Baudžiamoji byla Nr. 1-2800-1015/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22671-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,

kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ liejiku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

E. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 10 d., apie 22.39 val., Vilniuje, Didlaukio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 2,38 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną po darbo šventė bendradarbio gimtadienį, išgėrė apie 300-350 g degtinės. Tuo metu jam paskambino kaimynas bei pranešė, kad yra išlaužtos jo buto durys. Jis, skubėdamas ir būdamas streso būsenoje, užsimetė striukę, sėdo į savo automobilį, nors buvo išgėręs, ir nuvažiavo namo. Tuo metu žmonos namuose nebuvo, ji buvo išvažiavusi. Jis negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, nes anksčiau niekuomet nesėsdavo už vairo, būdamas neblaivus. Jo buto durys tą dieną iš tikrųjų buvo išlaužtos, tačiau pareiškimo policijai nerašė, nes tai padarė jo sūnus, kuris nedirba bei vartoja svaigalus. Teigė, jog teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1986 metų ir anksčiau tokio įvykio nėra buvę. Automobilis AUDI buvo pirktas 2007 metais žmonos ir dukters lėšomis. Šis automobilis yra registruotas jo vardu ir dažniausiai šiuo automobiliu jis naudojasi pats, žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Duktė turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo automobiliu važinėja labai retai. Šiuo metu jis dirba ir gauna 450-500 eurų dydžio atlyginimą per mėnesį, problemų su alkoholiu neturi. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą žmonai. Prižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti T. M. paaiškino, kad yra E. M. žmona, santuokoje jie gyvena jau 38 metus. Nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo Baltarusijoje, nes mirė jos mama, reikėjo tvarkyti reikalus, ir apie tai, kad jos vyras buvo sulaikytas policijos, vairuojantis automobilį neblaivus, sužinojo iš jo skambučio. Jeigu ji tuo metu būtų namuose, tai toks įvykis tikrai nebūtų įvykęs. Šiuo metu ji jau nedirba, nes yra pensininkė, anksčiau nebuvo teista bei bausta administracine tvarka. Ji turi aukštąjį išsilavinimą ir jos darbo stažas yra nuo 1974 metų iki 2000 metų. T. M. prašo atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją laiduotoja, nes ji galinti daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes jis jos klauso. Vyras yra ramaus charakterio, padeda materialiai išlaikyti šeimą, labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Po šio įvykio vyras nevartoja alkoholio, jam pablogėjo sveikata.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 10 dieną, po darbo, maždaug po 18.00 val., tiksliai laiko nurodyti negali, nes nepamena, užėjo į svečius pas vieną darbuotoją vardu I., kurio pavardės ir tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino. Būdamas pas jį svečiuose išgėrė apie 300 gramų degtinės. Būnant svečiuose jam paskambino kažkoks vyriškis, galimai kaimynas ir telefonu pranešė, kad yra išlaužtos jo buto durys. Streso būsenoje jis išėjo iš bendradarbio buto, įsėdo į jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia minėto namo ir, būdamas neblaivus, važiavo link savo namų. Apie 22.30 val. važiuojant Didlaukio g., ties namu Nr. 82, Vilniuje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Jis pripūtė daugiau nei 2 promiles ir iš karto prisipažino pareigūnams, kad yra neblaivus. Pareigūnai jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo pridavimui. Jis dirbantis žmogus, teistumų neturi, slapstytis nesiruošia. Gyvenime neblaivus niekada nevairavo, tai buvo pirmas kartas. Nori pranešti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. Prisipažįsta esantis kaltas dėl įvykio, nuoširdžiai gailisi (b.l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. 2017 m. gegužės 10 d. dirbo ekipaže V1840 kartu su vyriausiuoju patruliu A. G.. Apie 22.34 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Didlaukio gatve važiuoja automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pasiviję minėtą automobilį matė vairavimo faktą, sustabdė automobilį. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus asmenį alkotesteriu Alkotest 6810, sertifikato numeris 0510308, nustatytas 2,21 promilės girtumas. Automobilis, nepažeidžiant KET, paliktas šalikelėje, užrakintas, automobilyje butelių ar kitokių daiktinių gėrimo įrodymų nebuvo. Automobilio vairuotojas, kaip paaiškėjo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų skyrių, kur paimtas kraujas ir perduotas Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus policijos pareigūnams (b.l. 17).

Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, 2017 m. gegužės 10 d., 22.31 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad pranešėjas važiuoja paskui tamsiai žalios spalvos automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, pavojingai manevruoja, važiuoja priešpriešine eismo juosta (b.l. 4);

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad žalios spalvos automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. M. (b.l. 6);

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio AUDI 80 (1993 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 740 eurų (b.l. 7, 8);

Iš alkoholio kiekio matuoklio  Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0750 rodmenų matyti, kad E. M. 2017 m. gegužės 10 d., 22.39 val., buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 19, 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4614/2017(01) konstatuota, jog E. M. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 10 d., 23.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b.l. 25).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad E. M. 2017 m. gegužės 10 d., apie 22.39 val., Vilniuje, Didlaukio g. 82, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 2,38 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno D. P. parodymai, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gegužės 12 d. specialisto išvada Nr. T-A 4614/2017(01), kurioje konstatuota, kad E. M. kraujyje, paimtame tą dieną, 23.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad E. M. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,38 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl E. M. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 41), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2014 m. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 48), Sodros duomenimis nuo 2009 metų dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 43), darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 52).

Teismui pateiktas T. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti E. M. jos, t. y. T. M. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad kaltinamasis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nebuvo padaryta. Taip pat T. M. nurodo, kad ji su E. M. santuokoje gyvena jau 38 metus, ką patvirtina byloje esantis santuokos liudijimas (b.l.50), vyras jos klauso, yra ramaus būdo, labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo. Ji pati turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, nes yra pensininkė (b.l. 51), anksčiau nebuvo teista ir bausta administracine tvarka (b.l. 48, 49), todėl, jos manymu, ji turi realią galimybę daryti E. M. teigiamą įtaką bei tvirtai mano, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

1. asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4. yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę E. M. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.

Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju E. M. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, per visą laikotarpį, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones, t.y. nuo 1986 metų jis tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą), nuobauda nebegalioja, bauda buvo sumokėta, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog E. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie T. M., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui E. M.– tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl ilgametės santuokos su kaltinamuoju, santykių su juo bei savo bei sutuoktinio asmenybių.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti E. M. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o T. M. gali būti paskirta E. M. laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo E. M. bei jo laiduotoja skirtinos T. M. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė E. M.. Taigi E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

E. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,38 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

E. M. 2017 m. gegužės 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas (b. l. 36-38). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai paėmus vairuotojo pažymėjimą iš kaltinamojo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, be to, duomenų, kad jis būtų naudojęsis nurodyta teise po to, kai minėtas dokumentas buvo paimtas, byloje nėra, sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 11 d. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį byloje Nr. 1A-563-843/2017).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. M. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso kaltinamajam (b. l. 6). Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 7, 8) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad E. M. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Kadangi E. M. priklausantis automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l. 9-14) paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo. 

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. M. (E. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. gegužės 11 d.

Paskirti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. M. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.

Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą– automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti E. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti T. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Ingrida Mikužytė