Civilinė byla Nr. e2A-2576-936/2025

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-02241-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;  2.6.10.2.3; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.2.4.4; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 14 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio agrochemija“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Bernotų ūkis“ dėl netesybų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pasvalio agrochemija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽUB) „Bernotų ūkis“ 57 656,62 Eur baudą, 363,36 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove sudarė rapsų pirkimo – pardavimo sutartis 2024 m. sausio 31 d. Nr. PAK-240131-1 ir 2024 m. balandžio 26 d. Nr. PA-240426-1 (toliau – Sutartys), kuriomis atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei iš viso 450 tonų rapsų. Sutarčių 6.1 punkte šalys numatė atsakomybę už sutarčių neįvykdymą – atsakovei laiku nepristačius rapsų grūdų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grūdų kiekio vertės. Grūdų pristatymo terminas – nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė raginimą atsakovei tinkamai vykdyti Sutartis, tačiau į raginimą jokios reakcijos iš atsakovės nesulaukė, atsakovė nepristatė 450 t rapsų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė už nepristatytus rapsus pagal Sutartis išrašė sąskaitas sumokėti bendrą baudų sumą – 57 656,62 Eur, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2024 m. spalio 1 d., tačiau baudos atsakovė nesumokėjo. Kadangi atsakovė nepristatė grūdų pagal Sutartis, todėl ieškovė prašė priteisti Sutartimis nustatytą baudą bei kompensuojamąsias palūkanas.

2.       Atsakovė ŽUB „Bernotų ūkis“ pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba sumažinti netesybas iki 1000 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Atsakovė neginčija, kad sutartyse nustatyto rapsų kiekio nepristatė, tačiau ieškovei paaiškino, kodėl neįvykdė Sutarčių, t. y. 2024 m. ūkininkams buvo itin nepalankūs – itin vėsus pavasaris, vėliau stipri šalna su itin dideliu sunkaus ir šlapio sniego sluoksniu nulėmė gerokai prastesnį, nei tikėta, derlių, o galiausiai liepos 28-30 d. praūžusios audros išguldė užaugintus pasėlius ir padarė itin didelius nuostolius. Atsakovė neįvykdė sutarties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

2.2.                      Atsakovė teismo prašo sumažinti ieškovo reikalaujamų netesybų sumą iki realių jos įrodytų nuostolių dydžio, o ieškovei nuostolių neįrodinėjant - iki 1000 Eur. Teismas turėtų įvertinti tai, kad: 1) sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu, atsakovė negalėjo derėtis; 2) ieškovė savo teise gali ginti Sutarčių 6.4 punkto pagrindu; 3) netesybų sąlyga nesąžininga, nes įtvirtina baudines netesybas; 4) netesybų suma yra 30 proc. visos sutarčių kainos, kas neatitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų; 5) ieškovei, atsisakiusiai nupirkti pristatytą rapsų kiekį, jokios netesybos nenumatytos, o už atsiskaitymo terminų pažeidimą yra numatyti minimalūs 0,02 proc. dydžio delspinigiai; 6) netesybų priteisimas komplikuotų atsakovės finansinę padėtį; 7) ieškovė didelė įmonė, kuri naudojasi savo dominuojančia padėtimi; 8) dėl padaryto sutarčių pažeidimo nėra atsakovo kaltės.

3.       Ieškovė UAB „Pasvalio agrochemija“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad  numatytas baudos dydis yra įprasta praktika grūdų pirkimo - pardavimo sutartyse. Ieškovė privalėjo atsakovės nepristatytą rapsų kiekį įsigyti už 2024 m. pabaigos rinkos kainą, kuri išaugo virš 30 proc. 2024 m. atsakovė turėjo mažiausiai 102,88 t rapsų, bet iš jų ieškovei pagal Sutartis nepristatė iš vis nieko. Sutartis sudarė (ir dėl baudos dydžio) susitarė verslininkai, teismas neturėtų paneigti Sutarčių šalių valios, išreikštos Sutarčių sudarymo metu – neturėtų mažinti baudos. Kasacinis teismas nuosekliai plėtodamas praktiką netesybų klausimu nėra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos gali būti teismo mažinamos dėl atsakovės blogos ir ieškovės geros finansinės padėties. Civilinėje byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės – atsakovė net nebando įrodinėti visų kumuliatyviųjų nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo sąlygų, nes jų paprasčiausiai neegzistuoja. Atsakovė suprato (turėjo) suprasti gamtinių sąlygų riziką ir pati ją prisiėmė. Statistikos departamento duomenys taip pat nerodo, kad Lietuvoje ar Panevėžio rajone rapsų derlingumas 2024 m. būtų ženkliai mažesnis negu ankstesniais metais. Atsakovės atsiliepime minimas neva faktas, kad atsakovė gavo draudimo išmoką jokiu būdu nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad šioje byloje yra aplinkybės, galinčios atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Atsakovė savo įsipareigojimus ankstesniais metais vykdė bent iš dalies, taip pat dalinai vykdė įsipareigojimus net ir per visuotinai pripažintas ekstremalias situacijas. Panevėžio apygardos teismo (apeliacinė instancija) ir Panevėžio apylinkės teismo (pirma instancija) jau yra suformuotas teismo precedentas ratio decidendi analogiškoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje teismas privalo juo vadovautis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Pasvalio agrochemija“ ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovės ŽŪB „Bernotų ūkis“ 57 656,62 Eur baudą, 363,36 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 096,00 Eur žyminį mokestį, 5 820,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. atsakovė užaugino 102,88 tonas rapsų, kuriuos 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavė UAB „DMW Group“ po 450 Eur už 1 toną, iš viso 56 018,16 Eur suma.

4.2.                      Statistikos departamento duomenimis nustatyta, kad tiek visoje Lietuvoje, tiek Panevėžio apskrityje 2024 metais rapso derlingumas buvo panašus kaip ir prieš tai trejus metus buvęs derlingumas, t. y. 2021 m. - 2,79 t/ha, 2022 m. – 2,34 t/ha, 2023 m. – 2,52 t/ha, 2024 m. – 2,35 t/ha. Iš 2025 m. vasario 5 d. ieškovės pažymos nustatė, kad 2024 metais ieškovė buvo sudariusi 258 vnt. sutarčių dėl 63 503 tonų rapsų pirkimo, nepristatytas visas kiekis ir nesumokėta bauda tik pagal atsakovės sutartis, daugiau visi pardavėjai sutartis įvykdė. Nei Lietuvos, nei Panevėžio savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sąlygų. Pagal statistikos departamento duomenis taipogi nenustatyta, kad 2024 metais rapsų derlingumas būtų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Pagal byloje esamus įrodymus nustatyta, kad 2024 metai nebuvo niekuo išskirtiniai, neegzistavo jokios ypatingos ar blogos gamtos sąlygos, galėjusios padaryti reikšmingą įtaką atsakovės rapsų derliui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo argumentų dėl 2024 metais buvusių blogų gamtos sąlygų

4.3.                      Atsakovė, sudarydama sutartis dėl rapsų pardavimo, galėjo ir turėjo numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y. sutardama dėl užauginamos produkcijos kiekio, turėjo įvertinti galimą nuostolį dėl galimai nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamos produkcijos kiekio. Atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti 450 tonas rapsų, tačiau užaugino tik 102,88 tonas rapsų, kuriuos pardavė ne ieškovei, o kitiems asmenims. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė sutartis su ieškove dėl būsimo derliaus sudarė anksti - 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartys buvo sudarytos tikintis iš 1 ha gauti 3 tonas rapsų derliaus. Teismo vertinimu, toks derlingumas, atsižvelgiant į statistinį rapsų derlingumą Panevėžio rajone, yra didesnis nei vidutinis, be to, neįvertintos galimos rizikos dėl rapsų neužaugimo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepakankamai įvertino galimybes pagal pasėtų rapsų kiekį, prognozuojamą derlingumą, todėl prisiėmė didesnę riziką dėl galimo sutarčių neįvykdymo.

4.4.                      Jei dėl blogų gamtos sąlygų, kaip tai įvardija atsakovė, būtų galima atleisti nuo sutarčių vykdymo, susidarytų situacija, kad žemės ūkio produkcijos augintojai kiekvienais metais galėtų būti atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, kas iškreiptų verslo ir sutarčių praktiką bei stabilumą.

4.5.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su ieškove visiškai nebendradarbiavo ir nekomunikavo. Ieškovė paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. jų atstovas nuvyko į atsakovės ūkį, kad išsiaiškintų situaciją dėl sutarčių vykdymo, tačiau atsakovės atstovai slapstėsi, nepasirodė, neatsakė į ieškovės skambučius. 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą tinkamai įvykdyti sutartis, tačiau jokios informacijos iš atsakovės nebuvo gauta apie negalėjimą įvykdyti sutartis. Ieškovė apie tai, kad atsakovė neįvykdys sutarčių sužinojo tik iš Kauno apylinkės teismui 2024 m. gruodžio 17 d. pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. pavasarį, kai pradėjo žydėti rapsas (iki gegužės 15 d.), jau žinojo, kad neužaugs reikiamas kiekis rapsų ir tokiu būdu negalės įvykdyti sutarčių, tačiau ieškovės apie tai neinformavo. Be to, atsakovė, 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavusi kitiems asmenims visą užaugintą rapsą, vėlgi po pardavimo neinformavo ieškovės, kad sutarčių neįvykdys. Tik teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. Č. paaiškino, kad rugsėjo mėnesį gal porą kartų telefonu yra bendravęs su UAB „Kurana“ atstovu dėl neužaugusių rapsų. Ieškovės atstovai paaiškino, kad tokių duomenų neturi. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo bendradarbiauti ir visą informaciją apie neužaugintą rapsų derlių teikti ne UAB „Kurana“, o ieškovei.

4.6.                      Atsakovė 102,88 tonų rapsų 2024 m. rugpjūčio 12 d. pardavė UAB „DMW Group“, kuri nebuvo su atsakove sudariusi rapsų auginimo sutarties. Atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove sudarė ginčo sutartis su tokiais dideliais kiekiais, kadangi reikėjo kredito įstaigai parodyti galimas dideles pajamų įplaukas. Toks atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.

4.7.                      Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių jai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad atsakovė padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). 

4.8.                      Nagrinėjamu atveju šalys sutarčių 6.1 punktuose susitarė, kad atsakovei laiku nepristačius rapsų, numatoma 30 proc. dydžio bauda nuo nepristatytų rapsų kiekio vertės. Teismas pažymėjo, kad šia sutarčių nuostata yra iš anksto nustatyti būsimi ieškovės nuostoliai, kurių ieškovei nereikia įrodinėti, jei atsakovė neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Nors ieškovei ir nereikia įrodinėti faktinių nuostolių, ji į bylą pateikė 2025 m. kovo 18 d. pažymą, pagrindžiančią, kad dėl atsakovės nepristatytų rapsų, tik dėl vieno kriterijaus - kainų skirtumo, ieškovė jau patyrė 54 202,50 Eur nuostolius. Iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, 2024 metų rapsų biržos MATIF duomenų nustatyta, kad rapsų kainos 2024 metų pabaigoje, lyginant su metų pradžia, išaugo virš 30 procentų. Be to, ieškovė paaiškino, kad ji iš rapsų spaudžia aliejų, kurį parduoda savo klientams, gaminantiems biokurą. Ieškovė irgi yra iš anksto sudariusi sutartis dėl savo parduodamos produkcijos, todėl yra labai svarbu, kad suplanuoti supirkti rapsų kiekiai būtų pristatyti, priešingu atveju, ieškovė neįvykdys sutarčių savo pirkėjams.

4.9.                      Sutartyje nustatyta ieškovei teisė, o ne pareiga įsigyti iš trečiųjų asmenų nepristatytą rapsų kiekį, t. y. ieškovės teisė rinktis savo pažeistų teisių gynybos būdus.

4.10.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė neprašė keisti sutarčių punktus dėl netesybų dydžio, sutartis pasirašė laisva valia. Atsakovės atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavęs sutartis, jų neskaitė, tik pasižiūrėjo į kiekius ir kainas, o po to davė pasirašyti bendrovės pirmininkei A. Č., kuri taip pat sutarčių neskaitė. Toks atsakovės (jos atstovų) elgesys verslo praktikoje yra nepateisinamas, todėl dėl tokio savo neatsakingumo prisiėmė visą riziką dėl sutarčių neįvykdymo pasekmių.

4.11.                      Iš CK 6.258 straipsnio 3 dalies matyti, kad netesybas teismas gali sumažinti dviem atvejais, t. y. jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas šalių sutartimis nustatytas netesybas nelaikė neprotingai didelėmis, atsakovė visiškai nėra įvykdžiusi ieškovei savo prievolės, todėl nėra pagrindo mažinti netesybų. Teisės aktuose nėra reglamentuotas netesybų mažinimo atvejis dėl šalių turtinės padėties.

4.12.                      Atsakovė rapsą turėjo pristatyti iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 1 d. ieškovė išrašė dvi sąskaitas-pažymas apie priskaičiuotą baudą, bendra baudos suma yra 57 656,62 Eur, sąskaitų apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 1 d. Ieškovės reikalavimas dėl 363,36 Eur palūkanų priteisimo už terminą nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. (iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) yra pagrįstas, todėl tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovė ŽUB „Bernotų ūkis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinti priteistų netesybų dydį iki 5 189,1 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė atsakovės įrodymų, pateikė šališkas, išimtinai ieškovės teiginiais pagrįstas išvadas. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl baudinių netesybų. Pateikta neteisinga išvada, neva ieškovė ginčo atveju neturėjo pareigos įrodinėti nuostolių dydžio. Dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat įrodinėjimo pareigos paskirstymo, teismas pateikė nepagrįstą išvadą neva ieškovė patyrė 54 202,50 Eur nuostolius. Ieškovė nuo nuostolių įrodinėjimo pareigos visiškai nusišalino, taigi 54 202,50 Eur dydžio nuostolius nors ir teigė, jų neįrodė.

5.2.                      Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pirkdama rapsus iš kitų tiekėjų arba apskritai sutaupė lėšų, arba už rapsus sumokėti galėjo iki 2,7 proc. brangiau, tačiau tai bet kuriuo atveju įrodo, kad 30 proc. dydžio nuo visus sutarties kainos bauda nekompensuoja ne tik jokių menamų (neįrodinėjamų) ieškovės nuostolių, bet ir yra lupikiška bei neteisinga. Pirmosios instancijos teismas nevertindamas atsakovės įrodymų, padarė įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad rapsų kainos išaugo 30 proc. Rapsų kainos vidurkis 2024. m. spalio mėn., t. y. laikotarpiu, kai ieškovė galimai sudarinėjo pakeičiančiąsias sutartis, lyginant su apeliantės rapsų kaina padidėjo labai nežymiai (pagal MATIFF laikotarpiu nuo spalio 1 iki lapkričio 15 d. rapsų kaina svyravo nuo 465 Eur/t iki 534 Eur/t, t. y. laikotarpio vidurkis buvo 507,68 Eur). Taigi, net jei ir būtų vertinami menami ieškovės nuostoliai pačiu palankiausiu jam būdu (t. y. pagal didžiausią menamą vertę), jie neviršytų 10 proc. nuo sutarties kainos vertės.

5.3.                      Sutarties 6.4. punkte pakeičiančiąsias sutartis, kurių kainų skirtumas galėjo būti reikšmingas ieškovės patirtų nuostolių vertinimui, ji turėjo sudaryti per 45 dienas, t. y. iki 2024 m. lapkričio 15 d. Taigi, nagrinėjamam ginčui aktualus yra būtent šis laikotarpis, o ne vėlesni laikotarpiai. Jei būdama vienu didžiausių žemės ūkio sektoriaus subjektų ir rinkos dalyvių ieškovė sąmoningai delsė pirkti rapsus ir laukė jų kainos didėjimo, tai dėl tokio jos elgesio patirti nuostoliai yra tik jos atsakomybė ir rizika.

5.4.                      Faktą, kad ginčo netesybos yra išimtinai tik baudinio pobūdžio patvirtina šie argumentai: ginčo netesybos nėra skirtos ieškovės nuostolių atlyginimui, kadangi ieškovė nuostolių nepatyrė arba patyrė tik minimalius nuostolius - iki 2,7 proc. sutarties kainos; ieškovė savo teises gali ginti alternatyviais būdais, t. y. Sutarties 6.4 punkto pagrindu; netesybų suma yra 30 proc. visos sutarčių kainos – neatitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų; ieškovei Sutartimi nenustatytos panašios netesybos, t. y. nėra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Žalos nebuvimo faktas (ar bent jau žalos dydžio neadekvatumo sutartyje nurodytoms netesyboms faktas) yra pagrindas spręsti netesybų protingumo ir atitinkamai mažinimo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Nespręsdamas dėl ginčo netesybų tikslų, proporcingumo ir santykio su ieškovės tariamais nuostoliais, pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir esminio ginčo klausimo.

5.5.                      Ieškovės nurodytais precedentais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis, kadangi reikia įvertinti baudinio netesybų pobūdžio šioje konkrečiose situacijoje egzistavimą.

6.       UAB „Pasvalio agrochemija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės ŽUB „Bernotų ūkis“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Sutartyse numatytas baudos dydis yra įprasta praktika grūdų pirkimo-pardavimo sutartyse. Paaiškino, kad baudos dydis turi būti pakankamai aukštas, kad esat bent menkiausiam rinkos augimui grūdų pardavėjui neatsirastų ekonominis motyvas sąmoningai nevykdyti sutarties ir parduoti grūdus kitam pirkėjui už didesnę kainą. Nesant pakankamo baudos dydžio, nebūtų įmanoma užtikrinti grūdų supirkimo teisinių santykių stabilumo ir ūkinės veiklos tęstinumo.

6.2.                      Rapsų biržos MATIF 2024 metų duomenų analizė rodo, kad MATIF rapsų kainos dedamoji nuo 2024 metų pradžios iki 2024 m. pabaigos augo vidutiniškai nuo 410 iki 540 Eur už toną. 2024 m. pabaigoje rapsų galutinė rinkos kaina (MATIF dedamojo plius premijos dedamoji) išaugo iki 580 Eur už toną nuo minimalios 385 Eur už toną reikšmės 2024 m pradžioje. Vadinasi rapsų kainos 2024 metų pabaigoje, lyginant su metų pradžia, išaugo virš 30 proc. Ieškovė atsakovės nepristatytą rapsų kiekį galėjo įsigyti už 2024 m. pabaigos rinkos kainą, kuri, kaip minėta, išaugo virš 30 proc.

6.3.                      Apeliaciniame skunde pateikiamos neva vidutinės rapsų kainos (439,52 Eur/t ir 466,39 Eur/t) iš tiesų yra tik vieno konkretaus supirkėjo (AB „Linas Agro“) ir vienos konkrečios vietovės (Kartenos elevatoriaus, kuris yra Kretingoje) rapsų supirkimo kainos. Atsakovas sąmoningai ir selektyviai pasirinko būtent Kartenos elevatoriaus supirkimo kainas, nes jos dėl šio elevatoriaus vietovės yra gerokai žemesnės nei atitinkamo laikotarpio MATIF biržos kainos ir nei kitų supirkėjų kainos.

6.4.                      Ieškovė reikalauja baudos priteisimo pagal Sutarties 6.3 punktą, bet ne realių nuostolių atlyginimo pagal Sutarčių 6.4 punktą. Atitinkamai, Sutarčių 6.4 punkto nuostata dėl 45 kalendorinių dienų termino yra netaikytina ir neaktuali. Be to, atsakovė iki pat prieštaravimo į teismo įsakymą pateikimo, nepranešė ieškovei, kad nepristatys rapsų. Atsakovė sąmoningai nevykdė Sutarčių, nes grūdus pardavė kitam asmeniui.

6.5.                      Atsakovė jau Sutarčių sudarymo metu net neketino vykdyti Sutarčių pilna apimtimi. A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove sudarė ginčo Sutartis su tokiais dideliais kiekiais, kadangi reikėjo kredito įstaigai parodyti galimas dideles pajamų įplaukas Nei prieš Sutarčių sudarymą, nei Sutarčių vykdymo laikotarpiu atsakovė niekada nebuvo pareiškusi nesutikimo su Sutarčių punktais dėl baudos dydžio, taip pat niekada nebuvo pateikusi prašymo pakoreguoti atitinkamas Sutarčių nuostatas dėl baudos ar jos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis sudarė (ir dėl baudos dydžio) verslininkai, teismas neturėtų paneigti Sutarčių šalių valios, išreikštos Sutarčių sudarymo metu – neturėtų mažinti baudos, kurios ieškovė neturi įrodinėti.

6.6.                      Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nepristačius sulygto rapsų grūdų kiekio, ieškovė patyrė nuostolių, kurių minimalus dydis yra lygiavertis iš atsakovės priteistos baudos dydžiui. Realus nuostolis siekia 54 202,50 Eur. Pažymėjo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos negali būti teismo mažinamos dėl atsakovės blogos ir ieškovės geros finansinės padėties.

6.7.                      Civilinėje byloje nagrinėjamu atveju neegzistuoja nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės – atsakovė net nebando įrodinėti visų kumuliatyviųjų nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo sąlygų, nes jų paprasčiausiai neegzistuoja. Atsakovės kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas yra teisiškai nereikšmingas šioje byloje. Atsakovė suprato (turėjo) suprasti gamtinių sąlygų riziką ir pati ją prisiėmė. Dar daugiau, atsakovė prisiėmė šių reiškinių riziką ryšium su įsipareigojimu pateikti mažiausiai 420 t rapsų grūdų pagal Sutartis. Atsakovė yra laikytina savo srities profesionale, kuriai keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai. Nagrinėjamu atveju apskritai net neegzistavo prastos gamtinės sąlygos, galėjusios padaryti reikšmingą įtaką atsakovės rapsų derliui. Atsakovė savo įsipareigojimus ankstesniais metais vykdė bent iš dalies, taip pat dalinai vykdė įsipareigojimus net ir per visuotinai pripažintas ekstremalias situacijas.

6.8.                      Panevėžio apygardos teismo (apeliacinė instancija) ir Panevėžio apylinkės teismo (pirma instancija) jau yra suformuotas teismo precedentas ratio decidendi analogiškoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje teismai privalo juo vadovautis.

6.9.                      Atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi Sutarčių vykdymo laikotarpiu visiškai nebendradarbiavo ir nekomunikavo su ieškove, neteikė jokios informacijos ar paaiškinimų dėl Sutarčių vykdymo ar negalėjimo jas įvykdyti, o 2024 m. rugpjūčio mėn. 12 d. jau buvo pardavusi visus savo rapsų grūdus kitam asmeniui. Atsakovė yra nesąžininga ir kitų kreditorių atžvilgiu, t. y. slapstosi ir neatsiskaito su kitais kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė, kad Sutartimis nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, atsakovė nėra įvykdžiusi sutarties visiškai, abi šalys yra verslo subjektai, o šalių turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti netesybas. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad įrodė, jog Sutartimis nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, baudinio pobūdžio, ieškovė nepatyrė tokių nuostolių, ieškovė galėjo ginti savo pažeistas teises alternatyviu būdu, nustatytu Sutarčių 6.4 punkte.

Dėl netesybų mažinimo pagrindų (ne)egzistavimo

11.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

12.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

13.       Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 40 punktą).

15.       Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).

16.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

17.       Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).

19.       Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

20.       Sutarčių 6.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas, nepristatęs rapsų per 3.1 punkte nurodytą terminą (prieduose prie Sutarčių nurodytas terminas nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.), moka pirkėjui 30 proc. dydžio baudą nuo nepristatyto rapsų kiekio vertės. Nagrinėjamu atveju atsakovė rapsų ieškovei nepristatė, nors užaugino 102,88 t rapsų, tačiau juos pardavė kitam asmeniui - UAB „DMW Group“, po 450 Eur už 1 toną, iš viso už 56 018,16 Eur sumą. Ieškovė 2024 m. spalio 1 d. išrašė atsakovei sąskaitas-pažymas apie priskaičiuotą baudą – 6 250,50 Eur ir 51 406,12 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 1 d.

21.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl nenugalimos jėgos neegzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, detaliau dėl to nepasisako.

22.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Sutartys sudarytos tarp juridinių asmenų, veikiančių ne vienerius metus. Atsakovė žemės ūkio veiklą vykdo nuo 2018 m. spalio 30 d. Taigi laisva valia sudarydama Sutartis su ieškove, ji turėjo ir galėjo įsivertinti kylančias rizikas dėl Sutarčių tinkamo įvykdymo ir galimas pasekmes dėl jų neįvykdymo. Iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovės atstovai net tinkamai neperskaitė sudaromų Sutarčių, nebandė derėtis dėl baudos dydžio ar pan., todėl tokio nerūpestingo elgesio pasekmės lieka pačiai atsakovei. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydama Sutartis neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų, įskaitant sąlygas dėl baudos.

23.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kadangi, pirma, jau nuo pat Sutarčių sudarymo momento atsakovė nurodė didesnius rapsų kiekius tam, kad parodytų kredito įstaigai planuojamas gauti didesnes įplaukas (tokias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas A. Č.), taigi iš esmės sudarydama Sutartis atsakovė jau numatė, kad neįvykdys Sutarčių tokiais kiekiais, kokiais buvo susitarta, antra, nepaisant turimų Sutarčių su ieškove, atsakovė užaugintus rapsus pardavė trečiajam asmeniui, kuriam teigė, kad buvo skolinga, bei trečia, atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, neinformavo jos, kad visiškai nevykdys Sutarčių, ar kad užaugintus rapsus parduos kitam asmeniui. 

24.       Apeliantė teigia, kad ieškovė galėjo ginti savo pažeistas teises alternatyviu būdu, nustatytu Sutarčių 6.4 punkte, bei būtent pagal šiame straipsnyje nustatytą terminą turėtų būti skaičiuojami nuostoliai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25.       Sutarčių 6.4 punkte nustatyta, kad jeigu pardavėjas nepristato ar pristato mažiau grūdų nei numatyta šioje Sutartyje, pirkėjas per 45 kalendorines dienas nuo Sutartyje nurodyto termino pabaigos turi teisę nepristatytą grūdų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas privalo pirkėjui kompensuoti kainų skirtumą, jeigu iš trečiųjų asmenų įsigyjamų grūdų kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su pardavėju. Pardavėjas pareiškia, kad sutinka su kainomis, už kurias pirkėjas įsigis grūdus iš trečiųjų asmenų ir pretenzijų dėl galimo kainų skirtumo įsipareigoja nereikšti. Pirkėjas raštu informuoja pardavėją, kokio dydžio kainų skirtumą jis privalo sumokėti. Kainų skirtumą pardavėjas privalo pirkėjui sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos. Kainos skirtumo sumokėjimas neatleidžia pardavėjo nuo šios sutarties 6.1. punkte numatytų baudų apmokėjimo.

26.       Vertinant šio punkto turinį, dėl kurio šalys nekelia ginčo, darytina išvada, kad net jei ir ieškovė pasirinktų savo teises ginti šio punkto pagrindu, tai neatleidžia atsakovės nuo baudos mokėjimo, kuris nustatytas Sutarčių 6.1 punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė turi teisę, bet ne pareigą ginti savo teises būtent 6.4 punkto pagrindu. Taigi Sutartys neįpareigoja ieškovės ginti savo teises 6.4 punkto pagrindu ir tai negali būti pagrindu mažinti priteistą baudą pagal Sutartis. Atitinkamai 45 dienų terminas, nustatytas šiame Sutarčių punkte, nėra aktualus sprendžiant dėl netesybų dydžio.

27.       Apeliantė teigia, kad 30 proc. netesybos nuo visos sutarčių kainos neatitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, kadangi tokio pobūdžio sutartyse (žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyse) 20-30 proc. baudos dydis yra įprasta praktika, ką patvirtina ir teismų praktika, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-325-236/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1828-657/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1820-661/2019; 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2004-864/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-7-618/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-828/2022 ir kt., kurioje sutartimis buvo numatytas 30 proc. baudos dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produkcijos pardavėjai dalinai įvykdė įsipareigojimus ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, teismai baudas mažino (dalinai įvykdžius) ar jį nepriteisdavo. Spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju Sutartimis nustatytas baudos dydis nelaikytinas neatitinkančiu ekonominės logikos ar verslo praktikos, kadangi: atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus, ieškovė, kaip žemės ūkio produkcijos supirkėja, gali patirti nuostolius vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus su kitais kontrahentais; be to, sutiktina su ieškove, kad baudos dydis turi skatinti žemės ūkio produkcijos pardavėją vykdyti iš anksto sudarytas sutartis tam, kad kilus rinkoje produkcijos kainai, pardavėjai būtų atgrasomi nuo sutarčių nevykdymo, parduodant grūdus kitam pirkėjui už didesnę kainą, taip išlaikant grūdų supirkimo teisinių santykių stabilumą. Paminėtina, kad apeliantė nebuvo pareiškusi reikalavimų pripažinti Sutarčių 6.1 sąlygą nesąžininga ar neteisėta kitokiu pagrindu, todėl šalims tokia sąlyga yra galiojanti ir šalys privalo laikytis Sutarčių, kurios joms turi įstatymo galią.

28.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog netesybos yra aiškiai per didelės. Kaip minėta, atsakovės nurodomas terminas iki 2024 m. lapkričio 15 d. (45 dienos nuo rapsų pristatymo termino pabaigos) nėra aktualus nagrinėjamam ginčui, todėl Žemės ūkio duomenų centro ištrauka apie 2024 metų 40 savaitės rapsų kainas nepatvirtina, kad netesybų dydis yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovė pateikė vieno grūdų supirkėjo AB „Linas Agro“ Kartenos elevatoriaus 2024 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių nurodytas grūdų, tarp jų ir rapsų, supirkimo kainas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas negali pagrįsti, kokios rapsų supirkimo kainos egzistavo rinkoje, o tokias kainas labiau atspindi ieškovės pateiktos rapsų biržos MATIF kainos, iš kurių matyti, kad nuo 2024 m. sausio  mėn. mažiausios kainos 419 Eur/t kainos kilo iki 556 Eur/t, t. y. 32 procentais. 2024 m. gruodžio 13 d. vidutinė rapsų uždarymo kaina MATIF biržoje 2024 m. gruodžio mėn. buvo – 528 Eur/t, 2024 m. lapkričio mėn. – 523 Eur/t, 2024 m. spalio mėn. – 498 Eur/t. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal 2024 m. sausio 31 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartį įsipareigojo atsakovei mokėti nuo 434 Eur iki 463 Eur/t, atsižvelgiant į rapsų klasę (vidutinė kaina pagal šią sutartį būtų 448,5 Eur), o pagal 2024 m. balandžio 26 d. rapsų pirkimo - pardavimo sutartį – už 115 tonų po 442,50 Eur/t, už 100 tonų po 457,50 Eur/t, už 85 tonas po 461,00 Eur/t, už 100 tonų po 473,75 Eur/t. Ieškovė tvirtino, kad ji nesvarstė rapsų įsigijimo iki 2024 m. gruodžio 17 d., kadangi iki šios dienos atsakovė nekomunikavo su ieškove ir nenurodė, kad nepateiks sutarto rapsų kiekio, todėl apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas minimalų nuostolių dydį, vertina pagal 2024 m. gruodžio mėnesį buvusią vidutinę rapsų kainą. Taigi minimali nuostolių suma galėtų būti 31 977,50 Eur ((528 - 448,50) x 50 t) + ((528 – 442,50) x 115 t) + ((528 – 457,50) x 100 t) + ((528 – 461) x 85 t) + ((528 – 473,75) x 100 t). Ieškovė taip pat nurodė, kad prisideda komercinių sandorių dedamoji prie MATIF rinkos kainos, kuri metų pabaigoje buvo 40 Eur už toną, tačiau įrodymų, pagrįsti tokius argumentus nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad tai neįrodyta. Pačios ieškovės direktoriaus 2025 m. kovo 18 d. pažyma neįrodo, kad buvo būtent tokie minimalūs nuostoliai, kadangi nepateikti tokius paskaičiavimus patvirtinantys įrodymai, išskyrus rapsų biržos MATIF kainas, kurios įvertintos aukščiau. 

29.       Kaip minėta, tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, tačiau tai nėra pagrindas nepriteisti sutartinių netesybų, kurių įrodinėti ieškovė neprivalo, kadangi: 1) atsakovė elgėsi nesąžiningai tiek sudarydama Sutartis, tiek ir jas vykdydama, kas konstatuota šios nutarties 22-23 punktuose; 2) šalys yra verslo subjektai, laisvai prisiėmę Sutartinius įsipareigojimus; 3) 30 proc. baudos dydis yra įprastas žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyse (žr. šios nutarties 27 punktą); 4) baudos dydis atitinka ekonominius principus ir verslo praktiką; 5) sumažinant iki minimalių nuostolių esamu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas; 6) lyginant baudos dydį su nuostoliais, nagrinėjamos bylos kontekste, negalima daryti išvados, kad jos yra baudinės.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutartinių netesybų mažinimo, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju sutartimi sulygtos netesybos yra tinkamos ir protingos, nenustatyta pagrindo jas mažinti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismų praktiką ir teisės aktus, todėl tenkindamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

34.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ji turėjo 4 537,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

35.       Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

36.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teisinės paslaugos ieškovei suteiktos 2025 m. liepos mėnesį, todėl užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 337,70 Eur, atitinkamai maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 039,01 Eur. Kadangi prašomas priteisti dydis (4 537,50 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 3 039,01 Eur sumą. 

37.       Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovei ŽŪB „Bernotų ūkis“ atidėtas 1018 Eur žyminio mokesčio su mokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės priteistinas 1018 Eur žyminis mokestis valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“, juridinio asmens kodas 304942885, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio agrochemija“, juridinio asmens kodas 169198457, 3 039,01 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt devynių eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Bernotų ūkis“, juridinio asmens kodas 304942885, valstybei 1018,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Jorūnė Pukinskienė

                                                                                                Urmila Valiukienė