Byla Nr. 1S-156/2012
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 20 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė:
E. A. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., padarymu.
E. A. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, prievartavo didelės vertės svetimą turtą. L. B. tikslu daryti sunkų nusikaltimą – prievartauti didelės vertės svetimą turtą, subūrus organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, kaip organizatoriaus ir vadovo, E. A., A. K., R. Z., ir šiai organizuotai grupei vadovaujant, t.y. parengus nusikalstamos veikos planą, paskirsčius vaidmenis organizuotos grupės nariams bei koordinuojant jų veiklą, dalyvavo šios organizuotos grupės veikloje:
jis, iš anksto susitaręs, veikė organizuotoje grupėje kartu su L. B., A. K. ir R. Z., kurios nariai, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami psichinę prievartą bei atimdami nukentėjusiajam laisvę, laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-01-20 vertė A. V. perduoti jam priklausantį didelės vertės turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 94.500 Lt, ir gyvenamąjį namą su kitais pastatais bei statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 12.462 Lt. 2011-01-04 apie 11.50 val. R. Z. ir A. K., vykdydami L. B. nurodymus ir jam dalyvaujant, prievarta išvedė nukentėjusįjį A. V. iš jo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. K., išvežė į Kauną, kur laikotarpiu nuo 2011-01-04 apie 13.30 val. iki 2011-01-07 tyrimo metu nenustatyto laiko, R. Z. ir A. K., vykdydami L. B. nurodymus, pasikeisdami neteisėtai laikė A. V. išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. M., saugojo nukentėjusįjį ir neleido jam išeiti iš buto, tokiu būdu atimdami jam laisvę. 2011-01-07 tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusiajam iš buto pabėgus, 2011-01-09 dienos metu, bet ne anksčiau kaip 13.30 val., E. A. ir A. K., vykdydami L. B. nurodymus ir jam dalyvaujant, prievarta pakartotinai išvedė nukentėjusįjį A. V. iš jo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. K., išvežė į Kauną, kur laikotarpiu nuo 2011-01-09 ne anksčiau kaip 14.30 val. iki 2011-01-20 apie 14.30 val. A. K., E. A. ir R. Z., vykdydami L. B. nurodymus, pasikeisdami neteisėtai laikė A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. Z., saugojo nukentėjusįjį ir neleido jam išeiti iš buto, tokiu būdu atimdami jam laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką – turto prievartavimą, 2011-01-13 laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.00 val. L. B. ir E. A. automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. K., prievarta nuvežė A. V. į Alytaus miesto 5 notarų biurą, esantį Ligoninės g. 2, Alytuje, kur jis, būdamas neteisėto laisvės atėmimo pasėkoje palaužtos valios bei veikiamas L. B. nuolat naudotos kitokios psichinės prievartos, pasirašė įgaliojimą, pagal kurį įgaliojo S. T. disponuoti gyvenamuoju namu su kitais pastatais bei statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką – turto prievartavimą, 2011-01-20 apie 15.15 val. L. B., E. A. ir R. Z., automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. K., prievarta bei L. B. ir E. A. įsakmiai nurodžius A. V., kaip reikės elgtis notarų biure, nuvežė jį į Kauno miesto 25 notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu įforminti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį R. Č. vardu, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes L. B., E. A. ir R. Z. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
E. A. 2011 m. sausio 20 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 22 d. nutartimi E. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki dabar.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl yra realus pagrindas manyti, kad E. A., nebūdamas susaistytas stipriais socialiniais ryšiais Lietuvoje (byloje yra duomenų apie kaltinamojo ryšius užsienyje - Olandijoje), būdamas laisvėje ir bandydamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog E. A. kaltinamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padaręs veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, nusikaltimai buvo vykdomi pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, E. A. vaidmuo darant nusikaltimus nebuvo antraeilis, E. A. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu E. A. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje E. A. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Kaltinamojo E. A. gynėja skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Kaltinamojo gynėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai yra formalaus pobūdžio, o baudžiamosios bylos medžiaga rodo, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnių procesinių prievartos priemonių pagalba. Nors E. A. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė, anot gynėjos, negali būti besąlygiška priežastis laikyti kaltinamąjį suimtą. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą E. A., nepilnai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d., kuri įpareigoja tokiais atvejais atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir į kitas minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo gynėja pažymi, kad E. A. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, kur gyvena kartu su motina A. D., kaltinamasis turi pagrindinį išsilavinimą, iki suėmimo, nerasdamas darbo Lietuvoje, buvo laikinai išvykęs į užsienį, kur bandė susirasti darbą, grįžęs į Lietuvą E. A. turėjo galimybę įsidarbinti A. S. individualioje įmonėje, tačiau įsidarbinti nespėjo, nes buvo sulaikytas ir suimtas, šiuo metu E. A. taip pat turi realią galimybę įsidarbinti minėtoje įmonėje. Šios aplinkybės, anot gynėjos, patvirtina stiprių E. A. socialinių ryšių Lietuvoje egzistavimą. E. A. niekada nesislapstė ir nesiruošia slapstytis.
Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad E. A. inkriminuojama nusikalstama veika yra pagrįsta tik prielaidomis, E. A. neigia kaltę dėl turto prievartavimo, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. A. būtų turėjęs kokį nors susitarimą su L. B. ar kitais kaltinamaisiais siekiant užvaldyti nukentėjusiajam A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad E. A. būtų turėjęs kokią nors finansinę naudą dėl tarp L. B. ir nukentėjusiojo A. V. susiklosčiusių santykių (sodybos ar buto pirkimo – pardavimo), ar būtų žinojęs apie L. B. neteisėtus veiksmus A. V. atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad E. A. prieš A. V. būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą arba kokiais nors veiksmais apribojęs A. V. laisvę bei vertęs jį perleisti nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo E. A. gynėjos skundą atmesti.
Kaltinamojo E. A. gynėjos skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Kaip ir ankstesniame kaltinamojo E. A. gynėjos skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas E. A., taip ir šiame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, neigiama E. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodoma, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių E. A. kaltę. Tačiau, kaip jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys – liudytojo R. Z., nukentėjusiojo A. V. parodymai, telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys, finansinių kredito įstaigų pateikti duomenys, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai kaltinti E. A. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia E. A. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. A. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors E. A. praeityje neteistas, tačiau šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis E. A. turi ryšių užsienyje. E. A. kaltinamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padaręs veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, nusikaltimai buvo vykdomi pagal iš anksto parengtą nusikaltimo planą, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, E. A. vaidmuo darant jam inkriminuojamą nusikaltimą nebuvo antraeilis. E. A. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu E. A. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis (E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu būdu gaunamomis pajamomis, nusikalstama veika buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų) leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje E. A. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog E. A. turi pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena su motina, kuri jį išlaiko, jeigu būtų paleistas iš suėmimo, E. A. turėtų galimybę įsidarbinti A. S. individualioje įmonėje, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Kaltinamajam E. A. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a:
kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.
Teisėjas Viktoras Kažys