Civilinė byla Nr. e2A-619-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00577-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
2022 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti atsakovės viešajame pirkime „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Druskininkų savivaldybėje paslauga“, Nr. 535090 (toliau – ir Pirkimas), 2021 m. lapkričio 17 d. priimtą sprendimą, kuriuo atsisakoma nagrinėti ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. pretenziją; panaikinti atsakovės 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo vienintele Pirkimo dalyve ir laimėtoja pripažinta UAB „Kautra“; išspręsti kilusį civilinį ginčą iš esmės, t. y. įpareigoti atsakovę pripažinti UAB „Kautra“ pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų (jei viešojo pirkimo sutartis sudaryta – pripažinti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 11 d. atsakovė paskelbė tarptautinės vertės atviro konkurso viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Druskininkų savivaldybėje paslaugą. Ieškovė 2021 m. balandžio 11 d. pateikė pasiūlymą Pirkime. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, konstatavusi, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų 6.9 punkto, pasiūlymo formos 2 Priedo eilutės Nr. 2.2.1.6 punkto, pasiūlymo formos 2 Priedo eilutės Nr. 2.2.2.4.1, Pirkimo Techninės specifikacijos 2 punkto ir IV skyriaus nuostatų. Atsakovė
2021 m. rugpjūčio 20 d. atmetė ieškovės pateiktą pretenziją, todėl ieškovė pareiškė ieškinį Kauno apygardos teismui. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, kuriuo vieninteliu Pirkimo sąlygas atitinkančiu pasiūlymu pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo tiesiogiai Kauno apygardos teismui pateikė savo pasiūlymo dokumentus (su kuriais ieškovei nebuvo leista susipažinti). Iš minėto teismo sprendimo ieškovei tapo žinoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo pasiūlymo kainą (įskaitant, bet neapsiribojant, ir pasiūlymo 2 priedo eilutę 2.2.1.6 punktą) užpildė netinkamai, kadangi neįskaičiavo (neįtraukė) turimų finansavimo šaltinių sumos ir dėl turimų finansavimo šalinių patiriamų sąnaudų bei kaštų.
3. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo Kauno apygardos teismo nurodytų turimų finansavimo šaltinių neįskaičiavo į pasiūlymo kainą, tokiu būdu trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 6.9 punkto. Jei trečiojo asmens turimi finansavimo šaltiniai yra susiję su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-204 pagrindu skirta valstybės pagalba, trečiasis asmuo, skaičiuodamas pasiūlymo kainą, turėjo nurodyti (pridėti) nurodytas išlaidas ir sumas: 1) valstybės skirtą paramos sumą ar dalį prie bendros pasiūlymo kainos (pasiūlymo 2 priedo 2.2.1.6 punkte ar kitoje eilutėje); 2) dėl valstybės paramos patiriamas trečiojo asmens išlaidas (pasiūlymo 2 priedo 2.2.1.6 punkte ar kitoje eilutėje): a) išlaidas arba jų dalį, kurias trečiasis asmuo patirs nurašant, sunaikinant bei išregistruojant trečiojo asmens naudojamas senas transporto priemones; b) draudimo išlaidas.
4. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo Pirkime konkuravo su kitais rinkos dalyviais nepagrįsto konkurencinio pranašumo pagrindu ir laimėjo ginčo Pirkimą, turėdamas itin išskirtines sąlygas, formuojant kainą bei teikiant paslaugas. Iki ginčo Pirkimo paskelbimo tas pačias paslaugas atsakovei teikė UAB „Kautra“, todėl Pirkimo sąlygose neatsitiktinai nustatyta, kad ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo viešojo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos Paslaugos teikėjas paslaugą gali teikti bet kokio kuro tipo autobusais (Pirkimo sąlygų 2.3.1.1). Be to, ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos Paslaugos teikėjas paslaugas turi teikti elektra varomais autobusais. Pirkime buvo numatyta, kad paslaugų teikėjas turės teikti paslaugas su 17 elektrinių autobusų, iš kurių 8 turi turėti pats paslaugų teikėjas, o likusieji 9 bus įsigyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ši sąlyga buvo nustatyta išimtinai palankiai UAB „Kautra“, kadangi iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkime tik vienintelė UAB „Kautra“ buvo gavusi valstybės pagalbą dėl autobusų parko atnaujinimo.
5. Ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo visus Pirkimo kvalifikacijos reikalavimus nurodė atitinkantis pats vienasmeniškai, tačiau trečiasis asmuo naudojasi pasiūlyme nenurodyto (neišviešinto) subjekto (lizinguojamų autobusų lizingo davėjo AB SEB bankas) pajėgumais.
6. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija prašė civilinę bylą nutraukti, o jeigu civilinė byla nebus nutraukta, ieškinio netenkinti. Atsakovės teigimu, ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje nepagrįstai teigė, kad faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Kautra“ pasiūlymo vertinimu, UAB „Kautra“ pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygas, ieškovei tapo žinomos tik 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą atmesti UAB „Transporto centras“ ieškinį. Šios aplinkybės buvo atskleistos jau UAB „Kautra“ 2021 m. rugsėjo 15 d. atsiliepime į ieškinį, taigi, sprendime nenurodyta jokios naujos informacijos, lyginant su informacija, kuri buvo nurodyta UAB „Kautra“ atsiliepime į ieškinį.
7. Atsakovė nurodė, kad pretenduoti į valstybės paramą galėjo bet kuris vežėjas. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė jai kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti paramą autobusų įsigijimui. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ paslaugų teikimui naudojamus autobusus įsigyja ne tik savo lėšomis, bet ir pasinaudodama Aplinkos projektų valdymo agentūros programos parama, t. y. 45 proc. autobusų įsigijimo išlaidų sumoka savo lėšomis, o 55 proc. išlaidų – Aplinkos projektų valdymo agentūros programos lėšomis. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ pasiūlymo 2 Priedo 2.2.1.6 eilutėje nurodė tik savo lėšomis atliekamas investicijas į autobusų įsigijimą, o valstybės paramos sumos neįtraukė (nes jos nepriskirtinos vežėjo patiriamoms sąnaudoms).
8. Atsakovės teigimu, teikdama pasiūlymą UAB „Kautra“ nurodė lizingo sutarties pagrindu valdomas transporto priemones (autobusus). Atsakovės viešojo pirkimo komisijos sprendimu UAB „Kautra“ pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, nes UAB „Kautra“ įrodė, kad turi lizingo pagrindu valdomas transporto priemones ir atitinka nurodytą reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Transporto centras“ atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai
2 541 Eur ir trečiojo asmens UAB „Kautra“ naudai 5 885,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Spręsdamas dėl termino pretenzijai pateikti teismas pritarė ieškovės argumentams, kad tik Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtinus trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, jos galėjo tapti šio ieškinio pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju pagrindas reikšti ieškinį atsirado nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo priėmimo. Teismas nustatė, kad ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2021 m. lapkričio 8 d., t. y. dešimtą dieną po teismo sprendimo priėmimo, todėl nebuvo pažeistas VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pretenzijai reikšti. Kadangi atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos, ji, kaip tai numatyta VPĮ 102 straipsnio 2 dalyje, nepraleidusi 15 dienų termino, 2021 m. lapkričio 29 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra pateiktas nesilaikius išankstinės privalomos ginčo nagrinėjimo tvarkos.
11. Teismas vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo pagal finansavimo priemonę gavo paramą, reiškia, jog jam prie projekto savo lėšomis reikės prisidėti paramos sumai mažesne suma. Kitaip tariant, UAB „Kautra“ gavus 55 procentų vertės finansavimą, o likusias išlaidas naujų elektrinių autobusų įsigijimui – 45 procentus, dengiant iš privačių UAB „Kautra“ lėšų, ji ir turės prie projekto prisidėti tik 45 procentų suma. Be to, trečiasis asmuo šią paramą pasiūlyme įvertino ir tai nustatyta iš perkančiajai organizacijai 2021 m. birželio 10 d. teikto paaiškinimo dėl Pasiūlymo 2 priedo eilutės Nr. 2.2.1.6 apskaičiavimo (minėtas pasiūlymas pripažintas nevieša bylos medžiaga). Priešingai nei teigia ieškovė, pagal finansavimo priemonę gautos sumos trečiasis asmuo neturėjo pridėti prie bendros pasiūlymo kainos, kadangi ši suma (55 procentai) buvo įvertinta kaip gaunamos pajamos, sumažinančios trečiojo asmens sąnaudas naujų autobusų įsigijimui, todėl trečiasis asmuo šią sumą, skaičiuodamas pasiūlymo 2 Priedo eilutę Nr. 2.2.1.6, turėjo ne pridėti, o atimti tam, kad ši suma nepagrįstai nedidintų siūlomo įkainio.
12. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo, priešingai nei teigia ieškovė, patirs privačių lėšų sąnaudas. Trečiasis asmuo gavo 55 procentų vertės finansavimą, o likusios 45 procentų išlaidos naujų elektrinių autobusų įsigijimui bus dengiamos iš privačių UAB „Kautra“ lėšų. Šie skaičiavimai ir jų įtaka pasiūlymo 2 Priedo eilutės Nr. 2.2.1.6 reikšmei yra detaliai atskleisti ir paaiškinti trečiojo asmens perkančiajai organizacijai 2021 m. birželio 10 d. teikto pasiūlymo paaiškinimo 5.2 punkto 6 eilutėje. Teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, kad įvertinęs tiek patirtas sąnaudas, tiek ir gautą finansavimą, jis galėjo pasiūlyti konkurencingą įkainį, kuris detaliai buvo paaiškintas perkančiajai organizacijai.
13. Teismo vertinimu, tai, kad trečiasis asmuo gavo valstybės paramą, negali iškreipti sąžiningos tiekėjų konkurencijos, nes paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūros programoje paramai gauti galėjo teikti ir ieškovė.
14. Dėl ieškovės dublike keliamų Pirkimo sąlygų 2.3.1.1 ir 2.3.1.2 punktų reikalavimų teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2021 m. kovo 11 d., ieškovė jų įstatymo nustatytu terminu ir tvarka neginčijo, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
15. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neturėjo lizingo davėjo nurodyti kaip ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kadangi Pirkime reikalaujant teisėtais pagrindais valdyti transporto priemones ir nesant reikalavimo valdyti transporto priemones išimtinai nuosavybės teise, trečiasis asmuo pats, nesiremdamas kitų tiekėjų pajėgumu, tenkina Pirkime suformuluotą reikalavimą – yra teisėtas transporto priemonių valdytojas lizingo sutarties pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Transporto centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai atsisakė ex officio (savo iniciatyva) išnagrinėti Pirkimo sąlygų teisėtumą. Bylos dalyviams atsiliepimuose į ieškovės pradinį ieškinį patvirtinus, kad trečiasis asmuo naudos valstybės subsidiją elektra varomų transporto priemonių įsigijimui, ieškovei paaiškėjo, jog Pirkimo struktūra iš esmės pažeidžia sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ji buvo akivaizdžiai pritaikyta išimtinai trečiajam asmeniui bei pažeidžia ieškovės teises. Pirkime nustatytas 12 mėnesių paslaugų teikimo laikotarpis su bet kokio kuro transporto priemonėmis ir vėliau 8 vnt. elektrinių autobusų turėjimas / įsigijimas per 12 mėnesių buvo parengtas būtent UAB „Kautra“ pagal valstybės pagalbos priemonę.
16.2. Ieškovė neteikė paraiškos dėl paramos gavimo elektriniams autobusams įsigyti, kadangi jai nebuvo žinoma apie atsakovės ketinimą paskelbti viešąjį pirkimą dėl paslaugų teikimo būtent su elektriniais autobusais ir juo labiau apie išskirtinį reikalavimą turėti 8 elektrinius autobusus po 1 metų paslaugų teikimo laikotarpio. Be to, paraiškų pateikimo terminas Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl paramos elektriniams autobusams baigėsi anksčiau, nei buvo paskelbtas atsakovės Pirkimas.
16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens gauta subsidija neturėjo būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą. Trečiajam asmeniui parama paskirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 pagrindu, kuriuo remiantis trečiasis asmuo turi pats patirti tinkamas finansuoti išlaidas (įsigyti transporto priemones savo išlaidomis) bei atitinkamai tik vėliau pateikti mokėjimo prašymą Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens subsidijos suma, ją pridėjus prie pasiūlymo kainos, padidintų pasiūlymo kainą, kurią atsakovė turėtų jam sumokėti. Atsakovė turėjo teisę tik pasiūlymo vertinimo ir objektyvaus jų palyginamo tikslais pridėti trečiajam asmeniui skirtą subsidiją prie bendros pasiūlymo kainos. Priešingu atveju yra susiduriama su neracionaliu biudžeto lėšų panaudojimu, nes trečiasis asmuo siūlo aukštesnę paslaugos kainą, bet vis tiek laimi Pirkime pagal mažiausią kainą (kainos kriterijų), t. y. tik dėl gautos subsidijos.
16.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo paramą įvertino pasiūlyme. Trečiojo asmens 2021 m. birželio 10 d. raštas buvo pateiktas jau po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, o tai galimai suponuoja trečiąjį asmenį draudžiamai pakeitus esmę.
16.6. Trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas ir dėl neišviešinto ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi, bei dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties Pirkimo sąlygoms. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021, vertindamas iš esmės identišką situaciją dėl UAB „Kautra“, konstatavo, kad lizingo davėjai turėjo būti nurodyti kaip kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais bus remiamasi. Pirkime buvo nustatytas aiškus kvalifikacinis reikalavimas arba turėti autobusus nuosavybės teise, arba juos valdyti kitais teisėtais pagrindais.
16.7. Ženkli bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl to, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją ir nesuteikė ieškovei jokių trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, nors tokį ieškovės prašymą bylos nagrinėjimo metu teismas patenkino. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
17. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
17.1. Ankstesnio ginčo dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo nagrinėjimo metu (civilinė byla
Nr. e2-1433-924/2021) ieškovė galėjo aiškiai suprasti, kad trečiojo asmens pasiūlymo 2 priedo eilutės Nr. 2.2.1.6 paaiškinime nurodyti finansavimo šaltiniai yra susiję su elektrinių autobusų įsigijimu – tą ieškovė aiškiai deklaravo toje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl dar nagrinėjant bylą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ieškovė galėjo ginčyti Pirkimo sąlygų 2.3.1.1 ir 2.3.1.2 punktų neteisėtumą.
17.2. Civilinėje byloje Nr. e2-1433-924/2021 ieškovė taip pat bandė inicijuoti ginčą dėl Pirkimo sąlygų tariamo neteisėtumo, tačiau teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, toje byloje sprendė, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumas nėra akivaizdus. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė šioje byloje siekia inicijuoti dar vieną ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
17.3. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl 12 mėnesių paslaugų teikimo bet kokio kuro tipo autobusais (2.3.1.1 punktas) ir reikalavimas dėl paslaugų teikimo elektra varomais autobusais po 12 mėnesių sutarties vykdymo (2.3.1.2 punktas) yra būtinas tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui, nepriklausomai nuo to, kas bus Pirkimo laimėtojas, todėl niekaip neriboja tiekėjų galimybės sąžiningai varžytis. Bylos duomenys patvirtina, kad Druskininkų savivaldybėje nėra paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros (įkrovimo stotelių), todėl Pirkimo sąlygose yra numatytas pereinamasis laikotarpis, užtikrinant, kad laimėtojas galės teikti paslaugas kito tipo transporto priemonėmis.
17.4. Tai, kad trečiasis asmuo, įvertinęs riziką, pateikė paraišką subsidijai gauti, niekaip nepagrindžia ieškovės deklaruojamo nesąžiningo pranašumo.
17.5. Teisėtai gauta Aplinkos projektų valdymo agentūros subsidija yra trečiojo asmens sąnaudas (ne išlaidas) mažinantis faktorius, kuris buvo tinkamai ir laiku įvertintas pildant pasiūlymo 2 Priedo eilutę Nr. 2.2.1.6. Priešingai, nei teigia ieškovė, subsidijos sumos įtraukimas į įkainio skaičiavimą neturėjo įtakos pasiūlymų palyginamumui.
17.6. Trečiasis asmuo Pirkime nesirėmė kitų ūkio subjektų pajėgumais – jis pats tenkina Pirkimo sąlygų kvalifikacinį reikalavimą dėl paslaugoms naudojamų transporto priemonių teisėto valdymo, kadangi jis pagal lizingo teisinį santykį pats yra transporto priemonės valdytojas. Lizingo santykių specifika lemia, kad nors transporto priemonės savininkas yra bankas, tačiau transporto priemonės valdymas priklauso pačiam trečiajam asmeniui.
17.7. Priešingai nei nurodo ieškovė, civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021 buvo nagrinėjama skirtinga šiam ginčui situacija, nes minėtoje byloje nagrinėtos aktualios pirkimo sąlygos ir šios bylos ginčo Pirkimo sąlygos nesutampa.
18. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
18.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirkimo sąlyga, numatanti, jog 12 mėnesių nuo viešojo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos paslaugos teikėjas paslaugą gali teikti bet kokio kuro tipo autobusais, riboja konkurenciją ir yra neskaidri. Elektrinių autobusų užsakymas ir pristatymas objektyviai užtrunka, būtina parengti infrastruktūrą (įkrovimo stoteles) elektrinių autobusų naudojimui, todėl ir buvo nustatytas toks terminas.
18.2. Ieškovė nepagrįstai jau antroje civilinėje byloje prašo pripažinti to paties viešojo pirkimo sąlygas nesąžiningomis.
18.3. Pretenduoti į valstybės paramą galėjo bet kuris vežėjas, taip pat ir ieškovė.
18.4. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ apie atsakovės skelbiamus pirkimus buvo informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat kaip ir ieškovė bei kiti tiekėjai.
18.5. Ieškovė nepagrįstai įrodinėja, kad AB SEB bankas turėtų būti laikomas asmeniu, kurio pajėgumais UAB „Kautra“ remiasi, ir todėl AB SEB bankas privalėjo būti išviešintas teikiant pasiūlymą. Kai tiekėjas savo techniniam pajėgumui nurodo lizingo sutarties pagrindu turimus daiktus, nustatant, kas yra techninio pajėgumo savininkas, yra svarbu ne teisinis, o ekonominis daikto savininkas, kuris turi teisę naudoti daiktą savo ekonominėje veikloje, gauti ekonominę naudą iš daikto naudojimo.
18.6. Ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje
Nr. e2A-867-553/2021 nutartimi. Minėtoje byloje ginčijame pirkime buvo nustatyta, kad tiekėjai turi turėti galimybę pasitelkti techniškai tvarkingas transporto priemones, o jei sąrašuose nurodytos transporto priemonės nėra teikėjo nuosavybė, pateikti atitinkamas nuomos, panaudos ar disponavimo atitinkamomis priemonėmis dokumentus.
18.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovė procesinis elgesys byloje buvo tinkamas. Aplinkybė, kad teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo, nesudaro pagrindo atleisti ieškovės nuo pareigos atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, juolab kad materialinis reikalavimas dėl ieškovės pažeistos teisės į informaciją nebuvo pareikštas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl pareigos ex officio išnagrinėti sąlygų teisėtumą
20. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakė vertinti Pirkimo sąlygų 2.3.1.1 ir 2.3.1.2 punktų teisėtumą. Minėtuose Pirkimo sąlygų punktuose, be kita ko, nustatyta, kad ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos paslaugos teikėjas paslaugą gali teikti bet kokio kuro tipo autobusais (Pirkimo sąlygų 2.3.1.1 punktas) ir ne vėliau kaip po 12 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos paslaugos teikėjas paslaugas turi teikti elektra varomais autobusais (2.3.1.2 punktas), keleivių vežimo paslaugos teikimui paslaugos teikėjas turi turėti nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais valdomus iš viso 8 elektrinius autobusus (Pirkimo sąlygų 2.3.1.2.2 punktas).
21. Teismas atsisakymą įvertinti minėtas sąlygas pagrindė byloje nustatyta aplinkybe, kad apeliantė iki pasiūlymo pateikimo neginčijo Pirkimo sąlygų, neprašė jų paaiškinti ir (ar) patikslinti. Apeliantės vertinimu, faktinės ginčo aplinkybės ir vėliau paaiškėjęs faktas apie trečiojo asmens UAB „Kautra“ gautą subsidiją būtent elektrinių autobusų įsigijimui patvirtina „neskaidrią situaciją“ – Pirkimo sąlygų parengimą būtent trečiajam asmeniui UAB „Kautra“.
22. CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-506/2009).
24. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-436/2011).
25. Tiesa, viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, o tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui.
26. Dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo teismų praktikoje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos matyti šie svarbiausi aspektai: pirma, VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); antra, teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); kita vertus, teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Be to, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo abejonę ar deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e3K-3-362-415/2015).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo ir teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl apeliantės nurodytų Pirkimo sąlygų neteisėtumo, kadangi nenustatytas akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas.
29. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad Pirkimo tikslas – parinkti Paslaugos teikėją, kuris teiktų keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Druskininkų savivaldybėje paslaugą, kuri apima keleivių vežimą ir paslaugos teikimui būtinų priemonių – elektrinių autobusų bei elektrinių autobusų įkrovimo stotelių įsigijimą ir visuomeninio transporto bilietų pardavimo keleiviams, stebėsenos ir keleivių informavimo elektroninės sistemos įdiegimą, bei taptų projekto „Ekologiškų transporto priemonių įsigijimas Druskininkų savivaldybėje“, kuris įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04-5.1-TID-R-518 priemonę „Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“, partneriu.
30. Įvertinusi nurodytą Pirkimo tikslą, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl 12 mėn. paslaugų teikimo bet kokio kuro tipo autobusais (2.3.1.1 punktas) ir reikalavimas dėl paslaugų teikimo elektra varomais autobusais po 12 mėn. sutarties vykdymo (2.3.1.2 punktas) yra būtinas tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui, nepriklausomai nuo to, kas bus Pirkimo laimėtojas, todėl niekaip neriboja tiekėjų galimybės sąžiningai varžytis. Byloje nėra ginčo, kad Druskininkų savivaldybėje nėra paslaugų teikimui reikalingos infrastruktūros (įkrovimo stotelių), todėl akivaizdu, kad Pirkimo sąlygose turėjo būti numatytas pereinamasis laikotarpis, užtikrinant, kad laimėtojas galės teikti paslaugas kito tipo transporto priemonėmis. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo trečiasis asmuo, 12 mėn. terminas būtinas tam, kad paslaugos teikėjas galėtų įsigyti paslaugos teikimui reikalingus elektrinius autobusus.
31. Vertinant Pirkimo sąlygų reikalavimą savo lėšomis įsigyti būtent 8 vnt. elektrinių autobusų, taip pat nėra jokio pagrindo Pirkimo sąlygose numatytą autobusų kiekį vertinti kaip nustatytą išimtai trečiajam asmeniui. Visų pirma pažymėtina, kad šis kiekio reikalavimas yra nustatytas visų tiekėjų atžvilgiu, nenumatant, kokiu būdu ir iš kokių finansavimo šaltinių turi būti įsigyjamos transporto priemonės. Be to, trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad autobusų, kuriuos laimėtojas turės įsigyti, skaičius (8 vnt.), neabejotina, atspindi būtent pačios Perkančiosios organizacijos poreikį (įvertinant paslaugų apimtis ir pačios Perkančiosios organizacijos turimas galimybes – finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų pagal bendrą projektą) ir yra niekaip nesusijęs su trečiojo asmens išskirtinėmis galimybėmis įsigyti transporto priemones.
32. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo gavo valstybės paramą, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu yra iškreipiama sąžininga konkurencija. Paraišką Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros programoje paramai gauti galėjo teikti tiek ieškovė, tiek bet kuris kitas potencialus tiekėjas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ apie atsakovės skelbiamus pirkimus buvo informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat, kaip ir ieškovė bei kiti tiekėjai. Apeliantė, teigdama, kad trečiasis asmuo dar iki Pirkimo paskelbimo žinojo, jog paslaugos teikimui reikės turėti bent 8 vnt. savo elektrinius autobusų, šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.
33. Nurodytos išvados suponuoja, kad iš minėtų sąlygų turinio negalima daryti išvados, jog jos akivaizdžiai pritaikytos trečiajam asmeniui ir todėl yra pažeidžiama sąžininga tiekėjų konkurencija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šiame viešajame pirkime dalyvavusi ieškovė yra profesionalė, kuri turėjo gebėti savarankiškai įvertinti perkamą objektą, reikalavimus tiekėjui ir turimas galimybes dalyvauti pirkime. Tai, kad apeliantė nepasinaudojo galimybe gauti paramą ir dėl to negalėjo pasiūlyti mažesnės paslaugos teikimo kainos, nesudaro pagrindo spręsti, kad Pirkimo sąlygos buvo akivaizdžiai nesąžiningos ir pritaikytos išimtinai trečiajam asmeniui.
Dėl UAB „Kautra“ pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens gauta subsidija neturėjo būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą. Apeliantė pažymi, kad Subsidijos suma yra išlaidos, kurios turi būti įskaičiuotos į Trečiojo asmens pasiūlymo kainą bei aiškiai nurodytos pasiūlymo formoje (išlaidų plane) pasiūlymo teikimo dieną.
35. Pirkimo dokumentų 13.1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pagal Pirkimo dokumentų 6.9 punktą, apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visus pirkimo sąlygų, įskaitant pirkimo sutarties projektą, reikalavimus. Į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (tame tarpe ir išlaidos dėl e.sąskaitos pateikimo), apimančios viską, ko reikia visiškam ir tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.
36. Pasiūlymo 2 priedo „Paslaugos teikėjo vienerių metų (12 mėnesių) pajamų – išlaidų planas (paslaugos teikiamos naudojant elektra varomus autobusus)“ formos eilutėje Nr. 2.2.1.6 be kitų tiesioginių sąnaudų, nurodytų 2.2.1 - 2.2.1.7.2 p., yra suformuluotas reikalavimas šioje eilutėje nurodyti nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, finansuojamas vežėjo lėšomis (visų autobusų vertė be ES struktūrinių fondų skiriamo finansavimo – 2 418 095 Eur), nusidėvėjimo normatyvas – 9 m.
37. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ paslaugų teikimui naudojamus autobusus įsigyja ne tik savo lėšomis, bet ir pasinaudodamas Aplinkos projektų valdymo agentūros programos parama, t. y. 45 proc. autobusų įsigijimo išlaidų sumoka savo lėšomis, o 55 proc. išlaidų – Aplinkos projektų valdymo agentūros programos lėšomis.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai įrodinėja, kad į Pasiūlymo 2 Priedo 2.2.1.6 eilutę turėjo būti įtrauktos ne tik UAB „Kautra“ patirtos autobusų įsigijimo sąnaudos, bet ir nepatirtos sąnaudos, kurias finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal finansavimo priemonę gautos sumos trečiasis asmuo neturėjo pridėti prie bendros pasiūlymo kainos, kadangi ši suma (55 procentai) buvo įvertinta kaip gaunamos pajamos, sumažinančios trečiojo asmens sąnaudas naujų autobusų įsigijimui, todėl šią sumą, skaičiuodamas pasiūlymo 2 Priedo eilutę Nr. 2.2.1.6, trečiasis asmuo turėjo ne pridėti, o atimti tam, kad ši suma nepagrįstai nedidintų siūlomo įkainio, ką, beje, trečiasis asmuo ir padarė. Priešingu atveju, paramą pridėjus, trečiasis asmuo gautų dvigubą naudą – ir valstybės paramą, ir, per didesnį įkainį, didesnę sutarties kainą, kas neabejotinai neatitiktų viešojo pirkimo tikslų. Kaip teisingai pažymi atsakovė, Pasiūlymo 2 Priedo lentelėje yra aiškiai nurodyta, kad 2.2.1.6 eilutėje turi būti nurodytas tik vežėjo lėšomis finansuojamos investicijos nusidėvėjimas. Taigi, vežėjas apskaičiuoja būtent savo investicijos į autobusus atsipirkimą per 9 metus, t. y. vežėjo padarytų investicijų į autobusus susigrąžinimą ir pagal tai apskaičiuoja 1 km įkainį. Akivaizdu, kad vežėjui neturi būti užtikrinamas nepatirtų išlaidų kompensavimas per vežimo paslaugos kainą (nepadarytų investicijų susigrąžinimas).
39. Apeliantė pažymi, kad trečiajam asmeniui parama skirta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 pagrindu, kuriuo remiantis trečiasis asmuo turi pats patirti tinkamas finansuoti išlaidas (įsigyti transporto priemones savo išlaidomis) bei atitinkamai tik vėliau pateikti mokėjimo prašymą. Todėl, apeliantės teigimu, tam, kad būtų skiriama valstybės subsidija pagal Klimato kaitos programą, pareiškėjas visų pirma turi pats patirti tinkamas finansuoti išlaidas ir jas įtraukti į pasiūlymą. Teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar paramą tiekėjas gauna iš anksto, ar po autobusų įsigijimo, kadangi bet kuriuo atveju ji mažina tiekėjo lėšų investicijų sumą. Todėl vežėjo nepatirtoms sąnaudoms, t. y. valstybės paramai autobusų įsigijimui, negali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas ir jos 1 km paslaugos kainą.
40. Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo pasiūlė aukštesnę paslaugos kainą nei apeliantė, bet vis tiek laimėjo Pirkime pagal mažiausią kainą (kainos kriterijų), t. y. tik dėl gautos subsidijos. Tačiau pažymėtina, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio reikalavimų, UAB „Kautra“ pasiūlymo kaina buvo didesnė nei apeliantės tik dėl to, kad ji pateikė Pirkimo dokumentų neatitinkantį pasiūlymą. Aplinkybė, kad ieškovė netinkamai užpildė pasiūlymą, dėl ko jos siūlomas įkainis neapėmė visų įtaką darančių faktorių (kaip to reikalaujama Pirkimo sąlygų 6.9 punkte), yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime panaikinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad lyginti trečiojo asmens ir apeliantės pasiūlymus nėra pagrindo.
41. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantės teiginiams, kad trečiojo asmens gaunama subsidija buvo įvertinta ne pasiūlymo pateikimo momentu, o tik 2021 m. birželio 10 d. perkančiajai organizacijai pateiktame paaiškinime. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė užpildytą pasiūlymo 2 Priedo lentelę su konkrečia eilutės Nr. 2.2.1.6 reikšme. Perkančiajai organizacijai pareikalavus detalizuoti minėtos eilutės reikšmę, trečiasis asmuo pateikė eilutėje Nr. 2.2.1.6 nurodytos reikšmės sudedamąsias dalis, tarp kurių nurodoma ir APVA administruojama subsidija. Pažymėtina, kad trečiojo asmens paaiškinime nurodytų įkainio dedamųjų suma sutampa su pasiūlymo 2 priedo eilutėje Nr. 2.2.1.6 nurodyta reikšme, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog trečiasis asmuo subsidiją (savo nurodomoje sąnaudų reikšmėje) įvertino jau pasiūlymo pateikimo momentu.
Dėl naudojimosi neišviešinto subjekto pajėgumais
42. Apeliantė skunde teigia, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl neišviešinto ūkio subjekto – lizingo davėjo AB SEB banko, kurio pajėgumais yra grindžiamas trečiojo asmens atitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams.
43. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ sutarties vykdymui pasiūlė autobusus, kurie jam nepriklauso nuosavybės teise, t. y. dalis autobusų priklauso AB SEB bankui, su kuriuo trečiasis asmuo yra sudaręs lizingo sutartis. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad nurodyti autobusai priklauso lizingo davėjui (bankui), o jų trečiasis asmuo neprivalėjo nurodyti kaip kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketina remtis.
44. Pirkimo dokumentų 4 skyriaus Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai 2 lentelės Teisės verstis veikla, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai 4 punkte nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas turi turėti arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad tiekėjas, sudarius viešojo pirkimo sutartį, turės (nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais valdomas) 17 vnt. keleivių vežimo veiklai vykdyti skirtų M2CE ir M3CE klasės, žemagrindžių ar su žemagrinde dalimi tarp ašių (pusiau žemagrindžių) miesto tipo autobusų“.
45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neturėjo lizingo davėjo nurodyti kaip ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, ir su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka. Iš Pirkimo sąlygų matyti, kad tiekėjui keliamas reikalavimas teisėtais pagrindais valdyti transporto priemones, todėl nesant reikalavimo valdyti transporto priemones išimtinai nuosavybės teise, trečiasis asmuo pats, nesiremdamas kitų tiekėjų pajėgumu, atitinka Pirkime suformuluotą reikalavimą – būti teisėtu transporto priemonių valdytoju lizingo sutarties pagrindu.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021. Priešingai nei nurodo apeliantė, minėtos bylos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Ieškovės nurodomoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo dokumentuose keliamą reikalavimą tuo atveju, jei sąrašuose nurodytos transporto priemonės nėra Teikėjo nuosavybė, kartu pateikti nurodytų transporto priemonių turimas ar galimas pasitelkti nuomos sutartis, preliminarias sutartis ar kitus transporto priemonių nuomos ar panaudos galimybes, kitokį galimą disponavimą transporto priemonėmis patvirtinančius dokumentus, sprendė, kad šiuo atveju lizingo davėjai turėjo būti nurodyti kaip kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais bus remiamasi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e3K-3-85-969/2022 aptariama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta, pateikiant priešingą vertinimą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje
Nr. e2A-867-553/2021 padarytos išvados nėra aktualios nagrinėjamam ginčui.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. Apeliantė skunde nurodo, kad ženkli bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl to, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją ir nesuteikė ieškovei jokių trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, nors tokį ieškovės prašymą bylos nagrinėjimo metu teismas patenkino, todėl egzistuoja pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
50. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-443-969/2017).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad apeliantė termino pretenzijai pareikšti nepraleido, tačiau apeliantės ieškinio netenkino. Minėta, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai buvo atmesti, laikytina, kad byla išspręsta atsakovės ir trečiojo asmens naudai, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
53. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti jai 998,25 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ pateikė prašymą priteisti jai 3 538,04 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.
54. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
55. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1 598,10 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3). Šiuo atveju trečiojo asmens prašoma priteisti 3 538,04 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas iš apeliantės priteisti 2 077,53 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
56. Atsakovės prašomos priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ (juridinio asmens kodas 303402911) atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188776264) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ (juridinio asmens kodas 303402911) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė