Baudžiamoji byla Nr. 1A-395-245/2021                                                                                              Proceso Nr. 1-01-1-26646-2020-1

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.                          

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2021 m. birželio 30 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

nuteistojo D. D. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir 30 MGL, tai yra 1 139,70 Eur dydžio baudos dalimi, prie griežtesnės neatliktos bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir D. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 30 MGL, tai yra 1 139,70 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt devynių eurų ir 70 ct) dydžio bauda.

Kito asmens, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinio skundo negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. D. (toliau – D. D.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį kaltu pripažintas už tai, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 17.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, dėl menkavertės dingsties, bendrais veiksmais, elgdamiesi įžūliai, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam G. G. ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos sritį, tuo padarydami jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairio antakio srityje ir nosies nugarėlėje, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1.                      Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. D. D. teigimu, apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, bylos tyrimo nevilkino, davė išsamius parodymus. Pasak nuteistojo, jo dėka buvo surasta ir nukentėjusiajam grąžinta nuteistojo G. S. pavogta grandinėlė. Tuo, nuteistojo teigimu, jis prisidėjo prie kito asmens padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo.

2.2.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus. Nuteistasis nurodo, kad tai, jog jis būtų laisvėje svarbu ne tik jam, tačiau ir vaikams. 2021 m. birželio 28 d. suplanuotos vestuvės su jo vaikų motina. D. D. teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, o pasiuntus jį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, jo šeima atsidurtų sunkioje finansinėje padėtyje. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, tačiau dabar nutraukė visus ryšius, kurie turi įtakos jo blogam elgesiui, nustojo vartoti alkoholį.

2.3.                      Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi išskirtinę reikšmę suteikė jo (nuteistojo) ankstesniems teistumams, anksčiau taikytam bausmės vykdymo atidėjimui ir nevertino bausmės efektyvumo, jo santykio su padaryta nusikalstama veika. Nuteistasis savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodydamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas keletą kartų teistam asmeniui yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į nusikalstamą elgesį.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė skundą tenkinti, prokuroras Viktoras Kazlauskas prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas

4.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.       Savo skunde nuteistasis D. D. teigia, kad jam paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, todėl skundą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę D. D., apylinkės teismas įvertino ir paties nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y., kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. D. teisiamas penktą kartą, o naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, D. D. buvo atidėtas, tačiau jau 2020 m. liepos 5 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik nuteistajam atlikus realią laisvės atėmimo bausmę.

6.       BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių anksčiau nurodytų išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Priešingai, netgi du kartus D. D. atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Turėdamas du mažamečius vaikus, kaip teigia pats nuteistasis, būdamas pagrindinis šeimos maitintojas, D. D. ir vėl nusikalto, žinodamas, kad už tokius jo veiksmus jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas, kuomet D. D. atžvilgiu buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, galimai nuteistajam sudarė įspūdį, jog nusikalstamas veikas jis dali daryti ir toliau, o reali laisvės atėmimo bausmė jam vis vien nebus paskirta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tik parodo jo atsainų požiūrį į daromas nusikalstamas veikas bei siekį išvengti bausmės už savo neteisėtus veiksmus.

7.       BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis numatyti tikslai pasiekti nebuvo, kadangi D. D. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam niekaip nebuvo atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. D. D., neatlikęs realios laisvės atėmimo bausmės nebuvo paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus minėtą bausmę. Teismas taip pat pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

8.       Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų D. D. atžvilgiu netaikė pagrįstai. Nuteistasis anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Savo apeliaciniame skunde jis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl D. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis Dargužis

                                                                                                                            Darius Kantaravičius 

                                                                                                                            Valdas Vitunskas