Civilinė byla Nr. e3K-3-196-313-2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01252-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas P. Ž. teismo prašė: panaikinti atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ŠRATC) direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. P-232 „Dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo P. Ž. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant ieškovo į buvusį darbą; pripažinti ieškovo ir ŠRATC 2016 m. vasario 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 532 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; įpareigoti ŠRATC per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti naują pranešimą (2-SD forma) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), nurodant 2016 m. vasario 29 d. darbo sutarties Nr. 532 nutraukimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, bei pateikti ieškovui šio įpareigojimo įvykdymą įrodančius dokumentus; ieškovui iš ŠRATC, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), priteisti: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, 5386,68 Eur (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją, 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad jam buvo daromas spaudimas ir toliau bus nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis pateikė prašymą nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu. 2020 m. gruodžio 10 d. ŠRATC direktorius priėmė įsakymą Nr. P-232, kuriuo ieškovą iš darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, t. y. dėl darbo metu ar darbo vietoje padarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodyti 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai Nr. TP-7, Nr. TP-8, Nr. TP-9. ŠRATC direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. VD-78 paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. išvados ieškovui nebuvo pateiktos, su jų turiniu jis nesupažindintas, dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų teiginių atsakovė nereikalavo iš ieškovo pateikti paaiškinimų, nors jais motyvuojamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo. Nors atsakovė nurodė, kad dėl ieškovo veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. P-232 „Dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo P. Ž. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžino P. Ž. į buvusį darbą; pripažino P. Ž. ir ŠRATC 2016 m. vasario 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 532 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, įpareigojo atsakovę per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti naują pranešimą (2-SD forma) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), nurodant 2016 m. vasario 29 d. darbo sutarties Nr. 532 nutraukimo pagrindą – DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, bei pateikti P. Ž. šio įpareigojimo įvykdymą įrodančius dokumentus; iš atsakovės priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną ir laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė); iš atsakovės priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną ir laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; iš atsakovės priteisė ieškovui 5386,68 Eur (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją; iš atsakovės priteisė ieškovui 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 6 punktą, turėjo turėti tvirtą įsitikinimą ir įrodymus, jog būtent ieškovas tyčia atliko neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Atsakovės vadovas 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaltindamas konkrečia nusikalstama veika penkis fizinius asmenis ir vieną juridinį asmenį, įskaitant ieškovą. Nesulaukus jokių tyrimo išvadų, praėjus trims dienoms po kreipimosi, ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo nustatytas galimai remiantis vien ŠRATC direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. VD-78 paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadomis. Minėtos komisijos tyrimo išvadose minimi galimai neteisėti faktai apima laikotarpį ne tik ieškovui einant direktoriaus pareigas nuo 2020 m. gegužės mėn., bet ir laikotarpį, kai ieškovas nebuvo ŠRATC vadovas. Šiose išvadose įvardyti įvairūs galimi pažeidimai, tačiau nėra įrodymų, kad šie pažeidimai buvo padaryti ar inicijuoti būtent ieškovo.
6. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip stiprioji darbo santykių šalis, neįrodė, jog ieškovas būtų pažeidęs esmines savo pareigas ir sukėlęs didelę žalą atsakovei, kad būtų elgęsis abejingai ginčo pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti. Atvirkščiai, ieškovas atsakovės vykdomo tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo atliekant minėtą tyrimą.
7. Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, dirbdamas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., eidamas įvairias pareigas, būtų pažeidęs teisės aktus, veikęs prieš atsakovės interesus ar padaręs jai žalos. Atsakovės nurodyti ir įvardyti kaip šiurkštūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos jis buvo atleistas iš darbo, faktiškai fiksuoti ir nustatyti vos per du mėnesius pradėjus vadovauti naujam įstaigos direktoriui.
8. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad atsižvelgia į darbdavės neteisėtų veiksmų pobūdį, padarinius, į tai, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti tyčia, ieškovas kaltintas nusikalstama veika, taip pat į tai, kad ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip ketverius metus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, laikė, kad ieškovui padaryta žala bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovės buvo ignoruojamas, jam buvo apribota informacija, nepateikta informacija apie surašytus tarnybinius pranešimus, ieškovas neturėjo galimybės gintis, nes nežinojo, kuo yra kaltinamas, darbdavės veiksmuose buvo tyčia ir sąmoningas siekis pažeminti ieškovą, juo atsikratyti ir pan. Atsakovė ieškovą iš darbo atleido jį apkaltinusi padarius nusikaltimo požymių turinčią veiką, tačiau atsakovė konkrečiai neįvardijo tos veikos, nenurodė, kokio dydžio žala ir kaip (būtent išimtinai ieškovo veiksmais) konkrečiai padaryta ta žala atsakovei. Žinia apie atleidimą iš darbo tokiu diskredituojančiu pagrindu buvo visiškai netikėta, tai sukėlė šoką ieškovui. Ieškovas patyrė pažeminimą, neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, jo perspektyvos „turint žymą“ dėl atleidimo už nusikaltimo požymių turinčios veikos padarymą yra apribotos.
9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. VD-75 ieškovas pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimą: neišsiaiškino, ar 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Ecoservice projektai“ faktiškai aptarnavo juridinių asmenų konteinerius, viršijo įgaliojimus duodamas nurodymus UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pašalinti ASMILIS sistemoje konteinerių pakėlimų duomenis, neinformuodamas apie tai direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų.
11. 2020 m. lapkričio 26 d. ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybos vadovas T. B. bei ekologė I. G. atsakovei pateikė tarnybinį pranešimą Nr. TP-16, kuriame pažymėjo, kad siekiant sumažinti deginti vežamų atliekų svorį buvo sudaryta sutartis tarp atsakovės ir UAB „NEG Recycling“. Iki sudarant sutartį UAB „NEG Recycling“ nurodė, kad biodžiovinimo metu galimas drėgmės netekimas yra apie 10 procentų, tačiau įvertinus suderinimo aktus per visą sutarties vykdymo laikotarpį nustatyta, kad vidutinis svorio sumažinimas yra 38,82 procento, dėl to UAB „NEG Recycling“ buvo sumokėta 352 098,60 Eur be PVM, nors pagal pasiūlymą (dėl 10 procentų svorio sumažinimo), preliminariais skaičiavimais, turėjo būti sumokėta 90 700,30 Eur be PVM. Taip pat nurodė, kad pagal pateiktus apskaičiavimus nustatyta, jog į sąvartyną buvo atvežta 7953,36 t 2D atliekų jų neapskaitant (galimai 2D atliekos buvo vežamos kaip stabilatas ir techninis kompostas, o stabilato ir techninio komposto svėrimo duomenys buvo naikinami ir dirbtinai mažinamas faktinis pristatomas jų svoris), todėl už šias neapskaitytas atliekas UAB „NEG Recycling“ sumokėta 246 554,16 Eur be PVM nepagrįstai, o vežant 2D frakciją kaip techninį kompostą ir stabilatą išvengta sumokėti valstybei taršos mokestį (5 Eur/t) – apie 40 000 Eur.
12. 2020 m. lapkričio 16 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. VD-78 sudaryta komisija, kuriai pavesta išsiaiškinti sutarties su UAB „NEG Recycling“ vykdymo aplinkybes pagal 2020 m. lapkričio 11 d. gautus tarnybinius pranešimus. 2020 m. gruodžio 9 d. komisija pateikė siūlymą ŠRATC direktoriui inicijuoti kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos, dėl ko ŠRATC ir valstybė patyrė žalą, ir spręsti klausimą dėl sutarties su UAB „NEG Recycling“ nutraukimo.
13. Ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą atsakovei nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu.
14. 2020 m. gruodžio 10 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. P-232 ieškovas atleistas iš darbo (direktoriaus pavaduotojo pareigų). Įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu, ŠRATC įstatų, patvirtintų įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo, įsigaliojusių 2016 m. sausio 26 d., 36.11, 36.12 punktais, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. TP-7, Nr. TP-8, Nr. TP-9 išdėstytus faktus, 2020 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. VD-78 paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadas, atsižvelgiant į P. Ž. paaiškinimus, konstatuojama, kad P. Ž. veiksmuose įžvelgtina darbo metu padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y. 2020 m. gegužės mėnesį duodant nurodymą L. B. pašalinti iš atliekų svėrimo sistemos stabilato ir techninio komposto kiekius, nurodant atsakingiems Šiaulių regiono sąvartyno tarnybos darbuotojams faktiškai nevykdyti 2018 m. lapkričio 21 d. Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties Nr. S-383 (toliau – ir atliekų biodžiovinimo paslaugų sutartis) kontrolės, priimti ir pasirašyti UAB „NEG Recycling“ pateiktus paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nurodyti akivaizdžiai neteisėtai padidinti biodžiovinimo paslaugų kiekiai, taip savo veiksmais (neteisėtais nurodymais) padarant įstaigai didelę turtinę žalą bei diskredituojant ŠRATC dalykinę reputaciją, atsižvelgiant į tai, kad savo paaiškinimuose geranoriškai neatskleidė galimų biodžiovinimo paslaugų duomenų klastojimo aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. VD-75 jau buvo nustatytas direktoriaus pavaduotojo P. Ž. darbo pareigų pažeidimas, konstatuojama, kad P. Ž. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
15. ŠRATC 2020 m. gruodžio 23 d. gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
16. 2021 m. vasario 3 d. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius priėmė nutarimą ieškovą P. Ž. apklausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (asmuo apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo tiesiogiai nurodytas tik vienas ieškovo atliktų veiksmų laikotarpis – 2020 metų gegužės mėnuo. Tuo metu ieškovas laikinai ėjo įstaigos direktoriaus pareigas. Įvertinęs tai, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytus faktus, 2020 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. VD-78 paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadas bei į tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. VD-75 jau buvo nustatytas P. Ž. darbo pareigų pažeidimas, teismas padarė išvadą, jog iš esmės darbo sutartis su ieškovu P. Ž. nutraukta įžvelgus jo neteisėtus veiksmus, kuriuos ieškovas galimai padarė ne tik laikinai eidamas direktoriaus pareigas, bet ir eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teismas pabrėžė, kad nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu. ŠRATC direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodyta, kad asmuo, einantis šias pareigas, kontroliuoja vykdomų projektų sutartinių įsipareigojimų vykdymą; bendradarbiauja, keičiasi informacija su kitais ŠRATC padaliniais siekiant efektyvaus ŠRATC darbo; nedelsiant informuoja vadovą apie ŠRATC darbe nustatytus trūkumus ir darbuotojų piktnaudžiavimą bei imasi priemonių trūkumams šalinti. Tiek įstaigos direktoriaus (vadovo), tiek direktoriaus pavaduotojo funkcijas apima vykdomų projektų kontrolė. Ieškovas neginčija, kad, eidamas tiek direktoriaus pavaduotojo pareigas, tiek laikinai eidamas direktoriaus pareigas, turėjo pareigą kontroliuoti ŠRATC vykdomus projektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie nusikaltimo požymių turinčią veiką paaiškėjus tik tuomet, kai ieškovas nebėjo direktoriaus pareigų, bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo požymių turintys veiksmai nustatyti ir laikotarpiu, kai ieškovas ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, darytina išvada, kad ieškovo darbinė veikla dabartinio atsakovės vadovo pagrįstai buvo vertinama nepriklausomai nuo ieškovo eitų pareigų visu ginčui aktualiu laikotarpiu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, t. y. kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma situacija, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog siekiant konstatuoti aptariamame punkte nurodytą pažeidimą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, jog atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą. DK nuostatos neįtvirtina, jog, priimdamas įsakymą dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu, darbdavys turi konkrečiai nurodyti, kokias nusikalstamas veikas darbuotojas galimai padarė, ir tiksliai įvardyti padarytos žalos dydį. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamo požymių, neprivalo baudžiamojo proceso nustatyta apimtimi įrodyti darbuotojo kaltę.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo Įsakymo dėl atleidimo iš darbo motyvų turinį (nurodymas darbuotojai pašalinti iš atliekų svėrimo sistemos stabilato ir techninio komposto kiekius bei nurodymas darbuotojams faktiškai nevykdyti paslaugų sutarties kontrolės; priimti ir pasirašyti pateikti paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, kuriuose nurodyti akivaizdžiai neteisėtai padidinti biodžiovinimo paslaugų kiekiai; 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. VD-75 jau buvo nustatytas P. Ž. darbo pareigų pažeidimas (jis minėtu įsakymu pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimą, nes neišsiaiškino, ar UAB „Ecoservice projektai“ faktiškai aptarnavo juridinių asmenų konteinerius, viršijo įgaliojimus duodamas nurodymus pašalinti sistemoje konteinerių pakėlimų duomenis, neinformuodamas apie tai direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų), padarė išvadą, kad iš esmės atsakovė laikė, jog ieškovas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir klastojo duomenis. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo metu buvo pagrįstai įsitikinusi, kad ieškovas galimai padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką (-as). Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo 2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pateiktų paaiškinimų į ŠRATC užduotus klausimus turinį, padarė išvadą, kad nors ieškovas atsakė į visus atsakovės užduotus klausimus, tačiau ieškovo pateikti atsakymai neišsprendė ir nepaaiškino atsakovei po gautų tarnybinių pranešimų kilusių abejonių dėl projektų kontrolės, duomenų neatitikimo ir kt., t. y. ieškovo atsakymai į užduotus klausimus negalėjo paneigti ir sumenkinti atsakovės įsitikinimo, jog galimai ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių.
20. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo argumentų, kad atsakovės Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytos 2020 m. gruodžio 10 d. tyrimo išvados ir 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai ieškovui nebuvo pateikti, nepareikalauta pateikti paaiškinimų dėl jų. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėjo, jog tarnybinis pranešimas yra įmonės vidaus dokumentas, informuojantis darbdavį apie tam tikras aplinkybes, faktus ar įvykius. Galiojantys įstatymai neįpareigoja supažindinti darbuotojų su gautais tarnybiniais pranešimais. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, remdamasi gautais tarnybiniais pranešimais, 2020 m. lapkričio 18 d. raštu ir 2020 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Ieškovas 2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė paaiškinimus ir atsakymus į klausimus. Taigi, atliekant atleidimo procedūrą, nebuvo pažeisti DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Priešingai nei teigia ieškovas, Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodomi tik tie darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.
21. Kolegija nurodė, kad, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį, darbdavys turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.
22. Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad ieškovo galimai nusikaltimo požymių turintys veiksmai turėjo didelę reikšmę atsakovei, kaip darbdavei. Dėl ieškovo galimai nusikaltimo požymių turinčių veiksmų ir neveikimo, kuriais ieškovas, kaip direktoriaus pavaduotojas (taip pat ir laikinai eidamas direktoriaus pareigas), pažeidė jam nustatytas esmines pareigas – vykdyti projektų kontrolę, atsakovė pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti ieškovu. Ieškovo pareigos yra atsakingos, įstaigos veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra besąlygiškai reikšmingas. Atitinkamai atsakovė turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir spręsti dėl jų padarinių. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pateikęs prašymą atsakovei nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu, kolegija nusprendė, kad atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, dėl kitų išvestinių ieškinio reikalavimų (vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo ir kt.) nepasisakė. Byloje nesant duomenų apie atsakovės (jos darbuotojų) nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos, kolegija padarė išvadą, jog nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo atleidimo teisėtumą turėjo vertinti tik įsakymo dėl atleidimo iš darbo kontekste ir neperžengdamas jo ribų, t. y. tiek ir taip, kaip darbdavys nurodė sprendime dėl darbuotojo atleidimo. Atitinkamai teismas turėjo vertinti, ar darbdavys pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent ieškovas padarė įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo adekvatumo, nesivadovavo DK 58 straipsnio 5 dalimi ir faktiškai nevertino, kaip ieškovas dirbo anksčiau. Teismas tik formaliai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu ieškovui jau buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, tačiau nevertino ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų, pažeidimo padarymo momento, sukeltų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atleidimas nėra proporcinga priemonė ginčijamam darbo pareigų pažeidimui.
24.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai sureikšmina ieškovui suteikto specialiojo liudytojo statuso aplinkybę, nes šis statusas nepatvirtina atsakovės sprendimo atleisti ieškovą iš darbo teisėtumo. Darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių, privalo iš esmės tokia pat apimtimi, kokią nustato baudžiamojo proceso normos, sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę, t. y. remdamasis tiesioginiais įrodymais, aiškiai ir be jokių objektyvių abejonių.
24.3. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad visi tarnybiniai pranešimai buvo priimti tą pačią dieną ir iš pačių tarnybinių raštų teksto matyti, jog ne darbuotojai patys savo iniciatyva juos pateikė, o paskatinti ar paprašyti atsakovės vadovo, be to, ieškovas su jų turiniu nesupažindintas, nors jais motyvuojamas jo atleidimas iš darbo.
24.4. Teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, kurių pagrindu nustatė, kad nėra ieškovo atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo tiesiogiai nurodytas tik vienas ieškovo atliktų veiksmų laikotarpis – 2020 metų gegužės mėnuo. DK 58 straipsnio 6 dalis įpareigoja darbdavį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams nuo darbo pareigų pažeidimo padarymo dienos (2020 m. gegužės mėn.). Pratęsti terminą iki dvejų metų nėra pagrindo, nes nebuvo atliktas auditas, inventorizacija ar veiklos patikrinimas. Teismas neįvertino, kad praleistas Darbo kodekse imperatyviai nustatytas 6 mėnesių terminas priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį priimti.
24.5. Teismas neteisingai taikė Darbo kodekso nuostatas ir vertino atsakovės reikalavimą darbuotojui pasiaiškinti. Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Šiuo atveju iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti konkrečiai dėl jo neva nustatyto darbo pareigų pažeidimo. 2020 m. lapkričio 18 d. ir 27 d. ieškovui pateikti reikalavimai pasiaiškinti buvo bendro pobūdžio ir tiksliai neįvardyta, jog iš darbuotojo reikalaujama pasiaiškinti konkrečiai dėl tariamai jo padaryto darbo pareigų pažeidimo.
24.6. Teismas, nepagrįstai pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, atitinkamai nepriteisė kompensacijos už priverstinę pravaikštą ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacijos, o netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų nutraukiant darbo sutartį.
24.7. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nukrypo ir nuo DK 214 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Atsakovė nei dokumentuose, kurių pagrindu atleido ieškovą (įsakyme dėl atleidimo iš darbo, komisijos išvadoje), nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ieškovas iš darbo pagrįstai buvo atleistas DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu. Atsakovė rėmėsi tik savo darbuotojų sudarytos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadomis, kuriose tik pakartoti tarnybinių pranešimų ir ieškovo teiktų paaiškinimų tekstai, abstrakčiai įvardijami galimai padaryti veiksmai, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai tikrai buvo ir kad jie buvo padaryti būtent ieškovo. Trijų atsakovės darbuotojų tarnybiniai pranešimai buvo pagrindas sudaryti komisiją, tačiau šie pranešimai niekaip neįrodo, kad ieškovas iš tiesų būtų padaręs darbo pareigų pažeidimus, t. y. veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Būtent šie darbuotojai tiesiogiai dalyvauja priimant, tvarkant ir kontroliuojant atliekas ir už tai atsako, tačiau jiems atsakovė jokių priekaištų nereiškė.
25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, nesant darbuotojui pareikštų įtarimų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, darbdaviui kilus įtarimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, buvo atliekamas išsamus vidinis patikrinimas, jo metu kilo įtarimų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, jog atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą. Priimdamas įsakymą dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu, darbdavys neprivalo konkrečiai nurodyti, kokias nusikalstamas veikas darbuotojas galimai padarė, tiksliai įvardyti padarytos žalos dydžio ir įrodyti darbuotojo kaltės.
25.2. Iš atsakovės surinktos byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas, eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, nevykdė griežtos projektų kontrolės, nenustatė ir nepranešė apie žymius biodžiovinimo sutarties vykdymo pasikeitimus, nesiekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių kinta išgarinamo svorio dydis, galimai siekė gauti neteisėtų pajamų sau ir (arba) kitiems asmenims ir (arba) dėl kitokių asmeninių paskatų įvykdė veikas, nesuderinamas su vykdomomis darbo funkcijomis, turinčias sukčiavimo, dokumentų klastojimo požymių, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiais veiksmais atsakovei buvo padaryta žala. Dėl netinkamo biodžiovinimo sutarties vykdymo atsakovė siekia 426 039,33 Eur žalos atlyginimo iš „NEG Recycling“. Ieškovas, eidamas vadovaujamas pareigas, duodavo nurodymus darbuotojams neprižiūrėti UAB „NEG Recycling“ veiklos, nors pagal pareigybės aprašymą buvo atsakingas už šios įmonės veiklos kontrolę, privalėjo informuoti apie trūkumus ir imtis priemonių jiems šalinti. Tokie nurodymai darbuotojams yra šiurkštus ieškovo darbo pareigų pažeidimas, nes ieškovas pareigybės aprašymu buvo įpareigotas kontroliuoti vykdomų projektų sutartinių įsipareigojimų vykdymą (Aprašymo 17 punktas), bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais ŠRATC padaliniais, siekiant efektyvaus ŠRATC darbo (Aprašymo 23 punktas), nedelsiant informuoti vadovą apie ŠRATC darbe nustatytus trūkumus ir darbuotojų piktnaudžiavimą bei imtis priemonių trūkumams šalinti (Aprašymo 28 punktas).
25.3. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti įvertintas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas būtent dėl tokio darbuotojo darbo specifikos ir pobūdžio, dėl tokios profesijos asmenims taikytinų griežtesnių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012). Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe, toks darbas lemia kontrolės funkcijų turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Tokį darbą dirbančių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; kt.). Ieškovas turėjo rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai veikti išimtinai atsakovės interesais, tačiau taip nesielgė, bet pažeidė pagrindines savo pareigas ir esminius atsakovės interesus, piktnaudžiavo padėtimi, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus ir pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą. Be to, pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Ieškovas, kaip direktoriaus pavaduotojas, pažeidė jam nustatytas esmines pareigas, todėl jo pažeidimai pagrįstai pripažintini kaip šiurkštūs, o atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu. Ieškovo pareigos yra atsakingos, įstaigos veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra reikšmingas. Kadangi ieškovas ilgą laiką darė nusikaltimo požymių turinčią veiką, dėl jos atsakovė patyrė didelę žalą ir dėl to nebegali pasitikėti ieškovu, jo atleidimas iš pareigų yra adekvatus ir proporcingas.
25.4. Ieškovo argumentai dėl terminų paskirti nuobaudai ir kitų atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų apskritai nenagrinėtini kasacine tvarka, nes ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme šių klausimų nekėlė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pažeidimus ieškovas darė ne tik laikinai eidamas direktoriaus pareigas, bet ir eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas. Argumentai, kad ieškovas nebuvo prašomas pasiaiškinti dėl jo galimo darbo pareigų pažeidimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes byloje yra pateikti du reikalavimai ieškovui pasiaiškinti, į šiuos reikalavimus pasiaiškinti ieškovas atsakė raštu.
25.5. Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų priteisti neturtinės žalos atlyginimą, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturtinę žalą patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų, juolab jis pats ketino nutraukti darbo sutartį savo noru, galimai siekdamas išvengti atleidimo iš darbo dėl jo kaltės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdaviui konstatavus šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, turintį nusikaltimo požymių
26. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
27. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.
28. Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, 33 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/2021, 18 punktas).
29. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).
30. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
31. Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Ieškovo nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, tinkamai neįvertino, ar darbdavys pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas padarė įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytus pažeidimus.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu ieškovas atleistas iš darbo (direktoriaus pavaduotojo pareigų), atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytus faktus, direktoriaus įsakymu paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadas, į ieškovo paaiškinimus, konstatavus, kad ieškovo veiksmuose įžvelgtina darbo metu padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių: 1) 2020 m. gegužės mėnesį duodant nurodymą L. B. pašalinti iš atliekų svėrimo sistemos stabilato ir techninio komposto kiekius; 2) nurodant atsakingiems Šiaulių regiono sąvartyno tarnybos darbuotojams faktiškai nevykdyti 2018 m. lapkričio 21 d. atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties kontrolės, priimti ir pasirašyti UAB „NEG Recycling“ pateiktus paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nurodyti akivaizdžiai neteisėtai padidinti biodžiovinimo paslaugų kiekiai.
34. Minėta, kad, atleistam iš darbo darbuotojui teisme ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą, darbdavys privalo įrodyti priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, pagrįstumą.
35. Byloje nustatyta, kad ieškovas, eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal pareigybės aprašymą privalėjo kontroliuoti vykdomų projektų sutartinių įsipareigojimų vykdymą (Aprašymo 17 punktas), bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais ŠRATC padaliniais, siekiant efektyvaus ŠRATC darbo (Aprašymo 23 punktas), nedelsiant informuoti vadovą apie ŠRATC darbe nustatytus trūkumus ir darbuotojų piktnaudžiavimą bei imtis priemonių trūkumams šalinti (Aprašymo 28 punktas).
36. Tiek Aprašymo nuostatos, tiek DK 24 straipsnyje įtvirtinti bendradarbiavimo ir sąžiningumo principai įpareigojo ieškovą, einant direktoriaus pavaduotojo pareigas, sąžiningai ir aktyviai veikti, imantis reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti teisėti darbdavio interesai – užtikrintas efektyvus atsakovės darbas, išaiškinami ir šalinami trūkumai, užkertamas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams.
37. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovo veiksmus, kurie tiesiogiai prieštaravo nurodytoms jo pareigoms: ieškovas, būdamas atsakingas už UAB „NEG Recycling“ veiklos kontrolę, duodavo nurodymus darbuotojams neprižiūrėti jos veiklos, modifikuoti svėrimo sistemos duomenis, turėjusius neigiamos įtakos atsakovės veiklos išlaidoms, priimdavo dokumentus su akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Atsakovė tokius ieškovo veiksmus ir neveikimą vertino kaip veikas, turinčias nusikaltimo požymių, ir 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į teisėsaugos instituciją, nurodydama nusikaltimus, kurių požymių, atsakovės nuomone, gali būti ieškovo veiksmuose, – BK 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir BK 228 (piktnaudžiavimas) straipsniuose įvardytos nusikalstamos veikos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas, davęs darbuotojams neteisėtus nurodymus, jų neatšaukė ir nevykdė projektų kontrolės pareigos, nenustatė ir nepranešė apie žymius biodžiovinimo sutarties vykdymo pasikeitimus, nesiekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių kinta išgarinamo svorio dydis, t. y. jo neteisėti veiksmai nebuvo momentiniai, bet tęsėsi tol, kol, pasikeitus atsakovės vadovui, buvo nustatyti.
38. Taigi byloje buvo nustatytos atsakovės įrodinėtos aplinkybės, sudariusios pagrindą atleisti ieškovą iš darbo. Ieškovas kasaciniame skunde išdėstė abejones dėl tarnybinių pranešimų, kuriais remiantis nustatyti ieškovo darbo pareigų pažeidimo faktai, grindžiamas prielaidomis, jog ne darbuotojai patys savo iniciatyva juos pateikė, o paskatinti ar paprašyti atsakovės vadovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą, padarytą nustatant atleidimo iš darbo pagrindą patvirtinančius faktus.
39. Ieškovas teigia, kad darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamo požymių, privalo iš esmės tokia pat apimtimi, kokią nustato baudžiamojo proceso normos, įrodyti darbuotojo kaltę.
40. Pasisakydama dėl šio ieškovo argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ne veika, pripažinta nusikaltimu. Kasacinis teismas nėra suformavęs DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atsižvelgtina į panašias nuostatas įtvirtinusio 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką. Pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta norma reiškia, jog darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012).
42. Nagrinėjamoje byloje nebuvo detaliau analizuojama nustatytų ieškovo veiksmų atitiktis konkretiems nusikalstamų veikų, įvardytų Baudžiamajame kodekse, požymiams, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai aptartą šios kategorijos bylose reikalaujamą įrodytumo laipsnį, konstatuoja, kad byloje nebuvo reikiamai nustatyta, jog ieškovo atliktuose darbo drausmę pažeidusiuose veiksmuose yra nusikaltimo požymių (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
43. Minėta, kad be konkrečių DK 58 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, t. y. darbo sutarties nutraukimas laikomas teisėtu, jei yra pakankamas pagrindas, atsižvelgiant į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Dėl šių aplinkybių konstatavimo byloje bus pasisakyta toliau.
44. Ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino darbdavės netinkamai vykdytos pareigos pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, taip pat jo atleidimo iš darbo proporcingumo ginčijamam darbo pareigų pažeidimui. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šie ieškovo argumentai yra nepagrįsti.
45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50, 51 punktai).
46. Byloje nustatyta, kad atsakovė laikėsi DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo darbdaviui prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Ieškovas paaiškinimus pateikė. Ginčo įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodyta, kad atsakovė į šiuos paaiškinimus atsižvelgė. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas nenurodė aplinkybių, iš esmės papildančių jo jau nurodytas paaiškinimuose ir eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, lėmusį darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimo.
47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė ginčijamam darbo pareigų pažeidimui, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl šių kriterijų vertinimo ir į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad dėl ieškovo veiksmų, pažeidusių esmines ieškovo pareigas – vykdyti projektų kontrolę, atsakovė įgijo pagrindą netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir ateityje nepasitikėti ieškovu.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl vadovaujančių asmenų padarytų darbo drausmės pažeidimų vertinimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).
49. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatęs ne tik tęstinį ieškovo kontrolės funkcijos nevykdymą, bet ir priešingą ieškovo interesams veikimą, faktą, kad ieškovas padarė daugiau panašaus pobūdžio pažeidimų, už kuriuos jau buvo taikyta drausminė nuobauda, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone.
50. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nors DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas yra nepagrįstai nurodytas kaip ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas, todėl šis pagrindas šalintinas iš atsakovės Įsakymo, tačiau ši išvada neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, ir tenkinti ieškinį, nes ieškovo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, atitinkantys atsakovės įsakyme nurodytą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
51. Ieškovas teigia, kad jis buvo atleistas iš darbo 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams nuo Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodyto darbo pareigų pažeidimo padarymo momento (2020 m. gegužės mėn.), pažeidžiant DK 58 straipsnio 6 dalį, įpareigojančią darbdavį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.
52. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Pirmiau minėta, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, 2020 m. gegužės mėn. davęs darbuotojams Įsakyme dėl atleidimo iš darbo įvardytus neteisėtus nurodymus, šių nurodymų neatšaukė, t. y. nustatyti pažeidimai nesibaigė jo padarymo momentu, bet tęsėsi tol, kol, pasikeitus atsakovės vadovui (2020 m. rugsėjo 1 d.) ir atlikus įmonės veiklos patikrinimus, šie pažeidimai buvo nustatyti.
53. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad darbo drausmės pažeidimai gali būti tęstiniai, t. y. tokie, kurie padaromi per tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Paprastai tokio pobūdžio pažeidimai pasireiškia veikimu ar neveikimu, susijusiu su aplaidžiu darbinių pareigų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2004).
54. Minėta, kad byloje nustatyta, jog tik po to, kai 2020 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė atsakovės vadovas ir buvo atlikti įmonės veiklos patikrinimai, buvo nustatyti ir nutraukti ieškovo daromi tęstiniai darbo drausmės pažeidimai, tapę pagrindu jį atleisti iš darbo. Taigi, akivaizdu, kad nuo atsakovės sužinojimo apie ieškovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir šių veiksmų nutraukimo, t. y. nuo tęstinio pažeidimo pabaigos iki ginčijamo Įsakymo priėmimo, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 6 mėn. terminas nesuėjo ir atsakovės Įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškovu priimtas nepraleidus šio termino.
55. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nekonstatuota materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas iš esmės nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 3 dalis), iš atsakovės Įsakymo 1 punkto pašalinant DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nurodytą kaip ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
57. Netenkinant ieškovo kasacinio skundo, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1452 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkintinas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Iš viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. P-232 „Dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo P. Ž. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ 1 punkto pašalinti DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą.
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (j. a. k. 145787276) iš ieškovo P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas