Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-607-496-2014].docx
Bylos nr.: 2-607-496/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188768730 valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Ginčai dėl vaikų:
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-607-496-2014

Teisminio proceso Nr.2-23-3-00420-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija

77.4.2.; 77.4.3.; 99.5.; 116.4.

(S)

 

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. spalio 17 d.

Kelmė

 

Kelmės   rajono  apylinkės   teismo  teisėja   Daiva  Valčiukienė,  

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant ieškovei I. D.,

ieškovės atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

atsakovui R. D.,

atsakovo atstovui advokatui Petrui Simėnui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui R. D., su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

 

n u s t a t ė  :             

 

Ieškovė I. D. ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko, A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina I. D., nustatyti tokią atsakovo R. D. bendravimo tvarką su sūnumi A. D. bendravimo tvarką:

  1. R. D. turi teisę bendrauti su sūnumi A. D.:
    1. Kol sūnus A. D. sulauks 5 metų (iki 2016-11-20), kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienius, 10.00 val. savo jėgomis ir lėšomis paimdamas sūnų A. D. iš I. D. gyvenamosios vietos ir 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. gyvenamąją vietą,
    2. Sūnui A. D. sulaukus 5 metų amžiaus (nuo 2016-11-20) kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgaliais nepertraukiamai (su nakvynėmis), šeštadienį 10.00 val. savo jėgomis ir lėšomis pasiimdamas sūnų A. D. iš I. D. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. gyvenamąją vietą,
    3. Poriniais metais (2014, 2016, etc. ) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), ir neporiniais metais (2015, 2017, etc.) antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją Šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nurodytomis dienomis 10.00 val. savo jėgomis ir lėšomis paimdamas sūnų A. D. iš I. D. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. gyvenamąją vietą.
  2. Jeigu sūnus A. D. serga ir dėl to negali vykti jo bendravimas su tėvu R. D., I. D. įsipareigoja iš anksto apie tai informuoti R. D. SMS trumpąja žinute ir, R. D. prašymu, pateikti vaiko ligą patvirtinančią gydytojo pažymą,

bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį prašo tenkinti. Atsisako reikalavimo, kad sūnus iki  sulauks penkerių metų amžiaus, negali nakvoti pas atsakovą, t. y. bendravimo tvarkos 2.1 punkto, kadangi sūnus ir iki šiol bendrauja su tėvu. Nurodo, kad turi sūnų A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra R. D.. Sūnus gyvena su ja atskirai nuo tėvo, norėtų, kad ir toliau sūnus gyventų su ja. Nuo 2013 m. pradėjo pyktis su atsakovu R. D. dėl sūnaus lankymo sąlygų. Kadangi nepavyksta susitarti gražiuoju, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi. Nurodo, kad sūnus, kuriam yra beveik 3 metai amžiaus, bendrauja su savo tėvu (atsakovu) savaitgaliais. Vaikas lanko darželį „Ąžuoliukas“, būna jame visą dieną (nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), eina miegoti apie 9.30 val. vakaro. Ieškovė sutinka dėl bendravimo švenčių dienomis ir savaitgaliais. Atsakovui pasiėmus sūnų iš darželio darbo dienomis kelioms valandoms, jai kiltų problemų paruošti vaiką kitos dienos darželiui. Su atsakovu ji pati visiškai nebendrauja.

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko, nurodo, kad ieškovė atsisako ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 2.1 punkto (dėl vaiko galimybės nakvoti pas tėvą iki jis sulauks 5 metų amžiaus). Patenkinus atsakovo reikalavimą matytis su sūnumi nevaržomai būtų pažeistos motinos teisės. Prašo teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į vaiko interesus.

Atsakovas R. D. pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priimti sprendimą dėl bendravimo su sūnumi A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal atsakovo pasiūlytus pakeitimus, t. y. atsakovas su sūnumi bendrautų neribojant bendravimo kartų į mėnesį, nenurodant savaitės dienų, nežiūrint į tai, ar poriniai, ar neporiniai metai.

Patikslintu atsiliepimu į ieškovės I. D. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovas R. D. prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priimti sprendimą dėl bendravimo su sūnumi A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, nustatant, kad atsakovas su sūnumi A. D. bendrauja kiekvieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų iš darželio ir 20.00 val. pristatydamas motinai I. D. į jos gyvenamąją vietą. Antrą ir ketvirtą savaitgaliais bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, paimdamas savo sūnų šeštadieniais 10.00 val. iš motinos I. D. gyvenamosios vietos ir sekmadieniais 20.00 val. pristatydamas į motinos gyvenamąją vietą, nežiūrint į tai, ar poriniai, ar neporiniai metai. Apie būsimą bendravimą su sūnumi, apie sūnaus paėmimo datą ir laiką iš vaiko darželio, sūnaus pristatymo į ieškovės gyvenamąją vietą laiką ir datą kiekvieną kartą aptaria telefonu iš anksto su ieškove I. D..

Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutinka. Nori bendrauti su sūnumi nevaržomai, bet kurią dieną, iš anksto prieš dieną telefonu perspėjęs ieškovę bei kas antrą savaitgalį. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat sutinka dėl ieškovės prašomos bendravimo su sūnumi švenčių dienomis tvarkos nustatymo. Nurodo, kad gyvena nuomojame bute, dirba UAB „Marsera“ automobilių mechaniku darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Norėtų po darbo pasiimti sūnų iš darželio kelioms valandoms. Nurodo, kad vaikas noriai su juo bendrauja ir būna. Turi įvairių užimtumo priemonių vaikui, geba pasirūpinti buitimi (maistu, švara). Pripažįsta, kad negali susitarti su ieškove dėl bendravimo su sūnumi. Nori, kad būtų leista matytis su sūnumi bent tris darbo dienas per savaitę, pavyzdžiui pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį. Galimybės bendrauti su sūnumi ieškovės namuose nesvarstė, kadangi jis ir ieškovė tarpusavyje nebendrauja.

Atsakovo atstovas nurodo, kad tikslinga nustatyti konkrečias dienas, kuriomis atsakovas galėtų matytis su sūnumi.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku grafiką, kadangi šalys tarpusavyje nesusitaria dėl bendravimo. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Neigiamos informacijos apie šalis Skyrius neturi.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo (b. l. 6), pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 8), pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 7), matyti, kad nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė I. D., tėvas yra atsakovas R. D..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. tėvui ir motinai gyvenant skyriumi vaiko (-ų) gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d. įpareigoja teismą ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti vadovaujantis išimtinai vaiko(-ų) interesais ir atsižvelgiant į jų norą.

Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 7-8), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 29-30) matyti, kad nepilnametis A. D. gyvena su motina I. D. nuomojame vieno kambario bute. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir sūnaus yra susiformavęs tvirtas emocinis ir psichologinis ryšys, ji rūpinasi sūnaus auklėjimu, vaikui yra užtikrintos teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas bei tinkamas gyventi patalpas, vaikas nori gyventi su ja. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad mažamečio A. D. tinkamos gyvenimo, ugdymo ir vystymosi sąlygos gali būti sudaromos vaikui gyvenant su motina, ieškove I. D., todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. numato vaikų ir kartu su jais negyvenančių tėvų teisę netrukdomai bendrauti tarpusavyje. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (LAT nutartis Nr. 3K-3-202/2014).

Vadovaujantis aukščiau įvardintais įrodymais, taip pat  2012 m. liepos 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-411-322/2012 (b. l. 9-11), Telšių AVPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjos nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14-15) nustatyta, kad nuo 2012 m. pradžios I. D. ir R. D. bendro ūkio nebeveda, kartu nebegyvena, 2012 m. liepos 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir vaikui A. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-03-20 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, kurio dydis 800 Lt, įsipareigojo sumokėti  iki 2012-08-01. Nuo 2013 m. pabaigos šalys nuolat konfliktuoja dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad gražiuoju bendrauti tarpusavyje negali, todėl teismas daro išvadą, kad yra būtina nustatyti atsakovo R. D. bendravimo su sūnumi A. D. konkrečią tvarką.

Iš bylos medžiagos, šalių ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų matyti, kad ginčas tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo vyksta jau kuris laikas. Nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką būtina atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Ieškovės ir atsakovo sūnus yra labai mažo – beveik 3 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui svarbu turėti abu tėvus ir su jais bendrauti. Nebendraujant su vienu iš tėvų ar bendraujant su juo retai, vaiko emocinis ir psichologinis ryšys su juo susilpnėja, vaikas pakankamai greitai nuo jo atpranta. Ieškovė sutinka, kad sūnus A. D. nakvotų pas atsakovą savaitgaliais. Atsakovas yra išreiškęs norą kuo maksimaliau bendrauti su savo sūnumi. Bendravimo su sūnumi metu atsakovas geba juo pasirūpinti. Mažametis A. D. noriai bendrauja su atsakovu. Duomenų, kad R. D. bendravimas su mažamečiu A. D. kenktų vaiko interesams, byloje nėra, todėl, nustatant atsakovo bendravimo su jo sūnumi A. D. tvarką, turi būti atsižvelgiama į vaiko ir kartu su juo negyvenančio tėvo teisę bendrauti tarpusavyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi A. D., netenkinant 1.1 (ieškinyje nurodyta 2.1) tvarkos punkte nurodytą reikalavimą, nes šio ieškinio reikalavimo ieškovė nepalaiko. Kitoje ieškinio reikalavimo dalyje ginčas nekyla, atsakovas sutinka su ieškovės išdėstytais reikalavimais, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas.  Atsižvelgiant į atsakovo ir vaiko teisę bendrauti tarpusavyje, tenkinamas atsakovo atsiliepime į ieškinį ir pasisakymuose išreikštas reikalavimas nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su savo sūnumi A. D. kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį 17.00 val. savo jėgomis ir lėšomis pasiimdamas sūnų A. D. iš darželio „Ąžuoliukas“ ir tos pačios dienos 20.00 val. parveždamas jį į I. D. namus. Šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, todėl net ir  nesant atsakovo priešieškinio yra nustatoma dažnesnė bendravimo su vaiku tvarka, nei prašoma ieškiniu, todėl ieškinys  dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (b. l. 14-15, 16). Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiamas 144 Lt dydžio žyminis mokestis, kuris mokamas bylose dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir 3,30 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 147,00  Lt (suapvalinta iki litų) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 80 procentų (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku trys punktai), iš atsakovo priteisiama valstybei 80 procentų valstybės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. 448 Lt (560 Lt x 80%;  b. l. 36).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 307 str. teismas

 

n u s p r  e n d ė  :

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

  1. R. D. turi teisę bendrauti su sūnumi A. D.:
    1. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgaliais nepertraukiamai (su nakvynėmis), šeštadienį 10.00 val. savo jėgomis ir lėšomis pasiimdamas sūnų A. D. iš I. D. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. gyvenamąją vietą,
    2. Kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį 17.00 val. savo jėgomis ir lėšomis pasiimdamas sūnų A. D. iš darželio „Ąžuoliukas“ ir tos pačios dienos 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. namus;
    3. Poriniais metais (2014, 2016, etc. ) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), ir neporiniais metais (2015, 2017, etc.) antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją Šv. Velykų dieną, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nurodytomis dienomis 10.00 val. savo jėgomis ir lėšomis paimdamas sūnų A. D. iš I. D. gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20.00 val. parveždamas jį atgal į I. D. gyvenamąją vietą.
  2. Jeigu sūnus A. D. serga ir dėl to negali vykti jo bendravimas su tėvu R. D., I. D. įsipareigoja iš anksto apie tai informuoti R. D. SMS trumpąja žinute ir, R. D. prašymu, pateikti vaiko ligą patvirtinančią gydytojo pažymą.

Priteisti iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-607-496/2014“ 147,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus), kas atitinka 42,57 Eur,  ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 448,00 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis  litus), kas atitinka 129,75 Eur., bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                             Daiva Valčiukienė


Paminėta tekste:
  • CK3 3.169 str. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
  • CK3 3.174 str. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
  • CK3 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
  • CK3 3.175 str. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
  • 3K-3-202/2014
  • 2-411-322/2012
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 259 str. Sprendimo priėmimas