Byla Nr. 1S-60-197/2018

Proceso Nr. 1-06-5-00020-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Ražinskaitės,  

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,  

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. A. (S. A.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 18 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 292 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinčių užsieniečių perėjimą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą ir, veikdamas bendrininkų grupe, gabeno tokius užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

1.1. iki 2017 m. birželio 9 d., tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, S. A., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. S. bei I. A., turėdami tikslą už piniginį atlygį organizuoti Tadžikistano Respublikos piliečio J. A. neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą ir gabenimą, pasinaudojant žinomai netikra Šengeno viza, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. R. S. turėjo duoti nurodymus I. A. dėl J. A. neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo laiko ir vietos, o I. A. šiuo nurodymus turėjo perduoti S. A., o J. A. perėjus sieną, turėjo jį pasitikti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. R. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, telefonu koordinuodamas nusikaltimo vykdymo eigą, iki 2017 m. birželio 9 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nurodė I. A. (R. S. ir I. A. tuo metu buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje), suderinti perėjimo per valstybės sieną laiką ir vietą, o pastarasis tai padaryti nurodė Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu esančiam S. A.. S. A., vykdydamas I. A. nurodymus, telefonu suderino valstybės sienos perėjimo laiką ir vietą su nenustatytu asmeniu ir apie tai informavo I. A., o pastarasis pranešė apie tai R. S., kuris informaciją perdavė J. A.. Po to, I. A., vykdydamas R. S. nurodymus, J. A. su žinomai netikra Šengeno viza neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sieną per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, 2017 m. birželio 9 d. apie 11 val. Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), jį pasitiko ir automobiliu SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį - Tadžikistano Respublikos pilietį J. A. neteisėtai perėjusį valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje į Marijampolės miestą

1.2. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyta, S. A., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir I. A., turėdami tikslą už piniginį atlygį organizuoti Tadžikistano Respublikos piliečių G. N. ir jos dukros S. A. neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą ir gabenimą, pasinaudojant žinomai netikromis Šengeno vizomis, pasiskirstė vaidmenimis, tai yra R. S. turėjo duoti nurodymus I. A. dėl G. N. ir S. A. neteisėto Lietuvos valstybės sienos perėjimo laiko ir vietos, o I. A. šiuos nurodymus turėjo perduoti S. A., ir G. N. bei S. A. perėjus sieną, turėjo jas pasitikti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. R. S., vykdydamas išankstinį susitarimą, telefonu koordinuodamas nusikaltimo vykdymo eigą, iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nurodė I. A. suderinti perėjimo per valstybės sieną laiką ir vietą, o pastarasis tai padaryti nurodė S. A.. S. A., vykdydamas I. A. nurodymus, telefonu suderino valstybės sienos perėjimo laiką ir vietą su teisėsaugos institucijos užduotį vykdančiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu R. J., ir apie tai informavo I. A. ir G. N.. Po to, I. A., vykdydamas R. S. nurodymus, G. N. ir S.. A. su žinomai netikromis Šengeno vizomis neteisėtai perėjus Lietuvos valstybės sieną per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val. 50 min. Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie tarptautinio pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), jas pasitiko ir automobiliu VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčias užsienietes - Tadžikistano Respublikos pilietes G. N. ir S. A. neteisėtai perėjusias valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje į Marijampolės miestą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. A. 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sulaikytas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo nutartimis.

3. S. K. apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamasis S. A. skunde prašo jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

4.1. Skunde nurodo, kad nors BPK normos, numatančios apeliacinį bylų procesą, nereglamentuoja atskiros, nuosprendžiu paskirtos kardomosios priemonės, apskundimo tvarkos, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bausmės rūšį bei trukmę, apeliacinio proceso terminus, kitas bylos aplinkybes, tikslinga išnagrinėti jo skundą, nes priešingu atveju, šį klausimą nagrinėjant su pateiktu apeliaciniu skundu, jo išsprendimas gali nebetekti prasmės.

4.2. Skunde nurodoma, jog suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė turi būti skiriamas tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Vadovaujantis nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti/slėptis tik dėl to, jog yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta bausmė (Letellier prieš Prancūziją: Clooth prieš Belgiją: Miuler prieš Prancūziją: Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją: Bykov prieš Rusiją). Anot kaltinamojo, teismas pratęsdamas suėmimo terminą neįvertino, jog jis turi gyvenamąją vietą, pasižada dalyvauti teismo posėdžiuose. Teigia, jog 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui R. U. išsiuntė pareiškimą - prašymą, kad jis (S. A.) sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teisme duoti parodymus apie savo ir bendrininkų padarytą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė, pasak kaltinamojo, rodo, jog jis įvertino savo nusikalstamą poelgį ir yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.

4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais, su bylos aplinkybėmis susijusiais, argumentais. Skirdamas suėmimą teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybe ir laikytis proporcingumo principo. Skunde kaltinamasis teigia, kad prokuroras, prašydamas skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, nenurodė konkrečių BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, o iš ankstesnių nutarčių motyvų galima suprasti, kad suėmimas jam galimai paskirtas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis trukdys procesui. Taip pat kaltinamasis nurodo, jog jis neturi pagrindo (bėgti) slėptis, nes turi gyvenamąją vietą, darbą, šeimą. Jis anksčiau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, prisipažino jį padaręs ir apgailestavo dėl to. Kaltinamasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką, nes byloje nėra jokių duomenų apie prieš jį pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, kurie leistų daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Tokios aplinkybės, pasak kaltinamojo, rodo, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

4.4. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemones ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo sąlygas. Kaltinamojo nuomone, konstatavus, kad jis nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo sąlygų, nevengė duoti parodymus, juo labiau sutiko savanoriškai duoti parodymus, yra pagrindas taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Anot kaltinamojo, teismas nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų, nes nutartyje nepateikė faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės.

4.5. Skunde S. A. atkreipia dėmesį, kad jis kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu ir laikomas suimtu daugiau nei 4 mėnesius, byla yra itin didelės apimties, joje kaltinimai pareikšti keletui asmenų ir akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas galimai užtruks ilgą laiko tarpą. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime byloje Balčiūnas prieš Lietuvą nurodė, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kaltinamojo manymu, jam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau, bėgant laikui, ir nuo kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 4 mėnesiams, šis pagrindas tapo ne toks reikšmingas. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Lavcnts prieš Latviją). Anot kaltinamojo, tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Baudžiamosios bylos apimtis ir sudėtingumas rodo, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl suėmimo taikymas visą šį laiką prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

4.6. Skunde nurodo, kad nors jis yra užsienio valstybės pilietis, į Lietuva atvyko legaliai, yra sukūręs šeimą, todėl nesiruošia bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Taip pat nurodo, kad jis nėra padaręs jokio nusikaltimo, jo sveikatos būklė yra labai prasta.

4.7. Kaltinamojo manymu, apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 305 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Paskirdamas ir pratęsdamas suėmimą, teismas nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte išaiškinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį.

4.8. Anot kaltinamojo, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas leidžia daryti prielaidą, kad iš anksto yra nusistatoma dėl žmogaus kaltumo ir jo nubaudimo. Tokiu atveju yra paminamas ne tik nekaltumo prezumpcijos principas, bet ir keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Kaltinamojo manymu, jam galėtų būti paskirtos ir švelnesnės kardomosios priemonės - namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar intensyvi priežiūra. 

4.9. Kartu su skundu kaltinamasis pateikė F. L A. paso, S. A. paso, A. A. paso, gimimo įrašo, santuokos sudarymo įrašo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, 2017-12-14 pareiškimo-prašymo kopijas. 

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo S. A. skundą atmesti.

6. Kaltinamojo S. A. skundas atmetamas.

7. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsęs kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų nepažeidė.

8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. A. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies pačių kaltinamųjų parodymuose, liudytojų (R. J., G. Z. ir kt.) parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, slaptų veiksmų atlikimo, apžiūrų protokoluose, o taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. S. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). 

10. Suėmimo terminas S. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

10.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.2. S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamasis, Lietuvoje jis oficialiai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo. Be to, jis praeityje buvo teistas, vėliausiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai neigiamai charakterizuoja S. A. asmenybę. Tikimybę, kad S. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir jo turimi ryšiai užsienyje. S. A. yra Tadžikistano Respublikos pilietis ir gyvenamąją vietą yra deklaravęs šioje šalyje – (duomenys neskelbtini), Dušambe. Nors kaltinamasis yra susituokęs, turi vaiką bei gyvenamąją vietą Lietuvoje ir šios aplinkybės yra svarbios, bet nėra pakankamos vienareikšmiškai išvadai, kad jis būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Skunde teigiama, kad kaltinamojo sveikatos būklė yra labai prasta, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, S. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis prokurorui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, teisme duoti parodymus apie savo ir bendrininkų padarytą nusikalstamą veiką.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

11.1. Jau minėta, kad S. A. praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti. S. A. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, leidžia manyti, kad kaltinamasis jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį kaltinamojo neteisėtų veiksmų pavojingumą. Aptartų duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, jog S. A. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

11.2. Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jog jis bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką, nes tokio teiginio skundžiamoje nutartyje nėra.

12. Sutiktina su kaltinamojo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis trukdys procesui, tačiau suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui), skundžiamoje nutartyje ir nebuvo nustatytas.

13. Kaltinamajam S. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Taikoma kardomąją priemone S. A. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų valdymo tvarkai padarymu. Negalima sutikti su kaltinamojo skundo argumentu, jog byla yra itin didelės apimties ir jos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą. Baudžiamąją bylą sudaro šeši tomai, kaltinimai pareikšti trims asmenims, 2018 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, iki 2018 m. balandžio 24 d. suplanuoti keturi posėdžiai. 

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo S. A. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinusi S. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, tame tarpe ir namų areštą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ar intensyvią priežiūrą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Skundžiamoje nutartyje iš tiesų neišdėstyti išsamūs motyvai dėl galimybės kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, jog jos nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl toks nutarties trūkumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pakankamą pagrindą teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties panaikinimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo S. A. (S. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam S. A. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                               Valdimaras Bavėjanas

Laima Garnelienė

Violeta Ražinskaitė