Civilinė byla Nr. e2A-17-562/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22024-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.12; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovei K. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovės K. B. (toliau – ir atsakovė) 904 Eur negrąžintą užstatą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. jis (nuomininkas) ir atsakovė (nuomotoja) sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuomos sutartį (toliau – Sutartis). Vykdant Sutarties 4.3. punktą, jis atsakovei sumokėjo 1 200 Eur sumą, kaip savo įsipareigojimų pagal Sutartį užtikrinimą (toliau – ir užstatas, depozitas). 2021 m. birželio 25 d. sutartiniai nuomos santykiai pratęsti papildomam vienerių metų laikotarpiui. Sutartiniai nuomos santykiai pasibaigė 2022 m. birželio 25 d. Pažymėjo, kad įvykdė savo įsipareigojimus ir perdavė / grąžino atsakovei Butą bei pareikalavo grąžinti sumokėtą užstatą. Atsakovė atsisakė grąžinti užstatą, savo atsisakymą grįsdama pretenzijomis dėl tariamai sugadinto turto ir tariamai nesumokėto nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad atsakovės turto nesugadino, buvo sumokėjęs visą nuomos mokestį, tačiau liko skolingas už patalpų komunalinius patarnavimus už paskutinius mėnesius, iš viso 296 Eur. Paaiškino, kad parengė ir 2022 m. liepos 21 d. pateikė atsakovei pretenziją su išdėstytais argumentais dėl nepagrįsto atsakovės atsisakymo grąžinti užstatą. Šioje pretenzijoje pareikalavo grąžinti 1 200 Eur užstatą, iš jo išminusuojant skolą už komunalinių paslaugų patarnavimus (296 Eur). 2022 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją. Anksčiau teigusi, jog jis sugadino atsakovės turtą, tokių pretenzijų atsakyme nebereiškė. Vietoje to, ji užėmė poziciją, kad jis pagal Sutartį liko skolingas 1 260 Eur už patalpų nuomą ir 409,01 Eur už komunalinius patarnavimus (iš viso 1 669,01 Eur). Nurodė, kad atsakovės pozicija yra visiškai nepagrįsta ir melaginga.
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad ieškovas Sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, niekada laiku neatsiskaitydavo ir, įskaičius sumokėtą 1 200 Eur užstatą, liko skolingas 0,34 Eur. Nurodė, kad už pirmus metus – nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovas turėjo sumokėti 7 200 Eur nuomos (600 Eur x 12 mėn.) ir papildomai komunalinius mokesčius. Už antrus metus – nuo 2021 m. birželio mėn. ieškovas turėjo sumokėti 7 920 Eur nuomos (660 Eur x 12 mėn.). Per dvejus metus nuomos atsakovas turėjo sumokėti 2 743 Eur komunalinių mokesčių. Komunaliniai mokesčiai buvo apskaičiuojami ir siunčiami ieškovui sms žinutėmis. Iš viso (už nuomą ir komunalinius mokesčius) ieškovas turėjo sumokėti 17 863 Eur. Tuo tarpu buvo gauti mokėjimai banko pavedimais (su 1 200 Eur užstatu) 17 032,66 Eur sumai bei 830 Eur sumokėti grynaisiais pinigais (sumokėti meistrams už paslaugas). Iš viso ieškovas sumokėjo 17 863,66 Eur (įskaitant 1 200 Eur užstatą), o turėjo sumokėti 17 863 Eur. Akcentavo, kad ieškovas, gyvendamas jai priklausančiame Bute, padarė žalos – apgadino daiktus ir už tai jokių nuostolių neatlygino. Buvo sulaužyta ir nuskelta kaitlentė, nulaužta durų rankena, sulaužytos ir neveikiančios rozetės, išdraskyti laidai, sudaužytos stalinės lempos. 2020 m. liepos mėn., ieškovui išvykus iš Buto ir palikus neužsuktą vandenį, buvo užlieta virtuvė, dėl ko turėjo keisti grindis ir kt.
5. Ieškovas dublike nurodė, kad:
5.1. atsakovės pozicija, jog jis yra nepilnai sumokėjęs už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus yra visiškai nelogiška ir nesąžininga. Šią poziciją atsakovė užėmė tik pasibaigus Sutarčiai ir jam pareikalavus grąžinti 1 200 Eur užstatą. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. kovo mėn. vyko įvairūs Buto remonto darbai. Kadangi atsakovė gyveno užsienyje, ji paprašė koordinuoti atliekamus remonto darbus ir apmokėti meistrams už jų paslaugas grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad gera valia padėjo atsakovei ir tokiu būdu sutaupė jai daug laiko ir pinigų. Atsakovei nereikėjo stabdyti Buto nuomos, nereikėjo skristi lėktuvu atgal į Lietuvą, nereikėjo įleidinėti bei prižiūrėti meistrų. Atsakovę nuolatos informuodavo apie darbų eigą, siųsdavo darbų nuotraukas. Akcentavo, kad pusę metų negalėjo naudotis virtuve ir turėjo maistą užsisakinėti, nes buvo vykdoma virtuvės rekonstrukcija, tačiau atsakovei dėl to neteikė jokių nusiskundimų. Nurodė, kad per dviejų metų nuomos santykių laikotarpį itin nuosekliai ir detaliai susirašinėjo žinutėmis. Žinutėse šalys aptardavo visus su nuoma ir Buto būkle susijusius klausimus. Atsakovė žinutėmis nuolatos siųsdavo skaičiavimus už komunalinius patarnavimus. Nurodė, kad tiesioginius pavedimus į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą darydavo, išskaičiavęs meistrams sumokėtas grynųjų pinigų sumas. Atsakovė visuomet sutikrindavo pavedimus ir, esant neatitikimų, iš karto apie tai informuodavo. Todėl situacija, jog atsakovė apie Sutarties galiojimo terminu tariamai nepilnai sumokėtas sumas jį informuoja tik pasibaigus Sutarčiai yra akivaizdžiai nelogiška. Pažymėjo, kad jo įsitikinimu, atsakovės paskaičiavimai yra netikslūs ir nesąžiningi, kadangi ji neįskaičiuoja visų jo atliktų grynųjų pinigų mokėjimų meistrams. Nurodė, kad paskaičiavo, jog atsakovei sumokėjo iš viso 17 603,06 Eur pavedimais ir 1 316 Eur grynais pinigais, apmokėdamas meistrų darbą. Taigi, jis turėjo sumokėti 17 863 Eur sumą už nuomą ir komunalinius patarnavimus, o sumokėjo iš viso 18 919,06 Eur sumą. Vadinasi, atsakovė turėtų grąžinti jam ne 904 Eur užstato, o 1 056,06 Eur. Pažymėjo, kad šio fakto nepastebėjo iki tol, kol nebuvo peržvelgtos visos žinutės ir nesusiskaičiuoti visi atsakovei daryti pavedimai bei mokėjimai grynaisiais pinigais meistrams. Nepaisant to, šiai dienai ieškinio dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų netikslins.
5.2. Pažymėjo, kad atsakovė bando visus Buto trūkumus bei atliktus remonto darbus perkelti jo atsakomybėn. Atsakovė aiškina, jog 2020 m. liepos mėn., jam išvykus iš Buto ir palikus neužsuktą vandenį, virtuvė buvo užlieta. Nurodė, kad pripažįsta, jog toks įvykis iš tiesų buvo. Šio įvykio priežastis – trūkę virtuvės vamzdžiai, o ne jo tariamas vandens neužsukimas. Atsakovei siųstame vaizdo įraše matoma, jog iš vamzdžio laša vanduo. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė įvykio priežastį žinojo ir už šią vamzdžių avariją prisiėmė pilną atsakomybę. Atsakovė ta proga nusprendė padaryti visos virtuvės renovaciją, tačiau jokiu būdu nereikalavo renovacijos išlaidų iš jo. Atsakovė taip pat aiškina, kad 2021 m. sausio mėn. keitė rozetes, už kurias sumokėjo 69,43 Eur. Tačiau jos buvo keistos ne dėl apgadinimų – atsakovė tokiu būdu atnaujino savo Butą ir pagerino jo išvaizdą. Pasisakydamas dėl kaitlentės nuskėlimo nurodė, kad atsakovė tai žinojo jau 2021 m. vasario 23 d., kai buvo vykdomi virtuvės remonto darbai. Apie šią aplinkybę atsakovę informavo elektrikas. Pažymėjo, kad jis dar net nebuvo pradėjęs naudotis virtuve, nes joje dar nebuvo prijungta elektra. Mano, kad kaitlentę galėjo nuskelti Buto virtuvės remontą darę meistrai. Atsakovė aiškina, jog buvo nulaužta durų rankena ir prideda išklibusios rankenos nuotrauką. Akcentavo, kad turi įrodymų, patvirtinančių, jog durų rankenos nesulaužė. Pati atsakovė pripažino, kad durų rankena klibėjo dar prieš sudarant Sutartį. Savaime suprantama, jog klibanti rankena, ją naudojant du metus, atsilaisvino dar stipriau, t. y. durų rankena normaliai nusidėvėjo. Paaiškino, kad atsakovės nurodyti interneto laidai jai perduoti lygiai tokios pačios būklės, kokios buvo perduoti jam pradedant naudotis Butu.
6. Atsakovė triplike nurodė, kad:
6.1. po dubliko pateikimo rado ieškovo atliktą 570 Eur mokėjimą iš Revolut banko sąskaitos. Taip pat nurodė, kad nėra išsaugojusi dalies ieškovo sms žinučių, todėl neįskaičiavo ieškovo atliktų atsiskaitymų meistrams. Taigi, tarp šalių nėra ginčo, kad pirma, ieškovas turėjo sumokėti 17 863 Eur sumą, antra, ieškovas sumokėjo 17 602,66 Eur sumą mokėjimo pavedimais bei 1 286 Eur sumą grynais pinigais meistrams. Nurodė, kad sutinka su visais atliktais mokėjimais, išskyrus 30 Eur už virtuvės vamzdžių keitimą, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo apmokėta ši suma. Taigi, laiko, kad pas ją likusi pinigų suma yra 925,66 Eur (17 863 Eur (tiek turėjo būti apmokėta už nuomą ir komunalinius) – 17 602,66 Eur (gauti mokėjimo pavedimais) – 1 286 Eur (mokėjimai grynais pinigais) + 100 Eur (už virtuvės pardavimą, kuriuos ieškovas turėjo grąžinti atsakovei)). Ryšium su tuo, atsisako savo argumentų dalyje dėl likusios skolos užskaitymo ir pasilieka prie savo pozicijos dėl užstato pasilikimo vadovaujantis Sutarties 4.3. punktu.
6.2. Pažymėjo, kad nors ji ir žinojo ieškovo padarytus apgadinimus Sutarties metu, tai nepanaikina jos teisės, esant apgadinimams, pasilikti sumokėtą užstatą. Pažymėjo, kad remonto darbai buvo atliekami po to, kuomet ieškovas paliko be priežiūros Butą – ieškovas buvo neatsargus, neatidus ir išvyko atostogų savaitei laiko neužsukęs Bute vandens. Taigi, būtent dėl ieškovo veiksmų ir įvyko žala – buvo visiškai sunaikintos virtuvės grindys. Akcentavo, kad meistras jai paaiškino, jog vamzdžiai nebuvo pažeisti, saugumo dėlei pakeitė tik veržlę. Būtent pats ieškovas prašė pakeisti parketą ir virtuvę. Iš viso už virtuvės remontą sumokėjo 7 753,27 Eur sumą. Nurodė, kad rozetės buvo keistos būtent dėl ieškovo atliktų apgadinimų, o vėliau dalį rozečių vėl reikėjo keisti naujomis, ieškovui išsikrausčius iš Buto, kadangi jos ir vėl buvo apgadintos. 2021 m. sausio mėn. už rozetes sumokėjo 69,43 Eur, o ieškovui išsikrausčius, sumokėjo dar 32,08 Eur be darbų atlikimo. Kaitlentė buvo nuskelta ieškovo nuomos laikotarpiu, o tokios informacijos, kad ji buvo apgadinta kitų asmenų, ji neturi. Nauja kaitlentė kainavo 219 Eur. Sutarčiai pasibaigus durų rankenos buvo visiškai sulaužytos, brokerė, apžiūrėjusi kambarius, sunkiai galėjo atsidaryti / uždaryti duris.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 292, 92 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 646 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje aiškinantis reikšmingas aplinkybes nustatyta, jog ieškovui 2020 m. birželio mėn. išsinuomojus butą, jis išvyko savaitės atostogų, o grįžęs rado aplietas ieškovės Buto, virtuvės patalpos, grindis. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas atsakingas dėl avarijos, nes neužsuko vandens tiekimo, yra nepagrįsti, nes ieškovo elgesys atitiko bonus pater familias (atidaus, rūpestingo ir apdairaus žmogus) elgesio standartus. Vandens tiekimo užsukimas nėra įprastas veiksmas išvykstant iš būsto, tai gali būti papildoma atsargumo priemonė, tačiau tikrai nėra privaloma ir įprasta užsukti vandens tiekimą. Atsakovė, būdama Buto savininke, nuomodama jį ir žinodama apie vamzdyno būklę, turėjo pareigą įspėti ieškovą, kad jis imtųsi atsargumo priemonių, jei tokių imtis buvo būtina. Atsakovė, įrodinėdama žalą, padarytą jos Butui, taip pat teigia, kad ieškovui gyvenant Bute buvo padaryti tokie sugadinimai: nuskelta kaitlentė, sugadintos stalinės lempos, durų rankena, ištraukyti laidai bei sugadinta rozetė. Į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas, kuriame atsakovė nurodo ieškovo padarytus nuostolius: 60 Eur už rankeną, kaitlentė su pajungimu – 300 Eur, 3 rozetės sulaužytos 16 Eur, plius darbas sutvarkyti, įdėti 30 Eur. Pagal į bylą pateiktas nuotraukas matyti, kad tokie sugadinimai buvo užfiksuoti. Tuo tarpu, ieškovui su atsakove 2020 m. birželio 26 d. pasirašant Perdavimo – priėmimo aktą prie Sutarties, sudarytos 2020 m. birželio 22 d. (toliau – Perdavimo-priėmimo aktas), jo 5 punkte nurodyta, kad viryklė yra veikianti. Stalinės lempos rankenos ir rozetės Perdavimo-priėmimo akte neaprašytos, tačiau ieškovui pastebėjus šių daiktų trūkumus, jis galėjo juos įrašyti arba dėl jų būklės, nedelsiant juos pastebėjus, kreiptis į nuomotoją, tačiau ieškovas to nepadarė, todėl darė išvadą, kad nurodytų daiktų būklė, ieškovui įsikėlus į ginčo Butą, buvo gera, tuo tarpu pasibaigus nuomos santykiams matyti, kad nurodyti daiktai buvo apgadinti. Atsakovė pateikė duomenis, kad kaitlentė kainavo 219 Eur. 2021 m. sausio mėnesį atsakovė keitė rozetes, už kurias sumokėjo 69,43 Eur, o ieškovui išsikrausčius jas vėl reikėjo keisti, sumokėta 32,08 Eur be darbų atlikimo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad lempų įsigijimo kainas patvirtinančių įrodymų nėra išsaugojusi, tačiau sudaužytos trys lempos, kurios vienos vertė 60 Eur, dėl ko atsakovė patyrė 180 Eur, dėl ištrauktų laidų sutvarkymo atsakovė sumokėjo 60 Eur bei 120 Eur už durų rankenos spiną ir jos keitimą. Pagal nurodytus duomenis atsakovės patirti nuostoliai sudaro 611,08 Eur sumą. Pažymėjo, kad viena vertus sutinka, jog atsakovė nepateikė visą žalą patvirtinančių rašytinių dokumentų, tačiau kita vertus, pagal pateiktus duomenis, t. y. fotonuotraukas, matyti, kad nurodyti daiktai: kaitlentė, lempos, rozetė, rankena ir laidai buvo sugadinti, t. y. žala padaryta, jos dydį atsakovė nurodė, pateiktos daiktų ir darbų kainos yra proporcingos, ieškovas kitų duomenų dėl daiktų ir darbų kainų nepateikė, todėl darė išvadą, kad atsakovė pagrindė, jog ieškovui naudojantis atsakovės nuomojamu Butu dėl ieškovo veiksmų buvo padaryta žala, kuri sudaro 611,08 Eur sumą. Sprendė, kad nurodyta suma turėtų būti išskaityta iš likusios depozito sumos (904 Eur), kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, ir ieškovui iš atsakovės priteistina suma sudaro 292,92 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovas Ž. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi; 2) Priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
10. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
10.1. iš ginčijamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė išskaityti atsakovės tariamai patirtą žalą iš likusio depozito sumos, t. y. ar pirmosios instancijos teismas taikė įskaitymą, ar tenkino atsakovės reikalavimą dėl žalos priteisimo, ar rėmėsi kitomis įstatymo normomis. Nors atsakovė byloje ir atsikirtinėjo, jog Butui buvo padaryta žala, tačiau byloje nereiškė priešieškinio dėl žalos priteisimo, nepateikė reikalavimo dėl šių sumų įskaitymo, bei neįmokėjo žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo byloje savarankiškai nustatinėti atsakovės patirtos žalos dydžio, t. y. išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrinde rėmėsi Buto perdavimo metu pasirašytu Perdavimo-priėmimo aktu bei atsakovės fotonuotraukomis, atliktomis po jo išsikraustymo. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas neturint tikslios informacijos apie Buto būklę prieš jam įsikeliant. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į prieštaringus bylos šalių ir liudytojos paaiškinimus bei nukrypo nuo įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių. Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo detaliai pakomentuoti Buto apgadinimų. Atsakovė nurodė, kad visus su Buto perdavimo-priėmimo klausimus ji buvo pavedusi atlikti nekilnojamo turto brokerei. Teismo posėdyje buvo apklausta nekilnojamojo turto brokerė N. Š., kuri patvirtino, kad dalyvavo tiek Butą perduodant ieškovui, tiek Butą priimant iš ieškovo. Ji taip pat patvirtino, kad sudarė byloje esantį Perdavimo-priėmimo aktą bei kad jis nėra išsamus ir detalus. Ji net pati patvirtino, kad dalies pastebėtų apgadinimų į Perdavimo-priėmimo aktą neįtraukė (pvz., durų rankenos apgadinimų). Tokie Perdavimo-priėmimo aktą surašiusio asmens paaiškinimai verčia labai stipriai abejoti jo išsamumu ir teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Būtent atsakovė turi įrodyti, jog jis savo neteisėtais veiksmais pablogino Buto būklę. Atsakovė šiuo atveju pateikė tik fotonuotraukas, padarytas jam jau išsikrausčius iš Buto. Fotonuotraukų, padarytų prieš jam įsikrausčius į butą, atsakovė nepateikė, nors brokerė minėjo, jog tokias nuotraukas visuomet daro ir persiunčia užsakovams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė už įskilusią kaitlentę patirtos žalos dydį kaip 219 Eur, prilyginant atsakovės patirtų nuostolių sumą naujai įsigytos kaitlentės kainai. Nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Pažymėjo, kad išsinuomojus Butą kaitlentė buvo stipriai panaudota, apibraižyta. Kita vertus, po Sutarties pasibaigimo atsakovė nupirko ir Bute įrengė naują kaitlentę, o ne dėvėtą. Senosios kaitlentės atsakovė jam neperdavė. Pirmosios instancijos teismui laikant, jog atsakovės patirtos žalos dydis yra naujos kaitlentės įsigijimo suma, atsakovė ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad naujos kaitlentės įsigijimo suma (219 Eur) nėra jos tikrasis patirtos žalos dydis. Taip pat atsakovė nenurodė kokia yra lempų vertė ir net nebandė šių lempų vertės įrodinėti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ji šias lempas keitė ir iš tiesų patyrė žalą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog vieną lempą sudaužė, tačiau paaiškino, jog būtų pasiruošęs už ją atsakovei sumokėti 20 Eur. Jis taip pat paaiškino, jog kitų lempų gaubtai yra labiausiai tikėtina atsilupę nuo karščio. Nepaisant to, kad jokių objektyvių įrodymų apie lempų vertę byloje nebuvo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės žodiniais pasvarstymais, jog lempų vertė yra 60 Eur už vienetą, ir iš depozito išskaičiavo 180 Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pridėjo laidų nuotraukas. Pažymėjo, kad taip ir nesuprato, kur yra atsakovės tariami sugadinimai, kadangi fotonuotraukose tiesiog matomi pravesti laidai, kurie yra ne pilnai pritvirtinti prie sienos. Atsakovė prie procesinių dokumentų nepridėjo jokių įrodymų, kad laidai iš tiesų buvo tvarkyti ir net nenurodė, kaip konkrečiai ji patyrė žalą dėl nuotraukoje matomų nepilnai pritvirtintų laidų. Atsakovė tik žodžiu nurodė, jog laidų sutvarkymas jai kainavo 60 Eur. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tokiais nepagrįstais ir abstrakčiais atsakovės žodiniais paaiškinimais. Atsakovė taip pat procesiniuose dokumentuose užėmė poziciją, kad jis sugadino durų rankeną. Vėlgi, nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su tripliku atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl jos realiai patirtos žalos dydžio. Atsakovė taip pat nepridėjo jokių įrodymų, jog ji iš tiesų tvarkė / keitė durų rankeną. Priešingai – byloje buvo įrodymai, jog durų rankena jau klibėjo prieš jam įsikeliant į butą (brokerės paaiškinimai). Kaip įrodymus už tariamai keistas rozetes, kurios neva kainavo 69,43 Eur ir 32,08 Eur, atsakovė pateikė tik pasiūlymus, su nurodytomis prekių kainomis. Atsakovė nepridėjo rozečių apmokėjimo dokumentų, bei nepridėjo jokių rozečių pakeitimo Bute įrodymų.
10.3. Atsakovė byloje priešieškinio neteikė, todėl atitinkamai nemokėjo ir žyminio mokesčio už įrodinėjamos žalos sumą. Žyminio mokesčio paskirtis ir yra tokia, jog šalys būtų atgrasomos nuo nepagrįstų reikalavimų pateikimo. Pirmosios instancijos teismas toleravo tokią situaciją bei išeidamas už ieškinio ribų nustatinėjo atsakovės tariamai patirtos žalos sumą. Atitinkamai, susidarė situacija, jog atsakovė bylinėjimosi išlaidomis nerizikavo. Atsakovė šia nesąžininga ir neteisėta situacija byloje labai sėkmingai pasinaudojo – ji prie atsiliepimo bei tripliko pridėjo daugybę nesusijusių sąskaitų / apmokėjimų bei žodžiu įvardino daugiau kaip 8 000 Eur nuostolių sumą, tikėdamasi, jog nors dalimi šių sąskaitų bus sumažintas ieškinio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai tenkino byloje nepareikštą reikalavimą išskaičiuoti atsakovės tariamai patirtą žalą iš sumokėto depozito, net nenustatęs, kokia yra atsakovės reikalavimų apimtis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tenkino tik dalį atsakovės reikalavimų sumos. Todėl atsakovės priešpriešiniai reikalavimai dėl žalos buvo tenkinti tik mažiau nei 8 proc. apimtimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti atsakovės pareikštų bei patenkintų reikalavimų proporciją bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:
12.1. pagrįstai negrąžino ieškovo sumokėto užstato, remiantis Sutarties 4.3. punktu, nes Sutartyje numatyta sąlyga, kad patalpoms nepadaryta jokia žala, nebuvo įvykdyta. Byloje esančios sms žinutės patvirtina, jog birželio 29 dieną ji raštu informavo ieškovą, kad užstatą sulaiko nuostoliams padengti. Pažymėjo, kad apeliantas netinkamai aiškina Sutarties nuostatas ir užstato paskirtį. Sutarties 4.3. punktas buvo įtvirtintas tam, kad padarius žalą turtui, nereikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, o nuostoliai galėtų būti padengti depozito suma. Priešingas aiškinimas prieštarautų nuosekliai teismų praktikai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). CK 6.70 straipsnio 2 dalyje leidžiama nustatyti tiek būsimų, tiek esamų prievolių užtikrinimą. Kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Užstato paskirtis yra užtikrinti prievolių pagal patalpų nuomos sutartį tinkamą vykdymą, bet ne iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Taigi, sutartyje taikant prievolių užtikrinimo būdą ir tos prievolės ieškovui tinkamai neįvykdžius, ieškovo sumokėtas depozitas pagrįstai pasiliktas nuostoliams padengti, nereiškiant savarankiško reikalavimo teisme dėl tokių nuostolių priteisimo. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nepagrindė jai padarytos žalos, tačiau iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad tokia žala buvo pagrįsta ne tik Priėmimo- perdavimo aktu, fotonuotraukomis, tačiau ir jos atliktais mokėjimais. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neturint tikslios informacijos apie Buto būklę prieš įsikeliant ieškovui. Pažymėjo ir tai, kad žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, tai, kad ji nebuvo išsaugojusi dalies mokėjimo kvitų (stalinių lempų, mokėjimas elektrikui už laidų sutvarkymą), nereiškia, kad žalos dydis nebuvo įrodytas. Pažymėjo ir tai, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, ir apeliacinio skundo argumentai, jog ji neįrodė, jog nupirko naujus daiktus, pakeitė rozetes ar tvarkė sutraukytus laidus, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės žalai konstatuoti.
12.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Pažymėjo, kad ji nereiškė reikalavimų ir neprivalėjo jų reikšti, o nurodė, kad ieškovo sumokėto depozito dalį (904 Eur) pasiliko pagrįstai, vadovaudamasi Sutarties 4.3. punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog ji galėjo pasilikti tik 611,08 Eur depozito dalies, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai gali būti tenkinami ne pilna dalimi, o 32 proc. Maža to, apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma ir tai, kad ji reiškė reikalavimus 8 000 Eur sumai, kadangi ji nurodė, kad jos patirti nuostoliai dėl ieškovo veiksmų sudarė 6 940,35 Eur sumą (įskaitant virtuvės remontą), tačiau šių nuostolių iš ieškovo nereikalavo atlyginti (nereiškė ieškinio ar priešieškinio), taigi, nekilo pareiga sumokėti ir žyminį mokestį dėl reikalavimų, kurių ji nereiškė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl užstato dalies, sumokėtos pagal buto nuomos sutartį, nuomininkui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos duomenimis, tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. birželio 19 d. Patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovė iki 2021 m. birželio 25 d. išnuomojo ieškovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 6-13). Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad 2021 m. birželio 25 d. sutartiniai nuomos santykiai pratęsti papildomam vienerių metų laikotarpiui. Šalys taip pat pasirašė 2020 m. birželio 26 d. Perdavimo-priėmimo aktą (e. bylos 1 t., b. l. 66-67).
18. Šalys Sutarties 4.3. punktu susitarė, kad nuomininkas sumoka nuomotojui dviejų mėnesių (1 200 Eur) nuomos mokesčio dydžio sumą, kaip savo įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimą; ši suma nuomininkui grąžinama Sutarčiai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal Sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta; nuomotojas turi teisę pasilikti šią sumą ar jos dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti.
19. Ieškovas pervedė atsakovei Sutarties 4.3. punkte nurodytą 1 200 Eur sumą Sutarties sudarymo dieną (e. bylos 1 t., b. l. 14-15).
20. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-469/2023 ir kt.)
21. Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau nurodytos Sutarties nuostatos matyti, kad ieškovo prievolės pagal Sutartį buvo užtikrintos užstato sumokėjimu atsakovei. Todėl vertintini kaip nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovė privalėjo reikšti reikalavimus teisme dėl žalos atlyginimo ar jos patirtos žalos įskaitymo į užstatą.
22. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 904 Eur skolą, t. y. dalį užstato, išminusavus jo skolą atsakovei už komunalinių paslaugų patarnavimus (296 Eur).
23. Atsakovė triplike teigė, kad sumokėtas užstatas negrąžintinas dėl žalos, padarytos laikotarpiu, kol Butas buvo išnuomotas ieškovui – 2020 metų liepos mėnesį, ieškovui išvykus iš Buto ir palikus neužsuktą vandenį, buvo užlieta virtuvė, dėl ko ji turėjo keisti grindis ir kt. Iš viso už virtuvės remontą sumokėjo 7 753,27 Eur sumą. Taip pat teigė, kad ieškovui gyvenant Bute buvo padaryti tokie sugadinimai: nuskelta kaitlentė, sugadintos stalinės lempos, durų rankena, ištraukyti laidai bei sugadintos rozetės. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nauja kaitlentė kainavo 219 Eur; 2021 m. sausio mėnesį (remonto metu) atsakovė keitė rozetes, už kurias sumokėjo 69,43 Eur, o ieškovui išsikrausčius, rozetes vėl reikėjo keisti (jos buvo išlaužytos bei viena neveikė) ir sumokėta dar 32,08 Eur be darbų atlikimo (tai pagrindžia e. bylos 1 t., b. l. 71); atsakovė patyrė 120 Eur išlaidų už durų rankenos spyną ir jos keitimo darbus, tačiau ieškovui įvardino 60 Eur sumą, nes ji ir anksčiau klibėjo, tačiau Sutarčiai pasibaigus buvo visiškai sulaužyta; buvo sudaužytos trys lempos, kurios vienos vertė 60 Eur, dėl ko atsakovė patyrė 180 Eur žalą; už ištraukytus laidus reikėjo mokėti elektrikui 60 Eur (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 9 d., garso įrašo 49 min. 29 sek. – 55 min. 10 sek.).
24. Pagal CK 6.499 straipsnį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi, tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Perdavimo-priėmimo akte nėra pažymėta apie ginčo daiktų trūkumus, sprendė, kad, ieškovui įsikėlus į Butą, jų būklė buvo gera. Taip pat nurodė, kad viena vertus sutinka, jog atsakovė nepateikė visą žalą patvirtinančių rašytinių dokumentų, tačiau kita vertus, pagal pateiktus duomenis, t. y. fotonuotraukas, matyti, kad nurodyti daiktai: kaitlentė, lempos, rozetė, rankena ir laidai buvo sugadinti, t. y. žala padaryta, jos dydį atsakovė nurodė, pateiktos daiktų ir darbų kainos yra proporcingos, ieškovas kitų duomenų dėl daiktų ir darbų kainų nepateikė, todėl darė išvadą, kad atsakovė pagrindė, jog ieškovui naudojantis Butu, dėl jo veiksmų, buvo padaryta žala, kuri sudaro 611,08 Eur sumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo padaryta žala atsakovės turtui (kaitlentei) yra įrodyta.
27. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigė, kad jam įsikrausčius į Butą kaitlentė nebuvo nuskelta bei dublike nurodė, kad mano, jog kaitlentę galėjo nuskelti Buto virtuvės remontą darę meistrai. Tačiau ieškovė nurodė, kad tokių duomenų neturi. Todėl vertintina, kad padarytą žalą turi atlyginti ieškovas.
29. Vertinant atsakovei atlygintinos žalos dydį pažymėtina, kad bylos duomenimis, atsakovė ieškovui buvo nurodžiusi, kad už kaitlentę ir jos pajungimą sumokėjo 300 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 65), taip pat pateikė IKEA kvitą, iš kurio matyti, kad už naują kaitlentę sumokėjo 219 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 68-69).
30. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė už įskilusią kaitlentę patirtos žalos dydį kaip 219 Eur, prilyginant atsakovės patirtų nuostolių sumą naujai įsigytos kaitlentės kainai. Ieškovas pateikė duomenis, kad naudota kaitlentė galėtų kainuoti nuo 17 Eur iki 70 Eur (e. bylos 2 t., b. l. 64-71).
31. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).
32. Nagrinėjamu atveju iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė neplanavo keisti kaitlentės (e. bylos 1 t., b. l. 53). Kaip buvo minėta, atsakovė pateikė duomenis, jog įsigijo naują kaitlentę. Vertintina, kad atsakovė neprivalėjo įsigyti naudotos kaitlentės bei, atsižvelgus į tai, kad atsakovė pateikė duomenis, jog įsigijo naują kaitlentę, spręstina, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog jai atlygintina jos sumokėta suma. Darytina išvada, kad kitu atveju nebūtų realizuotas visiško nuostolių atlyginimo principas.
33. Pasisakant dėl stalinių lempų sugadinimo pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog viena lempa sudužo nuomos laikotarpiu (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 9 d., garso įrašo 8 min. 41 sek. – 9 min. 58 sek.). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vieną lempa yra sudužusi, kitos gaubtas – sulūžęs bei trečios gaubto plastmasė iš vidaus – sulūžusi (e. bylos 1 t., b. l. 82-85). Perdavimo-priėmimo akte šios lempos neaptartos. Jokių rašytinių įrodymų apie galimą lempų vertę atsakovė nepateikė. Kaip buvo minėta, posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad vienos lempos vertė yra 60 Eur. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtų pasiruošęs už sudaužytą lempą atsakovei sumokėti 20 Eur.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nėra žinoma kokia buvo lempų būklė ieškovui įsikraustant į Butą, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas yra atsakingas už nurodytus dviejų lempų sugadinimus. Tuo tarpu dėl trečios lempos sudaužymo, kaip pats pripažino, ieškovas yra atsakingas bei turėtų atlyginti dėl to padarytą žalą, tačiau ne tokią, kokią nurodė ieškovė, kadangi ji nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas, nurodydamas, kad už sudaužytą lempą gali sumokėti 20 Eur taip pat nepagrindė šios sumos jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl ieškovo atsakovei atlygintinas žalos dydis vertintinas kaip ieškovo ir atsakovės nurodytos lempos vertės vidurkis, t. y. 40 Eur.
35. Pasisakant dėl durų rankenos sugadinimo pažymėtina, kad liudytoja N. Š., nekilnojamojo turto brokerė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove dirba jau kelis metus; visada daro fotonuotraukas prieš įsikeliant nuomininkams ir jiems išsikeliant; durų rankena, atrodo, klibėjo dar prieš įsikeliant ieškovui, tačiau Perdavimo-priėmimo akte to nepažymėjo; perdavimo-priėmimo akte labai detaliai faktai nefiksuojami, labiau aktualesnė fotofiksacija (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. kovo 9 d., garso įrašo 26 min. 52 sek. – 35 min. 30 sek.).
36. Pati atsakovė to fakto, kad durų rankena buvo netvarkinga jau perduodant Butą ieškovui neneigia – atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl to sumažino iš ieškovo prašomos atlyginti žalos sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šiai aplinkybei, spręstina, kad ieškovas nepagrįstai pripažintas kaip atsakingas už žalos atsiradimą – ieškovė, perduodama ieškovui Butą su netvarkinga durų rankeną, prisiėmė riziką dėl didesnio jos pažeidimo. Todėl spręstina, kad 60 Eur suma nepagrįstai sumažinta ieškovui iš atsakovės priteistino užstato dydis.
37. Pasisakant dėl ištraukytų laidų pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog tai buvo padaryta nuomos laikotarpiu. Kaip buvo minėta, nekilnojamojo turto brokerė, teismo posėdžio metu nurodė, kad visada daro fotonuotraukas prieš įsikeliant nuomininkams ir jiems išsikeliant. Atsakovė fotonuotraukų, darytų prieš į Butą įsikeliant ieškovui, nepateikė. Todėl spręstina, kad 60 Eur suma nepagrįstai sumažintas ieškovui iš atsakovės priteistino užstato dydis.
38. Pasisakant dėl sugadintų rozečių pažymėtina, kad bylos duomenimis, atsakovė ieškovui buvo nurodžiusi, kad už 3 sulaužytas rozetes suma yra 16 Eur plius 30 Eur už darbą, jas įdedant (e. bylos 1 t., b. l. 65). Byloje pateikta viena fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad trūksta dalies rozetės bei jungtuko fotonuotrauka (šalių susirašinėjime atsakovė nurodė, kad jis neveikia) (e. bylos 1 t., b. l. 77-78). Iš UAB „Mono prekyba“ pasiūlymo atsakovei matyti, kad už prekes – dvipolė sensorinė stiklo panelė; dvipolis sensorinis jungiklis; lipdukas (mažai panelei tvirtinti) – nurodyta 32,08 Eur kaina (e. bylos 1 t., b. l. 71). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad elektrikas buvo nebaigęs darbų (e. bylos 2 t., b. l. 46). Ieškovas, sulaukęs pretenzijų iš atsakovės, nurodė, kad darbas su rozete nebuvo baigtas po remonto darbų (e. bylos 1 t., b. l. 79).
39. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu spręstina, kad šiomis atsakovės patirtomis išlaidomis taip pat nepagrįstai sumažintas ieškovui iš atsakovės priteistino užstato dydis. Vertintina, kad atsakovė neįrodė, jog būtent dėl ieškovo veiksmų buvo patirtos nurodytos papildomos išlaidos. Bylos duomenys dėl šių aplinkybių yra prieštaringi.
40. Apibendrinant spręstina, kad ieškovo apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies, todėl ginčijamas sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 564 Eur negrąžintą užstatą (904 Eur (prašoma priteisti negrąžinto užstato suma) – 300 Eur (už naują kaitlentę ir jos pajungimą) – 40 Eur (už stalinės lempos sudaužymą)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
41. Pakeitus ginčijamą sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 720 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
43. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
44. Ieškiniu pareikštų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 62 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 066,40 Eur bylinėjimosi išlaidų bei atsakovei iš ieškovo – 361 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 705,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 867 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį.
46. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. Apeliaciniu skundu pareikštų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 44 proc.
50. Nustačius, kad ieškovo paduotas apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistinos 381,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei iš ieškovo priteistinos 168 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 213,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
apelianto Ž. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 564 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) negrąžintą užstatą, 5 (penkių) proc. metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 705,40 Eur (septynių šimtų penkių eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidas“.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti ieškovui Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 213,48 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rosita Patackienė