiu nuo įvykių laiko tarpu, be to natūralu, kad dažnai žmonės nenori kitiems prisipažinti buvę apgauti, tačiau esminių prieštaravimų parodymuose apie kaltinamosios veiksmus nenustatyta, priešingai nei kaltinamosios parodymuose. Nors kaltinamoji dalį gautų sumų pripažino, tačiau to laikyti jos nuoširdumu pagrindo nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad ji pripažino būtent tuos atvejus, kai pinigų perdavimas buvo arba užfiksuotas raštu (kasos išlaidų orderis), arba galėjo būti nufilmuotas ar matytas kitų asmenų, nes pinigai buvo perduoti viešose vietose – prie prekybos centro arba banke. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat į kaltinamosios parodymų apie pinigų panaudojimą nelogiškumą, prieštaringumą, nenuoseklumą, į kitus aptartus įrodymus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoširdūs ir pagrįsti, todėl įrodytas ne tik kaltinamosios pripažįstamos 6100 eurų sumos (600 + 1500 + 4000), bet visos nukentėjusiųjų nurodytos bendros 15 100 eurų sumos perdavimas kaltinamajai jos apgaulės įtakoje. Aplinkybė, kad nukentėjusieji į teisėsaugą kreipėsi tik paveikti kitų asmenų, jų parodymų nedaro neteisingais. Ir kiti byloje apklausti asmenys (V. K., V. K., S. M.) nurodė aplinkybes apie nesėkmingą bendradarbiavimą su S. G., jie nereikalauja savo praradimų atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad jų parodymai yra melagingi. Taigi jokių abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kaltinamosios naudai, ją teisinančios, byloje nenustatyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad S. G. veikė iš anksto suplanuotai, tiesiogine tyčia, t. y. žinojo, kad įsipareigojimų nevykdys, nes tikslingai nesudarė rašytinių pinigų perdavimo-priėmimo sandorių, kasos išlaidų orderį išrašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu, nors bendradarbiavimo santykiai su šia įmone jau buvo nutraukti, vilkino laiką, sugalvodavo vis naujas priežastis dėl nevykdymo, nuolat pabrėždavo savo įtakingumą – užimtumą, pažintis ir pan., nors sandorio vykdyti neketino, periodiškai įtikinėdavo nukentėjusiuosius būtinumu kažkam sumokėti. Taip veikdama suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų E. J. ir V. J. bus padaryta turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl kaltinamosios panaudotos apgaulės kilo ir pasekmės – nukentėjusieji neteko savo turto.

Tačiau vertinant kaltinimą nustatyta, jog kaltinimo dalyje dėl 2000 ir 1500 eurų sumų perdavimo ne visiškai tiksliai nurodytos kai kurios aplinkybės. Tiksliau, pagal kaltinimą, 1500 eurų kaltinamajai perdavė V. J. Tačiau tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš liudytojo V. K., taip pat pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad šiuos pinigus perdavė ne tiesiogiai nukentėjusieji, o per liudytoją V. K. Todėl kaltinimas šioje dalyje patikslintas. Taip pat kaltinime nurodyta, kad V. J. 2000 eurų perdavė kaltinamajai ofise (duomenys neskelbtini); tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie nurodė, jog šiuos pinigus nukentėjusioji perdavė ne S. G., o merginai, kurią V. J. laikė administratore. Kaltinamoji apskritai neigė šią sumą gavusi. Nors teismui patvirtino, kad ofise buvo administratorė, su kuria ji neturėjusi jokių reikalų, taip pat nurodė, kad „daug ką perduodavo, bet jokių pinigų negavo. Ji asmeniškai gaudavo po 300 skambučių per dieną ir nepamena tokio pokalbio, kad J. skambino dėl pinigų perdavimo per biuro administratorę“. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau apie šias aplinkybes nukentėjusieji davė parodymus, kurie užfiksuoti kaltinamajame akte, taip pat apie tai buvo aiškinamasi posėdžio metu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinimo šioje dalyje patikslinimas, jog pinigus 2000 eurų perdavė ne tiesiogiai S. G., o nenustatytam asmeniui, nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, nes šios aplinkybės kaltinamajai buvo žinomos, ji turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, be to, šiuo patikslinimu nesikeičia kaltinimo esmė ir S. G. veiksmų kvalifikavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad įrodyta, jog S. G., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2018-01-04 iki 2020-05-08 paskelbė internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kad tarpininkauja suteikiant paskolas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), su ja dėl nurodomų paslaugų susisiekus nukentėjusiesiems E. J. ir V. J., apgaule įtikino juos, kad turi ryšių UAB „Medicinos bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“ ir galės padėti gauti paskolą nekilnojamam turtui įsigyti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, taip piktnaudžiaudama E. J. ir V. J. pasitikėjimu, 2018-07-13 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu E. J. ir V. J., būdami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 600 eurų už tarpininkavimo paslaugas gaunant paskolą,

po to, tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad atsakingam UAB „Medicinos bankas“ valdybos nariui reikia sumokėti 7000 eurų, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), E. J. jai perdavė,

po to, tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad pastarosios gaunamų pajamų padidinimui reikia įsidarbinti ir pusę metų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “, dėl ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), V. J. perdavė jai per nenustatytą asmenį 2000 eurų, ir 2019 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šalia PC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, per V. K. perdavė 1500 eurų,

po to ji (S. G.), tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, apgaule įtikino E. J. ir V. J., kad norint gauti AB „Šiaulių bankas“ suteiktą paskolą reikalingas paskutinis įnašas, 2020 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Šiaulių bankas“ patalpose, Šeimyniškių g. 1A Vilniuje, E. J. ir V. J., būdami suklaidinti apgaulės, perdavė jai 4000 eurų, tačiau ji (S. G.) pagal minėtą susitarimą jokių veiksmų neatliko, paslaugų E. J. ir V. J. nesuteikė, kredito nekilnojamam turtui įsigyti negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – E. J. ir V. J. priklausančius 15100 eurų.

Kaltinamoji, panaudojusi apgaulę, įgijo svetimą 15 100 eurų vertės turtą, todėl jos padaryta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas S. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nusikaltimą pradėjo būdama du kartus teista ir neatlikusi bausmės, pabaigė – jau būdama tris kartus teista ir neatlikusi jai paskirtos bausmės. Du jos teistumai – už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimus, dokumentų suklastojimus; bendrai trimis nuosprendžiais nuteista už 17 nusikaltimų, padarytą žalą daugybei žmonių ne vienai bendrovei (2 t., b. l. 88-161; 3 t., b. l. 1-80); Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2020-10-07 buvo vykdomi 44 išieškojimai įvairaus dydžio piniginių sumų pagal teismų sprendimus ir kt. (2 t., b. l. 28-40). Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo per 3 metus buvo du kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir šių baudų nesumokėjo (2 t., b. l. 85-85-87). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t., b. l. 82-84). Iki šiol nesiėmė priemonių grąžinti nukentėjusiesiems bent jau tas sumas, kurių gavimą pripažįsta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje S. G. vėl kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį.

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato išimtinai laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, S. G. asmenybę, tai, kad nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas ir veikdama pagal analogišką modelį, be to nusikalstamas veikas daro ne tik neišnykus teistumui, bet ir neatlikusi jai paskirtų bausmių, kas rodo nusikalstamų veikų sistemingumą, tuo pačiu ir kaltinamosios didesnį pavojingumą, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neteisėtai pasisavinto turto vertę, be to šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajai griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis). Teismui per paskutinį posėdį buvo pateikti S. G. charakterizuojantys duomenys, t. y. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022-09-21 nutarimas taikyti S. G. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nors šis nutarimas vėliau buvo panaikintas, iš jo turinio galima spręsti, kad laisvės atlikimo vietoje S. G. charakterizuojama teigiamai. Tačiau teismas pažymi, kad nuteisto asmens elgesio pasikeitimas bausmės atlikimo vietoje yra reikšmingas būtent su bausmės vykdymu susijusiais klausimais, o ne skiriant bausmę už naujus nusikaltimus. Pateikti duomenys apie S. G. sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad ji turi sveikatos problemų, tačiau vėlgi, tame pačiame pranešime nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose jai teikiama medicininė pagalba. Pagal vykdomuosius raštus 2022 m. birželio mėnesį atskaityta 7,65 Eur, liepos – 8,83 Eur, rugpjūčio – 7,65 Eur. Čia pasisakytina, jog galima pritarti, kad esant apribotai laisvei dažniausiai apribotos ir asmens galimybės efektyviai vykdyti piniginius įsipareigojimus, tačiau, kita vertus, būdama laisvėje kaltinamoji apskritai neatlygino žalos. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog pateikti dokumentai reikšmingai įtakoja bausmės rūšį, dydį ar pagrindžia kaltinamosios mažesnį pavojingumą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jai buvo paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant (vėliau subendrinus bausmes paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), tačiau tai kaltinamosios nesulaikė nuo naujo nusikaltimo darymo. Be to, nors šioje byloje nukentėjo tik du asmenys, vienos šeimos nariai, tačiau vienas iš nukentėjusiųjų yra neįgalus, neteisėtai pasisavinto turto vertė pakankamai didelė. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti kaltinamosios veiksmų ciniškumą. Todėl paskyrus mažesnę ar tokią pačią laisvės atėmimo bausmę, kaltinamoji galėtų pasijusti nebaudžiama. Todėl jai skirtina artima bausmės vidurkiui bausmė. 

Kadangi nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo dieną S. G. neatliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-04 nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020-06-19 nuosprendžiu, yra 2 metai 5 mėnesiai 17 dienų. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, pasikartojantį nusikalstamų veikų modelį, tai, kad nagrinėjamoje byloje skiriama bausmė didesnė, prie jos pridėtina neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dalis, artima jos ½ daliai, t. y. 1 metai 3 mėnesiai. Baudos bausmė nekeičiama ir pridedama visa.

S. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinai sulaikyta ar suimta ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo. Šiuo metu kaltinamoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti jai kardomąją priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį 15 100 eurų sumai, kuriame nurodė, kad S. G., piktnaudžiaudama abiejų nukentėjusiųjų pasitikėjimu, apgaule bendrai įgijo jiems priklausantį turtą – 15 100 eurų, taip padarydama jiems turtinę žalą. Prašė civiliniu ieškovu pripažinti E. J. (1 t., b. l. 39). Teisiamajame posėdyje E. J. civilinį ieškinį palaikė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamosios neteisėtas veikimas panaudojant prieš nukentėjusiuosius apgaulę sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu jau yra aptarti kaltinamosios veiksmai, jos kaltė, priežastinis ryšys su padarinių – žalos kilimu, savo argumentų nekartoja, iš esmės civilinį ieškinį laiko pagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir neatlyginta, kaltinamoji privalo šią žalą atlyginti. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš S. G. civiliniam ieškovui E. J. priteistina 15 100 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- USB laikmena, kurią tvarka pateikė nukentėjusysis E. J., pagal pakvitavimą perduota saugojimui nukentėjusiajam E. J. (1 t., b. l. 141, 189), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nukentėjusiajam;

- kompaktinė plokštelė su pokalbių garso įrašais, supakuota į voką, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su 2019-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę bausmę S. G. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 40 MGL (1506,40 euro) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. J. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. G. E. J. 15 100 (penkiolika tūkstančių vieną šimtą) eurų turtinei žalai atlyginti.

USB laikmeną, saugomą nukentėjusiojo E. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti E. J.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Ilona Mateikienė