Civilinė byla Nr. e2-2382-1101/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32911-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,
atsakovo D. G. atstovui advokatui Valdui Kairiui,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovėms Ievai Galiauskienei ir Kornelijai Zamalytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir D. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovai A. P., S. S. ir Y. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo A. P. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo S. S. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo Y. O. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 5 d. automobilis, vairuojamas atsakovo D. G., buvo pastebėtas Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19-ame kilometre. Policijos pareigūnai, pastebėję galimai pagrobtą automobilį, siekė sustabdyti automobilio vairuotoją. Automobiliui nestojant, prasidėjo automobilio gaudynės. Policijos pareigūnai, neatsižvelgdami į tai, kad gaudynės vyko intensyvaus eismo kelyje ir kad priešpriešine eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė automobilio padangą. Dėl to atsakovo D. G. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu ieškovų automobiliu Nissan Primera. Automobiliui BMV įsirėžus į automobilį, kuriuo važiavo ieškovai, buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata, jie buvo išvežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje jiems buvo teikiamos medicininės paslaugos.
3. Dėl atsakovo D. G. neatsargaus ir neatsakingo vairavimo, policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, taip pat dėl policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir dėl to sukeltų pasekmių, t. y. automobilio sumėtymo ir įsirėžimo į ieškovų automobilį buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašo žalą priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, kaip atsakingos už pareigūnų atliekamus veiksmus. Atsakovams kyla griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė už neteisėtų veiksmų ir tuo sukeltų padarinių – ieškovų sunkiai sutrikdytos sveikatos ir atsakovų pareiga atlyginti neturtinę žalą.
4. Ieškovų teigimu, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė, pirma, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, pažeidimu, antra, įstatymais policijos pareigūnams keliamų reikalavimų pažeidimu, taigi Lietuvos valstybei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
5. Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą panaudojo tuomet, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės. Kaip savo srities profesionalai, policijos pareigūnai turėjo suvokti, įvertinti, kad šovus ir pataikius į automobilio padangą, automobilis taps nevaldomas ir dėl to gali nuskrieti į bet kurią pusę – įskaitant ir priešpriešinę eismo juostą. Todėl policijos pareigūnai, panaudoję šaunamąjį ginklą ne tuomet, kai priešpriešais nebuvo transporto priemonių, o tuomet, kai važiavo tiek lengvoji mašina, tiek krovininis automobilis su priekaba, neatsižvelgę, kad šaunamasis ginklas yra naudojamas intensyvaus eismo kelyje, turėjo suvokti, kad gali įvykti tragiškas eismo įvykis. 2019 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, kuriuo automobilio vairuotojas D. G. (atsakovas šioje byloje) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje byloje buvo pateikta Lietuvos ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad automobilio BMV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio ratlankio ir padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su ieškovų vairuojamu automobiliu, ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio BMV vairuotojas, važiuodamas 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Papildomai nagrinėjant baudžiamąją bylą specialistas Vytautas Šakėnas nurodė, kad tikėtina, automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą. Tokios pačios išvados padarytos ir 2019 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnai, elgdamiesi neapdairiai ir nerūpestingai, panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė itin greitai važiavusio automobilio padangą, supratę ar turėję suprasti, kad automobilį BMV, peršovus padangą, gali sumėtyti, vis tiek apsirinko naudoti šaunamąjį ginklą intensyvaus eismo kelyje, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės.
6. Antra, policijos pareigūnai pažeidė įstatymais jiems keliamus reikalavimus. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos apibrėžtos Policijos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina. Tačiau nagrinėjimu atveju, šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priemonių. Šiuo atveju buvo organizuojama, kaip įtariama, vogto automobilio paieška ir sulaikymas, kuriam vadovavo ir policijos patrulių veiksmų koordinavo Panevėžio AVPK OVS budėtojas. Galimai vogtas automobilis pastebėtas 10.11 val., jį pradėjo persekioti policijos ekipažas šaukiniu 1910, kuris apie automobilio BMV veiksmus ir judėjimo kryptį nuolat informuodavo budėtoją. Budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimą prie persekiojamo automobilio sulaikymo. Nors į sulaikymo operaciją buvo pajungtos gausios kelių rajono policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamas eismo užtvėrimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimą vykdęs policijos pareigūnas šaukiniu 1910 nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir pradėjo šaudyti į greitai važiuojančio persekiojamojo automobilio galinį kairį ratą. Akivaizdu, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių, tokių kaip dirbtinių spūsčių sudarymas ar ,,ežio“ panaudojimas. Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą pradėjo naudoti nuo persekiojimo pradžios praėjus 5 min., kai jau buvo aišku, kad į sulaikymo operaciją pasijungė daug pareigūnų ir persekiojamo automobilio sulaikymas, tikėtina, pavyks be šaunamojo ginklo panaudojimo ir pavojingų padarinių kilimo. Šaunamojo ginklo panaudojimas tokioje situacijoje yra visiškai neproporcingas, nebuvo tinkamai įvertinta, kad net ir panaudojus šaunamąjį ginklą, t. y. šovus įspėjamuosius šūvius į orą, automobilis nestojo, važiavo toliau dideliu greičiu, ir policijos pareigūnai turėjo suprasti, kad toliau tęsiant šaunamojo ginklo panaudojimą ir peršovus greitai važiuojančio automobilio padangas, automobilis gali tapti nevaldomas ir būtent tuomet sukelti neišvengiamą pavojų kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo kelyje, kas šiuo atveju ir atsitiko. Policijos pareigūnas šaudė iš sąlyginai didelio 10 metrų atstumo į greitai judantį ir manevruojantį objektą. Policijos pareigūno pasirinktas sprendimas naudoti šaunamąjį ginklą nebuvo saugus. Šioje situacijoje, remiantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, pareigos neatidėliotinai sulaikyti automobilio vairuotoją – atsakovą D. G. – nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad dėl norimo įvykdyti sulaikymo pašalinių asmėnų gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus. Policijos pareigūnai persekiojo ir siekė sulaikyti vogtą automobilį vairavusį asmenį, t. y. įtarimą turtinio, o ne smurtinio nusikaltimo padarymu. Šiuo atveju tikslą sulaikyti vogto automobilio vairuotoją bet kokia kaina policijos pareigūnai iškėlė aukščiau niekuo dėtų įvykio dalyvių saugumo, elgėsi skubotai, rizikingai ir neapgalvotai.
7. Atsakovui D.G. kyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą CK 6.270 straipsnio pagrindu. Atsakovas, vairuodamas pagrobtą transporto priemonę, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas ir viršijo leistiną greitį, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių, toliau važiavo dideliu greičiu siekdamas išvengti sulaikymo, dėl ko peršovus padangą, nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis sąlygojęs trijų žmonių – ieškovų – sunkius kūno sužalojimus.
8. Tarp minėtų atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus faktinis priežastinis ryšys, kadangi ieškovų sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta, jeigu atsakovas D. G. nebūtų vairavęs pagrobto automobilio bei nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimams, o policijos pareigūnai nebūtų peršovę BMW automobilio padangos netinkamu metu, t. y. neįsitikinę, kad nesukels didesnės rizikos ar neigiamų pasekmių. Atsakovų atžvilgiu turi būti pripažintas objektyvus bendrininkavimas – atsakovai nebuvo susitarę sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš atsakovų iš esmės prisidėjo prie žalos ieškovams atsiradimo, dėl to jie žala privalo atlyginti solidariai. Tiek be policijos pareigūnų, tiek be atsakovo D. G. neteisėtų veiksmų žala ieškovams nebūtų atsiradusi apskritai.
9. Ieškovai patyrė daugybinius, sunkius sužalojimus, kurie kėlė pavojų jų gyvybei, ieškovai ilgą laiką gulėjo ligoninėje. Jų patirti sunkūs sužalojimai turės įtakos ir ieškovų ateičiai, patirti sužalojimai ir jų pasekmės yra jaučiamos iki šiol, yra jaučiamas fizinis skausmas, taip pat dvasinis skausmas, baimė dėl patirtos avarijos. Ieškovai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie nemoka lietuvių kalbos, tad jų situacija – buvimas ilgą laiką hospitalizuotiems svetimoje valstybėje, svetimoje aplinkoje, be savo artimųjų – tai pat priėjo papildomo streso ir nesaugumo jausmą.
10. Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, apgailestauja dėl ieškovams sukelto skausmo ir patirtų išgyvenimo. Atsakovas nurodo sutinkantis su ieškovų teiginiu, kad eismo įvykis įvyko ir ieškovai patyrė sužalojimus ne dėl jo vieno kaltės. Eismo įvykis įvyko dėl neatsakingo Panevėžio AVPK patrulio šaudymo į atsakovo vairuojamą automobilį. Nors į sulaikymo operaciją buvo pajungtos gausios kelių rajonų policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamos eismo užtvėrimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimą vykdęs ekipažo patrulis Aurimas Laužikas savavališkai nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir pradėjo šaudyti į atsakovo vairuojamą automobilį. Atsakovo važiavimo kryptimi stovėjo Panevėžio AVPK Kelių policijos patrulių ekipažas šaukiniu ,,P 1879“, kuris buvo pasiruošęs blokuoti kelią ir sustabdyti atsakovo automobilį. Šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių. Tarp Panevėžio AVPK patrulio veiksmų (šaudymo) ir atsiradusių pasekmių (eismo įvykio) yra priežastinis ryšys. Patrulis prašė budėtojo leidimo naudoti šaunamąjį ginklą, budėtojas tokio leidimo nedavė, bet patrulis Aurimas Laužikas savavališkai pradėjo nedelsiant ar bet kokiomis priemonėmis sustabdyti atsakovo automobilį. Patrulis ne tik nevykdė bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, tačiau ir pažeidė Policijos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. Jei ne patrulio veiksmai, atsakovui pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuojant didesniu nei leidžiama greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir ieškovai nebūtų nukentėję. Atsakovas prieš eismo įvykį, kitoje kelio dalyje važiavo viršydamas leistiną greitį ir lenkdamas transporto priemones, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė. Ieškovams buvo padaryta neturtinė žala, ji iš dalies buvo padaryta dėl neatsargių atsakovo D. G. veiksmų, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Ieškovai po Lietuvoje suteikto gydymo išvyko iš Lietuvos ir į bylą nėra pateikę jokių įrodymų apie tolimesnį gydymą ir savo sveikatos būklę, todėl atsakovas mano, kad ieškinyje nurodyti motyvai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis beveik prilygsta maksimaliam Lietuvos teismų priteisiamam dydžiui, šioje byloje yra nukentėję trys asmenys, todėl bendra suma laikytina per didelė. Nukentėjusieji yra Ukrainos gyventojai, Ukrainoje pragyvenimo lygis yra žemesnis, todėl teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Atsakovas yra jauno amžiaus, santaupų nėra spėjęs sukaupti, turto nėra sukaupęs, jo vidutinis darbo užmokestis yra 395,36 Eur per mėnesį, pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atsakovas turi sumokėti 5 000 Eur įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl neturi galimybės ieškovams atlyginti žymios neturtinės žalos dalies.
11. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad ieškovų patirta žala tiesiogiai susijusi su pareigūnų veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą. Nuteistasis D. G. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-487/2019 nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai, peršaunant persekiojamo automobilio ratą, tapo tik technine priežastimi dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą. Tačiau šaunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi. Priešingai, nustatyta, kad galimybę išvengti susidūrimo atsakovas D. G. galėjo pasinaudoti, jei būtų automobilį vairavęs leistinu greičiu. Policijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamojoje situacijoje negali būti vertinami kaip neteisėtas pažeidėjų elgesys, policijos pareigūnai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimas pats savaime netampa neteisėtu veiksmu. Teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, gali būti prilyginami atsakovo D. G. veiksmams, prieštarautų proporcingumo principui. Ieškovai gyvena Ukrainos Respublikoje ir nors neturtinės žalos atlyginimas tiesiogiai nėra siejamas su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, kuris Ukrainos Respublikoje yra beveik du kartus mažesnis, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, kad tokio pat dydžio satisfakciją ieškovai patirtų ir gerokai sumažinus priteistinos žalos dydį.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad papildomų įrodymų apie ieškovų sveikatos būklę neteiks, ieškovams padaryta žala sveikatai turės įtakos visam jų gyvenimui. Ieškovai prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę, tai yra objektyvusis bendrininkavimas, atsakomybės dalį nustatyti būtų pernelyg sudėtinga.
13. Teismo posėdžio metu atsakovo D. G. atstovas nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, nes teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas padarė nusikaltimą, dėl kurio sužaloti ieškovai, todėl atsakovui kyla atsakomybė, ieškovai turi teisę reikalauti neturtinės žalos. Tačiau žala buvo padaryta ne tik atsakovo D. G., bet ir policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad policijos patrulis Aurimas Laužikas panaudojo perteklinę jėgą – panaudojo šaunamąjį ginklą intensyviame kelyje, nesant realaus pavojaus policijos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei. Buvo organizuojama atsakovo D. G. sulaikymo operacija, patrulis Aurimas Laužikas, negavęs leidimo iš budėtojo panaudoti šaunamąjį ginklą, jį panaudojo. Šiuo atveju buvo pasirinktas pats netinkamiausias metodas vairuotojo sulaikymui. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama tik dėl D. G. kaltės, policijos pareigūnų veiksmai nebuvo vertinama. Apie ieškovų sveikatos sužalojimą yra pateikti tik 2018 m. duomenys, todėl teismas turėtų laikyti deklaratyviais ieškovų teiginius, kad jų sužalojimai turės visam gyvenimui. Pažymėjo, kad atsakovo D. G. finansinė padėtis yra sunki, yra dirbantis, tačiau darbo užmokestis sudaro 395 Eur, be to, iš jo priteista 5 000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą, atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų nustatyti protingą neturtinės žalos dydį, kurį atsakovas galėtų per protingą laikotarpį sumokėti. Atsakovo atstovo teigimu, teismas turėtų nustatyti procentinį neturtinį žalos dydį kiekvieno iš atsakovo atžvilgiu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama į Ukrainos ekonominę situaciją.
14. Teismo posėdžio metu Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovės nurodė, kad su ieškiniu atsakovės Lietuvos valstybės atžvilgiu visiškai nesutinka ir prašė jį atmesti. Ieškovas neįrodė visų trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Policijos pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai gresia pavojus pačių policijos pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Akivaizdu, kad D. G., važiuodamas labai dideliu greičiu tokį pavojų kėlė, todėl pareigūnai, įvertinę situaciją, turėjo teisę panaudoti šaunamąjį ginklą. Patruliui nėra būtinas budėtojo leidimas panaudoto šaunamąjį ginklą; tokį sprendimą priima pats patrulis, įvertinęs situaciją. Nors žala ir buvo patirta, šiuo metu nėra duomenų, kokie liekamieji reiškiniai yra likę. Nesutinka, kad būtent policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimas lėmė tai, kad įvyko eismo įvykis. Jei D. G. būtų važiavęs leistinu greičiu, toks eismo įvykis nebūtų įvykęs, net po policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės
15. Šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 10 val. Panevėžio raj., Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. G. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu, kuriuo važiavo ieškovai. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovų sveikata (2018 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados; el. b. l. 18-26). Eismo įvykis įvyko policijos pareigūnams persekiojant galimai pavogtą automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą atsakovo D. G.; pastarajam nevykdant policijos pareigūnų nurodymo sustoti, buvo panaudotas šaunamasis ginklas (panaudojo policijos patrulis Aurimas Laužikas), buvo peršauta atsakovo D. G. vairuojamo automobilio padanga.
16. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atidedant 3 metams; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
17. Šioje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami atlyginti kiekvienam ieškovui po 30 000 Eur neturtinės žalos solidariai iš atsakovų D. G., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 straipsnis), ir Lietuvos valstybės, kadangi, ieškovų teigimu, policijos pareigūnai, panaudodami šaunamąjį ginklą pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir įstatymo jiems keliamus reikalavimus (CK 6.271 straipsnis).
18. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
19. Specialiosios CK 6.270 straipsnio normos reglamentuoja didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju ieškovų sveikata buvo sunkiai sutrukdyta atsakovui D. G. nesuvaldžius automobilio ir išvažiavus į priešingą eismo juostą, kuria tuo metu važiavo ieškovai. Byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo sukeltas eismo įvykis, ir dėl kurio ieškovams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, faktinis valdytojas CK 6.270 straipsnio prasme buvo atsakovas D. G.. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas D. G., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje. Šioje byloje atsakovas D. G. neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, savo atsakomybę atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą pripažino. Taigi atsakovo D. G. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Iš dalies pripažindamas ieškinį, atsakovas D. G. teigia, kad eismo įvykis įvyko ir dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, taip pat nesutinka su ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu.
20. Nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, teismai privalo nustatyti visus veiksmus (neveikimą) asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Civilinė byla Nr. 3K-3-605/2013). Taigi nagrinėjamos bylos kontekste būtina tirti ir nustatyti policijos pareigūnų pareigas bei veiksmų turinį, įvertinti jų atitiktį teisėtumo reikalavimams.
21. Kaip minėta, eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata įvyko policijos pareigūnams peršovus atsakovo D. G. vairuojamo automobilio galinę kairiąją padangą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, nurodyta, jog automobilio BMV 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo ieškovai), ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio BMV vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Teismo vertinimu, ši specialisto išvada yra pakankama spręsti apie priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkia sužalota ieškovų sveikata (CK 6.247 straipsnis; CPK 185 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenys patvirtina, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų panaudojant šaunamąjį ginklą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį, kuris buvo nutrauktas, konstatavus, kad Aurimas Laužikas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje. Tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad negali kilti valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Kaip ir nurodo ieškovai, neteisėtas veiksmas, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitinka baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji rūpestingumo pareiga.
24. Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai (Policijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, be kita ko, sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (Policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punktas); sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei (Policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014, suformulavo esminius kriterijus sprendžiant dėl žalos padarymo, policijos pareigūnui panaudojant šaunamąjį ginklą stabdant transporto priemonę, teisėtumo. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad turi būti įvertinta: 1) asmens ir jo elgesio, dėl kurio stabdoma transporto priemonė, pavojingumas; 2) alternatyvių priemonių, kurios gali būti panaudojamos vietoje šaunamojo ginklo, buvimas, veiksmingumas, panaudojimo galimybės ir pan.; 3) panaudotos prievartos rūšis ir laipsnis (pavojingumas); 4) galimybės pasirengti asmens sulaikymui ir tokių galimybių panaudojimas, siekiant sumažinti būtinybę naudoti ginklą ar žalą dėl jo panaudojimo.
26. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val. Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas iš Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos viršininko gavęs pranešimą, kad iš Latvijos Respublikos į Lietuvos teritoriją per Saločių miestelį įvažiuoja galimai vogtas automobilis BMV 730, nurodė Pasvalio rajono policijos ekipažui vykti link Saločių miestelio informacijos patikrinimui; po to prisijungė Biržų ekipažas, taip pat buvo nurodyta Panevėžio policijos ekipažui, kurio šaukinys 1910, vykti link Pasvalio; ekipažas 1910 pastebėjo galimai pavogtą automobilį, informavo budėtoją, kad automobilis nestoja. Šaunamąjį ginklą, siekdamas sulaikyti atsakovą D. G., vairuojantį galimai vogtą automobilį BMV, panaudojo policijos ekipažas, kurio šaukinys 1910, vairuojamas policijos pareigūno Žilvino Grakausko; šovė policijos pareigūnas Aurimas Laužikas. Iš baudžiamojoje byloje esančios radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad ekipažui, kurio šaukinys 1910, pastebėjus galimai vogtą automobilį, Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimą prie persekiojimo; buvo tariamasi daryti kamščius ant kelio siekiant sustabdyti vairuotoją, statyti ežius (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 57-61). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos ekipažo, kurio šaukinys 1879, pareigūnai Linas Prakapas ir Eimantas Venclova, kurie važiavo priešais atvažiuojantį BMV, paaiškino, kad konkrečiai eismo įvykio nematė, buvo gautas pranešimas, kad važiuoja galimai vogtas automobilis, važiavo iš priešingos pusės nei persekiojamas automobilis, važiavo pas kolegas teikti pagalbą sulaikant automobilį, t. y. sudaryti kamštį arba pakloti ežį (kurį turėjo) (2020 m. rugsėjo 23 d. posėdžio garso įrašas). Į eismo įvykio vietą pirmiau atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, važiavęs iš priešingos pusės (kurio šaukinys 1905), o ne policijos pareigūnų ekipažas, panaudojęs šaunamąjį ginklą; apie tai, kad prie persekiojimo yra prisijungę kiti policijos patruliai, šaunamąjį ginklą nusprendusiam panaudoti pareigūnui buvo žinoma. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, policijos pareigūnas Aurimas Laužikas iššovė apie 14 šovinių, šaudė automobiliui BMV važiuojant dideliu greičiu. Kaip nurodė liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas Aurimas Laužikas, kelio danga įvykio dieną buvo šlapia, drėgna, buvo apsiniaukę (2018 m. lapkričio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolas; baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 87).
27. Policijos pareigūnai, kuriems keliami didesni rūpestingumo, apdairumo, atidumo reikalavimai, turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti situaciją ir imtis visų įmanomų priemonių teisės aktuose įtvirtintiems uždaviniams pasiekti. Šiuo atveju policijos pareigūno Aurimo Laužiko sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai sulaikyti asmenį, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, teismo vertinimu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (ir šiuo atveju kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Policijos pareigūnai, kuriems keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, turi pareigą prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes pasirinkus taikyti atitinkamą prievartos priemonę.
