Baudžiamoji byla Nr. 2K–292/2012
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00164-2010-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.4; 2.4.7(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
išteisintajam V. K.,
išteisintojo gynėjui advokatui Algirdui Plataunai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 6 dalimi, po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamoji byla perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti šią nusikalstamą veiką padariusius asmenis.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų
n u s t a t ė :
V. K. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį išteisintas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtent: 2010 m. kovo 29 d., 23.00 val., AB „B.“, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 3-ioje valymo-dažymo kameroje, dirbdamas AB „B.“ pamainos meistru ir būdamas atsakingas už jam pavaldžios brigados darbininkams gamybinių užduočių išdavimą laiku, būtinų ir saugių darbo sąlygų sudarymą, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instruktažo darbininkams pravedimą bei vykdymą laiku, baigęs darbą antroje pamainoje ir žinodamas, kad antros pamainos darbininkas nebaigė inspektuoti statomo laivo bloko 225S patalpos M12, kuri dėl savo geometrinių išmatavimų priskiriama prie sunkiai prieinamų patalpų, netinkamai organizuodamas paskirtų pavojingų darbų atlikimą, t. y. neužpildęs paskyros – leidimo, nepravedęs tikslinio instruktažo ir nepaskyręs stebėtojo, užtikrinančio darbuotojo saugą konkrečiu atveju, bei nekontroliavęs, jog darbuotojai dirba tinkamai neparuoštoje darbo vietoje ir darbo metu naudoja netvarkingas darbo priemones, be saugaus sprogimo atžvilgiu tai aplinkai ir techniškai tvarkingo kilnojamo elektros šviestuvo, pradėjusiam darbą trečios pamainos metalo valymo-dažymo operatoriui E. K. žodžiu nurodė pabaigti išvalyti ir atlikti statomo laivo bloko 225S patalpos M12 nudažytų paviršių inspekciją – vietinį padažymą voleliu dažais HEMPEL'S SHOPPRIMER ZS 15899, skiestais skiedikliu KEMPEL’S GALVOSIL LIQUID 99751, kurie dėl savo konsistencijos yra labai degūs ir priskiriami darbui su pavojingomis medžiagomis, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus: Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: <...> įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 119 punkto reikalavimus: kilnojamieji elektros šviestuvai turi būti su nedegiais gaubtais arba metaliniais tinkleliais, 120 punkto reikalavimus: vietose, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, elektros prietaisų konstrukcija turi atitikti tai aplinkai nustatytai zonai keliamus saugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/Dl-232 patvirtintų Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių 171 punkto reikalavimus: Sprogiosiose zonose naudojama speciali elektros įranga turi tenkinti šių Taisyklių IV skyriaus „Elektros įranga sprogiojoje ir degiojoje aplinkoje“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471 patvirtintų Priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose 50 punkto reikalavimus: Laive vykdyti darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, leidžiama tik gavus raštišką leidimą. Leidimą įformina darbo baro vadovas (atsakingas už šiuos darbus asmuo), patvirtina laivo statytojas (projekto vadovas). Patvirtintas leidimas turi būti suderintas su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu, 51 punkto reikalavimus: Prieš pradedant darbus su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, atsakingas už šiuos darbus asmuo privalo nustatyti priešgaisrinės saugos priemones, organizuoti darbo vietos parengimą, instruktuoti tiesioginius darbų atlikėjus nurodant darbų apimtis ir jų vykdymo tvarką, supažindinti su esamomis gaisro gesinimo ir ryšio priemonėmis, išėjimų iš patalpų išdėstymu bei veiksmais gaisro atveju, su aplinkos oro kontrolės tvarka. Darbo metu kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų, baigus darbą apžiūrėti patalpas, 58 punkto reikalavimus: Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys, degieji skysčiai, būtina naudoti tik nesprogius elektros prietaisus, kurių konstrukcija atitinka keliamus reikalavimus, 67 punkto reikalavimus: Į laivą LU (lengvai užsiliepsnojančius) ir DS (degius skysčius) būtina gabenti tik saugioje, sandariai uždaromoje, nedūžtančioje taroje, 77 punkto reikalavimus: Kilnojamojo apšvietimo šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V. Pavojingose ir uždarose patalpose bei cisternose naudoti ne didesnius kaip 12 V įtampos šviestuvus, AB „B.“ generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 15 d. patvirtintos Valymo dažymo gamybos pamainos meistro pareiginės instrukcijos 2.15 punkto reikalavimus: Pamainos meistras privalo užtikrinti, kad naudojami įrankiai būtų techniškai tvarkingi bei priskirtoje gamybinėje teritorijoje palaikoma švara ir tvarka, 2.16 punkto reikalavimus: savalaikiai pravesti pavaldžiose brigadose darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instruktažą. Sudaryti darbininkams saugias darbo sąlygas. Užtikrinti, kad būtų vykdomi darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimai pagal įmonėje galiojančius standartus, AB „B.“ Įmonės standarto ĮST 140346452-REM 1.07:2007 „Pavojingi darbai“ 5.3 punkto reikalavimus: draudžiama vykdyti pavojingus darbus (priedas B) be užpildytos paskyros leidimo, 6.3 punkto reikalavimus: paskyrą-leidimą 2-se egzemplioriuose užpildo darbų vadovas, 7.1 punkto reikalavimus: prieš pradedant pavojingus darbus pagal žemiau nurodytą pavojingų darbų sąrašą (priedas B) darbų vadovas privalo pravesti specialų (tikslinį) darbų saugos instruktavimą darbų atlikėjui (brigados nariams), 7.3 punkto reikalavimus: darbų vadovas atlikdamas specialų (tikslinį) instruktavimą privalo darbų atlikėją (atlikėjus) supažindinti su darbų atlikimo tvarka, kaip saugiai atlikti konkrečius darbus, technologines gamybines operacijas, informuoti apie profesinę riziką ir jos pokyčius darbo vietoje, saugos priemones nuo rizikos veiksnių poveikio. Taip pat darbų vadovas privalo darbų atlikėją (atlikėjus) aprūpinti darbo įrankiais, įranga, mechanizmais, reikalingomis šiam darbui medžiagomis, ir apsaugos priemonėmis, atlikti reikiamą darbo vietų paruošimą ir įsitikinti, kad darbo vieta atitinka darbų saugos reikalavimus, 8.4 punkto reikalavimus: uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose galima dirbti tik prižiūrint stebėtojui, kuris privalo vadovautis stebėtojo instrukcijos reikalavimais, AB „B.“ ART vadovo 2009 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr. 6 patvirtintos Darbuotojo, dirbančio stebėtoju, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 71 1.3 punkto reikalavimus: stebėtoją skiria darbų vadovas, kai dirbama pagal paskyrą-leidimą, sudėtingų ir pavojingų darbų sąraše numatytus darbus arba esant būtinumui, kai darbai atliekami sunkiai prieinamose ir uždarose ertmėse (patalpose), kurios yra apribotais paviršiais, turinčiais liukus (landas), kurių dydis apsunkiną laisvą ir greitą dirbančių judėjimą bei natūralią oro apytaką, AB „B.“ generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. patvirtintos Priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. 200-1 23 ir 24.2 punktų reikalavimus: kai technologinio proceso metu naudojami atviri indai ir aparatai su ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais, būtina: 24.2 dirbti tik esant įjungtai ištraukiamajai vėdinimo sistemai; dėl to bloko 225S patalpoje M12 E. K. ten esančius kilnojamą 24V šviestuvą bei su savimi atsineštą neuždengtą kibirėlį su l l dažų HEMPEL’S SHOPPRIMER ZS 15899, skiestais skiedikliu HEMPEL’S GALVOSIL LIQUID 99751, pasidėjus ant patalpoje esančios lentynos (briaunos) ir atliekant paruošiamuosius dažymo darbus, užkliuvo už šviestuvo laido ir jį bei greta esantį kibirėlį su dažais numetė šalia savęs ant denio bei dažais aplaistė vilkėtą dažymui naudotą vienkartinį medvilnės pluošto kombinezoną, o dėl nukritusio ant denio ir sudužusio 24V kilnojamo šviestuvo kaitinamojo siūlelio kilo gaisras, kurio metu E. K. patyrė veido, kaklo, abiejų plaštakų ir kojų 2A-B 15% terminį nudegimą bei nepataisomą kojų subjaurojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl esminių BPK pažeidimų padarymo. Jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 384 straipsnio 5 dalimi, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalėjo nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinti visi bylos duomenys.
Teismas išteisino V. K. remdamasis iš esmės tik tuo, kad šis įvykio metu jau buvo baigęs pamainą, tačiau neanalizavo jo paskirtos užduoties nukentėjusiajam ir jai keliamų reikalavimų ryšio su kilusiais padariniais. Prokuroro manymu, ta aplinkybė, jog meistras V. K. įvykio metu buvo baigęs pamainą, nepašalina jo atsakomybės už dėl neveikimo kilusius padarinius. Teismai pripažino, kad buvo pažeisti įmonės lokaliniai bei Lietuvos Respublikos priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai, nulėmę nelaimingo atsitikimo kilimą, tačiau šių pažeidimų nepagrįstai nesiejo su išteisintojo V. K. neveikimu. Išteisintasis pats asmeniškai, prieš pasibaigiant jo darbo pamainai, paskyrė nukentėjusiajam E. K. darbus sunkiai prieinamoje patalpoje M12, neapžiūrėjęs darbo vietos ir neįsitikinęs, jog tai sunkiai prieinama patalpa, nepaskyręs stebėtojo, nepravedęs tikslinio instruktažo pagal paskyrą-leidimą, neužtikrinęs, jog darbuotojas dirbs su saugiomis darbo priemonėmis, t. y. kad labai degius dažus gabens ir laikys uždarose talpyklose (kurių darbo vietoje nebuvo) bei naudos kilnojamą 12, o ne 24 V įtampos šviestuvą su apsauginiu gaubtu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad būtent pasirengimo procedūrų neįgyvendinimas (rašytinio leidimo neišdavimas, neaprūpinimas nesprogiais elektros prietaisais atliekant darbus su degiais skysčiais, jų gabenimo ir laikymo nesandariai uždaromoje taroje, turinčioje savybę išsilieti apvirtus, nukritus, aplinkybės) priežastiniu ryšiu susijęs su gaisro kilimu. Teismas nutartyje padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis pats pasiėmė ir atsinešė nešiojamą techniškai netvarkingą šviestuvą į darbo vietą, nes šviestuvą jis rado darbo vietoje paliktą prieš tai dirbusio darbuotojo A. P. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuose šviestuvuose lizdas, į kurį įsukama lempa, nebuvo fiksuotas, todėl laisvai slankiojo, o tai reiškia, kad kritimo bei atsitrenkimo į kietus paviršius metu galėjo nulemti lempos dūžį. Taip pat kasatorius nurodo, kad, nors brigadininkas S. Č. dalyvavo skirstant darbus, tačiau jokios darbų vadovo kompetencijai priklausančios sprendžiamosios veiklos nevykdė: darbuotojų neskirstė, dokumentų nepildė ir instruktažų nevedė.
Taigi nukentėjusiojo E. K. patekimas į nelaimingo atsitikimo vietą buvo akivaizdžiai susijęs su išteisintojo V. K. veikimu – paskirta užduotimi, o įvykio eiga ir kilę padariniai – su jo neveikimu. Be to, analogišką užduotį atlikti pavojingą darbą, pažeisdamas norminių ir įmonės lokalinių teisės aktų reikalavimus, V. K. buvo paskyręs ne tik nukentėjusiajam E. K., bet ir prieš tai jo pamainoje dirbusiam darbuotojui A. P. Neteisėtas V. K. neveikimas buvo trunkamasis, nes jis nesiėmė priemonių, jog tiek jo, tiek ir kitoje pamainoje, kurioje nebuvo atsakingo už priešgaisrinę saugą asmens – meistro (AB „B.“ Priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. 200/7 2 punktas), o tai dar akivaizdžiau įrodo išteisintojo aplaidumą vykdant meistro pareigas, kurioje jis asmeniškai darbuotojams prieš baigiantis jo pamainai paskirstė darbus, būtų laikomasi imperatyvių normų. V. K. gerai žinojo, kaip reikia instruktuoti darbuotojus, kokios įtampos kilnojamas šviestuvas turėjo būti naudojamas, kokioje taroje gabenami ir laikomi darbo vietoje labai degūs dažai, dirbant sunkiai prieinamoje patalpoje, tačiau šių reikalavimų nepaisė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai – nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali būti sunkiai sužalotas darbuotojas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais grindžiami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Kasaciniame skunde vienpusiškai nagrinėjamos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, teisiniai argumentai pateikiami selektyviai akcentuojant V. K. vaidmenį dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio bei kilusių padarinių. Taip pat skunde kritikuojamas išteisinimo pagrindas. Prokuroro teigimu, ta aplinkybė, kad meistras V. K. įvykio metu buvo baigęs pamainą, nepašalina jo atsakomybės už dėl neveikimo kilusius padarinius.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.
Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.
Kolegijos manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei teisinius aktus, reglamentuojančius darbų saugą bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Teismai pagrįstai pripažino, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susiformavo ir E. K. sužalojimas įvyko dėl viso komplekso organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus ne tik AB „B.“ VDG antrojoje pamainoje, bet ir visame gamybiniame vienete, už kurio saugių darbo sąlygų sudarymą pagal lokalinius teisės aktus atsakingi VDK vadovas, pavaduotojas, pirkimų direktorius bei kiti pareigūnai, atsakingi už darbuotojų aprūpinimą individualiomis apsaugos priemonėmis (AB „B.“ 2008 m. kolektyvinės darbo sutarties 8.3 punktas). Bylos proceso metu nustatyta, kad E. K. naudotas nešiojamas šviestuvas nebuvo saugus sprogimo ir gaisro atveju dėl savo konstrukcijos, nes neturėjo apsauginio metalinio tinklelio, apsauginis gaubtas buvo nutrupėjęs, o lempa išsikišusi. Todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, priežastimi buvo sudužęs stiklas ir veikiančios lempos kaitinimo siūlelio kontaktas su itin degiais dažais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama įvykio priežastis ir padarinius, pagrįstai rėmėsi AB „B.“ Priešgaisrinės saugos instrukcijoje Nr. 200/7 numatytais reikalavimais ir akcentavo, kad gamybos zonose, laivų sekcijose, kur yra kenksmingų ar gaisro bei sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų, ventiliacijos įrenginiai turi veikti nepertraukiamai (13 punktas). AB „B.“ patvirtintu Įmonės standartu ĮST 140346452-REM1.07:2007 „Pavojingi darbai“ nustatyta, kad uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose galima dirbti tik prižiūrint stebėtojui, kuris privalo vadovautis stebėtojo instrukcijos reikalavimais (8.4 punktas). AB „B.“ darbuotojo, dirbančio stebėtoju, saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 73 nustatyta, kad uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose darbus atliekant visiems darbuotojams, stebėtojas turi būti išorėje ir kontroliuoti atliekamų darbų saugumą. Tačiau ši aplinkybė vargu ar būtų padėjusi išvengti gaisro, ji tik galėjo sumažinti jo padarinius, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nesaugus šviestuvas. Pažymėtina tai, kad bylos medžiagoje ir bylos proceso metu teisme nebuvo gauta jokių duomenų, jog įmonėje buvo naudojami ar galimybė naudotis saugesnės konstrukcijos nešiojamaisiais šviestuvais. Todėl nurodytos konstrukcijos bei susidėvėjimo laipsnio šviestuvo naudojimas neatitiko Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 120 punkto reikalavimų bei Specialių patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/DI-232.
Bylos proceso metu apklausti liudytojai R. B., V. R. patvirtino, kad buvo keliamas klausimas dėl to, jog šios konstrukcijos lempos yra nesaugios dirbant degiomis sąlygomis. Be to, šios lempos dažymo ceche buvo naudojamos jau keliolika metų, todėl dėl ilgos eksploatacijos net ir minimalūs apsaugos elementai buvo susidėvėję, aptrupėję. Šios aplinkybės patvirtina teismų išvadą, kad nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos ne tik V. K. vadovaujamoje VDK pamainoje ar pamainoje, kurios vyresniuoju buvo paskirtas S. Č., bet ir visame bendrovės valymo-dažymo gamybiniame padalinyje, už kurio saugių darbo ir priešgaisrinės apsaugos sąlygų sudarymą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą bei Priešgaisrines saugos taisykles ir AB „B.“ kolektyvinės sutarties nuostatas atsakingi įgaliotieji įmonės asmenys. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. šiai užduočiai atlikti naudojo dažus HEMPEL'S SHOPPRIMER ZS 15899, skiestais skiedikliu KEMPEL’S GALVOSIL LIQUID 99751, kurie dėl savo konsistencijos yra labai degūs ir priskiriami darbui su pavojingomis medžiagomis. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad minima patalpa ją dažant privalėjo būti vėdinama nepertraukiamai (Priešgaisrinės saugos instrukcijos Nr. 200/7 13 punktas), nes, kaip minėta, patalpa M12, esanti statomo laivo bloke 225S, priskiriama prie sunkiai prieinamų patalpų. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų ar kitokių duomenų, kad patalpa M12 buvo aktyviai vėdinama. Šios aplinkybės vėlgi patvirtina išvadą, kad dėl saugių darbo sąlygų įrengimo bei aprūpinimo nepavojingomis darbo priemonėmis yra atsakinga įmonės administracija pagal jai suteiktus atitinkamus įgaliojimus. Be to, teismai, išteisindami V. K., pagrįstai nurodė, kad gaisras ir nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2010 m. kovo 29 d., 23.40 val., t. y. pamainoje, kurioje vyresniuoju buvo paskirtas S. Č., nes V. K. pamainos darbo laikas baigėsi 23.00 val.
AB „B.“ valymo-dažymo gamybos vadovo 2010 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 73-1/23 patvirtina, kad S. Č., atestuotam pagal „Brigadininkų pareigos ir atsakomybė nesant meistro II-je ir III-je pamainose“ mokymo programą, pavesta vykdyti pareigas, be visų kitų, ir užtikrinti saugų, ugniai pavojingų ir ugnies darbų atlikimą sunkai prieinamose ir uždarose patalpose. Tokiu atveju pagal vietiniais aktais nustatytą reguliavimą V. K. buvo atsakingas tik už tą pamainą, kurioje jis dirbo, ir jo pamaina buvo pasibaigusi 23.00 val. Be to, bylos proceso metu gauti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad, skirstant darbus ir perduodant pamainą, dalyvavo ir naktinės pamainos brigadininkas S. Č., kuris perėmė iš V. K. darbus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad S. Č. išsilavinimas neatitiko padalinio vadovui reikalaujamo išsilavinimo, ir tai, kad darbų vadovas negali vienu metu vykdyti ir darbdavio įgaliotojo asmens ir darbininko funkcijų. Dėl to teismai padarė teisingą išvadą, kad S. Č. buvo ne atsakingu asmeniu, o tokiu pačiu darbuotoju valymo-dažymo operatoriumi kaip ir nukentėjusysis E. K. Už darbo organizavimą AB „B.“ VDG padalinyje bei už įmonės įgaliotų ir atsakingų asmenų paskyrimą pamainose V. K. nebuvo atsakingas – tuo pagal kompetenciją privalėjo rūpintis aukštesni įmonės vadovai. Todėl apibendrindama kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas nepagrįstas, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai nagrinėjamu atveju yra teisėti bei pagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis