Civilinė byla Nr. e2-18191-1097/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12900-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11 

 (S)

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovui A. K.,

trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. M. ir 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (,,Seesam Insurance AS“ teisių perėmėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 220,70 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2017 m. liepos 30 d. apdraustas butas užlietas vandeniu ir ieškovė, atlygindama padarytą žalą, draudėjui išmokėjo 220,70 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, apdraustas butas buvo aplietas iš aukščiau esančio atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šią aplinkybę patvirtina po apliejimo atsiradusių defektų lokalizacija (atsakovo butas yra virš aplieto buto), 2017 m. rugpjūčio 2 d. 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra nesandarių vietų tarp vonios ir sienos bei yra netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija. Dėl to atsakovas turi ieškovei atlyginti išmokėtą draudimo išmoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip buto, iš kurio išsiliejo vanduo, savininkas.

3.       Atsakovas A. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodomo įvykio metu atsakovas buvo nedarbingas dėl kojos lūžio, nuolat buvo jam priklausančiame bute, butas buvo nuolat prižiūrimas ir jokio vandens nutekėjimo atsakovui priklausančiame bute nebuvo. Kilus klausimui dėl vandens išsiliejimo, atsakovas pats iškvietė 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos komisiją įvertinti atsakovo buto būklę. Atvykusi komisija nenustatė jokių užliejimo požymių, o akte fiksuotas nestandartinis santechnikos sujungimas buvo atliktas dar 2012 metais ir vandens išsiliejimo pro jį nebuvo. Be to, nukentėjęs butas buvo aplietas virtuvėje, o akte fiksuotas nestandartinis sujungimas yra atsakovo buto vonioje, todėl negalėtų lemti vandens išsiliejimo į apačioje esančio buto virtuvę. Atsakovo teigimu, vanduo galėjo išsilieti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris po avarijos nebuvo apžiūrėtas niekam neatidarius durų, tačiau po kiek laiko jame buvo atliktas remontas ir keista vandens sugadinta grindų danga. Atsakovas taip pat nurodė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos komisijos aktas yra negaliojantis, nes jį pasirašė trys komisijos nariai, nors į atsakovo butą buvo užėję tik du komisijos nariai.

4.       Trečiasis asmuo 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl įvykio į bendriją kreipėsi buto Nr. 32 savininkas, prašydamas atsiųsti komisiją jo butui apžiūrėti ir įvertinti. Bendrijos komisija surašė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktą Nr. 171, kuriame nurodė, jog atsakovo buto vonioje yra galimai nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija. Bendrija 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 260 nurodė, jog tikėtina, kad atsakovo buto vonioje esančios nestandartinės jungtys buvo apliejimo priežastimi, tačiau šiame rašte nebuvo kategoriško teiginio dėl avarijos priežasties ir kaltininko, nes bendrijos specialistai nenagrinėjo buto Nr. 28 užliejimo vietos lokalizacijos. Šis raštas patvirtinta tik tai, kad užliejimo priežastimi nebuvo bendrųjų inžinerinių tinklų avarija ar gedimai. Tikslindama šį raštą, bendrija 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 302 pažymėjo, kad įvykių namo butuose, dėl kurių galėjo būti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei, neužfiksuota. Trečiojo asmens vertinimu, nepakanka įrodymų dėl atsakovo, kaip buto Nr. 32 savininko, kaltės dėl užliejimo. Nei bendrijos specialistai, nei draudiko atstovai nepateko į butą Nr. 31, todėl liko nepatikrinta tikimybė, ar tame bute nebuvo vandens pratekėjimo šaltinio. Bendrija neturi pareigos nustatyti draudiminių įvykių kaltininkus, o šiuo atveju dėl įvykio kaltas asmuo liko nenustatytas. Trečiasis asmuo paaiškino, kad santechninių įrenginių patikrinimo metu ne visi specialistai eina į konkretų butą, situacija vertinama kompleksiškai, todėl ir šiuo atveju į atsakovo butą buvo užėję du komisijos nariai, o trečiasis tikrino vamzdynus, esančius ne bute.

5.       Trečiasis asmuo V. M., buto Nr. 31 savininkė, atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2017 m. birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno ir užliejimo metu vandeniu nesinaudojo. Dėl to ir nebuvo atidarytos durys, kai buvo tiriamos įvykio aplinkybės. Paaiškino, kad bute vanduo dėl tualeto žarnelės susidėvėjimo buvo išsiliejęs gerokai vėliau – 2018 metų kovo mėnesį, tačiau po šio įvykio nė vienas kaimynas pretenzijų nepareiškė. Būtent dėl šio įvykio bute buvo pakeista grindų danga, tačiau tai nesusiję su puse metų anksčiau įvykusiu ginčo įvykiu.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog žalos šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute, patvirtina padarytų defektų lokalizacija (atsakovo butas yra virš nukentėjusiojo buto, sutampa santechniniai mazgai), daugiabučio namo savininkų bendrijos aktas ir trečiojo asmens V. M. nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu jai priklausančiame bute Nr. 31 niekas negyveno ir vandeniu nesinaudojo. Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, kad vanduo iš atsakovo buto vonios kambario galėjo nutekėti atstumą iki nukentėjusio buto virtuvės, nes vanduo gali tekėti ir į šoną, perdangomis, metalinėmis konstrukcijomis.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, apklaustų liudytojų paaiškinimais. Atsakovas nurodė, kad įvykio dieną vėlai vakare buvo atėjusi bute Nr. 31 gyvenanti moteris, tačiau atsakovas ir jo šeimos nariai nespėjo jai atidaryti durų, o ji laiptais nubėgo žemyn. Vėliau paaiškėjo, kad ji ieškojo pagalbos išsiliejus vandeniui jos bute dėl įvykusios avarijos. Atsakovas taip pat nurodė, kad draudimo kompanijos atstovas, tirdamas įvykio aplinkybes, neapžiūrėjo buto Nr. 31, o atsakovas apžiūrėti savo buto draudimo kompanijos atstovo taip pat neįleido, nes jis atvyko neperspėjęs, neparodė savo darbuotojo pažymėjimo, todėl atsakovas bijojo jį įleisti. Nors atsakovo buto vonioje buvo nestandartinis santechnikos sujungimas, tačiau jis atliktas seniai ir profesionalaus santechniko, jokių vandens pratekėjimų nėra buvę. Bendrijos komisijos akte fiksuotos aplinkybės negalėjo lemti vandens užliejimo nukentėjusiame bute. Nesutampa apliejimo ir akte nurodyto sujungimo lokalizacija: aplieta nukentėjusio buto virtuvė, o ne vonia. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pats išsikvietė bendrijos komisiją savo butui apžiūrėti, nes atsakovui priklausantis butas buvo sausas, jame nebuvo jokių užliejimo požymių; jų komisija ir nenustatė.

8.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. M. palaikė atsiliepime nurodytus prašymus, patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybės. Paaiškino, kad jai priklausančiame bute Nr. 31 gyvena pažįstama mokytoja, kuri vasaros laiku būna išvykusi. Dėl to bute vasaromis niekas negyvena, t. y. negyveno ir 2017 metų vasarą. Bute vandentiekio avarija įvyko trūkus žarnelei 2018 metų kovo mėnesį, kada jame gyvenusi moteris ir bėgo prašyti kaimynų pagalbos. Po to bendrijos santechnikas žarnelę sutvarkė, o kaimynai pretenzijų neturėjo.  

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.  

9.       Byloje nustatyta, kad draudimo bendrovės ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas 2015 m. gruodžio 29 d. Būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0066136/2015 pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apdraustas butas 2017 m. liepos 29/30 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos draudimo bendrovė išmokėjo draudėjui draudimo išmoką ir dėl 220,70 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka 2017 m. spalio 12 d. pretenzija Nr. R 17-0963-64 kreipėsi į atsakovą A. K., kaip į už žalą atsakingą asmenį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurio, draudimo bendrovės teigimu, išsiliejo vanduo, savininką. Atsakovui žalos neatlyginus, draudimo bendrovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. 2020 m. liepos 1 d. ,,Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo teises ir pareigas perėmė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

10.       Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

11.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011).

12.       Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovė, keldama reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų, priklausančių (ar valdomų) atsakovo. Atsakovas neginčijo faktų, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas vandeniu, kad dėl to turtui padaryta ieškovės nurodomo dydžio žala, kad yra priežastinis vandens tekėjimo ir atsiradusios žalos ryšys. Tačiau atsakovas savo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko atsakomybę dėl atsiradusios žalos ginčijo nurodydamas, kad žalos padaręs vanduo tekėjo ne iš atsakovui priklausančio buto, kuris buvo sausas ir kuriame nurodytu laiku jokių vandentiekio avarijų nebuvo. Taigi, esminis nagrinėjamos bylos klausimas – fakto nustatymas: ar žalos ieškovės apdraustam turtui padaręs vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto Nr. 32.

13.       Aplinkybei, kad pavojingą ir apdraustą turtą gadinantį poveikį daręs vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodyti ieškovė rėmėsi 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktu ir 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 260; užliejimo lokalizacija, t. y. tuo, jog atsakovui priklausantis butas Nr. 32 yra virš aplieto buto Nr. 28; nukentėjusio buto nuotraukomis ir buto Nr. 31 savininkės, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančios V. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog bute Nr. 31 2017 metais nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno, vanduo nebuvo naudojamas ir negalėjo išsilieti. Apibendrindama šiuos įrodymus, ieškovė tvirtino, kad nukentėjusiojo buto apliejimas buvo galimas tik iš atsakovui priklausančio buto.

14.       Atsakovas, neigdamas aplinkybę, jog vanduo tekėjo iš jam priklausančio buto, rėmėsi paaiškinimais, kad jo butas buvo sausas, 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pateiktais raštais bei liudytojų parodymais.

15.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

16.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad bylos medžiaga nėra pakankama faktui, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto Nr. 32, nustatyti ir patvirtinti (CPK 185 straipsnis).

17.       Ieškovė, įrodinėdama šį faktą, rėmėsi 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktu ir 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 260. 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos komisijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. akte Nr. 171 nurodyta, kad komisija, apžiūrėjusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambarį ir virtuvę, nustatė, kad vonioje galimai yra nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija; techninėse spintose vamzdžiai tvarkingi. Taip pat akte konstatuota, kad akto surašymo dieną ir laikotarpiu per mėnesį iki akto surašymo dienos namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose nei avarijų, nei vandens nutekėjimų nebuvo; bendrieji inžineriniai tinklai negalėjo sąlygoti buto Nr. 28 užliejimo 2017 m. liepos 30 d. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 260 nurodė, kad bendrijos komisija tyrė 2017 m. liepos 30 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, aplinkybes ir sudarė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktą Nr. 171. Bendrijos teigimu, vertinant nustatytas įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad nurodytos avarijos priežastys buvo buto (duomenys neskelbtini) savininko atsakomybės ribose, o to buto vonios patalpoje buvusios nesandarios jungtys tarp sienos ir vonios bei netvarkingai sujungta vonios kriauklės kanalizacija buvo apliejimo priežastimi. Tačiau byloje yra pateikti ir kiti 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos raštai, kuriais bendrija papildomai paaiškino ginčo įvykio aplinkybes. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 302 dėl 2017 m. liepos 30 d. įvykio papildomai paaiškino, kad per paskutinius 3 metus nebuvo jokių įvykių namo bendruosiuose inžineriniuose tinkluose, dėl kurių galėjo būti padaryta žala butui Nr. 28; taip pat neužfiksuota įvykių butuose, dėl kurių galėjo būti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei. 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2020 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 54 nurodė, kad dėl 2017 m. liepos 30 d. įvykio bute, adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos komisija apžiūrėjo butą Nr. 32 ir surašė 2017 m. rugpjūčio 11 d. aktą Nr. 171, tačiau butas Nr. 31 dėl įvykio aplinkybių įvertinimo apžiūrėtas nebuvo. Trečiuoju asmeniu dalyvaudama byloje 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes bendrijos specialistai nenagrinėjo buto Nr. 28 užliejimo vietos lokacijos, o įvykių butuose, dėl kurių galėjo būti padaryta žala buto Nr. 28 virtuvei, neužfiksuota. Bendrijos vertinimu, nepakanka įrodymų dėl buto Nr. 32 savininko kaltės, nes nei bendrijos specialistai, nei draudiko atstovai nepateko į butą Nr. 31, todėl liko nepatikrinta, ar tame bute nebuvo pratekėjimo šaltinio. Bendrijos nuomone, dėl įvykio kaltas asmuo liko nenustatytas. Taigi, apibendrinant šią medžiagą, konstatuotina, kad daugiabučio namo savininkų bendrija, atlikusi tam tikrą ginčo įvykio aplinkybių tyrimą, iš esmės koncentravosi ir tyrė tai, ar vanduo netekėjo iš bendrojo naudojimo tinklų, o įvykio priežasties bei atsakingo asmens nenustatė, nes tokio tikslo ir nesiekė. Nors pirminiuose ieškovės nurodomuose akte ir rašte bendrija kėlė prielaidas dėl atsakovo bute nustatytų galimai nesandarių vietų tarp sienos ir vonios, netvarkingai sujungtos vonios kriauklės kanalizacijos įtakos vandens užliejimui, tačiau vėliau, tikslindama atlikto tyrimo medžiagą bei rezultatus, konkrečiai nurodė, jog komisijos nustatyti atsakovo bute buvę santechnikos trūkumai negalėjo lemti tokio vandens pratekėjimo, kuris padarė žalos nukentėjusiajam butui. Esant tokiai bendrijos pozicijai ir paaiškinimams, ieškovės nurodyti aktas ir bendrijos raštas negali būti pripažinti pakankamais įrodymais vandens pratekėjimui iš atsakovo buto nustatyti.

18.       Ieškovė, teigdama, kad nukentėjusio buto apliejimas buvo galimas tik iš atsakovui priklausančio buto, rėmėsi trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančios V. M. nurodytomis aplinkybėmis, jog trečiajam asmeniui priklausančiame bute Nr. 31 2017 metais nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos niekas negyveno, vanduo nebuvo naudojamas ir negalėjo išsilieti.

19.       Atsakovas paaiškino, kad ginčo įvykio metu dėl sveikatos būklės jis nuolat buvo namie ir jokio vandens pratekėjimo jo bute nebuvo, t. y. atsakovui priklausęs butas buvo sausas. Išsiliejusio vandens ir vandentiekio avarijos pėdsakų atsakovo bute neaptiko ir daugiabučio namo savininkų bendrijos komisija. Nors patikrinimas atliktas praėjus apie dešimt dienų po įvykio, tačiau manytina, jog vandentiekio avarijos, kurios metu aplieti apatiniai butai, požymių galėtų būti fiksuota, jei tokia būtų įvykusi. Atsakovo teiginius, kad ginčo įvykio metu jis nuolat buvo jam priklausančiame bute, patvirtino gauti duomenys iš gydymo įstaigos – VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2020 m. lapkričio 11 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. A10-889 nurodyta, kad atsakovas 2017 m. liepos mėnesį dėl sveikatos sutrikimo gydytas chirurgo, jam buvo teikiamos medicinos paslaugos ir buvo apribotas judėjimas (DOK-219985); atsakovas konsultuotas po traumos, diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis. Atsakovo prašymu teismo posėdyje apklausti liudytojai J. N., M. N. paaiškino, kad ginčo įvykio metu (2017 m. liepos 30 d.) atsakovas buvo nuolat namuose, nes jam buvo sulaužyta koja. Įvykio vakarą liudytojai buvo atsakovui priklausančiame bute ir patvirtino, jog kaimynė iš buto Nr. 31 vėlai vakare skambino į atsakovo buto duris, tačiau, jiems nespėjus durų atidaryti, kaimynė nubėgo laiptais žemyn. Vėliau liudytojai sužinojo, kad bute Nr. 31 buvo trūkusi žarnelė, dėl ko išsiliejo vanduo, o kaimynė ieškojo pagalbos. Taip pat jie patvirtino, kad jokių vandentiekio avarijų atsakovui priklausančiame bute nebuvo, jis buvo sausas. Taip pat vėliau jie sužinojo, kad bute Nr. 31 buvo remontuojamos grindys, nes jas buvo sugadinęs vanduo. Atsakovo prašymu apklausta liudytoja M. K. patvirtino, kad įvykio metu atsakovas nuolat buvo namuose dėl kojos lūžio. Liudytoja važiuodavo jam padėti, nes jis sunkiai vaikščiojo, todėl vonia ir virtuve nesinaudojo. Nors šie liudytojai yra artimais giminystės ir svainystės ryšiais susiję su atsakovu (dukros ir žentas), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti jų paaiškinimus. Vien giminystės ryšiai nėra pakankamas pagrindas abejoti prisiekus duotų paaiškinimų atitiktimi tikrovei. Tuo labiau, kad nurodytų liudytojų paaiškinimus atitinka ir patvirtina su atsakovu nesusijusio asmens – liudytojo J. J. paaiškinimai. Šis liudytojas, buto Nr. 27 savininkas, paaiškino, kad prisimena 2017 m. rugpjūčio pradžios įvykį, kai vėlai vakare buvo aplietas vandeniu jo butas Nr. 27 – ėmė lašėti vanduo nuo lubų. Jis ketino eiti aiškintis, kas atsitiko, tačiau į duris paskambino buto Nr. 31 nuomininkė, prašydama pagalbos, nes jos bute trūkus žarnelei bėgo vanduo. Liudytojas nurodė, jog nuomininkė bandė prašyti ir kitų kaimynų pagalbos, tačiau niekas neatidarė durų. Liudytojas nurodė užsukęs bėgusį vandenį, kurio buvo daug, o vėliau susitaręs su buto Nr. 31 savininku ir pretenzijų dėl apliejimo vandeniu neturėjęs. Liudytojas taip pat patvirtino, kad vėliau buto Nr. 31 savininko prašymu padėjo bute atlikti remontą – tvarkė vandens sugadintą parketą, plyteles. Taigi, kaip matyti, atsakovo ir liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi.

20.       Minėta, kad ieškovė remiasi trečiojo asmens – buto Nr. 31 savininkės – nurodomomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo V. M. taip pat pripažino, kad bute Nr. 31 yra įvykusi vandentiekio avarija, po kurios buto gyventoja bėgo prašyti kaimynų pagalbos, kurios metu aplieti žemiau esantys kaimyniniai butai, ir po kurios bute atliktas remontas, tačiau pabrėžė, jog įvykis atsitiko 2018 m. kovo mėnesį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, susijusias su vandentiekio avarijos bute Nr. 31 laiku, tačiau buto gyventojai padėjęs užsukti vandenį ir vėliau butą remontavęs liudytojas J. J. nurodė, jog įvykis buvo 2017 m. rugpjūtį. Be to, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bute Nr. 31 niekas negyvena, vandens nenaudoja, todėl jis negalėjo išsilieti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad gyvena užsienyje, todėl bute Nr. 31 leido gyventi pažįstamai mokytojai. Atsižvelgiant į tai, kad mokytojai vasaros metu atostogauja, o nurodyta buto gyventoja atostogų metu būna išvykusi, trečiasis asmuo teigė, jog ginčo įvykio metu bute Nr. 31 niekas negyveno. Taigi, trečiojo asmens paaiškinimai dėl ginčo įvykio galimų aplinkybių nėra visiškai nuoseklūs ir iš esmės grindžiami tik prielaida, jog asmuo, kuriam gyventi yra leista bute Nr. 31, tikėtinai buvo išvykęs. Tokie teiginiai vertintini kaip tikėtinas bendro pobūdžio spėjimas, nes nepaneigia galimybės, jog buto gyventoja galėjo būti grįžusi į butą, kuriame nuolat gyvena ne atostogų metu, t. y. užsienyje gyvenantis trečiasis asmuo negali neabejotinai patvirtinti bute Nr. 31 gyvenančio asmens buvimo vietos ar veiksmų. 

21.       Pažymėtina, kad, kaip minėta, daugiabučio namo savininkų bendrijos komisijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar vanduo netekėjo iš bendrojo naudojimo tinklų, t. y. vandens pratekėjimo šaltinių komisija netyrė, o draudimo bendrovės atstovai, tirdami ginčo įvykį, neapžiūrėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovės pateiktoje žalos bylos administravimo medžiagoje yra draudimo bendrovės Seesam raštas dėl informacijos pateikimo, adresuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui / valdytojui. Rašte nurodoma, jog draudiko atstovas atliko nukentėjusio buto apžiūrą ir, išanalizavus apgadinimų pobūdį, jų susidarymo vietą bei gyvenamojo namo butų išplanavimus, spręstina, kad žala galimai padaryta iš buto Nr. 31. Rašte prašoma susisiekti dėl įvykio aplinkybių tyrimo ir informuojama, kad, išmokėjus draudimo išmoką ir negavus iš buto Nr. 31 savininko / valdytojo jokios informacijos, draudimo bendrovė bus priversta pateikti šiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Medžiagoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuota, jog šis raštas įmetamas į buto Nr. 31 pašto dėžutę. Taip pat iš ieškovės pateiktoje ginčo įvykio žalos bylos administravimo medžiagoje esančio nukentėjusio buto Nr. 28 valdytojo (draudėjo) pretenzijos dėl patirto nuostolio matyti, kad draudėjas atsakingu už padarytą žalą asmeniu nurodė kaimynus, adresu (duomenys neskelbtini). Po draudimo bendrovės atstovo atliktos nukentėjusio buto apžiūros žalos administravimo suvestinėje nurodoma, jog draudėjas butą Nr. 31 nurodė dėl klaidos, o užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto Nr. 32. Atsižvelgiant į tai, kad buto Nr. 31 savininkui adresuotame laiške nurodoma, jog jo atsakomybės už padarytą žalą klausimas iškilo atlikus nukentėjusio buto apžiūrą, kyla abejonių dėl draudimo kompanijos atstovų atlikto ginčo įvykio tyrimo nuoseklumo ir išsamumo: ar pirmiausia, apžiūrėjus nukentėjusį butą, buvo nustatyta draudėjo klaida nurodant atsakingo buto numerį; ar pirmiausia buvo įmestas raštas buto Nr. 31 savininkui, minint, jog nukentėjusio buto apžiūra jau atlikta. Bet kuriuo atveju kyla abejonių dėl tyrimo kokybės. Pabrėžtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra fakto, iš kur bėgo žalą padaręs vanduo, nustatymas, ir nėra sprendžiamas klausimas dėl galimo vandens pratekėjimo iš buto Nr. 31 nustatymo. Tačiau aplinkybės, susijusios su galimais kitais vandentiekio avarijos šaltiniais, yra reikšmingos keliant pagrįstas abejones dėl vandens tekėjimo būtent iš atsakovui priklausančio buto Nr. 32.

22.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įrodymų visumą ir jų prieštaringumą, konstatuotina, jog iš esmės ieškovės teiginiai, kad vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančio buto, grindžiami bendra įprasta prielaida ir aplinkybe, jog atsakovui priklausantis butas Nr. 32 yra virš nukentėjusiojo buto Nr. 28. Pažymėtina, kad ši bendra tikėtina prielaida gali būti paneigiama konkrečioje byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo butas buvo paveiktas išsiliejusio vandens, t. y. nepaneigta, jog butas Nr. 32 buvo sausas. Ieškovės atstovė, teismo posėdžio metu atsakydama į atsakovo klausimą, kaip vanduo iš atsakovo buto vonios kambario galėjo užlieti nukentėjusio buto virtuvės patalpą, paaiškino, kad vanduo gali tekėti ir į šoną, perdangomis, metalinėmis konstrukcijomis. Taigi, ieškovė pripažino, jog vien butų buvimas vienam virš kito nėra pakankamas, jei yra kitų duomenų apie ginčo įvykio aplinkybes.

23.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad nėra tikslių duomenų dėl vandens pratekėjimą lėmusių priežasčių ir aplinkybių. Tačiau bylos duomenys leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovui priklausančio buto Nr. 32 (CPK 178 straipsnis). Dėl to, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas neturi pagrindo nustatyti fakto, kad vanduo, sukėlęs žalą ieškovės apdraustam butui, ištekėjo iš atsakovui priklausančio buto (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų atsakovo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininko deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įvykiu padarytos žalos atlyginimą atmestinas.

24.       Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas.  

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (19,75 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina 19,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 19,75 Eur (devyniolika eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė