Administracinė byla Nr. eI-963-189/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1., 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskinės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai A. M.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–14), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-889(00367) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu nurodo, kad pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos sritis yra tarpininkauti tarp futbolo klubų ir ieškoti talentingų sportininkų – futbolininkų. Kadangi paslaugas teikė Latvijos ir Čekijos futbolininkams, tai ir sąskaitos apmokėtos iš šių valstybių, todėl tai nesudaro pagrindo daryti išvadą apie Bendrovės fiktyvumą. Be to, pareiškėjo teigimu, verslo sektoriuje negali būti taip, kad visi ir visada mokėtų laiku, nepriekaištingai vykdytų sutartines prievoles, todėl atsakovo įtarimai, dėl sąskaitų apmokėjimo praėjus keliems mėnesiams po jų išrašymo, yra nelogiški. Nurodo, kad sąskaitų išrašymo data atitinka su oficialioje informacijoje pateiktais duomenimis apie futbolininkų perėjimą į naują futbolo klubą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavo ir dalyvavo skandalingame futbolininko M. M. perėjime iš vieno futbolo klubo į kitą. Tai yra sporto pasaulyje pagarsėjęs įvykis, kurio dalyvė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjo teigimu, Bendrovė mokėjo įmokas, tačiau būdavo skolos likučių, kuriuos Bendrovė susimokėjo, o taip pat už vėlavimą atlikti įmokas, sumokėjo įstatymo nustatytas palūkanas, todėl tai nėra fiktyvios įmonės požymis. Tai, kad įmonė laiku negali sumokėti mokesčių valstybei, reiškia, jog galimai ne sezonas, ar įmonė ieško klientų, su kuriais galėtų sudaryti sutartis.
Nurodo, kad pareiškėjui nesuprantami atsakovo įtarimai dėl tikrojo užsieniečio atvykimo tikslo, motyvuojant, kad 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymus ir kiti bendrovės dalyviai. Pareiškėjo teigimu, pasinaudojimas asmens įstatymo suteiktomis teisėmis negali preziumuoti asmens kaltės, tai nėra nusikaltimas ar neteisėta veika.
Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakovo argumentais dėl pareiškėjo vykdomos veiklos Lietuvoje prieš pateikiant prašymą. Nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 7 d. tapo Bendrovės akcininku ir tik tada pradėjo vykdyti veiklą Lietuvoje, todėl nenuostabu, jeigu nėra žinoma tam tikrų dalykų, verslo subtilybių. Pareiškėjo teigimu, nelogiška akcentuoti į tai, jog prieš akcijų įsigijimą užsienietis nieko nevykdė Lietuvoje, nes pareiškėjo sprendimas dėl akcijų įsigijimo susijęs su tuo, jog pareiškėjas dalyvauja sporto veiklos srityje, yra šios srities žinovas, todėl jam pasirodė perspektyvu investuoti į tokią įmonę Lietuvoje.
Dėl atsakovo abejonių, kad už akcijas atsiskaityta grynaisiais pinigais ir ar pinigai iš tikrųjų yra įmonės kasoje, nurodo, kad Bendrovė nėra bausta už mokesčių teisės pažeidimus, todėl negalima daryti prielaidą, dėl fiktyvių finansinių operacijų ar jų skaidrumo. Prielaidos nėra teisinės valstybės požymis, todėl abejonės gali kilti tik tuomet, kai mokesčių inspekcija padarius patikrinimą nustato mokesčių pažeidimus ir konkrečiai juos nurodo.
Dėl Bendrovės adreso nurodo, kad Migracijos departamentui buvo pateikta patalpų nuomos sutartis, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė šiose patalpose nuo 2017 m. kovo 1 d., todėl atsakovas Bendrovės registracijos adresu nieko nerado.
Pareiškėjo teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje, verslo srities atstovai, didžiąją dalį savo darbo valandų praleidžia važinėjant, susitinkant, bendraujant, dalyvaujant susitikimuose su klientais, nagrinėjamos įmonės atveju, važinėjant po futbolo klubus, dalyvaujant futbolo sporto varžybose, susipažįstant su futbolininkais, važiuojant į futbolo klubus ir bendraujant su jais dėl reikiamų ir ieškomų jiems futbolininkų. Naujausios kompiuterinės ir technikos naujovės, suteikia galimybę kompiuteriu naudotis ne tik sėdint prie stalo aštuonias valandas ofise, tačiau tai galima daryti pagal susitarimą su darbdaviu darbuotojui patogioje vietoje. Darbo teisė nedraudžia tokių susitarimų ir nenumato griežto sėdėjimo prie stalo, įmonės patalpose, aštuonias valandas, todėl atsakovo įtarimai ir kaltinimai yra nepagrįsti. Darbo sutarties viena iš būtinųjų sąlygų yra nurodyti darbo vietą, t. y. kur bus atliekamos darbo funkcijos. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo funkcijų adresas ir yra nurodytas Bendrovės veiklos adresas, kadangi darbo sutartyje būtinai reikia tokį adresą nurodyti. Tačiau įstatymas (Darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis) neįpareigoja darbuotoją visą darbo laiką sėdėti konkrečioje vietoje, konkrečiu adresu, todėl atsakovo įtarinėjimai ir kaltinimai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymams.
Pareiškėjo teigimu, nurodant pagrindą leidimo pareiškėjui neišdavimą dėl fiktyvios įmonės, pirmiausiai turėtų būti priimtas sprendimas, kuriuo įmonė pripažįstama fiktyvi, o tik po to deklaruoti šį faktą ir tuo pagrindu neišduoti leidimą pareiškėjui. Pažymi, kad sprendimo pripažinti Bendrovę fiktyvia nėra.
Nurodo, kad atsakovas Sprendime kelia abejonių dėl darbuotojų laiko derinimo ir jų neatvykimas pačią pirmą Migracijos departamento pasirinktą dieną, tačiau pats atsakovas sunkiai galėjo suderinti laiką, nesiderino ir atsisakinėjo apklausi darbuotojus įmonės siūlomu laiku.
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė po vienuolikos mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) maksimalius prašymo nagrinėjimo terminus.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–14) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, valdybos narys ir vadybininkas (pagal pateiktą darbo sutartį pareiškėjas vadybininku įmonėje dirba 1,6 val./d.). Prieš priimant ginčijamą Sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas: detaliai įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, asmeniškai apklaustas pareiškėjas, apklausti Bendrovės dalyviai ir darbuotojai, nuvykta atlikti patikrinimus įmonės registracijos bei faktinės veiklos vykdymo adresais. Dėl įvardintų aplinkybių Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra išsamus ir pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, apklausos metu surinktais duomenimis, Bendrovės patikrinimo metu surinktais duomenimis ir teisės aktų normomis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktai, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išsamiai ir aiškiai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovo teigimu, išnagrinėjus visus turimus duomenis, ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, vykdymo vietą bei bendrovėje dirbančius darbuotojus, jų darbo sąlygas ir apie tikrąjį jo tikslą siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo tikslas - ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui ir valdybos nariui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje). Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-889(00367) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 16–24), motyvuodamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka. Kartu su prašymu pateikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 7 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo suteikiant teisę A. V. įsigyti 500 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų, ir dėl kolegialaus Bendrovės valdymo organo (valdybos) sudarymo, išrenkant šešis valdybos narius, kurių vienas iš jų pareiškėjas (II t. b. l. 40–41). Taip pat pareiškėjas pateikė 2016 m. spalio 7 d. Akcijų pasirašymo sutartį (II t., b. l. 42–43), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus (II t. b. l. 3045–52), 2016 m. lapkričio mėn. balansą, banko sąskaitos išrašą, trijų bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis (II t., b. l. 54–58, 60–127).
Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-899(00367), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad duomenys, kuriuos apie bendrovės veiklą pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (I t., b. l. 18–28, II t., b. l. 275–285).
Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 13 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis). Pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.
Įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tam, jog užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutinka su Migracijos departamento išvadomis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2014 m. spalio 9 d., jos įstatinis kapitalas - 86 880 Eur, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento sprendime pažymėta, kad šiuo adresu yra registruota daug įmonių, kurių dalyviais tampa užsieniečiai, siekiantys gauti, turintys ar kada nors turėję leidimus laikinai gyventi) (I t., b. l. 18–28, II t., b. l. 275–285). 2016 m. spalio 7 d. buvo sudarytas kolegialus Bendrovės valdymo organas - valdyba ir išrinkti šeši valdybos nariai (II t., b. l. 40–41, 53).
Pareiškėjas, kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, siekiant pagrįsti, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius vykdo veiklą, pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. Bendrovės direktoriaus M. U. raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas (konsultavimai, sportininkų paieška, sportininkų pardavimas ir t. t.) profesionaliems sportininkams, taip pat įvairiems profesionaliems sporto klubams už komisinį atlygį. Taip pat teikia skrydžių koordinavimo ir sportininkų apgyvendinimo viešbučiuose paslaugas, organizuoja sportininkams skirtingų sporto šakų stovyklas. Ieško futbolininkų profesionaliems futbolo klubams. Teikia konsultacijas futbolininkams pasirašant kontraktus (II t., b. l. 59). Pareiškėjas taip pat pateikė anglų kalba išrašytas sąskaitas faktūras ir Bendrovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. (II t., b. l. 60–113).
Iš šių dokumentų turinio matyti, kad sąskaitos faktūros buvo išrašytos už užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktas paslaugas. Piniginių lėšų pervedimai pagal šias sąskaitas buvo atliekami iš užsienio valstybėse esančių bankų (iš Latvijos ir Čekijos). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla orientuota į užsienyje esančius klientus. To iš esmės neneigia ir pareiškėjas. Tačiau tiek teismui, tiek Migracijos departamentui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų, kad Bendrovė teikė kokias nors jos steigimo dokumentuose nurodytas paslaugas būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams (sudarė sandorius, pirko paslaugas ir pan.). Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad juridinis asmuo turi teisę verslą vykdyti ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. su užsienio valstybėje esančiais subjektais, tačiau šiuo atveju teisės aktai (Įstatymas) reikalauja, kad įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, veikla būtų vykdoma būtent Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šiuo atveju privalo įrodyti, kad jam reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos Lietuvos Respublikoje, leidžia daryti ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Bendrovės direktoriaus M. U. 2015 m. gruodžio 16 d. rašte Bendrovės vadovo kontaktinis numeris priklauso ne Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui (II t., b. l. 59). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. M. apklausos metu nurodė, kad gyvena su šeima Sankt Peterburge (Rusijos Federacijoje) (II t. b. l. 239–244). Iš pateikto Bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Bendrovė apskritai neturėjo jokių piniginių įplaukų iš veiklos, o nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovės banko sąskaitoje apskritai nebuvo jokių operacijų (II t., b. l. 60–93). Bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuris buvo pradėtas dengti 2016 m. rugsėjo 26 d. (buvo pervestas įsiskolinimas už 2016 m. gegužės mėn.) (II t. b. l. 84). Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, tačiau tvirtina, kad jos nepaneigia Bendrovės veiklos realumo, kadangi kiekvienas verslas gali susidurti su finansiniais sunkumais. Su kokiais konkrečiais finansiniais sunkumais buvo susidūrusi Bendrovė, nei pareiškėjas skunde, nei pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nenurodė. Skunde tik abstrakčiais teiginiais nurodė, kad įmonė laiku negali sumokėti mokesčių valstybei, reiškia, jog galimai ne sezonas, ar įmonė ieško klientų, su kuriais galėtų sudaryti sutartis. Tai, kad Bendrovė 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėn. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vertinant kitų aukščiau nustatytų aplinkybių visumoje, pagrįstai atsakovui leido manyti, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys negavo darbo užmokesčio ir nedirbo.
Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Bendrovės vadovas M. U. (M. U.) Migracijos departamentui 2017 m. birželio 7 d. pateikė papildomus Bendrovės vykdomą veiklą patvirtinančius dokumentus: 2016 m. balansą ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją, pagal kurią nustatyta, kad 2016 m. Bendrovės pajamos sudarė 27 140 Eur, pelnas - 5 383 Eur (II t., b. l. 178–182); latvių kalba 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį su SIA Latvia Tours; anglų kalba 2015 m. rugpjūčio 31 d. su Lechia Gdansk Spolka Akcyjna sudarytą sutartį; anglų kalba 2016 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Riga Football Club“; anglų kalba 2017 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį su Biedriba „Rigas Futbolą skola“; 2017 m. sausio 17 d. Biedriba „Rigas Futbola skola“ anglų kalba išrašytą sąskaitą faktūrą 5 000 Eur sumai; 2017 m. kovo 7 d. SIA Latvia Tours išrašytą sąskaitą faktūrą 701 Eur sumai, 2017 m. kovo 17 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Biedriba „Latvijas A. F. Liga“ 3 000 Eur sumai; 2017 m. kovo 21 d. Biedriba „Riga Football Club“ išrašytas dvi sąskaitas faktūras po 1 000 Eur; 2017 m. balandžio 21 d. Biedriba „Riga Football Club“ už A. K. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 900 Eur; 2017 m. gegužės 19 d. Biedriba „Riga Football Club“ išrašytą sąskaitą faktūrą 1 000 Eur sumai; 2017 m. birželio 1 d. Biedriba „Riga Football Club“ už V. S. išrašytą sąskaitą faktūrą 1 800 Eur sumai; 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpio bendrovės banko sąskaitos išrašą, pagal kurį nustatyta, kad į bendrovės banko sąskaitą iš Latvijos bankuose atidarytų sąskaitų Basketbola klubs TTT- Riga Nodibin 2017 m. vasario 17 d. pervedė 1 000 Eur, 2017 m. kovo 6 d. ir kovo 7 d. A. K. - po 1 000 Eur, ŠIA Latvia Tours 2017 m. kovo 10 d. - - 701 Eur, Latvijas A. F. Liga 2017 m. kovo 23 d. - 1 700 Eur ir 2017 m. kovo 27 d. - 1 300 Eur, Riga Football Club 2017 m. kovo 27 d. - 1 000 Eur ir 2017 m. birželio 5 d. - 3 500 Eur, o 2017 m. gegužės 24 d. V. I. Holding pervedė 1 000 Eur iš Šveicarijos banke esančios sąskaitos; 2017 m kovo 1 d. su ANDUMPARK LIMITED sudarytą Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 183–229, vertimai taip pat pateikti 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu). Teismo vertinimu, šie dokumentai nepatvirtina Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes yra sudaryti su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, o dalis jų apskritai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes sudaryti po 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. laikotarpiu, kuris nepatenka į 6 mėnesių laikotarpį iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas suteikė galimybę pareiškėjui įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, pateikiant papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. buvo pakviestas ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 31 d. atvykti į Migracijos departamentą apklausai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. Pareiškėjui 2017 m. kovo 16 d. atvykus į Migracijos departamentą, jam buvo pasiūlyta raštu atsakyti į apklausos lape nurodytus klausimus dėl jo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, kad duomenų neatitikimo tikrovei atveju jam gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, taip pat įspėtas pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus klausimus (II t., b. l. 139–145, vertimas pateiktas 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu).
Susipažinus su apklausos lapu, nustatyta, kad pareiškėjas į klausimą, kodėl nusprendė užsiimti verslu būtent Lietuvoje, atsakė nekonkrečiai, gana lakoniškai, nurodydamas, kad gavo pasiūlymą dirbti sporto vadybos srityje ir investuoti į šį verslą bei atsižvelgiant į mokesčius, verslo vykdymo politiką ir pačia struktūrą, buvo priimtas sprendimas investuoti į įmonę ir praplėsti veiklą jam dalyvaujant. Į klausimą kiek kartų, kada ir kokiu tikslu iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė, jog Lietuvoje lankėsi 2016 m. gruodžio mėn., 2015 m. gegužės mėn. vyko derybos su transporto kompanija. Tačiau 2016 m. gruodžio 13 d. Užsienio valstybių sąraše, kuriose per paskutinius 10 metų lankėsi, pareiškėjas Lietuvos Respublikos nenurodė (II t. b. l. 33, vertimas pateiktas 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu), nors apklausos lape teigė, kad 2015 m. Lietuvoje vyko derybos su transporto kompanija. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko tik dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo, taip pat paneigia jo pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo dokumentus, t. y. 2016 m. spalio 7 d. Vilniuje sudarytą akcijų pasirašymo sutartį Nr. SP/2016-01, pagal kurią pareiškėjas įsigijo 500 bendrovės naujai išleidžiamų paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų už 14 480 Eur, ir 2016 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. 103, kuriuo pareiškėjas į Bendrovė kasą grynaisiais pinigais sumokėjo 14 480,00 Eur už įsigytas Bendrovės akcijas (II t., b. l. 44). Be to, faktas, kad pareiškėjas atsiskaitė už įsigytas akcijas grynaisiais pinigais (piniginiais įnašais į bendrovės kasą), taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės veiklos skaidrumo ir finansinių operacijų faktinio atlikimo. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, kad iki 2016 m. spalio 7 d. taip pat užsiėmė sporto veikla yra šios srities žinovas, todėl nutarė investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko tik dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo.
Analizuojant apklausos metu pareiškėjo pateiktus atsakymus nustatyta, kad apklausos lape pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, nors pagal 2016 m. spalio 7 d. Akcininkų sprendimą yra (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas į 4 klausimą negalėjo tiksliai nurodyti, kam konkrečiai bendrovė teikė paslaugas pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nes jis įvardijo tik vieną klientą (Latvia Tours) ir teigė, kad vienas perspektyvus Lietuvos futbolininkas buvo nuvežtas į Italiją peržiūrai, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas neatsakė ir į klausimą, kur tada (6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) buvo vykdoma bendrovės veikla ir kas teikė paslaugas, taip pat konkrečiai neįvardijo, kas dabar teikia paslaugas. Pareiškėjas Apklausos lape į 11 klausimą atsakė, kad valdyboje yra 6 nariai, kurie sprendžia verslo plėtojimo strategiją, tačiau konkrečiai valdybos narių nenurodė, Bendrovės valdybos narių darbo vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), nors Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 260–261). Pažymėtina kad pareiškėjas į 18 klausimą nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra įsikūrusi tuo pačiu adresu, kuriuo ji registruota, tačiau paminėjo, jog Bendrovei nebūtina nuomotis biuro. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Migracijos departamentui pateikė 2017 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. AND/SV/2017/01, pagal kurią nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo subnuomotis patalpas, esančias adresu(duomenys neskelbtini), iš „A. L.“, taigi, remiantis šios sutarties duomenimis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nežino, ar Bendrovė turi biurą, bei 2017 m. kovo 16 d. vykusios apklausos metu teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietą.
Be to, Apklauso lape pareiškėjas į 26 klausimą apie Bendrovės darbuotojus nurodė dirbančių darbuotojų vardus ir pavardes, išskyrus vieną darbuotoją, kuri yra motinystės atostogose, tačiau darbuotojų pareigybių pavadinimų, darbo funkcijų, kvalifikacijos, darbo patirties nenurodė. Pareiškėjo teigimu, darbuotojai dirba „Free lancer“ grafiku, nors iš pateiktų darbuotojų darbo sutarčių matyti, kad nėra sutarta darbo sąlyga dėl tokių darbo sąlygų (II t. b. l. 114–127). Pareiškėjo argumentai, jog Bendrovės darbuotojų darbo pobūdis leido dirbti nuotoliniu būdu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas taip pat Apklausos lape į 29 klausimą pateikė lakonišką, nekonkretų ir neišsamų atsakymą, kaip jis derins savo pareigas įmonėje „Planeta elektroniki“ ir Bendrovėje. Iš šių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjo žinios apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos valdymą ir darbuotojus yra paviršutiniškos, nes pareiškėjas nenurodė Bendrovės tikslaus nuosavo kapitalo, nors yra išrinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, negalėjo nurodyti, kada ir kuriam laikui išrinkti valdybos nariai, kas yra valdybos pirmininkas, Bendrovės valdybos narių funkcijų, darbuotojų darbo funkcijų, kvalifikacijos, darbo patirties, darbo laiko ir tikslaus darbo vietos adreso, nežinojo, kokia yra vidutinė mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje ir kodėl Bendrovės darbuotojams yra mokama minimali mėnesinė alga (II t. b. l. 33, vertimas pateiktas 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu). Byloje nėra jokiu duomenų, kad jis būtų įsitraukęs į Bendrovės veiklą, užsiimtų Bendrovės faktiniu valdymu ir veiklos kontrole. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo atsakyti net į pagrindinius, esminius su Bendrove susijusius klausimus. Taip pat pažymėtina, kad Bendrovė pagal savo veiklos sritį ir darbuotojų skaičių nėra didelė, tačiau Bendrovės valdymo schema yra pakankamai sudėtinga – be akcininkų, direktoriaus, yra net 6 valdybos nariai (II t., b. l. 40–41). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl kyla pagrįstų įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo.
Pareiškėjas savo atsakymų apie Bendrovės veiklą neišsamumą, abstraktumą aiškina tuo, kad tik 2016 m. spalio 7 d. tapo įmonės akcininku, todėl nebuvo pakankamai laiko įsigilinti į šios įmonės veiklos subtilybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip pats pareiškėjas nurodo, jog jis į Bendrovės veiklą investavo nemažą sumą pinigų (14 480 Eur), todėl apdairus investuotojas, tikėdamas ekonominės naudos iš investicijų, privalo iš anksto domėtis įmonės veikla ir bent jau žinoti, kur įmonė vykdo veiklą, kokios akcininkų funkcijos, kokia įmonės darbo patirtis sporto srityje, veiklos rezultatai ir pan. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o savo dalyvavimą Bendrovės veikloje iš esmės apibūdino būsimuoju laiku, pažymėdamas, kad jis laukia sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Ketindamas dalyvauti įmonės veikloje, pareiškėjas, nelaukdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo, turėjo teisę kreiptis dėl nacionalinės D vizos išdavimo, tačiau to nepadarė. Visa tai rodo, kad pareiškėjas nedalyvavo ir nedalyvauja bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o jo žinios apie Bendrovę yra paviršutiniškos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde argumentai, kad pareiškėjas tik tapęs Bendrovės akcininku, negali pateikti ir žinoti išsamios informacijos vertintini kritiškai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pagrindiniai interesai yra būtent Latvijoje, nes pareiškėjas pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi į Lietuvos Respubliką atvyko su Latvijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., buvimo laikas - 90 dienų (II t., b. l. 26, 151). Be to, iš pareiškėjo pase esančių sienų kirtimų spaudų nustatyta, jog į Latvijos Respubliką pareiškėjas atvyko 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. prieš 5 dienas iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o išvyko – 2016 m. gruodžio 13 d., t. y. tą pačią dieną, kai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Sekantį kartą į Lietuvos Respubliką per Latvijos Respubliką pareiškėjas atvyko 2017 m. kovo 15 d., t. y. tik Migracijos departamentui jį iškvietus į apklausą (II t., b. l. 146–163). Iš šių duomenų taip pat darytina išvada, kad pareiškėjas nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės veikloje, t. y. iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo neužsiėmė ir šiuo metu neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovui pagrįstai kilo įtarimų, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.
Migracijos departamentas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos vietą. Iš Migracijos departamento sprendimo motyvų ir bylos medžiagos matyti, kad ši išvada grindžiama ne tik bendrovės darbuotojų apklausos metu duotais paaiškinimais, bet ir Migracijos valdybos patikrinimo metu surinktais duomenimis. 2017 m. gegužės 10 d. Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 10-S-80820 ir šio skyriaus 2017 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą dėl atlikto patikrinimo Nr. 10-PR2-9033 bei 2017 m. gegužės 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-18427, kuriuose konstatuojama, kad 2017 m. kovo 1 d. nuvykus Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės nebuvo rasta (II t., b. l. 166–168). Migracijos valdybos pareigūno 2017 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43722 nurodyta, kad buvo nuvykta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte ant kabineto durų, pažymėtų numeriu 603, yra užrašyti minėtos įmonės ir UAB „Ecotech“ pavadinimai, tačiau durys užrakintos. Pabendravus su gretimai minėto kabineto esančios įmonės darbuotoja, paaiškėjo, kad pastaroji dirba užsienio įmonės „Polo handels“ atstovybėje, 602 kabinete. Ši darbuotoja dirba apie tris metus, tačiau kaimynų iš kabineto pažymėto numeriu 603 ji nepažįsta ir nėra mačiusi, kad ten dirbtų darbuotojai arba būtų atėję klientai (II t., b. l. 272–274). Iš šių duomenų darytina išvada, kad pagrįstai kyla abejonių dėl Bendrovės vykdomos veiklos nurodytais adresais.
Taigi, pareiškėjo apklausos metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra nekonkretūs, abstraktūs, paviršutiniški ir formalūs bei neįrodo pareiškėjo deklaruojamų tikslų leidimui laikinai gyventi gauti. Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme, o jo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi visai kiti. Todėl išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, yra pagrįsta.
Įvertinus byloje surinktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija))
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas iniciavo Bendrovės veiklos patikrinimą. Dėl to Migracijos departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (15-01)3I-403(00087), vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, buvo pratęstas pareiškėjo prašymo išduoti laikinai gyventi nagrinėjimo terminas iki 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-9033 bei 2017 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-18427 nurodoma, kad 2017 m. kovo 1 d. nuvykus bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), bendrovės nebuvo rasta. 2017 m. kovo 3 d. buvo išsiųsti kvietimai pardavimų vadybininkams D. M. ir N. L. (N. L.) 2017 m. kovo 16 d. atvykti į Migracijos valdybą, tačiau minėti bendrovės darbuotojai į Migracijos valdybą neatvyko ir nepranešė neatvykimo priežasčių. Taip pat buvo išsiųstas kvietimas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus telefonu + 370 (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo neprisistatė, nors teigė, kad yra girdėjęs apie Bendrovės veiklą, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Minėtas asmuo pažadėjo susisiekti su Bendrovės direktoriumi ir pranešti jam apie bendrovės patikrinimą bei informuoti Migracijos valdybą. 2017 m. gegužės 3 d. buvo nuvykta D. M. ir N. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau minėtų darbuotojų namų durų niekas neatidarė. N. L. kaimynė iš 16 buto paaiškino, kad minėtas Bendrovės darbuotojas dirba automobilių servise, daugiau ji nieko nežinojo (II t. b. l. 166–171).
Bylos duomenys taip pat rodo, kad Migracijos valdybai nepavykus apklausti Bendrovėje įdarbintų trijų Lietuvos Respublikos piliečių, Migracijos departamentas pats ėmėsi šios iniciatyvos. Po ilgo apklausų laiko derinimo Migracijos departamente buvo apklausti Bendrovės darbuotojai R. K., N. L. ir D. M.. Susipažinus su šių asmenų apklausos metu pateiktais atsakymais dėl jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad jų atsakymai į klausimą dėl darbo funkcijų vietos ir funkcijų yra abstraktūs, prieštaringi. D. M. nurodė, kad biuras įkurtas 2017 m. kovo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, kad jo darbas yra surasti futbolininkų ir daug žino apie futbolą, apie veiklą, geriau žino M. U., be to, jis žino, kad Bendrovėje dar dirba Robertas ir Nikolajus. Minėtas darbuotojas negalėjo tiksliai nurodyti, kokias funkcijas atlieka kiti bendrovės darbuotojai (iškaitant akcininkus ir valdybos narius), už ką jie yra atsakingi, kur iki 2017 m. kovo 1 d. buvo įrengtos jų darbo vietos. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su Bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais Bendrovės darbuotojais, įskaitant Bendrovės valdybos narius, atsakė, kad susitinka tuomet, kai atvažiuoja iš Sankt Peterburgo. Be to, D. M. į klausimą, kiek yra išnaudojęs atostogų, nurodė, kad jam užtenka savaitgalių, nors pagal Bendrovės įsakymą (II t., b. l. 232) jam buvo suteiktos atostogos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 13 d. (II t., b. l. 239–244). N. L. apklausos metu teigė, kad darbo sutartį su bendrove pasirašė 2016 m. rugsėjo 29 d. biure, adresu (duomenys neskelbtini), nors buvo deklaruota, kad Bendrovė šiose patalpose veikia nuo 2017 m. kovo 3 d. Į klausimą, kur anksčiau (iki 2017 m. kovo 1 d.) buvo ir kur dabar yra įrengta jo darbo vieta Bendrovėje, darbuotojas taip pat atsakė, kad biure, adresu: (duomenys neskelbtini). N. L. nurodė, kad jis dirba nuo 8 iki 16 val., t. y. ne visą 8 val. darbo dieną, kaip deklaruojama su juo sudarytoje darbo sutartyje. Į klausimą, kur ir kaip dažnai susitinka su Bendrovės direktoriumi ir (ar) kitais bendrovės darbuotojais, įskaitant bendrovės valdybos narius, minėtas darbuotojas pateikė tikrovės neatitinkantį atsakymą, kad „tik darbo vietoje kiekvieną dieną“, nes prieš tai apklaustas D. M. nurodė, kad gyvena Sankt Peterburge ir tik kartais atvažiuoja į Lietuvą (II t. b. l. 246–251). R. K. apklausos metu nurodė, kad Bendrovėje dirba nuo 9 iki 17 val., t. y. taip pat ne visą 8 val. darbo dieną, kaip numatyta darbo sutartyje. Taip pat šis darbuotojas klaidingai nurodė, kad darbo sutartis jam leido dirbti darbą nuotoliniu būdu, nes tai buvo nurodyta darbo sutartyje (darbo sutartyje tokios nuostatos nėra) (II t. b. l. 253–258). Visi aukščiau paminėti darbuotojai apklausos metu negalėjo atsakyti, kokios paslaugos buvo (yra) teikiamos Lietuvos Respublikoje, ar Bendrovė 2016 m. gegužės-gruodžio mėn. sudarė (turėjo sudarytų) sutarčių su Lietuvos Respublikos fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis dėl paslaugų teikimo, kokias paslaugas ir kam teikė bendrovė nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nei vienas iš apklaustų Bendrovės darbuotojų nepaminėjo nė vieno iš keturių 2016 m. gruodžio mėn. besikreipusio Bendrovės akcininko ir valdybos nario, nors trys iš jų yra įdarbinti Bendrovėje, jiems kiekvieną mėnesį priskaičiuojamas darbo užmokestis. Taigi, Bendrovės darbuotojų apklausos duomenys leido Migracijos departamentui pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas Bendrovės veikloje nedalyvauja, darbuotojai pagal darbo sutartis iš tikrųjų nedirba, jų įdarbinimas yra fiktyvus. Aukščiau nustatytos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad Bendrovėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija) reikalavimo.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad turėjo būti priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo fiktyvia įmone, o tik po to sprendžiama dėl atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindo, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu išduoti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, taigi, tam, kad būtų konstatuota esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindui, pakanka nustatyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo nuostatomis, atliko tyrimą ir ginčijamame sprendime išsamiai aptarė veiksnius, kurie šiuo atveju sudarė rimtą pagrindą manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi. Pareiškėjas įrodymais nepaneigė Migracijos departamento patikrinimo išvadų. Šio patikrinimo išvados yra sudedamoji sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dalis. Atskiro sprendimo dėl įmonės pripažinimo fiktyvia teisės aktai Migracijos departamentą priimti neįpareigoja.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paaiškinimais tiek apklausos metu, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.
Įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini)“ realiai vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos norint gauti leidimą laikinai gyventi jo prašyme įvardintais ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, be to, dalis duomenų (duomenys apie bendrovės veiklą, darbuotojus, veiklos vietą), kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darytina išvada, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti sprendimą atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą pagrįstai netenkinti. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su prašymo nagrinėjimo trukme ir padarytais procedūriniais pažeidimais, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagrįstai 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-899 (00367) yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad toks reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Bronius Januška
Irena Paulauskienė