28. Kaip minėta, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą; taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.
29. Įvertinęs šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 medžiagą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą sulaikant D. G. neatitiko didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų (CK 6.246 straipsnis). Šiame sprendime konstatuota egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (šio sprendimo 21 punktas; CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, priešingai nei įrodinėja atsakovė, Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą (CK 6.271 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovo D. G. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, nešalina valstybės civilinės atsakomybės.
30. Nustačius, kad yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, būtina spręsti, ar atsakovai Lietuvos valstybė ir D. G. turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, ar jų prievolė yra dalinė. Ieškovai prašo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę. Teismas sprendžia, kad šis prašymas yra nepagrįstas. Pagal bendrąją taisyklę esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007;2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
31. Nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Atsakovas ir pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai, todėl pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Nustatant šių atsakovų atsakomybės dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta, tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. G. nusikaltimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas Lietuvos valstybė turėtų būti atsakinga už 25 procentus atsiradusios žalos, o 75 procentus šios žalos privalo atlyginti atsakovas D. G..
Dėl neturtinės žalos dydžio
32. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
33. Ieškovai, įrodinėdami sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą pateikė 2018 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadas, kuriose visiems trims ieškovams konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.
34. Baudžiamojoje byloje esančioje ieškovo S. S. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – blužnies plyšimas, dešinės blauzdos kaulų lūžis, kryžkaulio lūžis, kairės pusės dubens lūžimas, dešinės pusės IV šonkaulio lūžimas; blužnis pašalinta; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 115-118). Ieškovo Y. O. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – galvos smegenų kontuzija, subdurinė subarachanoidinė hemoragija, kairės pusės III-X šonkaulių lūžiai, kraujo įsiliejimas į kairės pleuros ertmę, plaučių kontuzija, kryžkaulio lūžis, dešinio šonkaulio išnirimas su gūžduobės užpakalinio krašto lūžimu, dalinis kepenų plyšimas, posthemoraginė anemija, pacientas buvo dirbtinėje komoje; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 126-130). Ieškovo A. P. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – kairės pusės I-X šonkaulių lūžiai, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairio raktikaulio lūžis petinio galo srityje, kraujo įsiliejimas į kairės pleuros ertmę, kairio inksto plyšimas, galvos smegenų kontuzija su subarachnoidine hemoragija, plaučių kontuzija, pacientui buvo taikytas dirbtinė plaučių ventiliacija; prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 137-141). 2019 m. balandžio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju pripažintas S. S. paaiškino, kad kitų su juo važiavusių asmenų (ieškovų Y. O. ir A. P.) sveikata yra žymiai prastesnė nei jo, visiems taikoma reabilitacija, ieškovas S. S. planuoja po reabilitacijos vykdyti tarnybą (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 18-21).
35. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).
36. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Vertinant atlygintinos žalos dydį bendrai atsižvelgtina į priteistinus žalos atlyginimo dydžius eismo įvykių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, 33 punktas). Teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur. Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).
37. Šiuo atveju ieškovams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai neabejotinai paliko ieškovams fizines ir psichologines neigiamas pasekmes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovų netektą darbingumą, pirmiau nurodytose epikrizėse nurodyta, kad ieškovų prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į ją reikia atsižvelgti. Šiuo atveju atsakovo D. G. finansinė padėtis yra sudėtinga, jis yra jauno amžiaus, yra dirbantis, tačiau darbo užmokestis sudaro tik 395,36 Eur, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad kiekvienam ieškovui turi būti kompensuota po 8 000 Eur neturtinės žalos; atitinkamai iš atsakovo D. G. – kiekvienam ieškovui po 6 000 Eur, iš atsakovės Lietuvos valstybės – kiekvienam ieškovui po 2 000 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies – kiekvienam ieškovui iš atsakovo D. G. priteistina po 6 000 Eur neturtinės žalos, iš atsakovės – Lietuvos valstybės – kiekvienam ieškovui po 2 000 Eur neturtinės žalos.
41. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš dalies tenkinus ieškinį ir esant ieškovų prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas – ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui S. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Y. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui A. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui S. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Y. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė