Civilinė byla Nr. e2A-2641-392/2022

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28161-2021-2

     Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl asociacijos sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 108 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo ilgametis Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narys, aktyviai dalyvavo asociacijos veikloje, buvo revizijos komisijos narys. 2020-07-18 asociacijos visuotinio narių suvažiavimo metu buvo patvirtintas nario mokesčio keitimas 2021 metams ir nutarta, jog nario mokesčio dydis susideda iš dviejų dalių: 1) 75 Eur (pastovios dalies); 2) plius 3 Eur už kiekvieną laikomą žirgą sausio 1 dienai. Atsakovas dalyvavo 2020-07-18 visuotiniame asociacijos narių suvažiavime, jam buvo žinomas pastarasis sprendimas, sprendimo jis neskundė, todėl jis jam privalomas. Atsakovas, būdamas asociacijos nariu, nesumokėjo 108 Eur  dydžio nario mokesčio dalies už žirgus, laikomus 2021-01-01.

2.       

3.       Atsakovas A. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė 2020-07-18 visuotiniame Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavime neva priimtą ir protokole nurodytą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams pripažinti neteisėtu (nepriimtu), dėl to negaliojančiu. Nurodė, kad atsakovui, kuris taip pat dalyvavo 2020-07-18 visuotiniame suvažiavime, akivaizdu, jog įrašas protokole apie tariamai priimtą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams yra viso labo klastotė, kurią savo parašais patvirtino ieškovo prezidentas V. I. ir jo sutuoktinė A. I.. Apie ginčijamą sprendimą atsakovas sužinojo gavęs 2021-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl 108 Eur priteisimo iš atsakovo. Klausimas dėl nario mokesčio keitimo visuotiniame suvažiavime nebuvo net svarstytas ir sprendimas nebuvo priimtas, kadangi visuotinio narių suvažiavimo pabaigoje, kada ieškovo prezidentas bandė šį klausimą pasiūlyti svarstyti, jau nebebuvo būtino kvorumo, kuriam esant visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus.

4.       Ieškovas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas dalyvavo 2020-07-18 vykusiame ieškovo visuotiniame narių suvažiavime, todėl pripažintina, kad apie suvažiavimo metu priimtus sprendimus jam tapo žinoma 2020-07-18. Priešieškinis pareikštas tik 2021-12-30, todėl ieškovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu. Atsakovo teiginiai, esą apie ginčo suvažiavimo metu priimtus sprendimus jam tapo žinoma tik 2021-10-18, tėra paties atsakovo deklaratyvi nuomonė. 2020-07-18 protokolas buvo išviešintas ieškovo internetiniame puslapyje, tad atsakovas neabejotinai su protokolu susipažino. 2020-07-18 vykusio visuotinio narių suvažiavimo metu ieškovas turėjo 98 narius, o suvažiavime dalyvavo 73 nariai, taigi kvorumas buvo. Nei vienas iš ieškovo narių nėra pateikę pastabų dėl 2020-07-18 protokolo turinio ar pareiškęs ieškinio dėl 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kiek tai susiję su tariamu kvorumo nebuvimu. Ieškovo nariai tinkamai vykdo savo finansines prievoles, kilusias iš 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimto sprendimo dėl nario mokesčio pakeitimo ir ši aplinkybė paneigia atsakovo nuomonę, kad nario mokestis nebuvo pakeistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-28 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai iš atsakovo A. G. 108 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 108 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022-08-30 papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo esminiai motyvai:

5.1.       Teismas nustatė, kad 2020-07-18 vykusiame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo atsakovas. Iš ieškovo pateikto interneto svetainės išrašo matyti, kad net ir šiuo metu yra galimybė atsisiųsti asociacijos dokumentus, tarp jų ir ginčijamą protokolą bei susirinkimo metu priimtą sprendimo dalį. Jokių įrodymų, kad 2020 m. to negalėjo padaryti atsakovas, teismui nepateikta. Dėl šios priežasties laikytina, kad ženkliai praleistas įstatymų nustatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimui pareikšti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, atsakovas savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas siekiant įstatymo nustatytu terminu pateikti ieškinį (priešieškinį) teismui dėl 2020-07-18 narių susirinkimo protokolo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą atsakovas praleido dėl savo kaltės. Teismas taip pat nustatė, kad didžioji dalis narių priimtą sprendimą vykdo ir tinkamai moka pagal naują tvarką apskaičiuotą nario mokestį, todėl nematė jokio viešo intereso šioje byloje. Ginčas privatus tarp asociacijos ir jos nario, todėl atsakovui nepateikus kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas nematė teisinio pagrindo atnaujinti šį terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

5.2.       Teismas nustatė, kad pagal 2016-07-15 įregistruotus naujus ieškovo įstatus stojamųjų įnašų, nario mokesčio mokėjimo tvarka, dydis tvirtinama asociacijos narių suvažiavimo sprendimu (įstatų 15 straipsnis). Iš byloje esančio 2020-07-18 visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl nario mokesčio skaičiavimo. Nei asociacijų įstatyme, nei ieškovo įstatuose nenumatyta galimybė nariui nesutinkant su nario mokesčio tvarka ir dydžiu jo nemokėti. Atsakovas savo nesutikimą su priimtu sprendimu dėl nario mokesčio pakeitimo grindžia ir liudytojų parodymais. Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teismo nuomone, liudytojų parodymai iš esmės skyrėsi: liudytojai, kurie likę asociacijos nariais, liudija ieškovo naudai, tuo tarpu liudytojai „susipykę“ su asociacija liudija atsakovo naudai. Dėl šios priežasties teismas vertino pirmiausia byloje surinktus ir pateiktus rašytinius įrodymus.

5.3.       Kadangi teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl atsakovas tinkamai nevykdė 2020-07-18 visuotiniame narių susirinkime priimto sprendimo ir dalyvavo asociacijoje kaip narys iki pašalinimo (pats atsakovas nepasitraukė 2020 m. vasarą ar rudenį), todėl laikytina, kad ieškovo apskaičiuota skola yra pagrįsta ir teisinga.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovas (apeliantas) A. G. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieškinį atsakovui A. G. atmesti, o atsakovo priešieškinį ieškovui tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat pakeisti 2022-08-30 papildomą sprendimą – ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų 1 580 Eur sumą sumažinant 550 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1.       Atsakovas įrodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavęs 2021-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl 108 Eur priteisimo iš atsakovo. Teismo įsakymo faktiniu pagrindu buvo 2020-07-18 ieškovo neva priimtas sprendimas dėl nario mokesčio už kiekvieną laikomą arklį, kurio teisėtumą atsakovas ginčijo 2021-12-30 teismui pateiktu priešieškiniu. Atsakovo teises pažeidė ne galimai neteisėto ieškovo sprendimo dėl nario mokesčio už kiekvieną laikomą arklį 2021-01-01 dienai priėmimas ir/ar jo paskelbimas 2020 m. liepos mėn. ieškovo internetinėje svetainėje, bet tai, kad ieškovas, remdamasis galimai neteisėtu sprendimu, 2021-10-15 (praėjus 15 mėnesių nuo sprendimo priėmimo) teisme pareiškė reikalavimą atsakovui. Teismas tokį ieškovo reikalavimą tenkino 2021-10-18 ir apie tai informavo atsakovą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau, nei gavo teismo pranešimą apie priimtą teismo įsakymą. Vadinasi, 2021-12-30 pareikšdamas priešieškinį atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino, todėl teismas, neteisingai nustatęs momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, be jokio pagrindo atsakovo priešieškinį atmetė. Net ir tuo atveju, jeigu teismas manė, jog yra galimybė taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu pirmiausia gina teisinę tvarką, kuri yra konstitucinė vertybė ir teismų praktikoje pripažįstama viešuoju interesu. Teikdamas priešieškinį, atsakovas naudojosi įstatymo suteikia teisę ginčyti sprendimų teisėtumą, įrodinėjant jų prieštaravimą teisės aktams, įskaitant procedūrinius pažeidimus. Tokiais atvejais ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Pagaliau teismas, mechaniškai taikydamas ieškinio senatį ir tokiu būdu atsisakydamas ginčą išspręsti iš esmės, neišsklaidė pagrįstų abejonių dėl atsakovo ginčijamo ieškovo sprendimo teisėtumo ir paliko galioti galbūt neteisėtą aktą, kuriuo ieškovas ir toliau gali reikšti savo reikalavimus kitiems nariams, nepaisydamas principo, jog iš neteisės teisė neatsiranda.

6.2.       Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad ieškovo reikalavimas atsakovui negalėjo būti tenkinamas, nes jis grindžiamas ieškovo 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo sprendimu dėl nario mokesčio už kiekvieną laikomą arklį 2021-01-01 dienai, kuris priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Klausimas dėl 3 Eur mokesčio už kiekvieną laikomą arklį 2021-01-01 dienai prieš visuotinį ieškovo narių suvažiavimą nebuvo įtrauktas į suvažiavimo darbotvarkę. Teismo posėdyje ieškovo vadovas V. I. negalėjo atsakyti, kas konkrečiai iš asociacijos narių suvažiavimo dieną pasiūlė šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Byloje apklaustų liudytojų I. Č. ir D. J. parodymų nenuoseklumas patvirtina, kad nei ieškovo vadovas V. I., nei „kažkas iš salės“ apskritai nesiūlė klausimą dėl naujo mokesčio įvedimo įtraukti į darbotvarkę, o ginčijamas sprendimas suvažiavimo protokole užfiksuotas tik pirmininkaujančių V. I. ir jo sutuoktinės A. I. iniciatyva, o ne ieškovo nariams už jį balsuojant. Aplinkybę, kad klausimas dėl naujo mokesčio įvedimo paties ieškovo vadovo V. I. buvo iškeltas jau suvažiavimo pabaigoje, patvirtino byloje liudytoju apklaustas V. A., kuris buvo išrinktas į suvažiavimo balsų skaičiavimo komisiją. 2021-03-23 ieškovo valdybos narių susirinkimo metu valdybos narys E. J. pareiškė, jog, jo manymu, 2020-07-18 suvažiavime 3 Eur mokesčiui už arklį nebuvo pritarta, ir, kartu su kita valdybos nare R. S., pasiūlė šio mokesčio tvirtinimą teikti visuotiniame narių suvažiavime. 2021-07-17 ieškovo narių suvažiavimo metu nariai vienbalsiu sprendimu atsisakė 3 Eur nario mokesčio. Klausimo dėl naujo mokesčio įvedimo neįtraukimas į iš anksto sudaromą visuotinio ieškovo narių suvažiavimo darbotvarkę, iš esmės apsunkino asociacijos narių, perleidusių savo balsavimo teisę kitiems asociacijos nariams, teisę nurodyti, kaip turėtų būti įgyvendinama jų balsavimo teisė tuo klausimu.

6.3.       Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2020-07-18 visuotiniame ieškovo narių suvažiavime, ieškovo vadovui V. I. posėdžio pabaigoje siūlant svarstyti klausimą dėl 3 Eur mokesčio už laikomą arklį ir balsuoti už jį, buvo suvažiavimo dalyvių kvorumas, kuriam esant ginčijamas klausimas galėjo būti priimtas. Kaip nurodoma 2020-07-18 visuotinio suvažiavimo protokole, visuotinio suvažiavimo dieną ieškovas turėjo 98 narius, kas reiškia, kad ginčijamas sprendimas galėjo būti priimtas dalyvaujant ne mažiau kaip 50 ieškovo narių (1/2 nuo 98 narių). Nors protokole teigiama, kad IX klausimo dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams balsavime dalyvavo 73 asociacijos nariai (iš asociacijai priklausančių 98 narių), tačiau tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys – ieškovas neturi nei balsų skaičiavimo protokolo, kuris patvirtintų, kad ginčijamas sprendimas priimtas esant reikiamam dalyvaujančių narių kvorumui, nei suvažiavimo garso įrašo, iš kurio taip pat būtų galima spręsti, ar visuotinio suvažiavimo metu vyko diskusija ir balsavimas dėl nario mokesčio keitimo, o jeigu vyko – ar buvo kvorumas šiam klausimui priimti. Teismo posėdyje ieškovo vadovas V. I. paaiškino, kad visuotinio suvažiavimo kvorumas buvo nustatomas tik suvažiavimo pradžioje, suvažiavimo dalyviams pasirašius suvažiavimo dalyvių sąraše, o vėliau svarstant suvažiavimo darbotvarkės klausimus ir priimant sprendimus niekas kvorumo nebetikrino. Faktą, jog ginčijamam sprendimui priimti būtino ieškovo narių kvorumo suvažiavimo pabaigoje nebebuvo, patvirtino liudytoju apklaustas V. A., kuris buvo balsų skaičiavimo komisijos nariu. Liudytoja apklausta I. Č. apie kvorumo buvimą ar nebuvimą nieko reikšmingo pasakyti negalėjo, tačiau liudytojas D. J., kuris irgi buvo balsų skaičiavimo komisijos nariu, taip pat patvirtino, kad apie kvorumo buvimą buvo sprendžiama tik iš visuotinio suvažiavimo dalyvių sąrašo ir kvorumas nebuvo tikrinamas svarstant ir priimant sprendimus dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo.

6.4.       Aplinkybė, kad ieškovo 2020-07-18 visuotiniame narių suvažiavime nariai naudojosi balso teisės perleidimo sutartimis, nepatvirtina fakto apie kvorumo buvimą priimant ginčijamą sprendimą. Iš ieškovo į bylą pateiktų balsavimo teisės perleidimo sutarčių matyti, jog jose nėra esminio požymio – balsavimo visuotiniame ieškovo narių suvažiavime teisės įgyvendinimo ir būdo nustatymo, sutartyse nėra nurodyta, už kokius visuotinio suvažiavimo sprendimus balso teisės perleidėjas nurodo balso teisės įgijėjui balsuoti ir kaip balsuoti. Tokios balso teisės perleidimo sutartys nepatvirtina, kad visuotiniame suvažiavime neva svarstant klausimą dėl mokesčio keitimo 2021 metams, šio klausimo svarstyme ir balsavime dalyvavo reikiamas skaičius narių, turinčių balso teisę spręsti dėl šio klausimo priėmimo.

6.5.       Atsakovas taip pat nesutinka su papildomo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista 550 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo įsitikinimu, teismas papildomu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovo interesams atstovavusių dviejų advokatų dalyvavimą (po 350 Eur už kiekvieno advokato paslaugas) 2022-04-19 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 5 min. Tam nebuvo pagrindo, kadangi byla dėl 108 Eur skolos nebuvo tiek sudėtinga, kad būtų galima konstatuoti, jog parengiamajame teismo posėdyje buvo būtinas dviejų advokatų dalyvavimas, juolab, kad pats posėdis truko 1 val. 5 min. Dėl tų pačių motyvų nepagrįstas teismo sprendimas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už abiejų ieškovo interesams atstovavusių advokatų dalyvavimą 2022-06-06 teismo posėdyje. Dėl to papildomas sprendimas dalyje dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokatų pagalbą) priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti pakeistas.

7.       Ieškovas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija atsiliepimu prašo atsakovo A. G. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-28 sprendimą ir 2022-08-30 papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Teismas teisingai nustatė, o atsakovas ir neneigia, kad jis asmeniškai dalyvavo 2020-07-18 vykusiame ieškovo visuotiniame narių susirinkime, kurio metu buvo priimtas ginčo sprendimas dėl nario mokesčio pakeitimo. Apie ginčijamą sprendimą atsakovui tapo žinoma dar 2020-07-18. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą. Atitinkamai nuo 2020-07-18 skaičiuotinas ir 3 mėn. ieškinio senaties terminas, kuris suėjo 2020-10-18. Byloje atsakovas priešieškinį pareiškė tik 2021-12-31, t. y. ieškinio senaties terminą praleidus beveik 5 kartus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senatis praleista ir esant ieškovo prašymui taikyti ieškinio senatį, priešieškinis buvo atmestas pagrįstai. Tiek galiojantis įstatyminis reglamentavimas, tiek ir vidiniai teisės aktai (ieškovo įstatai) numato nario aktyvią pareigą dalyvauti, domėtis asociacijos veikla. Teismas teisingai nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2020-07-18 visuotinio narių susirinkimo protokolą yra išviešinęs savo internetiniame portale. Taigi, visi suinteresuoti asmenys gali susipažinti su valdymo organų priimtais sprendimais ir tinkamai vykdyti savo pareigas. Atsakovo pasyvumas ir pareigų nevykdymas nėra pateisinamas ir nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2021-10-18. Atsakovo pasyvumą patvirtina ir tai, kad ieškovas siuntė atsakovui sąskaitą už nario mokestį, tačiau atsakovas siuntos iš pašto net neatsiėmė.

7.2.       Nors ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, tačiau byloje kilęs ginčas nėra susijęs su ieškovo tikslu. Į teismą su priešieškiniu kreipėsi atsakovas, kuris kvestionuoja asmeninę prievolę sumokėti 108 Eur nario mokesčio ieškovo naudai, todėl pripažintina, kad ginčas susijęs su vidiniais teisiniais santykiais. Atsakovas byloje savo teises gina kaip privatus asmuo, jo reikalavimai nėra susiję su ieškovo viešųjų interesų tenkinimu, todėl byloje teismas neturėjo pareigos būti išimtinai aktyvus atsakovo atžvilgiu. Atsakovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl konstitucinių vertybių, kiek tai susiję su ieškinio senaties taikymu, apskritai nėra teisiškai reikšmingi, nes teismas pasisakė ir dėl ginčo esmės. Teismas, siekdamas teisinės taikos tarp ginčo šalių, ne tik taikė ieškinio senatį priešieškiniui, tačiau byloje tyrė visus esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, kiek tai susiję su 2020-07-18 įvykusiu visuotiniu narių susirinkimu.

7.3.       Atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kiek tiksliai narių dalyvavo svarstant klausimą dėl nario mokesčio pakeitimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei atsakovui palankus liudytojas negalėjo nurodyti konkretaus ieškovo narių skaičiaus. Asociacijos suvažiavimo metu gali būti priimti nutarimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė asociacijos narių ir nutarimas, išskyrus įstatuose nustatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. 2020-07-18 vykusio visuotinio narių suvažiavimo metu ieškovas turėjo 98 narius, o suvažiavime dalyvavo 73 nariai, taigi kvorumas buvo. Narių susirinkimas galėjo priimti sprendimus, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių, t. y. 50. Įrodymų, kad sprendžiant dėl nario mokesčio pakeitimo susirinkime dalyvavo mažiau nei 50 narių, atsakovas nepateikė ir apsiribojo deklaratyvia nuomone, kad kvorumo tiesiog nebuvo. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas teigė, kad dalis asociacijos narių anksčiau laiko išvyko iš susirinkimo ir todėl, sprendžiant klausimą dėl nario mokesčio pakeitimo, nebuvo kvorumo, tačiau konkrečiai neįvardino, kurie asociacijos nariai iš susirinkimo išvyko, todėl tokia pozicija taip pat laikytina neįrodyta. Atsakovo pozicija dėl kvorumo nebuvimo susiformavo tik praėjus ženkliai daugiau nei metams, nuo paties visuotinio narių suvažiavimo.

7.4.       Bylai itin svarbiu įrodymu laikytina 2021-12-31 išduota pažyma dėl nario mokesčio kintamosios dalies sumokėjimo, patvirtinanti, kad 64 asociacijos nariai nario mokestį sumokėjo vadovaudamiesi 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimtu sprendimu, t. y. didžioji asociacijos narių dalis 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo sprendimus laiko ir pripažįsta teisėtais. Daliai ieškovo narių nusprendus išstoti iš asociacijos ir įsteigti savo asociaciją, ši dalis narių nusprendė nemokėti nario mokesčio, todėl tokių narių atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai, kurie buvo užbaigti priimant ieškovei palankius procesinius sprendimus. Aplinkybė, kad 63 asociacijos nariai sumokėjo 2020-07-18 nustatytą nario mokestį suponuoja, kad tie nariai dalyvavo susirinkimo metu, taigi reikiamas kvorumas neabejotinai buvo.

7.5.       Atsakovo nurodytos aplinkybės apie neišlikusį visuotinio narių suvažiavimo garso įrašą arba kitus dokumentus nėra reikšmingos sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes pagal CK 2.90 straipsnį protokolas – pagrindinis dokumentas, kuriuo žymima susirinkimo eiga. Būtent su protokolu gali susipažinti juridinio asmens dalyviai bei kiti asmenys ir būtent iš protokolo turinio galima spręsti apie padarytus pažeidimus ir atitinkamai į juos reaguoti. Nei vienas iš ieškovo narių nėra pateikę pastabų dėl 2020-07-18 protokolo turinio, kiek tai susiję su tariamu kvorumo nebuvimu ir nei vienas iš ieškovo narių nėra pareiškęs ieškinio šiuo klausimu. Tuo atveju, jei 2020-07-18 sprendimas dėl nario mokesčio pakeitimo nebūtų priimtas, neabejotina, kad asociacijos nariai būtų reiškę pastabas dėl ginčo protokolo turtinio ar savo teisėtus interesus būtų gynę teismine tvarka per įstatymų nustatytą terminą. Be to, ieškovas 2021-11-29 pranešimu informavo atsakovą, kad suėjus 3 mėn. terminui garso įrašas buvo sunaikintas, o balsų skaičiavimo rezultatai įrašyti į 2020-07-18 protokolą.

7.6.       Teisiškai nėra reikšminga, kuris asociacijos narys iškėlė klausimą dėl nario mokesčio pakeitimo. Atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, kad klausimas dėl nario mokesčio pakeitimo visgi buvo svarstytas (tik tariamai nebuvo reikalingo kvorumo), todėl pripažintina, kad klausimas buvo iškeltas. Atsakovui nenurodžius, kiek konkrečiai narių tariamai pasišalino iš visuotinio susirinkimo, nėra galimybės patikrinti atsakovo argumentų pagrįstumą dėl kvorumo nebuvimo ir todėl priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas. Nors liudytojas E. J. ir patvirtino, kad 2020-07-18 vykusio visuotinio narių susirinkimo suvažiavimo metu buvo išrinktas į balsų komisiją, tačiau jo teiginiai esą jo skaičiuojamosiose eilėse asociacijos nariai pasišalino nesulaukę susirinkimo pabaigos, neįrodo priešieškinio pagrįstumo. Liudytojas E. J. taip pat nėra sumokėjęs nario mokesčio, jo atžvilgiu inicijuota civilinė byla dėl skolos priteisimo. Liudytojas E. J. turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, yra šališkas ir todėl teismas pagrįstai atmetė šio liudytojo parodymus.

7.7.       Apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl teismo netinkamai vertintų balsavimo teisių perleidimo sutarčių išeina už byloje kilusio ginčo ribų. 2022-04-18 atsakovas į bylą pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo papildomai prašė ieškovo į bylą pateiktas balsavimo teisės perleidimo sutartis (sudarytas 34 trečiųjų asmenų) pripažinti niekinėmis. 2022-04-22 nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo 2022-04-19 patikslintą priešieškinį, nurodė, kad priešieškinis gali būti reiškiamas tik ieškovui ir negali būti reiškiamas kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo vertinti ir kvestionuoti trečiųjų asmenų sudarytų sandorių teisėtumo, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

7.8.       Teismas laikėsi Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos, o prašytos išlaidos nesiekia maksimalių galimų sumų. Nors atsakovas yra ūkininkas, kuriam taikomi padidinti atidumo ir apdairumo kriterijai kaip verslininkui, visgi jis buvo linkęs itin aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis, šiame ginče dėl 108 Eur bei viso proceso metu jį vilkino, teikė priešieškinius ir pan. Byloje buvo net 4 teismo posėdžiai, nors tokio poreikio nebuvo, o jie buvo nulemti būtent atsakovo veiksmais. Ieškovo pateiktos išlaidos yra protingo dydžio, byla yra iš esmės didelės apimties, joje buvo apklausta palyginti nemažai liudytojų, nemažai truko pasirengimas bylai, atsakovo reikalavimu buvo teikiamos visos visuotinio narių suvažiavimo balso teisių perleidimo sutartis, kurias reikėjo surinkti, sutikrinti, taip pat nemažai byloje dokumentų teikė ir pats atsakovas, būtent atsakovo aktyvūs veiksmai, aktyvi gynyba sąlygojo proceso sudėtingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

9.       Ieškovas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 108 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narys ir turėjo mokėti asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu patvirtintą mokestį – po 3 Eur už kiekvieną laikomą žirgą sausio 1 dienai. Atsakovas nesumokėjo šio mokesčio ir pagal 2021-03-03 sąskaitą Nr. 0004356 liko skolingas ieškovui 108 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo protokole nurodytą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams pripažinti neteisėtu (nepriimtu), dėl to negaliojančiu. Atsakovo teigimu, klausimas dėl nario mokesčio keitimo visuotiniame narių suvažiavime nebuvo svarstytas ir sprendimas nebuvo priimtas, nes visuotinio narių suvažiavimo pabaigoje, kai ieškovo prezidentas bandė šį klausimą pasiūlyti, jau nebuvo būtino kvorumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022-07-28 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 108 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 108 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022-08-30 papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti teisme asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo protokole nurodytą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčijamas asociacijos visuotinio narių suvažiavimo sprendimas, kuriuo patvirtintas mokestis – po 3 Eur už kiekvieną laikomą žirgą sausio 1 dienai, buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo tvarką, todėl jis privalomas atsakovui.   

10.       Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2022-07-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, o atsakovo priešieškinį ieškovui tenkinti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat pakeisti 2022-08-30 papildomą sprendimą – ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų 1 580 Eur sumą sumažinti 550 Eur. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes apie savo teisių pažeidimą atsakovas sužinojo tik gavęs 2021-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl 108 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ginčijamo asociacijos visuotinio narių suvažiavimo sprendimo pagrindu. Net ir tuo atveju, jeigu teismas manė, jog reikia taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu pirmiausia gina teisinę tvarką, viešąjį interesą. Be to, atsakovo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad ginčijamas asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos – klausimas dėl 3 Eur mokesčio už kiekvieną laikomą arklį 2021-01-01 dienai prieš visuotinį ieškovo narių suvažiavimą nebuvo įtrauktas į suvažiavimo darbotvarkę, šis klausimas buvo iškeltas jau suvažiavimo pabaigoje ir jo svarstymo metu nebuvo suvažiavimo dalyvių kvorumo, kuriam esant ginčijamas sprendimas galėjo būti priimtas. Kad kvorumo nebuvo, atsakovo vertinimu, patvirtina ir balsavimo teisės perleidimo sutarčių ydingumas. Atsakovas taip pat nesutinka su papildomo teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista 550 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos yra perteklinės, nebūtinos.

11.       Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo apeliacinių skundų argumentais nesutinka. 

Dėl ieškinio senaties termino

12.       CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas asmeniškai dalyvavo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos 2020-07-18 visuotiniame narių suvažiavime, nuo jo pradžios iki pabaigos, kuriame, kaip pats atsakovas pripažįsta, buvo iškeltas atsakovo ginčijamas klausimas dėl 3 Eur mokesčio už kiekvieną laikomą arklį 2021-01-01 dienai nustatymo. Atsakovas iki 2021-07-17 buvo ilgametis asociacijos narys, aktyviai dalyvavo asociacijos veikloje, buvo revizijos komisijos narys. Byloje nėra ginčo, kad visi asociacijos nariai galėjo susipažinti su asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo protokolu, kuriame nurodytas ir ginčijamas sprendimas, ieškovo internetinėje svetainėje iš karto po suvažiavimo iki pat kreipimosi į teismą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas užsiima ūkininkavimu kaip verslu, yra vidutinio amžiaus, aktyvus pilietis. Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsakovui tuo pačiu nurodžius, kad dėl mokesčio už laikomus arklius įvedimo jau kelis metus nesutaria asociacijos nariai, o pats atsakovas prieštarauja mokesčio įvedimui, manytina, kad atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo laiku domėtis, ar asociacijos 2020-07-18 visuotinis narių suvažiavimas priėmė sprendimą dėl minėto mokesčio nustatymo, jeigu dėl to dalyvaujant suvažiavime atsakovui kilo abejonių, ir ar tai padaryta laikantis teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai atsakovas privalėjo aktyviai ginti savo pažeistas teises, jeigu manė tai esant būtina, pareikšdamas ieškinį teisme dėl sprendimo ginčijimo per CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.

15.       Teisėjų kolegija laiko, kad subjektyvusis atsakovo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo priimto ginčijamo sprendimo momentas sietinas su šio suvažiavimo diena, nes atsakovas pats asmeniškai dalyvavo suvažiavime, žinojo apie ginčijamo klausimo dėl naujo mokesčio įvedimo iškėlimą dar suvažiavimo metu ir galėjo nedelsiant po suvažiavimo, susipažinęs su jo protokolu, ginčyti šiuo klausimu priimtą sprendimą. Vadinasi, ieškinys dėl šio suvažiavimo metu priimto sprendimo atsakovo turėjo būti pateiktas iki 2020-10-18, tačiau atsakovas priešieškinį šiuo klausimu byloje pareiškė tik 2021-12-30, t. y. ženkliai praleidęs trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu atsakovo nurodymas, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada atsakovas gavo 2021-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl 108 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ginčijamo sprendimo pagrindu, vertintinas kaip nepagrįstas, nes iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad atsakovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti anksčiau, nes turėjo pareigą, kaip asociacijos narys, domėtis asociacijos organų priimamais sprendimais ir juos vykdyti arba su jais nesutinkant, laiku juos ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.  

16.       Teisėjų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė svarbių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, todėl atsakovui pareiškus priešieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o ieškovui prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas ženkliai, atsakovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai tam, jog laiku nuginčytų jo manymu neteisėtą asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo sprendimą, be to, byloje nėra susiklostę kokių nors išskirtinių viešuoju interesu grindžiamų aplinkybių ar situacija, dėl kurios būtų teisinga, sąžininga ir protinga atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovo nurodomi argumentai apie konstitucinės teisinės tvarkos gynimo prioritetą prieš ieškinio senaties termino taikymą šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, nes byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog ginčijamas asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo sprendimas būtų neteisėtas ar pažeistų asociacijos narių teisėtus interesus.

Dėl ginčijamo asociacijos visuotinio narių suvažiavimo sprendimo

17.       Asociacijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020-06-01 iki 2022-05-01) 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, t. y. jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų.
Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegialių organų nariai, sprendimai priimami asociacijos įstatų nustatyta tvarka.

18.       Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos įstatų 24 punkte nustatyta, kad visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių. Jei priimamas sprendimas keisti asociacijos įstatus, pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti asociaciją, visuotinio narių suvažiavimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Įstatų 25 punkte nustatyta, kad visuotinio narių suvažiavimo sprendimas, išskyrus sprendimus keisti asociacijos įstatus, pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti asociaciją ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, t. y. jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis).

19.       Iš Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo protokolo matyti, kad suvažiavimo dieną asociacija turėjo 98 narius, taigi, sprendimai suvažiavimo metu galėjo būti priimami, jeigu suvažiavime dalyvavo ne mažiau kaip 50 asociacijos narių (daugiau kaip 1/2 narių). Protokole taip pat nurodyta, kad atsakovo ginčijamo klausimo dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams svarstyme ir balsavime dalyvavo 73 asociacijos nariai. Taigi, remiantis protokolu, kvorumas tokiam sprendimui priimti buvo. Ir nors atsakovas su tuo nesutinka bei teigia, kad suvažiavimo dalyviai ginčijamo sprendimo svarstymo ir priėmimo metu buvo pasišalinę, tai patvirtinančių patikimų įrodymų byloje nėra. Pirma, atsakovas, teigdamas, kad ginčijamam sprendimui priimti nebuvo reikiamo kvorumo, remiasi tik savo subjektyviais paaiškinimais ir susirinkime dalyvavusių liudytojų parodymais, kurie, turint omenyje tai, kad liudytojai prieštaringai liudijo apie dviejų metų senumo aplinkybes, laikytini nepatikimais įrodymais. Antra, labiau tikėtina, kad kvorumas ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo, nes byloje esanti ieškovo 2021-12-31 pažyma dėl nario mokesčio kintamosios dalies sumokėjimo patvirtina, jog net 64 asociacijos nariai (t. y. dauguma asociacijos narių) nario mokestį sumokėjo vadovaudamiesi būtent atsakovo ginčijamu sprendimu. Trečia, be atsakovo daugiau nei vienas asociacijos narys neginčijo įstatymų nustatyta tvarka atsakovo ginčijamo sprendimo, t. y. dauguma asociacijos narių savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino šio sprendimo teisėtumą. Kaip nurodė ieškovas, daliai asociacijos narių nusprendus išstoti iš asociacijos ir įsteigti savo asociaciją, ši dalis narių nusprendė tiesiog nemokėti nario mokesčio, todėl tokių narių atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai. Ketvirta, aplinkybė, kad ieškovas į bylą nepateikė asociacijos 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo balsų skaičiavimo protokolo ir garso įrašo, savaime nelemia išvados, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu kvorumo nebuvo, nes suvažiavimo eiga fiksuota protokole, kuris į bylą pateiktas ir kurio atitikimą tikrovei patvirtina jau aptartos reikšmingos faktinės aplinkybės apie šiame protokole nurodyto ginčijamo sprendimo vykdymą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vertinti asociacijos narių balsavimo teisės perleidimo sutarčių turinio įtakos kvorumo nustatymui ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nes byloje nėra duomenų, kad šias sutartis sudarę asmenys keltų klausimą dėl tinkamo jų vykdymo.

20.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

22.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. 

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimais ieškovui iš atsakovo priteistos 3 380 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, nes nors ieškinys pareikštas tik dėl 108 Eur priteisimo, tačiau atsakovas, pareiškęs priešieškinį dėl asociacijos sprendimo nuginčijimo, ginčą padarė sudėtingu bei ženkliai išplėtė jo apimtį.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovas, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismų praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą 2022-07-28 sprendimą ir 2022-08-30 papildomą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurių keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

25.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimus palieka nepakeistais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Atsakovas turėjo 1 642 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimų į skundus surašymą. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinius skundus atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistino išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau jos mažintinos iki adekvačios atlikto darbo sudėtingumui ir patirtoms darbo sąnaudoms sumos - 1 000 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomo sprendimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai, juridinio asmens kodas 161443762, 1 000 Eur iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                Loreta Braždienė

                                                                        Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė