Teisėja Daina Vaidachavičienė              Baudžiamoji byla Nr. 1S-206-719/2015

              Procesinio sprendimo kategorija:

              2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Robertui Diksai,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties ir

nustatė:

E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias laikė ir gabeno jo vairuoto vilkiko puspriekabės šaldytuvo priekinėje sienoje įrengtoje slėptuvėje, iki kol 2015 m. kovo 31 d. 22 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre automobilio kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2015 m. kovo 31 d. E. A. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paleisti E. A. iš suėmimo. Jis cituoja šią nutartį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. ir teigia, kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas savaime negali būti pakankamu pagrindu manyti, jog paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones įtariamasis pabėgs (pasislėps) nuo tyrėjų, prokuroro ar teismo. Taip pat, gynėjo manymu, būtina įvertinti tai, kad įtariamasis yra solidaus amžiaus, turi savo verslą ir vadovauja krovinių pervežimo įmonei, todėl suimtasis turi pakankamai pajamų pragyvenimui ne iš nusikalstamos veiklos. Taip pat įtariamasis neteistas ir nėra aplinkybių, liudijančių jo polinkį nusikalsti, jis rūpinasi senyvo amžiaus motina ir būdamas našliu siekia išlaikyti besimezgančius naujus šeiminius ryšius. Visi šie duomenys, pasak gynėjo, leidžia spręsti, kad suimtąjį su gyvenamąja vieta saisto pakankamai tvirti socialiniai ir materialiniai ryšiai, jis neturi susiformavusio polinkio nusikalsti, todėl kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai gynėjas mano, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikintina.

Skundas atmetamas.

Įtariamasis iš esmės prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Įtariamojo parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas ir kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad E. A. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą pagal BK 260 str. 3 d.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis neteistas, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir rūpinasi kartu su juo gyvenančia senyvo amžiaus motina. Šios aplinkybės be jokių abejonių yra labai svarbios sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad E. A. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Šiuo metu E. A. inkriminuojamas nusikaltimas iš esmės yra savanaudiškas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna ne tik iš savo legalios darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Jam inkriminuojamame nusikaltime E. A. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Be to, tiek E. A. darbinė veikla, tiek ir jam inkriminuojamas nusikaltimas yra susiję su išvykomis į užsienį, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis turi pakankamai tvirtus ryšius užsienyje. Kartu pažymėtina, kad E. A. nevedęs, jo vaikai jau suaugę, savarankiški, gyvena atskirai, taip pat jis turi seserį, kuri, esant būtinybei, galėtų pasirūpinti senyvo amžiaus motina, todėl tvirti socialiniai ryšiai E. A. nesaisto. Visos šios aplinkybės, kartu su bausmės už E. A. inkriminuojamą nusikaltimą sunkumu, priešingai, nei mano gynėjas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (į E. A. ryšius užsienyje, jam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, jo socialinius ryšius ir kt.) darytina išvada, jog priešingai, nei teigiama skunde, dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima įtariamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimas E. A. aukščiau nurodytais pagrindais buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama gynėjo skunde, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą skirtingai teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Suimto įtariamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas              Artūras Ridikas