Civilinė byla Nr. 3K-3-565/2012

Proceso Nr. 2-58-3-00486-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija

36.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui DAN-LAT AGRO ApS dėl skolos už akcijas priteisimo ir pagal atsakovo DAN-LAT AGRO ApS priešieškinį ieškovui E. J. dėl žalos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Šukioniai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl ieškovo teisės, patenkinus jo ieškinį, nuo kreipimosi į teismą dienos gauti ne tik procesines palūkanas, bet ir šalių sudarytoje sutartyje nustatytus delspinigius iki visiško sutartinės prievolės įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. J. ir atsakovas bendrovė DAN-LAT AGRO ApS 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarė UAB „Šukioniai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), dėl kurios vykdymo kilo šalių ginčas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

priteisti iš atsakovo skolą, mokėtiną pagal sutartį;

priteisti 9379,10 Lt delspinigių nuo 434 216,8 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2009 m. rugsėjo 29 d.) ir 78 830,75 Lt delspinigių nuo skolos už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. balandžio 28 d. imtinai;

priteisti išlaidas, susijusias su nurodytų reikalavimų pareiškimu;

5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

pripažinti teisėtai įskaitytomis iš atsakovo 2009 m. rugsėjo 2 d. sumokėtos sumos 180 019 Lt delspinigių ir 30 825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. bei 7224 Lt išlaidų, susijusių su reikalavimo sumokėti akcijų kainą pareiškimu;

priteisti iš atsakovo kompensaciją už sutarties pažeidimą ieškovo nepaskiriant UAB „Šukioniai“ direktoriumi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovo:

356 068 Lt skolos;

7691,12 Lt ir 64 643, 39 Lt delspinigių, 7986 Lt turėtų išlaidų;

5 proc. metinių palūkanų nuo 340 920,12 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. spalio 31 d. ir nuo visos 405 563,51 Lt sumos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

pripažino, kad ieškovas teisėtai įskaitė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. 180 019 Lt delspinigių, 30 825 Lt palūkanų ir 7224 Lt išlaidų;

kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, motyvuodamas sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad Sutarties 3.4 punkte nustatyta pirkėjo pareiga mokėti 0,08 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, todėl ieškovas, neįvykdęs prievolės sumokėti už akcijas visą jų kainą iki 2009 m. liepos 1 d., už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. įskaitymo būdu pagrįstai išskaitė iš atsakovo 2009 m. rugsėjo 2 d. sumokėtos 3 451 561,12 Lt sumos 180 019 Lt delspinigių. Už vėlesnį laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. teismas priteisė 7691,12 Lt, o nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. – 64 643,39 Lt delspinigių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą pakeitė:

priteisė ieškovui iš atsakovo 323 263,20 Lt skolos už akcijas,

6982,47 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 7986 Lt ieškovo patirtų išlaidų,

5 proc. metinės palūkanas nuo visos 338 231,67 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

pripažino, kad ieškovas teisėtai įskaitė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. 178 039,20 Lt delspinigių ir 7224 Lt išlaidų;

kitą ieškinio dalį atmetė;

nutraukė bylą dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad už termino praleidimą ieškovas iš atsakovo sumokėtos sumos įskaitė ir palūkanas, ir delspinigius, tačiau išieškoti kartu ir delspinigių, ir palūkanų negalima, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Kadangi šalys kaip sankciją už praleistą mokėjimo terminą Sutarties 3.4 punkte nustatė delspinigius, tai kolegija sprendė, kad ieškovas turėjo teisę įskaityti tik 0,08 proc. delspinigius nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. nuo 3 589 496 Lt akcijų kainos, iš viso - 178 039,20 Lt, o 30 825 Lt palūkanas įskaitė nepagrįstai.

Kadangi bylos nagrinėjimo dieną atsakovas ieškovui liko skolingas už akcijas 323 263,20 Lt, tai teisėjų kolegija nuo šios sumos skaičiavo 0,08 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. iš viso 6982,47 Lt. Kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad netesybos, dėl kurių šalys susitarė, yra aiškiai per didelės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, ieškovui priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo visos 338 231,67 Lt (323 263,20 Lt + 6982,47 Lt + 7986 Lt) sumos. Kolegija pažymėjo, kad, priteisiant procesines palūkanas, delspinigiai pagal sutartį nepriteistini, nes procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus praradimus bylos nagrinėjimo metu, o papildomas delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą, tai aiškiai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo: pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl atmesto ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovo 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos 323 263,20 Lt skolos už akcijas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti; kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas po bylos iškėlimo teisme ir, už šį laikotarpį priteisdamas tik procesines palūkanas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos kreditoriaus teisės į sutartines netesybas iki visiško prievolės įvykdymo taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai aiškino sutartinių netesybų ir procesinių palūkanų santykį. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje procesinės palūkanos įtvirtintos kaip papildoma skolininko prievolė, kylanti ne iš sutarties, bet iš įstatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonnship AS“, bylos Nr. 3K-3-281/2009, nurodyta, kad įvertinus tai, jog dėl palūkanų mokėjimo už vėlavimą sumokėti buvo sulygta sutartyje, atsakovas, remiantis sutartimi ir CK 6.261 straipsniu, šią prievolę turi vykdyti, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą mokėjimo pareiga nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui kyla CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, ir 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009, išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Tais atvejais, kai šalys sutartimi yra sulygusios dėl netesybų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, ieškovo reikalavimas priteisti netesybas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo turi būti tenkinamas. Tik procesinės palūkanos priteisiamos tais atvejais, kai sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė teismui mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovo reikalavimą priteisti sutartines netesybas, kurios teismo nebuvo pripažintos aiškiai per didelėmis ir dėl kurių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo šalys buvo susitarusios, buvo paneigta netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Dėl to atsakovas nepagrįstai išvengė iš anksto sulygtos atsakomybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Delspinigiai, kaip atskira civilinės atsakomybės forma pagal CK 6.245 straipsnį, yra skirti kreditoriaus nuostoliams, kuriuos jis patiria iki kreipimosi į teismą, atlyginti (kompensuoti). Delspinigiai, kaip pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų forma pagal Lietuvos teisę negalima, nes skolininko prievolė mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo yra nustatyta įstatyme, imperatyvi, turinti tik šiam institutui būdingus požymius. Dėl to kasatoriaus reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo prieštarauja CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai imperatyviajai teisės normai ir jos aiškinimą bei taikymą nustatančiai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. A. B. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-562/2006, nurodė, kad civilinėje teisėje nereglamentuojamas „dvigubų“ palūkanų – procesinių ir sutartinių – skaičiavimas už vieną ir tą pačią skolą, tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl galima tik viena pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų forma – procesinės palūkanos. Atsakovo nuomone, netesybų (delspinigių) ir palūkanų santykio problema spręstina taip, kaip sprendžiamas nuostolių ir netesybų (delspinigių) santykio klausimas, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų kasatoriaus teisę į delspinigius, skaičiuojamus nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, atsakovo sumokėtos procesinės palūkanos nuo priteistos sumos turi būti įskaitomos į reikalaujamų delspinigių sumą. Priešingu atveju būtų pažeistas dvigubos atsakomybės draudimo principas.

2. Kai materialinio teisinio reikalavimo esmė – lėšų priteisimas, tai kaip ieškinio pagrindas turi būti nurodytas sumos dydžio apskaičiavimas, kuris lėšų priteisimo atveju yra svarbus apmokestinimui (teismo išlaidų skaičiavimui paduodant ieškinį, skundus, priteisiant teismo išlaidas iš šalių, neatleistų nuo jų mokėjimo, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. AB „Bristol–Myers Sgnibb Eesti AS“, bylos Nr. 3K-3-761/2001). CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad inter alia už reikalavimą priteisti delspinigius paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Kasatorius, reikalaudamas priteisti delspinigius, skaičiuojamus iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė konkretaus priteistino delspinigių dydžio, apskaičiuoto už konkretų laikotarpį, faktiškai ir padidino savo bendrą reiškiamo turtinio reikalavimo sumą, tačiau nuo šios sumos žyminio mokesčio nesumokėjo. Tai patvirtina, kad procesinių palūkanų instituto pakeitimas delspinigiais, priteistinais bylinėjimosi proceso metu, arba šių dviejų institutų taikymas vienu metu negalimas, nes prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir sukuria prielaidas išvengti žyminio mokesčio už visą reikalavimo sumą mokėjimo. Pagal CPK 86 straipsnio 3 dalies nuostatas visas žyminio mokesčio neprimokėjusios šalies reikalavimas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas, teismo gali būti paliktas nenagrinėtas. Argumentą, jog delspinigiai, kaip pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų forma pagal Lietuvos teisę negalima, papildomai patvirtina ir sisteminė CPK normų analizė: pavyzdžiui, dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus (CPK 430 straipsnio 4 dalis).

3. Kasatorius savo skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, tačiau kasacinis teismas nėra aiškiai ir vienareikšmiai nurodęs, jog tuo atveju, jei šalys sutartyje yra numačiusios mokėti netesybas iki visiško prievolės įvykdymo, po ieškinio pareiškimo teisme gali būti toliau skaičiuojamos netesybos ir dar nuo jų procesinės palūkanos, todėl net ir tuo atveju, jei šalys sutartyje yra numačiusios netesybų skaičiavimą iki visiško priemonės įvykdymo, CK 6.37 straipsnio 2 dalies normos imperatyvumas lemia, kad po bylos iškėlimo teisme gali būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos.

4. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonnship AS“, bylos Nr. 3K-3-281/2009, nes šioje byloje buvo nagrinėjamas sutartinių palūkanų ir procesinių palūkanų santykis, o ne delspinigių ir procesinių palūkanų santykis.

5. Vienintelė dispozityvi materialiosios teisės norma, įtvirtinta CK 6.874 straipsnyje, nustato, kad jei sutartyje nenustatyta kitaip, be procesinių palūkanų, iki visiško prievolės įvykdymo skaičiuojamos ir tos palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis). Ši norma reglamentuoja paskolos teisinius santykius ir laikytina specialiąja teisės norma, todėl įstatymo įtvirtinta teise reikalauti palūkanų ar delspinigių iki visiško prievolės įvykdymo gali pasinaudoti tik kreditorius paskolos teisiniuose santykiuose. CK 1.8 straipsnio 3 dalyje draudžiama pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas.

6. Precedentų konkurencijos atveju inter alia atsižvelgtina į didesnės sudėties teismo ir vėlesnius precedentus. Manytina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011, siekta suvienodinti kasacinio teismo praktiką taikant bei aiškinant procesinių palūkanų institutą reglamentuojančias teisės normas.

7. Kasatorius pripažino, kad, praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, neturi teisės į delspinigius už 2009 m. spalio mėnesį. Dėl to kasatoriaus reikalavimas kasaciniame skunde priteisti delspinigius nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra netiksliai suformuluotas. Be to, delspinigių skaičiavimas pats savaime nestabdo nei ieškinio senaties termino, nei galėtų būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas šioje konkrečioje byloje, neteikiant reikalavimo dėl konkrečios delspinigių sumos už konkretų laikotarpį. Kasatorius neturi teisės skaičiuoti delspinigius nuo bylos iškėlimo momento inter alia dėl ieškinio senaties instituto normų veikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai jas  peržengti reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje tokios viešojo intereso apsaugos būtinybės nenustatyta.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų santykio

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, jiems ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios ribos nustatymas įstatyme nereiškia, kad netesybos privalo būti sumažinamos iki šios ribos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarančius kreditoriaus nuostolius, skolininkui naudojantis kreditoriui mokėtinomis lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Aplinkybė, kad bus išieškomos tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju jis gali patirti papildomų turtinių praradimų.

Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju kreditorius reikalauja priteisti ir netesybas, ir procesines palūkanas, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Teismas, palūkanų ir netesybų sumas, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaito vieną į kitą. Jei kreditorius patyrė daugiau nuostolių, nei likusi po įskaitymo suma, jų dydį kreditorius turi įrodyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys jų sudarytos sutarties 3.4 punkte sutarė, jog pirkėjas, vėluodamas sumokėti už akcijas, mokės pardavėjams 0,08 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną iki visiško akcijų kainos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių sutartus delspinigius ieškovui priteisė tik iki bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo jos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, priteisė procesines palūkanas, motyvuodama, kad jos kompensuoja kreditoriaus praradimus bylos nagrinėjimo metu, o delspinigių priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į sutarties laisvės principo užtikrintą šalių teisę sutarti dėl delspinigių ir jų dydžio, nepagrįstai nurodė, jog šalių sutarti delspinigiai nuo bylos iškėlimo dienos apskritai nepriteistini bei nesprendė dėl delspinigių ir procesinių palūkanų įskaitymo galimybės kaip skolininko dvigubos atsakomybės išvengimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010).

Minėta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ginčo netesybos nėra aiškiai per didelės, o dėl kito jų mažinimo pagrindo – prievolės dalies įvykdymo – nepasisakė. Minėta, kad šis pagrindas yra vienas iš dviejų savarankiškų įstatyme įtvirtintų netesybų mažinimo pagrindų, kuriais vadovaudamasis teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. kovo 8 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas pagal sutartį yra sumokėjęs ieškovui 7 473 496 Lt. Ši suma sumokėta 2008 m. rugsėjo 5 d., spalio 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Atsakovo skola ieškovui už akcijas yra 323 263,20 Lt. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, t. y., kad skolininkas iš dalies įvykdė prievolę, įvykdyta prievolės dalis yra daugiau kaip 20 kartų didesnė nei neįvykdyta, daugiau kaip pusė sumokėtos sumos buvo sumokėta nepraleidus sutarto termino, o likusi dalis – terminą praleidus nedaug, prievolės dalies neįvykdymą lėmė kilęs šalių ginčas, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nenustačius skolininko nesąžiningumo, piktnaudžiavimo prievolės nevykdymu, yra pagrindas sutartimi nustatytas netesybas nuo 29,2 proc. (0,08 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną) mažinti iki 5 proc., skaičiuojamų per metus nuo nesumokėtos sumos ir įskaityti jas į priteistų procesinių palūkanų sumą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijų teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, todėl keičiami motyvai dėl šių teisės normų taikymo byloje. Kadangi ištaisius nustatytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, priteisiama pinigų suma nepakito, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis privalo teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, pažymėdamas, kad išlaidas kasaciniame teisme patvirtinantis dokumentas bus pateiktas vėliau. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos toks dokumentas teisme negautas, todėl, neįrodžius bylinėjimosi išlaidų, negali būti priteistas jų atlyginimas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 50,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. J. (duomenys neskelbtini) 50,93 Lt (penkiasdešimt litų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

                                                                      Sigita Rudėnaitė