Civilinė byla Nr. e2-408-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00357-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;  3.1.18.1.2                

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „IRSANA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“, „IRSANA“, Vilniaus miesto 7 – ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės valdos“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas) perleidimo draudimo, taip pat areštuoti atsakovei UAB „Urbanika“ priklausantį 600 000 Eur turtą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. kovo 6 d. su UAB „Urbanika“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria pareiškėja, veikdama kaip pardavėja, pardavė, o UAB „Urbanika“, veikdama kaip pirkėja, nuosavybės teise nusipirko Turtą. Sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad bendra Turto kaina yra 600 000 Eur (į kainą įskaičiuotas PVM, kuris sudaro 104 132,23 Eur). Sutarties V skyriuje šalys susitarė dėl tokios atsiskaitymo už įgyjamą Turtą tvarkos: 495 867,77 Eur (t. y., kainos dalį be PVM) UAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti tokia tvarka (Sutarties 5.1 papunktis) – 95 867,77 Eur per 3 darbo dienas po to, kai pareiškėja įvykdys Sutarties 2.8 papunktyje nurodytą įsipareigojimą, įmokant juos į pareiškėjos sąskaitą, 400 000 Eur sumą UAB „Urbanika“ įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos į pardavėjos sąskaitą.

3.       Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Urbanika“ nurodė negalinti atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir prašė, jog būtų leista parduoti Turtą ir gautais pinigais atsiskaityti. Dėl to 2024 m. kovo 11 d. pareiškime pareiškėja nurodė, kad UAB „Urbanika“ nėra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi už butą, (duomenys neskelbtini), ir ne didesnę kaip 390/775 dalį žemės sklypo pagal Sutartį. Be to, pareiškėja nurodė, kad UAB „Urbanika“ savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui parduotų šį turtą su sąlyga, jog pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 20 d. ir ši Turto dalis bus parduota už ne mažesnę kaip 200 000 Eur sumą (Pareiškimas I). Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. kovo 11 d. atitinkamas pareiškimas jos buvo pasirašytas ir dėl likusio Turto, t. y. kad UAB „Urbanika“ nėra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi už butą, (duomenys neskelbtini), ir ne didesnę kaip 390/775 dalį žemės sklypo pagal Sutartį (Pareiškimas II). Pareiškėja nurodė, kad nesulaukusi pinigų sumokėjimo, kaip nurodyta Pareiškimuose, pradėjo aiškintis situaciją ir nustatė, jog Turtas pagal Sutartį yra perleistas UAB „IRSANA“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo).

4.       Pareiškėja teigė, kad šiuo atveju yra reali grėsmė, jog ginčo Turtas bus perleistas, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio reikalavimams suformuluoti reikalingas papildomas laikas, nes apie Turto perleidimą ir kitas aplinkybes sužinojo tik 2024 m. balandžio 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies – nurodė atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į Turtą draudimo, kitoje dalyje prašymą atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalis numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėja ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jog ieškinio reikalavimų suformulavimui reikalingas papildomas laikas, nes apie aplinkybes, susijusias su jos teisių pažeidimu, pareiškėja sužinojo tik 2024 m. balandžio 5 d.

8.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo teismui dienos taikymo sąlygos – pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pateisina ieškinio pateikimo atidėjimo būtinumą, be to, suinteresuotiems asmenims perleidus ginčo Turtą, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9.       Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi informacijos apie UAB „Urbanika“ turtą bei kitų duomenų, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą areštuoti šio suinteresuoto asmens turtą 600 000 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Suinteresuotas asmuo UAB „IRSANA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepatikrino VĮ Registrų centro duomenų apie ginčo Turtą, iš kurių matyti, kad vienas iš butų buvo perleistas V. B. Tokiu būdu teismas ne tik formaliai ištyrė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, bet ir nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

10.2.                      Skundžiamoje nutartyje nėra analizuojamas pareiškėjos reikalavimo tikėtinumas. Ši analizė nėra atliekama, nes pareiškėja aiškiai nepagrindė būsimo ieškinio reikalavimų, tik deklaratyviai nurodo butų vertę, kuri, anot pareiškėjos, yra 600 000 Eur.

10.3.                      Pažymėtina, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėja klaidina teismą, nes 600 000 Eur kaina už butus galėtų būti nustatyta tik atlikus Sutarties 2.8 papunktyje nurodytus papildomus darbus. Pažymėtina ir tai, kad butų įsigijimo metu papildomi darbai nebuvo atlikti, be to, į 600 000 Eur kainą buvo įskaičiuotas ir 104 132,23 Eur PVM, todėl, manytina, jog, dirbtinai padidinant būsimo ieškinio reikalavimo sumą, pareiškėja siekia areštuoti ir (ar) apriboti disponavimo teisę į kuo didesnę turto dalį, tinkamai nepagrįsdama savo reikalavimų.

10.4.                      Be to, pareiškėja prašyme nurodo, kad Pareiškimais UAB „Urbanika“ įsipareigojo perleisti butus už ne mažesnę nei 400 000 Eur sumą, todėl nėra aišku, kokia tikroji būsimo reikalavimo suma ir pagrindas. Dėl nurodytų aplinkybių reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu.

10.5.                      Pareiškėja, siekdama dirbtinai sukurti reikalavimo pagrįstumo iliuziją, deklaratyviais teiginiais nurodo, kad esą suinteresuoti asmenys nėra sąžiningos sutarties šalys, nes Turtas UAB „IRSANA“ buvo perleistas po žymos VĮ Registrų centre panaikinimo ir esą už mažesnę nei Sutartyje nurodytą Turto kainą, be to, dalį turto UAB „IRSANA“ po 7 darbo dienų perleido trečiajam asmeniui. Pareiškėja objektyviais duomenimis neįrodė, kokiais veiksmais pasireiškė UAB „IRSANA“ nesąžiningumas.

10.6.                      UAB „IRSANA“ apie pareiškėjos ir UAB „Urbanika“ sudarytas sutartis, pareiškimus ir atsiskaitymo už butus tvarkas nėra ir nebuvo informuota, kaip ir apie žymą, kuri ribotų jai įsigyti ginčo Turtą. Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris, tvirtindamas sandorius, remiasi oficialiais valstybinių institucijų duomenimis. Tuo tarpu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nenurodyta pareiškėjos minima žyma.

10.7.                      UAB „IRSANA“ ginčo butus įsigijo, įskaitydama reikalavimus už 395 000 Eur, t. y. beveik už tokią pačią kainą, kuri buvo nurodyta Pareiškimuose, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia apie Turto perleidimą už itin žemą kainą.

10.8.                      Pareiškėja melagingai nurodo, kad UAB „IRSANA“ nėra nekilnojamojo turto pardavimų srityje veikianti bendrovė, kuriai tokie sandoriai yra įprasti. Remiantis aktualiais VĮ Registrų centro duomenimis apie bendrovės valdomą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad bendrovė yra įgijusi ir (ar) perleidusi 13 nekilnojamojo turto objektų. Be to, bendrovės tiesioginė veikla neriboja jai užsiimti ir nekilnojamojo turto įgijimo bei perleidimo sandoriais, siekiant pelno.

10.9.                      Prašymo turinys neatskleidžia, kokį ieškinį pareiškėja planuoja pareikšti, ar dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar dėl skolos priteisimo. Jei ieškinys bus dėl skolos priteisimo – UAB „IRSANA“ neturėtų dalyvauti procese bei jai nuosavybės teise priklausantis ir (ar) priklausęs turtas neturėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių objektu. Jei ieškinys bus dėl 2024 m. kovo 22 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prašyme nebuvo niekaip įrodytas būsimo ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

10.10.                      Iš prašymo turinio galima teigti, kad ginčas kilęs tik tarp pareiškėjos ir UAB „Urbanika“. Pareiškėja nėra suinteresuota butų atgavimu, o pinigų už juos gavimu, todėl UAB „IRSANA“ į bylą yra įtraukta tik formaliai, kad sunerimtų dėl savo įgyto turto bei darytų spaudimą UAB „Urbanika“. Šią aplinkybę gali patvirtinti tai, kad nėra prašoma taikyti UAB „Urbanika“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, siekiama tik areštuoti UAB „IRSANA“ ir V. B. – sąžiningoms įgijėjoms, priklausantį turtą bei UAB „Urbanika“ lėšas.

10.11.                      Skundžiamoje nutartyje teismas be pagrindo sutapatino suinteresuotus asmenis kaip veiklos bendrininkes. Suinteresuoti asmenys nėra niekaip susiję juridiniai asmenys. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad teismas nesigilino į prašymo esmę, netyrė duomenų, o tik mechaniškai patenkino prašymą.

10.12.                      Būtent pareiškėja ir UAB „Urbanika“ yra labiau tarpusavyje susijusios bendrovės – jos dirba toje pačioje nekilnojamojo turto vystymo srityje, viena kitos objektuose atlieka statybos darbus, turi tarpusavio įsiskolinimų, nesusijusių su ginčo butų perleidimu, bet pareiškėja apie tai prašyme nutyli.

10.13.                      Teismas netenkino prašymo dalies dėl UAB „Urbanika“ lėšų arešto, todėl nėra suprantama, kodėl išimtinai sąžiningos įgijėjos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas niekaip šio pasirinkimo nepagrindė.

10.14.                      Skundžiamoje nutartyje ir prašyme nėra pagrįsta, kad sąžininga įgijėja gali elgtis arba elgiasi nesąžiningai. Priešingai, jos elgesys yra suderinamas su sąžiningo elgesio standartu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. UAB „IRSANA“ nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju teismas išimtinai pasikliovė pareiškėjos nurodytomis klaidingomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

10.15.                      Teismui atsisakius taikyti UAB „Urbanika“ lėšų areštą, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Tuo tarpu už būsimo teismo sprendimo įvykdymą tapo atsakingas asmuo, sąžiningai įgijęs butus. Teismas, areštavęs išimtinai sąžiningos įgijėjos ir (ar) kito asmens turtą, pažeidė bendruosius teisės principus.

10.16.                      Prašyme pareiškėja neatsitiktinai sutapatina suinteresuotus asmenis. Tokiais veiksmais yra siekiama pademonstruoti, kad ieškovė už UAB „Urbanika“ skolas gali atimti butus. UAB „IRSANA“ tik formaliai įtraukta į bylą, tikintis, kad ji reikš teisines pretenzijas UAB „Urbanika“, taip skatindama neginti savo pažeistų teisių ir interesų.

10.17.                      Pareiškėjai yra žinoma UAB „Urbanika“ turtinė padėtis. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Urbanika“ turi nemažai ilgalaikio turto. Pareiškėja dėl nesąžiningų paskatų nesiekia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo UAB „Urbanika“ ilgalaikiu turtu.

11.       Pareiškėja UAB „Sostinės valdos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas skundžiamą nutartį priėmė, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę – oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Turtą, kuris perleistas suklastojus pareiškėjos parašą, ketinama dar kartą perleisti.

11.2.                      Nors skunde teigiama, kad pareiškėja yra suinteresuota pinigų, o ne Turto atgavimu, šias prielaidas patvirtinančių įrodymų nepateikta.

11.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi dalyvaujantys byloje asmenys ir pan. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-180/2018).

11.4.                      Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas tuo, kad, viena vertus, Turtas UAB „Urbanika“ buvo perleistas UAB „IRSANA“, panaudojus dokumentą, kurio pareiškėja niekuomet nebuvo išdavusi. Kita vertus, iš su pareiškimu pateiktų oficialių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „IRSANA“ planavo atlikti tolimesnius veiksmus dėl Turto perleidimo. Kadangi ginčas yra kilęs dėl sutarčių, susijusių su Turtu, teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad, perleidus Turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, skunde pateikti pasvarstymai, kad UAB „Urbanika“ turi nemažai turto, iš kurio gali būti išieškoma, yra atsieti nuo kilusio ginčo esmės – restitucijos taikymo.

11.5.                      Skundo argumentu, kad nėra bendro sutarimo dėl Turto vertės, nepaaiškinama, kaip tai susiję su įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo apribojimo atlikimu.

11.6.                      UAB „IRSANA“ neturi teisės reikšti reikalavimo dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Suinteresuotas asmuo turėtų skundą grįsti tik jo tariamu teisių pažeidimu ir ginti savo, o ne kitų asmenų, interesus.

11.7.                      Esant ginčui dėl restitucijos – siekiant susigrąžinti Turtą, tikslingiausia laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti Turtą. Viena vertus, skundžiamoje nutartyje buvo pasisakyta dėl UAB „Urbanika“ turtinės padėties, kita vertus, pastarosios turtinė padėtis nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su draudimu perleisti Turtą.

11.8.                      Pareiškime nurodyta informacija liudija apie UAB „IRSANA“ nesąžiningumą. Be to, dėl jos sąžiningumo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo vertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės būtinos būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir neturėjo nagrinėti bylos iš esmės. Tuo atveju, jeigu Turtas būtų dar kartą perleistas, reiškiant reikalavimą dėl restitucijos, Turto grąžinimas pareiškėjai būtų sudėtingas arba neįmanomas. Šiuo atveju turėjo būti pritaikytos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, o UAB „IRSANA“ sąžiningumas nėra ir neturėjo būti nutarties pagrindas.

11.9.                      Sisteminis pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimas patvirtina, kad UAB „IRSANA“ veiksmai, pasirašant užskaitymo aktą, dėl tą pačią dieną kaip ir pats aktas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, neadekvačiai mažos Turto pardavimo kainos, UAB „IRSANA“ siekis kuo greičiau perleisti Turtą dar kartą, nėra sąžiningi, o pati bendrovė nėra sąžininga įgijėja.

11.10.                      Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ją ir UAB „Urbanika“ sieja tarpusavio santykiai, nes pastaroji kai kuriuose pareiškėjos vystomuose nekilnojamojo turto projektuose yra rangovė, kita vertus, tai, jog suinteresuoti asmenys atliko kelių šimtų tūkstančių eurų įskaitymą, rodo, kad jie turėjo tarpusavio santykių – arba, jeigu iki užskaitymo tarpusavio santykių neturėjo, lieka neatsakyta, kokiu pagrindu buvo atliktas užskaitymas. Be to, su skundu pateiktas nekilnojamojo turto sąrašas nei patvirtina, nei nepaneigia UAB „IRSANA“ dalyvavimo aktyviuose nekilnojamojo turto pardavimuose – dalis sąraše nurodyto turto yra pastatai, kuriuose UAB „IRSANA“ vykdo tarptautinių pervežimų veiklą, kita dalis – ginčo Turtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

13.       Suinteresuotas asmuo UAB „IRSANA“ atskirojo skundo argumentams pagrįsti pateikė įrodymus – VĮ Registrų centro išrašus apie ginčo Turtą bei UAB „IRSANA“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 3 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, 2024 m. kovo 21 d. užskaitymo aktą.

14.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Nors suinteresuotas asmuo skunde nesuformulavo atskiro prašymo dėl paminėtų duomenų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo buvo išspręstas neinformavus suinteresuotų asmenų, jog pareiškėja yra susipažinusi su šiais įrodymais ir atsiliepime į skundą pasisakė dėl jų vertinimo, vadovaudamasis rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 12, 17 straipsniai), priima nurodytus duomenis ir vertins juos, spręsdamas skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

16.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. liepos 24 d. gauti UAB „Urbanika“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais suinteresuotas asmuo, be kita ko, prašo atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, priimti pateiktą procesinį dokumentą ir jį vertinti kaip atsiliepimą į atskirąjį skundą arba kaip rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo ir išreikšti nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių. UAB „Urbanika“ teigia, kad teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tik 2024 m. gegužės 20 d., t. y. jau pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui. Nors bendrovės atstovas 2024 m. birželio 3 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo bylos, kurį teismas patenkino rezoliucija, tačiau rezoliucija nebuvo įvykdyta ir prieiga nesuteikta. Tik bendrovės atstovui teismų informacinės sistemos LITEKO tvarkaraščių paieškoje pamačius Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtą posėdį ir pateikus prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, UAB „Urbanika“ 2024 m. liepos 17 d. buvo suteikta prieiga prie šios bylos.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Urbanika“ pateiktą dokumentą pavadino rašytiniais paaiškinimais ir prašo jį vertinti kaip rašytinius paaiškinimus arba kaip atsiliepimą į atskirąjį skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra paaiškinti pasikeitusias faktines ar teisines ginčo aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, turinčias teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu atsiliepimu į atskirąjį skundą dalyvaujantis byloje asmuo išdėsto savo nuomonę dėl skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tačiau kaip matyti iš UAB „Urbanika“ pateikto dokumento, suinteresuotas asmuo dėsto atskirus nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus dėl civilinėje byloje Nr. e2-2011-794/2024 pareikšto ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, skundžiamos nutarties nemotyvavimo, t. y. suinteresuoto asmens pateikto dokumento turinys iš esmės atitinka atskirąjį skundą, kuriuo neteisėtai – nesilaikant proceso taisyklių, siekiama praplėsti apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo pagrindą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą ir priimti pateiktą dokumentą. Nors UAB „Urabanika“ nedetalizuoja, kokius teismo procesinius dokumentus gavo 2024 m. gegužės 20 d., tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad šiam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųsta ne tik teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis, bet ir suinteresuoto asmens UAB „IRSANA“ atskirasis skundas bei pranešimas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo (teismo 2022 m. balandžio 22 d. pranešimas apie atskirojo skundą pateikimą). Taigi suinteresuoto asmens procesinis elgesys nuo 2024 m. gegužės 20 d., žinant ne tik apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir dėl šios nutarties pradėtą apeliacinį procesą, apie dar 2024 m. birželio 3 d. teisėjo rezoliucija patenkintą prašymą suteikti UAB „Urbanika“ prieigą prie bylos, kurioje buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo klausimas (civilinės bylos Nr. e2-1889-794/2024), tačiau nesiimant jokių aktyvių veiksmų dėl šios rezoliucijos nevykdymo, bei aktyviai dalyvaujant teisminiame procese pagal pareiškėjos UAB „Sostinės valdos“ pareikštą ieškinį (civilinės bylos Nr. e2-2011-794/2024), neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, dispozityvumo principų (CPK 7, 8, 13 straipsniai) ir nesuteikia pagrindo suinteresuotam asmeniui atnaujinti terminą įgyvendinti procesinę teisę, dėl kurios nepasinaudojimo iš esmės jis pats yra atsakingas

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

20.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo atsakovui gali būti taikomos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi būti įrodytas egzistavimas tikimybės, kad ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1054-302/2021 17 punktą; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-66-330/2023 9 punktą).

21.       Vienas iš argumentų, kuriais apeliantė kvestionuoja skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, yra preliminarus pareiškėjos būsimo ieškinio nepagrįstumas, tačiau nei įstatymų leidėjas, nei paminėta CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nesieja su preliminaraus būsimo ieškinio pagrįstumo sąlyga. Be to, skundžiama nutartis nebuvo motyvuota pareiškėjos būsimo reikalavimo pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl pareiškėjos reikalavimų tikėtino nepagrįstumo nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22.       Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nurodyti konkrečiai suformuluotus būsimo ieškinio reikalavimus, tikslią būsimo reikalavimo sumą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog pareiškėjos prašymo turinys neatskleidžia, kokį ieškinį planuojama pareikšti – ar dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ar dėl skolos priteisimo. Tuo labiau kad iš prašyme nurodytų aplinkybių, jog ginčo Turtas suinteresuoto asmens UAB „Urbanika“ buvo perleistas apeliantei, o dalis šio Turto pastarosios buvo perleista fiziniam asmeniui, pareiškėjai pateikus Sutartį, Pareiškimus, kuriuose nustatyta suinteresuoto asmens UAB „Urbanika“ pareiga atsiskaityti už ginčo Turtą, be to, prašyme suinteresuotais asmenimis – atsakovėmis pagal pareiškėjos būsimą ieškinį, nurodant ne tik UAB „Urbanika“, bet ir apeliantę, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėja ketina pareikšti reikalavimą dėl skolos iš UAB „Urbanika“ priteisimo, o ne dėl sandorių, kuriais buvo perleistas ginčo Turtas, pripažinimo negaliojančiais.

23.       Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir skundo argumentas dėl pažeistų į bylą neįtraukto asmens – V. B., teisių ir pareigų. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo sprendžiamas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Nesant priimto ieškinio, nėra ir iškeltos civilinės bylos (CPK 137 straipsnio 1 dalis), į kurią teismas turėtų savo iniciatyva įtraukti visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, skundžiama nutartimi buvo išspręstas procesinio pobūdžio klausimas, apie kurio nagrinėjimą teismas, nepaisant to, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiama iki ieškinio pareiškimo ar jau pateikus ieškinį, neturi pareigos informuoti visų šio klausimo išsprendimu suinteresuotų asmenų (CPK 147 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu atitinkamų suinteresuotų asmenų teisės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos, proceso taisyklės numato galimybę jas ginti, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įstojant į pradėtą teisminį procesą trečiuoju asmeniu (CPK 46, 47 straipsniai, 149 straipsnio 1 dalis).

24.       Apeliantė skunde taip pat kvestionuoja teismo išvadą dėl grėsmės pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad teismas nepagrįstai ją ir UAB „Urbanika“ sutapatino kaip veiklos bendrininkes, nors jos nėra susiję juridiniai asmenys, tuo tarpu pareiškėja ir UAB „Urbanika“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės, nors šios aplinkybės pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatskleidė. Be to, apeliantės teigimu, nėra jos sąžiningumą paneigiančių duomenų.

25.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Iš kartu su pareiškėjos prašymu pateiktų duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Urbanika“ iki 2024 m. kovo 20 d. turėjo atsiskaityti už ginčo Turtą – pervesti į pareiškėjos sąskaitą 400 000 Eur (Pareiškimų I, II 3 punktas), tačiau šis Turtas 2024 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas apeliantės nuosavybėn (prašymo priedas Nr. 4), nors, pareiškėjos teigimu, ji negavo nei atsiskaitymo už ginčo Turtą, nei leido visiškai disponuoti juo (Pareiškimai I, II). Be to, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtino, kad apeliantė po 11 dienų dalį ginčo Turto perleido fiziniam asmeniui, ketino artimiausiu metu perleisti ir likusią Turto dalį. Tokių faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai apie pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę. Kaip minėta pirmiau, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti duomenys leido teismui nustatyti, kad pareiškėja ketina pareikšti ieškinį dėl sandorių, kuriais buvo perleistas ginčo Turtas, pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu įstatymas nustato, kad sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju taikoma restitucija natūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau, grąžintiną turtą perleidus pagal atlygintiną sandorį sąžiningiems tretiesiems asmenims, šio turto grąžinimas būtų apsunkintas ir (arba) negalimas (CK 6.153 straipsnio 1, 3 dalys).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien itin greitas dalies ginčo Turto perleidimas iš apeliantės į fizinio asmens – V. B., nuosavybę bei apeliantės ketinimas artimiausiu metu perleisti ir likusį Turtą, suponuoja išvadą apie tikėtiną suinteresuoto asmens UAB „Urbanika“ ir apeliantės nesąžiningumą. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai bei jiems pagrįsti pateikti įrodymai. Nors apeliantė teigia, kad niekaip nėra susijusi su UAB „Urbanika“, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo pareiškėja, ginčo Turtas tarp šių asmenų buvo perleistas apeliantei įskaičius UAB „Urbanika“ turimą 395 000 Eur įsiskolinimą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad bendroves siejo atitinkami santykiai. Be to, pareiškėja pagrįstai atkreipė dėmesį, kad apeliantės pagrindinė veikla – krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, t. y. duomenų, jog vykdytų nekilnojamojo turto perpardavimo, vystymo veiklą apeliantė nepateikė, o su skundu pateiktas jos turimo nekilnojamojo turto išrašas tokios aplinkybės nepatvirtina. Apeliantė skunde argumentuoja, kad jos veiklos galimybės yra neribotos, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė, vertinant ją nurodytų duomenų kontekste, rūpestingo ir sąžiningo verslo subjekto aspektu, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados apie galimą suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir apeliantės, nesąžiningumą, sudarant ginčo Turto perleidimo sandorius (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą, kad pareiškėja nuslėpė faktą, jog yra susijusi su UAB „Urbanika“, nes prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyta, kad pastaroji yra kai kurių pareiškėjos vystomų nekilnojamojo turto projektų rangovė.

27.       Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai neareštavo suinteresuoto asmens UAB „Urbanika“ turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad esant ginčui dėl sandorių teisėtumo, kuris, pripažinus juos negaliojančiais, paprastai lemia restitucijos natūra taikymą, tikslingiausia ir efektyviausia laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti ginčo objektu esantį turtą. Apeliantės argumentai dėl jos, kaip sąžiningos ginčo Turto įgijėjos, interesų pažeidimo, dėl šios nutarties 25-26 punktuose išdėstytų motyvų vertintini kritiškai ir skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia.

28.       Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29.       Konstatavus, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo, tačiau toks prašymas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes byloje patirtų išlaidų paskirstymas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja