Civilinė byla Nr. 3K-3-254-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01230-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – L. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo:

2.1.                      Įpareigoti atsakovę BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą (toliau –ir Tarnyba) paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodytus 2017 m. gegužės 9 d. audito ataskaitoje Nr. KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ (toliau – ataskaita), žeminančius ieškovės garbę ir orumą, bei tinklalapyje http://www.kelme.lt/lit/2017-metu-auditai paskelbti paneigimo tekstą. Prašomi paneigti teiginiai:

2.1.1.                      „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ [neformalusis vaikų švietimas] programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnybai nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams (30 p.)“ (ataskaitos 7 lapas);

2.1.2.                      „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnybai nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams (3 išvada)“ (ataskaitos 9 lapas);

2.1.3.                      „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo“ (ataskaitos 29 lapas);

2.1.4.                      „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ (ataskaitos 30 lapas);

2.1.5.                      „Audito metu atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi, J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo“ (ataskaitos 32 lapas).

2.2.                      Įpareigoti atsakovę UAB „Roseba“ paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, išspausdintus 2017 m. birželio 10 d. Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“, straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“, bei portale www.biciulis.net (paskelbta 2017 d. birželio 9 d.), žeminančius ieškovės garbę ir orumą, bei laikraštyje „Bičiulis“ ir tinklalapyje www.biciulis.net paskelbti paneigimo tekstą. Prašomi paneigti teiginiai:

2.2.1.                      „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų.“

2.2.2.                      „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“

2.2.3.                      „Be to, J. Š. jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“

2.2.4.                      „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa.“

2.2.5.                      „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“

2.2.6.                      „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“

2.3.                      Priteisti ieškovei iš Tarnybos 1311,50 Eur negautų pajamų ir 2188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš abiejų atsakovių – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 9 d. buvo paskelbta viešai prieinama Tarnybos atlikto audito ataskaita, ji buvo pristatyta viešame Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje. Ataskaitoje ir jos pristatyme buvo vienašališkai paskleista objektyviais įrodymais nepagrįsta, visuomenę klaidinanti, tikrovės neatitinkanti ir gerą pedagogės J. Š. vardą žeminanti informacija. Ši nepatikrinta informacija 2017 m. birželio 9 ir 10 dienomis taip pat buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę – UAB „Roseba“ leidžiamame Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ publikuotame L. D. straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“ Ieškovė nurodė, kad, ataskaitoje bei viešame Kontrolės komiteto posėdyje tendencingai pateikus informaciją, pagarsinus tariamus ir nebūtus ieškovės veiklos pažeidimus, atskleidus tikrovės neatitinkančius faktus, buvo pakenkta jos geram vardui, dėl to paūmėjo ieškovės sveikatos problemos bei sumažėjo jos pajamos, nepagrįstai kilo visuomenės nepasitikėjimas J. Š. kaip pedagoge ir darbo su moksleiviais specialiste.

4.       Ieškinyje pažymėta, kad ieškovė, neformaliojo vaikų švietimo veiklos vykdytoja, nėra tiesiogiai atskaitinga Tarnybai, todėl neturėjo pareigos ir neprivalėjo šiai institucijai teikti jokių dokumentų bei informacijos, susijusios su jos vykdoma veikla (tokių dokumentų ar informacijos nebuvo prašoma pateikti), be to, teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai vykdyti tiesioginę ieškovės vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas. Ieškovės nuomone, neįgaliotų asmenų, neturinčių teisės dirbti su nepilnamečiais bei vykdyti jų apklausas, nesankcionuotas dalyvavimas ieškovės vykdomose pamokose laikytinas Tarnybos savavaldžiavimu, piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu.

5.       Ieškovė teigia, kad ataskaitoje ir straipsniuose apie ją pateikta informacija yra neteisėta ir neatitinka tikrovės, taip pat neteisėta Tarnybos rekomendacija „nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“, nėra aišku, pagal kokius kriterijus Tarnyba vertinti pasirinko būtent ieškovę, o ne bet kurį kitą NVŠ veiklą vykdantį pedagogą. Ataskaita ir viešas jos pristatymas, straipsnių publikavimas pakirto ieškovės reputaciją, žemina jos garbę ir orumą, menkina jos bei jos vykdomų NVŠ programų gerą vardą ir patikimumą. Ieškovė patyrė ir tebepatiria didelius finansinius nuostolius dėl netektų moksleivių NVŠ programose, paūmėjus sveikatos problemoms patyrė gydymosi išlaidų, taip pat turėjo išlaidų teisinėms paslaugoms, be kita ko, patyrė didelę neturtinę žalą dėl sugadintos reputacijos ir išgyvento pažeminimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad šios nutarties 2.1.1–2.1.5 punktuose nurodyti ataskaitos teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą; įpareigojo Tarnybą tikrovės neatitinkančius, ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti tinklalapyje http://www.kelme.lt/lit/2017-metu-auditai paskelbiant paneigimo tekstą: „Informuojame, kad 2017 m. gegužės 9 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ buvo paskelbta ir publikuojama tikrovės neatitinkanti informacija apie NVŠ veiklą vykdančios pedagogės J. Š. veiklą bei pedagogės padarytus pažeidimus, o būtent žemiau išdėstyti teiginiai [nurodytas šios nutarties 2.1.1–2.1.5 punktuose pateiktų teiginių tekstas]“; pripažino, kad 2017 m. birželio 10 d. Kelmės rajono laikraščio „Bičiulis“ straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“ bei portale www.biciulis.net 2017 d. birželio 9 d. paskelbti teiginiai (nurodyti šios nutarties 2.2.1–2.2.6 punktuose) neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą; įpareigojo UAB „Roseba“ tikrovės neatitinkančius, ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius paneigti laikraštyje „Bičiulis“ ir tinklalapyje www.biciulis.net paskelbiant paneigimo tekstą: „Informuojame skaitytojus, kad Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ bei interneto tinklalapyje www.biciulis.net 2017 metų birželio 9 ir 10 dienomis publikuotame L. D. straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“ pateikti sekantys teiginiai apie pedagogės J. Š. vykdomos neformaliojo švietimo veiklos pažeidimus ir gaunamą honorarą neatitinka tikrovės [nurodytas šios nutarties 2.2.1–2.2.6 punktuose pateiktų teiginių tekstas]“; priteisė ieškovei iš Tarnybos 2188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo; atmetė ieškinio dalį dėl 1311,50 Eur negautų pajamų priteisimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad Kelmės rajono savivaldybės kontrolierius 2016 m. birželio 17 d. pavedė valstybės tarnautojams atlikti Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų ataskaitų finansinį (teisėtumo) auditą, kurio tikslas – įvertinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių 2016 metų duomenis, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių 2016 metų duomenis, savivaldybės turto valdymo, panaudojimo ir disponavimo jais teisėtumą per 2016 metus ir, atlikus vertinimą, pareikšti nepriklausomą nuomonę. Atliekant auditą buvo vertinama neformaliojo mokinių švietimo paslaugų organizavimas, teikimas ir prieinamumas Kelmės rajono savivaldybėje; neformaliojo mokinių švietimo finansavimas ir šio švietimo plėtra; neformaliojo mokinių švietimo kokybės užtikrinimas ir neformaliojo mokinių švietimo teikėjų priežiūra bei lėšų panaudojimas. Audituojamas subjektas – Kelmės rajono savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, buvo pasirinkti audito pavyzdžiai, neformaliojo mokinių švietimo teikėjai, tarp jų – ir laisvoji mokytoja J. Š. Remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnybos nuostatų 13.1 punktu, pagal kurį Tarnyba atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą, patikrinimus bei kitas kontrolės funkcijas savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, teismas padarė išvadą, kad audituojamas subjektas buvo ne laisvoji mokytoja J. Š., o Kelmės rajono savivaldybės administracija.

8.       Teismas nenustatė, kad ieškovė, vykdydama NVŠ veiklą, būtų buvusi atskaitinga Tarnybai, todėl sprendė, kad ieškovė neprivalėjo Tarnybai teikti savo ir užsiėmimuose dalyvaujančių vaikų tėvų sudarytų sutarčių. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, atlikdama auditą, dėl 2016 m. sudarytų sutarčių kreipėsi į audituojamą subjektą, tačiau Kelmės rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 10 d. rašte nurodė, kad 2016 m. sutarčių negali pateikti, nes, kaip teigė J. Š., sutartys yra sunaikintos (jų galiojimo laikas pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija patvirtina, kad ieškovė šiam skyriui buvo pateikusi su 2016 metais NVŠ programose dalyvaujančių vaikų tėvais sudarytų sutarčių kopijas, jos perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui (šis patvirtino sutarčių gavimą). Teismas nustatė, kad ieškovė teigė, jog jos tiesiogiai niekas neprašė pateikti sutarčių, o Tarnybos atstovė patvirtino, kad prašė minėtus dokumentus pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kontrolės ir sporto skyriaus, todėl teismas padarė išvadą, kad sutarčių nepateikė ne ieškovė, o audituojamo subjekto Švietimo, kontrolės ir sporto skyrius. Kadangi įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti sutartis Tarnybai, byloje nebuvo pateikta, tai teismas pripažino, jog ataskaitos teiginys, kad sutarčių nepateikė būtent laisvoji mokytoja J. Š. ir dėl to negalima buvo pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, neatitinka tikrovės.

9.       Dėl ataskaitos teiginių, kad ieškovė nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių, taip pat kad nė vienas ieškovės vestas užsiėmimas nevyko sklandžiai, ieškovės įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, teismas nurodė, jog auditorės neturėjo įgaliojimų tikrinti ieškovės vykdomų NVŠ programų kokybės, todėl sprendė, kad jos neturėjo ir teisės tiesiogiai atvykusios tikrinti mokinių lankomumo ir kitų rodiklių, vertinti, ar sklandžiai vyko užsiėmimai. Teismas konstatavo, kad ataskaitos teiginys, jog J. Š. įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, NVŠ programą vertina savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta NVŠ programų vertinimo komisija, kuri nustato, ar NVŠ programa atitinka nustatytus reikalavimus ir gali būti finansuojama NVŠ lėšomis (Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-33, 24 punktas). NVŠ programų įgyvendinimo priežiūrą atlieka, taigi ir kompetenciją atlikti tikrinimo bei stebėsenos veiksmus turi Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius (pirmiau nurodyto tvarkos aprašo 30 punktas); jam atliekant faktinio pamokų vedimo patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad ataskaitoje neįvardyta, kokių konkrečiai NVŠ tikslų, principų, metodų neatitiko ieškovės programos, teismui to negalėjo paaiškinti ir Tarnybos atstovės, todėl teismas pripažino, kad Tarnyba neįrodinėjo šio teiginio tikrumo.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra perdavusi sutartis su užsiėmimus lankančių mokinių tėvais, byloje nėra duomenų, jog ji būtų formaliai didinusi mokinių skaičių (tokių duomenų nėra ir teisę tikrinti ieškovės veiklą turinčio Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pažymose, nors iš ataskaitos ir straipsnio galima susidaryti nuomonę, kad ieškovė dokumentuose nurodė didesnį, nei iš tikrųjų, mokinių skaičių, galimai siekdama sau finansinės naudos). Kadangi ataskaitos teiginys, kad negalima pateisinti ieškovei išmokėtų lėšų teisėtumo, nepagrįstas jokiais įrodymais, teismas jį pripažino neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė paaiškino, kad užsiėmimų lankomumą neretai nulemia objektyvios priežastys – mokinio liga, užimtumas kitomis veiklomis ir pan., todėl negalima teigti, jog mokiniai lanko užsiėmimus „nenoriai“, susirenka mažas jų skaičius. Kadangi Tarnyba nepateikė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad teiginys, jog užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, o kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, yra neįrodytas, todėl žemina ieškovės asmenį, juolab kad byloje yra duomenų apie ieškovės ugdomų mokinių pasiekimus (patvirtina jos programų efektyvumą).

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad prašomi paneigti ataskaitos teiginiai iš esmės yra panašūs, atskiruose punktuose atkartojamos tos pačios frazės, teismas atskirai neaptarinėjo kiekvieno iš jų. Teismas padarė išvadą, kad, pirma, audituojamas subjektas buvo ne ieškovė, o Kelmės rajono savivaldybės administracija, todėl Tarnyba neturėjo įgaliojimų tiesiogiai tikrinti ieškovės vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, antra, teismas bylos nagrinėjimo metu tyrė audito ataskaitos teiginių apie ieškovę pagrįstumą ir nustatė, kad egzistuoja pagrindas prašomus paneigti teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės.

12.       Iš UAB „Roseba“ atsikirtimų (kad straipsnis parašytas remiantis audito ataskaita, perteikiant joje nurodytą informaciją, siekiant supažindinti visuomenę, netikrinant duomenų tikrumo) teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai šiai atsakovei yra išvestiniai, todėl, pripažinęs, kad ginčijami ataskaitos teiginiai neatitinka tikrovės, bei įpareigojęs Tarnybą juos paneigti, UAB „Roseba“ taip pat įpareigojo paneigti straipsnyje apie ieškovę išdėstytus teiginius, paskleistus internetu bei laikraštyje „Bičiulis“, kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės garbę ir orumą.

13.       Teismas nustatė, kad savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo ieškovė grindė aplinkybėmis, jog dėl sveikatos problemų, kurios paūmėjo po viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių apie ją, buvo laikinai nedarbinga, nedirbo visą rugsėjo mėnesį (negavo 816,50 Eur pajamų už NVŠ programų vykdymą), o grįžusi į darbą 2017 m. spalio 6 d. surinko tik 60 mokinių, nors anksčiau grupėse buvo 71 mokinys (neteko dar 495 Eur). Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas turėjo tokią įtaką jos sveikatai ir sukėlė tokias pasekmes, dėl kurių ji negalėjo dirbti ir patyrė nuostolius, taip pat nenurodė, ar jai buvo mokama nedarbingumo pašalpa, tai teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

14.       Teismas pripažino, kad ieškovė, iš savo artimųjų ir pažįstamų asmenų skambučių sužinojusi, jog apie ją buvo paskleista negatyvi informacija, patyrė didelį emocinį sukrėtimą. Teismas sutiko, kad ieškinyje nurodytais teiginiais viešai sukurtas ieškovės, kaip nesąžiningos, nepaklūstančios valdžios institucijoms ir atsisakančios pateikti dokumentus, netinkamos kokybės NVŠ paslaugas teikiančios pedagogės įvaizdis. Teismas pripažino, kad ieškovė patyrė daug nerimo, streso ir išgyvenimų dėl viešai paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių, dėl jos profesinės reputacijos pažeminimo, garbės ir orumo įžeidimo, todėl tenkino ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

15.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių BĮ Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ir UAB „Roseba“ apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 4 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teisėjų kolegija nurodė, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia, be kita ko, įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan. Kolegija nustatė, kad duomenys apie ieškovę buvo paskelbti Tarnybos ataskaitoje, viešai paskelbtoje tinklalapyje http://www.kelme.lt/lit/2017-metu-auditai, taip pat pristatytoje viešame Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje; šios ataskaitos pagrindu Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ buvo išspausdintas straipsnis „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“, kuris taip pat buvo įkeltas į laikraščio „Bičiulis“ tinklalapį www.biciulis.net. Kolegija nesutiko su atsakovėmis, kad ginčo teiginiai, pavyzdžiui: „nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai; užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų; neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu“, yra akivaizdžiai vertinamojo pobūdžio. Šie teiginiai buvo paskelbti audito ataskaitoje, taip pat pagal ją parengtuose laikraščio straipsniuose. Ataskaitos pavadinimas patvirtina, kad joje buvo vertinamas, be kita ko, NVŠ organizavimas. Iš laikraščio straipsnio pavadinimo, duomenų pateikimo pobūdžio (iš straipsnio galima spręsti, kad nurodomi faktai objektyviai egzistavo), jų konteksto kolegija sprendė, kad ginčo teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės ar subjektyvaus vertinimo kategorijai. Apeliaciniuose skunduose teigiant priešingai, selektyviai išrinkti tam tikri teiginiai, nuslėpta tikroji jų prasmė. Kolegija taip pat atmetė Tarnybos argumentus, kad ataskaitoje pateikta informacija priskirtina nuomonės kategorijai.

17.       Kolegija atmetė atsakovių argumentus, kad dalis tikrovę atitinkančių teiginių (pavyzdžiui, kad „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė Kelmės rajono savivaldybės kontrolės audito tarnybai dokumentų. <...> prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nesudarė galimybių patikrinti jos veiklą <...>“) buvo pripažinti jos neatitinkančiais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad audituojamas subjektas buvo ne ieškovė, o Kelmės rajono savivaldybės administracija, todėl ieškovė neturėjo pareigos atlikti ginčijamuose teiginiuose nurodytus veiksmus, pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė šių veiksmų atlikti neprivalėjo, nei ataskaitoje, nei laikraščio straipsnyje nėra nurodyta, ginčijami teiginiai pateikti kryptingai, nuslepiant dalį reikšmingų aplinkybių, kurių nepateikimas juos daro neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovės garbę ir orumą.

18.       Kolegija nesutiko su Tarnyba, kad teiginys „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“ yra ne žinia, o rekomendacija. Kolegija nenustatė pagrindo paskleistus apie ieškovę teiginius vertinti juos selektyviai atrinkus, neatsižvelgiant į jų kontekstą, nes taip nebūtų atskleista jų tikroji reikšmė ir prasmė. Nurodyta rekomendacija išplaukia iš ataskaitos teiginių, todėl negali būti vertinama atsietai.

19.       Dėl atsakovių teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, ar (visi) ginčo teiginiai yra apie ieškovę (dalis jų ne apie ieškovę, pvz.: „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo – neteikė ataskaitų“; „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje“; „Audito metu atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ tiekėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę“), kolegija nurodė, kad ginčo teiginiai turi būti vertinami neišimant jų iš ataskaitos ar laikraščio straipsnio konteksto. Pavyzdžiui, ataskaitos 32 lape esantis teiginys „Audito metu atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę“ yra pastraipos, kurioje aprašomi ieškovės veiklos patikrinimai, pradžia, todėl akivaizdu, kad šis teiginys yra apie ieškovę. Kolegija analogiškai vertino ir kitus atsakovių cituojamus teiginius.

20.       Kolegija, vertindama, ar teiginiai „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ tiekėjai išmokėtų lėšų teisėtumo <...>“, „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų <...> finansavimą“ žemina ieškovės garbę ir orumą, nurodė, kad jais akivaizdžiai neigiamai vertinama J. Š., kaip laisvosios mokytojos, veikla. Nustatęs, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybę, jog buvo pažeista garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovė, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovės. Atsakovės byloje neįrodinėjo ginčo teiginių tikrumo, neginčijo jų žeminančio pobūdžio. 

21.       Kolegija atmetė UAB „Roseba“ argumentus, kad skelbdama ginčo informaciją ji elgėsi sąžiningai, siekė informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, jog žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (41 straipsnio 2 dalies 1 punktas); viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais klausimais (22 straipsnio 11 dalies 2 punktas). Byloje nenustatyta, kad UAB „Roseba“ prieš skelbdama informaciją visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikusi ieškovės poziciją dėl skelbiamos informacijos tikrumo ir pan., informacija buvo pateikta vienašališkai, nepatikrinus visų objektyviai galimų patikrinti žinių šaltinių.

22.       Kolegija nepripažino pagrįstais Tarnybos argumentų, kad, atlikdama auditą, ji teisėtai nusprendė patikrinti, ar audituojamas subjektas lėšas ieškovei skiria teisėtai, efektyviai, ekonomiškai, veikė griežtai pagal įstatymą, kaip viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, audito ataskaitą paskelbė įstatyme nustatytu būdu. Tokį sprendimą grindė šios nutarties 9 punkte nurodytais teisės aktais.

23.       Kadangi tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemonę, taip pat oficialiame Kelmės rajono savivaldybės tinklalapyje, ieškovė buvo aprašoma kaip nesilaikanti valdžios institucijų reikalavimų, netinkamai, nekokybiškai vykdanti NVŠ veiklą, tai kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš Tarnybos neturtinės žalos atlyginimą, jo dydis pagrįstas ir teisėtas, atitinka ieškovei sukeltas neigiamas pasekmes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai; prisidėjimas prie kasacinio skundo

24.       Kasaciniu skundu Tarnyba prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą; ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai įpareigojo atsakovę paneigti tikrovėje egzistavusius faktus, dėl kurių atitikties tikrovei ginčas nebuvo kilęs, t. y. teiginius, kad: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių <...>, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo bei kitų rodiklių <...>“; „<...> NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų“; „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos <...>“; „Audito metu atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. <...> keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programų, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomų NVŠ veiklų, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi, J. Š. teigimu, ji jas sunaikino <...>“. Teismai nepagrįstai padarė šios nutarties 8, 9, 22 punktuose nurodytas išvadas, nes, ieškovei pripažinus, kad faktinės aplinkybės klostėsi būtent taip, kaip ataskaitoje nurodė atsakovė, šiai nekilo pareiga papildomai įrodinėti šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 dalis), o teismas, remdamasis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, abiejų šalių pripažįstamus faktus turėjo laikyti nustatytais. Kadangi ginčo teiginių neatitikties tikrovei faktas yra vienas iš privalomų nustatyti kriterijų, kuriems esant galimas garbės ir orumo gynimas, jo nekonstatavus nėra pagrindo pripažinti ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, juolab įpareigoti atsakovę paneigti tikrovę atitinkančius teiginius.

24.2.                      Skundžiamais procesiniais teismų sprendimais tikrovės neatitinkančiais pripažinti taip pat ir tokie objektyviai egzistavę faktai: „audito metu atlikome tikrinimus ir stebėsenų NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę; atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.; rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“. Tokia išvada neatitinka ne tik kasacinio teismo praktikos, bet ir protingumo principo, nes realūs įvykiai, faktai ir aplinkybės, dėl kurių teisingumo ginčo niekada nebuvo ir nėra, pripažinti niekada nebuvusiais, t. y. neatitinkančiais tikrovės.

24.3.                      Teismai, nusprendę vertinti Tarnybos kompetenciją, peržengė ieškinio ribas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ji veikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Tiek iš šios atsakovės veiklos pobūdžio, teisės aktais apibrėžtų kompetencijos ribų, tiek iš audito ataskaitos akivaizdu, kad Tarnyba vertino tik lėšų panaudojimo (finansavimo) efektyvumą, o ne NVŠ programų turinį; teismai be pagrindo ginčo teiginių atitiktį tikrovei siejo su tuo, kad NVŠ programų vertinimo komisija ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius nenustatė pažeidimų ieškovės vykdomose NVŠ programose.

24.4.                      Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nevertino žeminančio ginčo teiginių pobūdžio, o tariamą ginčo teiginių neatitiktį tikrovei laikė savaime lemiančia ieškovės garbės ir orumo pažeminimą. Žeminantį teiginių pobūdį teismai siejo su jų (ne)atitiktimi tikrovei, o ne su neigiamu asmenį diskredituojančiu teiginių turiniu, nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskleistų duomenų atitiktis tikrovei (žinių tikrumas ir teisingumas) ir duomenų žeminantis pobūdis yra du atskiri įrodinėtini faktai. Paskleistų žinių žeminantis pobūdis atskirai neįrodinėjamas tik tuomet, kai žodis ar žodžių junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys (tokiomis žiniomis asmeniui priskiriami teisei ir moralei priešingi veiksmai, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, ieškovą apibūdinantis itin neigiamai). Ginčo atveju buvo paskleista tikra ir teisinga informacija, ji nežemina ir negali žeminti ieškovės garbės ir orumo, nes ieškovei nebuvo priskirtas teisei ar moralei priešingas elgesys, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, asmenį apibūdinantis itin neigiamai. Teismai, nenustatę ginčo teiginių pobūdžio, pripažino, kad ieškovės garbę ir orumą žemina teiginiai, kurie nėra žeminančio pobūdžio, be kita ko: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š., į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus.“ Šios neutralios informacijos pripažinimas pažeidžiančia garbę ir orumą prieštarauja tiek kasacinio teismo praktikai, tiek bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

24.5.                      Dalis žeminančiais ieškovės garbę ir orumą pripažintų teiginių buvo ne apie ieškovę (pvz., teiginys „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę“ yra apie Tarnybą). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės pareigos įrodyti, kad ginčo teiginiai yra būtent apie ją, o apeliacinės instancijos teismas apibendrintai, nevertindamas kiekvieno teiginio atskirai, sprendė, kad visi ginčo teiginiai yra apie ieškovę. Dėl šios nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados atsakovė buvo įpareigota paneigti tikrovę atitinkančią informaciją apie save pačią.

24.6.                      Apeliacinės instancijos teismas ginčo teiginius kvalifikavo vertindamas išimtinai „kontekstą“, be to, kaip „kontekstą“ nurodė ne audito ataskaitą, o laikraščio straipsnį, už kurio turinį Tarnyba neatsakinga (šios nutarties 16 punktas); ši atsakovė ataskaitą paskelbė oficialioje interneto svetainėje. Teismai neatliko kasacinio teismo praktikoje suformuluoto ginčo teiginių priskyrimo žinių arba nuomonės kategorijai vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; kt.), o rėmėsi išimtinai tik „kontekstu“, kuris pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką yra tik papildomas argumentas, pagrindžiantis ginčo teiginių priskyrimą žinios ar nuomonės kategorijai. Nagrinėjamu atveju, priešingai, kontekstas buvo pagrindinis ir vienintelis ginčo teiginių kvalifikavimo pagrindas (argumentas).

24.7.                      Teismai, įpareigodami Tarnybą paneigti vertinamuosius teiginius, pvz.: „nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai“; „užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų“; „neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu“, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nes juose pateiktas subjektyvus vertinimas, kuris gali kisti, priklausomai nuo vertintojo individualių savybių. Atsakovės nuomonės apie ieškovės vykdomus užsiėmimus teisingumo negalima patikrinti, taip pat įrodyti jos atitikties tikrovei, todėl tokie vertinamieji teiginiai objektyviai negalėjo būti pripažinti neatitinkančiais tikrovės. Rekomendacija nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti ieškovės NVŠ programų finansavimą taip pat negali būti priskirta žinios kategorijai, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme.

24.8.                      Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, be kita ko, naudojantys viešuosius išteklius. Kadangi ieškovė, vykdydama NVŠ veiklą, naudojo viešuosius išteklius (jai savivaldybės skirtas lėšas), tai ginčo teiginių aspektu ieškovė yra viešasis asmuo. Tarnyba tyrė, kaip ieškovė naudoja šiuos viešuosius išteklius, ir audito ataskaitoje sąžiningai, neturėdama tikslo pažeminti ieškovę, išdėstė savo nuomonę apie viešųjų išteklių naudojimo efektyvumą. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas Tarnybai civilinę atsakomybę už informacijos apie ieškovės, kaip viešojo asmens, veiklą paskelbimą, pažeidė CK 2.24 straipsnio 6 dalį.

25.       Prisidėjimu prie Tarnybos kasacinio skundo atsakovė UAB „Roseba“, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą; ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo ginčo dėl šios nutarties 24.1 punkte nurodytų teiginių atitikties tikrovei, nes ieškinys buvo pareikštas būtent dėl jų neatitikties tikrovei bei ieškovės garbės ir orumo žeminimo. Tarnyba pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo nurodytus teiginius pripažinti atitinkančiais tikrovę, todėl tokio argumento negalėjo teikti nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose (CPK 312 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis).

26.2.                      Šios nutarties 24.1 punkte nurodyti teiginiai negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę, nes juose nutylimos esminės įvykio aplinkybės, pateikiama tik dalis informacijos, formuojanti klaidingą visuomenės nuomonę ir požiūrį. Teismai, nustatę, kad audituojamas subjektas buvo ne ieškovė, o Kelmės rajono savivaldybės administracija (audito išvados turėjo būti siejamos būtent su šiuo audituojamu subjektu, o ne su ieškove), pagrįstai sprendė, kad ataskaitos teiginiai apie ieškovės neveikimą (jei neturint pareigos atitinkamai veikti) neatitiko tikrovės. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atliekant auditą buvo vertinamas tik lėšų panaudojimo (finansavimo) efektyvumas, o ne NVŠ programų turinys. Taip teigdama, Tarnyba pakeitė savo poziciją, nes 2018 m. sausio 18 d. atsiliepime pati buvo nurodžiusi, kad atlikdama auditą vertino ir programų įgyvendinimo kokybę. 

26.3.                      Teismai neperžengė ginčo ribų. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė viršijo savo įgaliojimus, auditą atlikdama ne tik audituojamame subjekte, tačiau tikrindama ir ieškovės veiklą, dalyvaudama jos vedamuose užsiėmimuose, vertindama jų kokybę, todėl teismai pagrįstai pasisakė šiais klausimais.

26.4.                      Teigdama, kad teismai nepasisakė dėl ginčo teiginių žeminančio pobūdžio, Tarnyba pateikė tik teiginio (sakinio) dalis, nenurodydama argumentų, kuriais teismai vertino teiginių pobūdį, taip klaidindama kasacinį teismą. Teismai išsamiai motyvavo skundžiamus procesinius sprendimus, nurodė, kuo vadovaudamiesi sprendė dėl žeminančio garbę ir orumą teiginių pobūdžio. Tarnybos veiksmai, išskiriant tik dalį teiginių, kuriuos paneigti prašė ieškovė, ir nuslepiant likusią jų dalį, neva tai „neutrali informacija“, yra nesąžiningi. Nagrinėjamoje situacijoje būtina vertinti ne pavienius teiginius, o visos ataskaitos ir jos pagrindu parengto straipsnio laikraštyje kontekstą. Pavyzdžiui, šios nutarties 2.1.5 punkte nurodytas teiginys, vertinamas visas, negali būti pripažintas neutralia informacija, nes jame nutylima, kad Tarnyba neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei kompetencijos, nei teisėto pagrindo vykti tikrinti mokytojos J. Š. užsiėmimų ir jų įgyvendinimo kokybės. Ataskaitos teiginiai dėstomi kategoriškai, sudarant įspūdį, kad ieškovė sąmoningai nevykdė teisėtų auditorių reikalavimų, netinkamai vedė užsiėmimus, galimai neatitinkančius ir NVŠ programos įgyvendinimo kokybės reikalavimų. Kaip pagrįstai konstatavo teismai, tokia informacija formuoja neigiamą įspūdį apie pedagogą ir žemina jo garbę ir orumą. Žeminantį tokių teiginių pobūdį patvirtina ir tai, kad ataskaitoje rekomenduojama nedelsiant nutraukti ieškovės finansavimą (formuojama nuomonė, kad iki šiol jos veikla buvo finansuojama, nors teikiamos paslaugos neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų).

26.5.                      Pirmosios instancijos teisme Tarnyba neįrodinėjo, kad dalis ginčo teiginių yra ne apie ieškovę, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas kasaciniame skunde. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktui, jog paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, kad pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; kt.). Faktą, kad paskleisti teiginiai yra apie ieškovę, patvirtina beveik visi jos prašomi paneigti teiginiai, kuriuose tiksliai įvardijamas ieškovės vardas ir pavardė, nurodoma jos profesija – laisvoji mokytoja, įtvirtinamas teiginys – NVŠ teikėja, nurodoma, kad atrankos būdu ją pasirinkta tikrinti. Atsakovė selektyviai pasirinko tik tuos teiginius, kuriuose nėra nurodytas ieškovės vardas ar pavardė, taip klaidindama teismą. Perskaičius ataskaitą visiems vidutinio išprusimo asmenims tampa aišku, kad joje nurodomi teiginiai yra apie ieškovę – laisvąją mokytoją J. Š. (CPK 182 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir nutarties 24.8 punkte nurodyti Tarnybos kasacinio skundo argumentai.

26.6.                      Šios nutarties 24.6 punkte nurodyti Tarnybos argumentai nepagrįsti. Teismai, vertindami ginčo teiginius ir juos kvalifikuodami, išsamiai išnagrinėjo teiginių pobūdį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, vertino, ar Tarnybos paskleisti teiginiai gali būti pripažinti nuomone. Teismai vertino ne tik straipsnio teiginius ir kontekstą, bet ir ataskaitos turinį.

26.7.                      Ataskaitos teiginiai negali būti laikomi nuomone; auditorių išvados yra paremtos objektyviais duomenimis, atlikto tyrimo analize. Audito ataskaitos teiginių pobūdis ir loginė jų seka leidžia daryti išvadą, kad straipsnis paremtas ne subjektyvia Tarnybos nuomone, o oficialiu dokumentu, todėl atsakovės paskleisti duomenys teismų pagrįstai buvo pripažinti žinia, o ne nuomone. 

26.8.                      Tarnyba netinkamai vertina šios nutarties 2.1.2 punkte nurodytą rekomendaciją. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ji turi būti vertinama kartu su visais ataskaitos teiginiais, kuriuos perskaičius susidaro įspūdis, jog rekomendacija nutraukti ieškovės veiklos finansavimą paremta argumentais, kad ieškovės veikla neatitinka NVŠ programų įgyvendinimui keliamų reikalavimų, jos vedami užsiėmimai vyksta nesklandžiai, mokiniai juose dalyvauja nenoriai. Tarnyba pripažino, kad audituojamas subjektas buvo ne ieškovė, o Kelmės rajono savivaldybės administracija, ieškovė neturėjo sudaryti Tarnybai sąlygų tikrinti savo veiklą, dalyvauti vedamuose užsiėmimuose ar pateikti sutarčių, todėl laikytina, kad rekomendacija nutraukti ieškovės veiklos finansavimą neatitinka tikrovės.

26.9.                      Tarnyba nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neteikė argumentų, kad ieškovė turėtų būti laikoma viešuoju asmeniu, tad šis klausimas negali būti nagrinėjamas kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Ieškovė negali būti laikoma viešuoju asmeniu, nes ji nėra gerai visuomenei žinomas ar įžymus asmuo, sulaukiantis visuomenės dėmesio, nenaudoja viešųjų išteklių (dirba pagal individualią veiklą), jos veikla (laisvoji mokytoja) neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalies reikalavimo, kad asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neturtinių asmens teisių ir interesų gynimo, kai duomenys apie asmenį yra paskleidžiami valstybės ar savivaldybės institucijos priimtame akte 

27.       Byloje kilo ginčas dėl Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito ataskaitoje paskleistų duomenų apie ieškovę pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jos garbę ir orumą bei jų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu taip pat buvo prašoma paneigti audito ataskaitos pagrindu parašyto straipsnio, publikuoto laikraštyje „Bičiulis“, atitinkamus ieškinyje nurodytus teiginius.

28.       Ieškovė savo reikalavimus grindė CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų (CK 2.24 straipsnio 2 dalis).

29.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jos garbę ir orumą bei paneigti atitinkamus audito ataskaitos teiginius susiklostė specifinė situacija, nes informacija apie asmenį pirmiausia buvo paskelbta ne visuomenės informavimo priemonėje, kaip ši apibrėžiama Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje, tačiau savivaldybės institucijai vykdant jai pavestas funkcijas (atliekant auditą) priimtame akte (audito ataskaitoje), kuris buvo pristatytas viešame savivaldybės tarybos posėdyje ir paskelbtas interneto puslapyje.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pirmiau nurodyta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 87 dalimi, informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalis).

31.       Ginčydama audito ataskaitos teiginius, ieškovė pateikė argumentus, kad ji nėra tiesiogiai atskaitinga Tarnybai, todėl neturėjo pareigos šiai institucijai teikti jokių dokumentų bei informacijos, susijusios su savo vykdoma veikla, be to, Tarnyba neturėjo teisės vykdyti tiesioginę ieškovės vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas, todėl tokia veikla yra ne Tarnybos oficialiai vykdoma veikla, bet savavaldžiavimas, piktnaudžiavimas ar įgaliojimų viršijimas. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad audito ataskaitoje ir straipsniuose apie ieškovę pateikta informacija yra neteisėta ir neatitinka tikrovės, gadina ieškovės reputaciją, žemina jos garbę ir orumą, menkina jos bei jos vykdomų NVŠ programų gerą vardą ir patikimumą, dėl ko ieškovė patyrė didelius finansinius nuostolius.

32.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

35.       Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

36.       Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

37.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos audito ataskaitoje paskelbtų teiginių apie ieškovę atitikties tikrovei ir žeminančio pobūdžio, dėl kurių, pasak ieškovės, šios nutarties 2.1.1–2.1.5 punktuose nurodyti teiginiai turėtų būti pripažinti žeminančiais ieškovės garbę ir orumą bei Tarnyba įpareigota juos paneigti. Ginčą sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad nurodyti teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, bei įpareigojo juos paneigti, priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

38.       Tarnyba, nesutikdama su teismų išvadomis, pateikė kasacinį skundą, jame, be kitų argumentų, nurodė, kad teismai pripažino neatitinkančiais tikrovės objektyviai egzistavusius faktus, taip pat vertinamuosius teiginius, nevertino žeminančio ginčo teiginių pobūdžio, neatliko teiginių priskyrimo žinių ar nuomonės kategorijai vertinimo ir dėl to padarė teisės taikymo klaidą.

39.       Teisėjų kolegija, iš dalies pritardama kasacinio skundo argumentams, pirmiausia pažymi, kad ieškovė savo ieškiniu siekia apginti savo kaip asmens neturtines teises ir interesus. Neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Minėta, kad asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (šios nutarties 32 punktas). Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais.

40.       Nagrinėjamu atveju visų pirma būtina atkreipti dėmesį į tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis ginčo duomenys buvo paskleisti. Minėta, kad ieškovės ginčijami teiginiai (duomenys) buvo paskleisti Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito ataskaitoje. Todėl CK 2.24 straipsnio taikymo tikslu būtina įvertinti, ar teiginiai (duomenys), paskleisti šioje Tarnybos atlikto audito ataskaitoje, gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį ir teismų praktikoje išplėtotą šio straipsnio taikymo praktiką. Taigi būtina įvertinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos teisinę prigimtį ir pobūdį.

41.       Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama Savivaldos įstatymo 27 straipsniu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Šios savivaldybės institucijos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Viena svarbiausių šios tarnybos funkcijų, įgyvendinant jai priskirtą tikslą, yra atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savivaldos įstatymo 27 straipsnio sisteminė ir lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad šio savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito rezultatas yra audito ataskaitos parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis), įstatymas nustato reikalavimą audito ataskaitą ar jos santrauką skelbti viešai – vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma – ir per kitas visuomenės informavimo priemones (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 15 punktas). Savivaldos įstatymo 27 straipsnio sisteminė analizė leidžia taip pat daryti išvadą, kad audito ataskaita – tai oficialus auditą atlikusios institucijos dokumentas, kuriame, jai vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus, pateikiamas atlikto audito aprašymas, audito metu nustatytų faktų vertinimas ir padarytos išvados. Taigi tokiame dokumente pateikti teiginiai (duomenys) paprastai išreiškia audito institucijos audito metu nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas (išreiškia valstybės ar savivaldybės institucijos oficialią poziciją).

42.       Kaip minėta (šios nutarties 33 punktas), žinia CK 2.24 taikymo tikslu yra laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Todėl žiniai taikomas tiesos kriterijus ir jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu, kaip minėta, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitos teiginiai paprastai yra susiję su savivaldybės kontrolės ir audito institucijos audito metu nustatytų faktų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis (pozicijos išreiškimu). Todėl kiekvienu atveju reikėtų nustatyti, ar konkretus savivaldybės kontrolės ir audito ataskaitos teiginys (duomuo) yra žinia, ar institucijos atliktas vertinimas ir jo pagrindu padaryta išvada.

43.       Teiginiai, atspindintys savivaldybės kontrolės ir audito institucijos audito metu nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, negali būti patikrinami per tiesos kriterijų. Tokie teiginiai (duomenys) savo teisine prigimtimi yra artimesni nuomonei nei žiniai. Šios išvados nekeičia institucijos padarytų išvadų prigimtis – ar institucija turi teisę teikti privalomuosius (įpareigojančius) nurodymus, ar rekomendacijas. Tačiau, skirtingai nuo įprasto žmogaus nuomonės, valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas vertinimas, padaromos išvados yra nulemti teisės aktais tai institucijai suteiktos kompetencijos ir jai realizuoti nustatytos tvarkos (taisyklių). Ši specifika suponuoja tai, kad paprastai valstybės ir savivaldybių aktai ginčijami specialia įstatymuose nustatyta tvarka taikant atitinkamą tokių aktų teisėtumo patikrinimo testą.

44.        Tokie duomenys, kai valstybės ar savivaldybės institucija vykdydama savo funkcijas atlieka atitinkamų faktų vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Todėl asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad asmens neturtinės teisės ir interesai negali būti ginami kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais. Pavyzdžiui, esant abejonių dėl valstybės ar savivaldybės institucijos akto teisėtumo, gali būti kreipiamasi į teismą dėl valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiais (CK 1.138 straipsnio 7 punktas). Šis teisių gynimo būdas ginant neturtines teises ir interesus savo poveikiu ginamoms neturtinėms teisėms ir interesams yra artimas teisių gynimo būdui, nurodytam CK 2.24 straipsnio 2 dalyje, – paneigimo paskelbimui. Be to, asmuo turi teisę ginti savo neturtines teises ir interesus kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų aktų, CK 6.271 straipsnio pagrindu ir kt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalaujama atlyginti žala pagal CK 6.271 straipsnį apima ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri atlyginama, kai neteisėtais veiksmais (neveikimu) pakenkiama teisės saugomiems ir ginamiems piniginės išraiškos neturintiems neturtiniams, nematerialaus pobūdžio interesams, įskaitant ir asmens garbę ir orumą. 

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų argumentus ir motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama teismų išvada dėl ginčo teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės buvo padaryta neatsižvelgus į audito ataskaitos teisinę prigimtį ir pobūdį, neatlikus išsamaus vertinimo, ar Tarnybos atlikto audito ataskaitoje paskleisti teiginiai (duomenys) gali būti laikomi žinia, kaip ji yra suprantama pagal CK 2.24 straipsnį, ar yra Tarnybos atliktas vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados (šios nutarties 41–43 punktai).

46.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į ieškinyje ieškovės suformuluotą bei kituose procesiniuose dokumentuose plėtojamą faktinį pagrindą ir argumentus, kuriais buvo grindžiama Tarnybos ataskaitoje paskelbtų duomenų neatitiktis tikrovei – t. y. kvestionuojama Tarnybos teisė vykdyti tiesioginę ieškovės vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas, gauti informaciją (atitinkamai – ieškovės pareiga tokią informaciją pateikti), grindžiamas tarnybos įgaliojimų viršijimas. Nors šiuos argumentus teismai pripažino patvirtinančiais ginčijamų audito ataskaitos teiginių neatitiktį tikrovei, tačiau tokios jų išvados neatitinka pirmiau pateiktų kasacinio teismo argumentų ir išaiškinimų, todėl negali būti pripažintos pagrįstomis.

47.       Teisėjų kolegija vertina, kad nurodytais argumentais dėl Tarnybos veiksmų atliekant auditą ieškovė išreiškė savo abejones dėl to, kad auditas buvo atliktas netinkamai, jį vykdydama Tarnyba nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų ir dėl to, paskelbus audito ataskaitą, ieškovė patyrė žalos. Taigi buvo pateikti argumentai, savo esme atitinkantys sąlygas, kurios turi būti įrodytos pasirenkant taikyti vieną iš šios nutarties 44 punkte nurodytų asmens pažeistų teisių gynimo būdų (reikalavimą dėl valstybės institucijos akto (jo dalies) pripažinimo negaliojančiu ar aktą priėmusios institucijos civilinės atsakomybės).

48.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, esant abejonių dėl konkrečios institucijos priimtame akte pateiktų vertinimų ar padarytų išvadų teisėtumo, toks dokumentas, kuriuo pažeidžiamos konkretaus asmens teisės, paprastai gali būti ginčijamas specialiosios kompetencijos (administraciniame) teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, viešojo administravimo srities ginčus sprendžia administracinis teismas (1 dalis); teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (2 dalis).

49.       Vis dėlto nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadose esant įtvirtintoms savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tokios ataskaitos išvada savaime jokių teisių nesuteikia, taip pat nenustato jokių pareigų (įpareigojimų), t. y. nesukelia kokių nors teisinių pasekmių. Dėl to tokio pobūdžio ataskaitos nepriskirtinos administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų kategorijai (plačiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-794-624/2016 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

50.       Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisėjų kolegija sprendžia, kad ji nesuteikia teisės asmeniui skųsti audito išvadų, tačiau neužkerta kelio jam kreiptis dėl valdžios institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Kitoks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises (EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94).

51.       Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pareiga įrodyti minėtų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą tenka pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1339-624/2019 ir joje nurodytą praktiką).

52.       Remiantis CK 6.271 straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

53.       Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1697-502/2019).

54.       Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018).

55.       Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).

56.       Apibendrindama pateiktus išaiškinimus ir nurodytą praktiką teisėjų kolegija nurodo, kad asmens teisių gynimas taikant CK 2.24 straipsnyje ir 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus suponuoja tiek skirtingą įrodinėjimo naštos paskirstymą (žr. šios nutarties 36, 51 punktuose nurodytas taisykles), tiek skirtingas įrodinėtinas aplinkybes ar galinčias kilti pasekmes, taikytinas konstatavus atitinkamą pažeidimą. Nors asmens garbės ir orumo pažeidimo konstatavimas galėtų lemti ir neteisėtų institucijos veiksmų pripažinimą, o patirtos žalos atlyginimas galimas reiškiant abu šiuos reikalavimus, kvalifikuojant santykius pagal CK 6.271 straipsnį, be kita ko, būtina nustatyti neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos priežastinį ryšį. Pareiga įrodyti šią aplinkybę (kaip ir pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus ir žalą) kyla būtent ieškovui. Dėl to teismui, nagrinėjančiam ieškinį, kurio reikalavimai susiję su valstybės institucijų priimtais aktais ir tokiais aktais sukelta žala, labai svarbu išsiaiškinti šalies reiškiamus reikalavimus, identifikuoti jų siekiamus taikyti teisių gynimo būdus ir tinkamai kvalifikuoti (perkvalifikuoti) tarp šalių kilusį ginčą (jo pobūdį).

57.       Šiame kontekste aktualu tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl procesinės bylos baigties

58.       Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo šios nutarties 57 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teismams nenustačius, ar ginčijami audito ataskaitoje pateikti duomenys laikytini žinia ar Tarnybos nuomone, tinkamai nekvalifikavus ginčo šalis siejusių teisinių santykių ir dėl jų ypatumų nenustačius keliamų ieškinio reikalavimų pobūdžio, jų teisinio pagrindo, nebuvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, tinkamai nepaskirstyta įrodinėjimo našta (teismas nustatė, kad Tarnyba turi įrodyti audito išvados teiginių atitiktį tikrovei, nors pagal CK 6.271 straipsnį pareiga įrodyti jos veiksmų neteisėtumą kiltų taip teigiančiai ieškovei), dėl to pripažintina, kad priimant skundžiamus teismų procesinius sprendimus nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kasacinį skundą pateikė tik atsakovė Tarnyba. Atsakovė UAB „Roseba“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, jame palaikė kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus. 

60.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko kasacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas, manydamas, jog dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankišką kasacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, o kitas prie šio skundo prisidėjo, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas. Kai konstatuojama, kad atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pagal vieno atsakovo kasacinį skundą gali būti peržiūrėtas kasacine tvarka dėl visų atsakovų. Taigi, kai kasacinį skundą paduoda tik vienas iš atsakovų, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos priklauso, be kita ko, nuo to, ar atsakovus sieja privalomo ar neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017, 20 punktas).

61.       Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus ir nurodytą faktinį jų pagrindą, atsikirtimus į ieškinį, pripažintina, kad atsakovių nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tokia išvada reikštų, kad kasaciniame teisme turėtų būti nagrinėjami tik kasacinį skundą pateikusios Tarnybos nurodyti argumentai ir kasacinis teismas savo nutartyje galėtų spręsti tik dėl tos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patenkinti ieškinio reikalavimus dėl kasacinį skundą padavusios Tarnybos. 

62.       Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į susiklosčiusią specifinę situaciją, kai kasacinio teismo buvo konstatuota, kad spręsdami kilusį ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatskleidė bylos esmės (šios nutarties 58 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalies dėl atsakovės UAB „Roseba“ neperžiūrėjimas neatitiktų civilinio proceso tikslo, teisingumo ir protingumo principų (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų argumentų, taip pat įvertinusi tai, kad nagrinėjant iš naujo bylos dalį dėl Tarnybai pareikštų reikalavimų priimtas teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos ir atsakovės UAB „Roseba“ teisėms ir pareigoms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas teismų priimtus procesinius sprendimus naikinti visa apimtimi ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). 

63.       Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, be kita ko, turėtų nustatyti, koks yra tikrasis ieškovės reiškiamo reikalavimo teisinis pagrindas, pagal jį (esant reikalui) nustatyti šalių įrodinėjimo naštą ir suteikti ieškovei galimybę patikslinti savo ieškinio faktinį pagrindą ir (ar) reikalavimus, pateikti atitinkamus įrodymus. Atitinkamai Tarnybai turėtų būti suteikta galimybė atsikirsti į jai reiškiamus patikslintus reikalavimus, pateikti savo argumentus dėl jų.

64.       Teismo turi būti įvertinta aplinkybė, kad nors bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio bylos, kurios, remiantis CPK 22 straipsniu, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, gali kilti poreikis kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

65.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant dėl atsakovės UAB „Roseba“ (visuomenės informavimo priemonės) atsakomybės už paskleistą informaciją, kurios šaltinis – valstybės institucijos aktas, gali būti aktualus Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies reguliavimas, pagal kurį viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo, be kita ko, pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose (1 punktas); viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims (2 punktas).

66.       Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui patikrinti ir vienodai teismų praktikai formuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 1585,10 Eur atstovavimo išlaidų. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

68.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danguolė Bublienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gediminas Sagatys