Administracinė byla Nr. A-2552-525/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117804 ir 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 23S118899. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu nepagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pratęsti darbuotojo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 133 straipsnio 5 dalies pagrindais bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2028 m. liepos 26 d., t. y. 5 metų laikotarpiui. Sprendimai buvo priimti remiantis trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvada, nes pareiškėjas pagal sutartį 2012–2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) vidaus reikalų ministerijos įstaigose.

1.2.                      Sprendime išdėstyti motyvai yra nepagrįsti įrodymais ir faktiniais duomenimis, yra teisiškai nepagrįsti ir grindžiami tik subjektyvia institucijų pareigūnų nuomone. Ginčijamame sprendime išdėstytas kaltinimas dėl pavojaus valstybės saugumui yra labai sunkus, todėl šiame akte turi būti pateikti konkretūs patikimi leistini įrodymai ir jis turi būti pagrįstas faktais, ne subjektyvia nepagrįsta valstybės pareigūno nuomone, nes tai laikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Šiuo atveju sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, garbę, orumą ir judėjimo laisvę.

2.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.       Atsakovas nurodo, jog byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas 2012–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir privalėjo būti lojalus bei palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, sudaro pagrindą spręsti dėl grėsmės valstybės saugumui. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis kompetentingos institucijos (VSD) pateikta išvada, pagal kurią pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju byloje pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog kontržvalgybos metu surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotos Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, 2023 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą Departamentui pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Atsakydamas į klausimyno klausimus, pareiškėjas nurodė, jog 2012–2013 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Pareiškėjas turėjo nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. spalio 25 d. galiojusią nacionalinę vizą bei nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. birželio 17 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 9 d. iki dabar dirba Lietuvos Respublikoje.

8.       Teismas taip pat nustatė, jog VSD 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. 18-7260 nurodoma, jog, VSD vertinimu, atlikus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, darytina išvada, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikytina grėsme valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad jis tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, dirbo ugniagesiu iki 2016 m., o Baltarusijos agresyvi politika suaktyvėjo dar po 4 metų (nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d.), kad turėjo išduotą vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.

10.       Teismas akcentavo, jog šiuo atveju Departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su Departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis, o pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Departamentas nebūtų įvertinęs. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, nepagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, darė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad grėsmė dėl jo ryšių su Baltarusijos valstybės institucija, kurioje jis tarnavo, yra išnykusi.

11.       Teismas, vertindamas uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad nustatytas atvykti draudimo laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas ar kitaip pažeidžiantis jo teises.

12.       Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog Departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui.

III.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. birželio 17 d., t. y. 58 mėnesius dirbo tarptautinių krovinių pervežimų vairuotoju, tačiau teismas vadovavosi VSD pateikta išvada, kurioje pažymima, jog pareiškėjas 2012–2013 m. pagal sutartį tarnavo Baltarusijoje tyrimo komitete, nevertinant kitų pareiškėjo veiklų Baltarusijoje ir Lietuvoje, neišreikalaujant iš pareiškėjo buvusių darboviečių jo charakteristikų ir kitų duomenų, Departamentui vadovaujantis vien VSD išvada. VSD nuo 2018 iki 2023 m. neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas nereikalavo institucijų pateikti savo išvadas grindžiančių duomenų ir jų neišnagrinėjo, taip pažeisdamas objektyvumo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo reikalavimus. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo tarnybos ir atleidimo iš tyrimo komiteto aplinkybių, be kita ko, tai, jog pareiškėjas buvo atleistas dėl pravaikštos, t. y. nenoro toliau tarnauto Baltarusijos valdžios institucijose.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog šiuo atveju grėsmės valstybės saugumui sąlyga nebuvo įrodyta. Departamentas neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo, o teismas sutiko su jo išvadomis. Departamento priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

14.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15.       Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes šiuo atveju ginčijami sprendimai buvo priimti įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, o Departamentas atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Pareiškėjo akcentuojamas darbas Lietuvos Respublikoje (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) neįrodo, kad pareiškėjas būtų pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje bei ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas ištyrė, pagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 23S117804 ir 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 23S118899 pagrįstumo ir teisėtumo.

19.       Ginčijamais sprendimais atsakovas Departamentas nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (2023 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 23S117804) bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 23S118899).

20.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl šių atsakovo sprendimų panaikinimo, atmetė skundą, konstatuodamas, jog pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota pagrįstai, o pareiškėjas nepateikė šią išvadą paneigiančių duomenų, be to, byloje nebuvo nustatyta reikšmingų pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika.

21.       Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų bei nesiaiškino jo darbo kilmės valstybėje ir Lietuvos Respublikoje aplinkybių, dėl to objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos dėl atsakovo sprendimų panaikinimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

23.       Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

24.       Kaip be kita ko nustatyta Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 4 d. užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

25.       Šiuo atveju pareiškėjas, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. nacionalinės vizos ir nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. leidimo laikinai gyventi pagrindu Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis (Baltarusijos Respublikos pilietis), 2023 m. sausio 30 d. atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjui pateikus prašymą ir Departamento parengtame klausimyne nurodžius, jog jis 2012–2013 m. dirbo tyrėju Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, atsakovas gavo VSD 2023 m. liepos 3 d. išvadą Nr. 18-7260, kurioje, atsižvelgus į pareiškėjo darbo kilmės valstybės valdžios institucijose faktą, konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi byloje ginčijamų sprendimų faktinis pagrindas buvo kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjo gyvenimo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2464-463/2023).

27.       Atkreiptinas dėmesys, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2376-525/2023).

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis, pareiškėjui 2012–2013 m. dirbus Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatuota VSD išvadoje ir ginčijamuose sprendimuose, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialų pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Ši išvada darytina atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijomis bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.

29.       Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

30.       Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

31.       Taigi šiuo atveju sutikus su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų prisiimama valstybės saugumo požiūriu neproporcinga rizika, nes yra pagrįstas pagrindas manyti, jog pasinaudojusios ryšiais su pareiškėju, Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybos galėtų siekti palenkti jo valią (verbuoti) atlikti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus nukreiptus veiksmus.

32.       Beje, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi bei dirbti įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-552/2023), o valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

33.       Dėl to patikrinusi kompetentingos institucijos (VSD) pateiktos išvados, sudariusios pagrindą atsakovui priimti ginčijamus sprendimus, pagrįstumą, teisėjų kolegija nenustatė, jog šiuo atveju būtų pažeisti surinktų duomenų tyrimo, pagrįstumo ar teisėtumo reikalavimai, institucijoms tinkamai sprendus dėl pareiškėjo ryšių vertinimo.

34.       Taip pat šiame kontekste pažymėtina tai, jog bylos duomenimis pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai: pareiškėjas dirbo ir, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, siekė tęsti darbą kaip tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Tačiau byloje nesant duomenų apie reikšmingus pareiškėjo šeiminius, socialinius ar kitokio pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą abejoti kompetentingų institucijų surinktais bei ginčijamuose sprendimuose įvertintais duomenimis, pripažintina, kad pareiškėjo siekiui dirbti ir išlaikyti ekonominius (darbo) ryšius su Lietuvos Respublika šiuo atveju negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinius interesus, šiuo atveju – valstybės saugumą.

35.       Kartu pažymėtina tai, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus ir remdamasis VSD 2023 m. liepos 3 d. išvada Nr. 18-7260, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertino jo individualias aplinkybes, inter alia, nurodytas užpildytame Departamento klausimyne bei susijusias su pareiškėjo šeiminiais, socialiniais, ekonominiais ar kitokio pobūdžio ryšiais su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat tinkamai nustatytos bei įvertintos skundžiamame teismo sprendime.

36.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino pareiškėjo darbo veiklos pobūdžio ir darbo santykių pabaigos pobūdžio, nepareikalavus pareiškėjo charakterizuojančių duomenų iš jo buvusių darboviečių.

37.       Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šiuos apeliacinio skundo argumentus pagrįstais. Nekartodama išdėstytų motyvų dėl pareiškėjo ryšių su kilmės valstybės institucijomis vertinimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažinus pareiškėjo ryšių suponuojamą pažeidžiamumą Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijų atžvilgiu, aplinkybės, susijusios su jo kaip darbuotojo ar asmens charakteristika, atleidimo aplinkybėmis ar kitais faktais, nepaneigia patvirtintos išvados, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taigi nors visos šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos byloje surinktų įrodymų visumoje, nėra pagrindo pripažinti, kad nesiėmęs papildomų veiksmų ir savo iniciatyva nesiaiškinęs šių aplinkybių teismas būtų padaręs proceso teisės pažeidimus, leidžiančius abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

38.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju bylos duomenys patvirtina išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, dėl to atsakovas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens išvada ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, 2023 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 23S117804 pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).

39.       Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).

40.       Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).

41.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti Užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių (taip pat socialinių, ekonominių ar kitokio pobūdžio) ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo abejoti ginčijamų sprendimų išvada, patvirtinta pirmosios instancijos teismo, jog 2023 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 23S118899 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.).

43.       Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                                Arūnas Dirvonas

                                                Artūras Drigotas