Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-18][nuasmenintas nutarimas byloje][A17.-1900-476-2018].docx
Bylos nr.: A17.-1900-476/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatas institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka (ANK 481-496 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

?Bylos Nr

Administracinio nusižengimo byla Nr. A17-1900-476/2018

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00156-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.9.10

 (S)

 

 

img1 

 

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2018 m. spalio 17 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato atstovui Mindaugui Lukoševičiui,

pažeidėjui G. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

   

n u s t a t ė:

 

        G. R. 2018-08-08, apie 14.30 vai(duomenys neskelbtini), nevykdė statutinių policijos pareigūnų M. G. ir D. B. teisėtų reikalavimų, tai yra buvo sustabdytas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. R., gim. (duomenys neskelbtini). G. R. demonstratyviai reikškė pasipiktinimą, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, savavališkai išlipo iš automobilio, su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu balso tonu, paprašytas atidaryti bagažinę, laikė bagažinės dangtį taip trukdydamas ją atidaryti. Paprašytas atidaryti automobilio salono duris, reikalavimo nevykdė ir piktu balso tonu pareigūnui pasakė: "pats ir atsidaryk". Pareigūnui bandant atidaryti šias duris, G. R. pareigūną stumdė ir trukdė apžiūrėti automobilį. G. R. vengė, kad būtų patikrinti, kaip vairuotojo dokumentai ir automobilis.

        Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato atstovas Mindaugas Lukoševičius teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-08-21 G. R. buvo surašytas administracinio nusžengimo protokolas už tai, kad jis 2018-08-08, apie 14.30 vai. (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinių policijos pareigūnų reikalavimų. Tai yra jis atsisakė pateikti automobilio dokumentus, savavališkai išlipo iš automobilio, paprašytas atidaryti bagažinę, laikė bagažinės dangtį taip trukdydamas ją atidaryti ir pareigūnams apžiūrėti bagažinę. Paprašytas atidaryti automobilio salono duris, reikalavimo nevykdė taip trukdydamas pareigūnams apžiūrėti automobilio saloną. Taip pat stumdė policijos pareigūną neleisdamas jam apžiūrėti automobilio. Už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir prašė jį nubausti.        

        Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. R. teismo posėdžio metu su jam surašytu protokolu nesutiko, kaltės nepripažino, nurodydamas, kad protokole nurodytų veiksmų nepadarė. Prašė nutraukti bylą. Paaiškino, kad parvažiuodamas namo, jis matė policijos pareigūnų mašiną laukuose, kuriuose jie su mašina „driftino“. Jis, parvažiavęs namo, palaukė, nes labai sukyla dulkės. Palaukęs lipo iš automobilio atsidaryti kiemo vartų ir staiga išgirdo ūžesį, atsisukęs pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Kai jis sustojo, automobilis atvažiavo maždaug po 1-1,5 minutės. Jis suprato, kad gali būti kontaktas, todėl jis įšoko atgal į mašiną. Pareigūnų automobilis sustojo maždaug už pusės metro nuo jo mašinos galo. Iš automobilio iššoko vyriškis ir moteriškė ir puolė jį tampyti, rėkė šaukė. Sakė, kad jie policijos pareigūnai, prašė pateikti dokumentus. Jis pasakė, kad pareigūnas eitų į mašiną ir registre pasižiūrėtų jo transporto priemonės dokumentus. Paskui, jį išsitempė iš mašinos, pradėjo raustis automobilio bagažinėje. Jis pasakė, kad policijos pareigūnas nesiardytų, todėl pareigūnas jam sudavė tris kartus ir jis prabudo policijos pareigūno automobilyje. Jam pasidarė bloga, jis prarado sąmone ir prabudo jau ant kelio, prašė pagalbos, tačiau pareigūnai nekvietė greitosios. Draugas jam atnešė vaistų, tuo tarpu pareigūnai savavališkai rausėsi po jo automobilį, buvo atsidarę kapoto dangtį. Tuomet grįžo jo žmona ir pamačiusi, kad jis yra kruvinas iškvietė jam greitąją pagalbą. Pareigūnai sulipo į mašiną ir nuvažiavo. Greitoji jį nusivežė į ligoninę. Ligoninėje jis buvo apklaustas policijos pareigūnų, kuriems jis viską paaiškino kaip ir kas įvyko. Surašytą protokolą pareigūnai jam į namus atvežė maždaug po dviejų savaičių, todėl jis atsisakė pasirašyti, vėliau gavo šaukimą į teismą. Jis suprato kad prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilius, pareigūnai vilkėjo uniformas. Pareigūnai jam neprisistatė, pradėjo šaukti dokumentus, plėšė automobilio dureles. Tą dieną, pareigūnai važinėjo aplinkui jo sodybą, prieš tai buvo užsipuolęs jo vaiką, jie jau buvo nusiteikę agresyviai. Pareigūnai puolė jį iš karto tampyti. Jis pasakė pareigūnams, kad dokumentus patikrintų duomenų bazėje, pareigūnai pasakė kad jis per daug „mandras“. Jis buvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio tam, kad atsidarytų kiemo vartus. Automobilio bagažinės dangčio jis nelaikė, jis pradarė bagažinę. Jam iki tol buvo paskambinęs sūnus, kuris pasakė, kad jis pabėgo nuo policijos pareigūnų, jis pasakė, kad pabėgo iš savo kiemo. Pareigūnai jo įvykio dieną prašė atidaryti automobilio salono duris, durų jis neatidarė, nes tuo metu jam jau buvo negera. Salono duris ir variklio dangtį pareigūnai atsidarė patys. Jis prie bagažinės dangčio atidaryti pareigūnams netrukdė, jis kol pareigūnai apžiūrinėjo bagažinę stovėjo šalia. Jį pareigūnas sumušė su kumščiu. Jam sudavė daugiausia į veido sritį, taip pat išlaužtas pirštas. Jis paleido smūgių seriją. Kai automobilyje pareigūnas nieko nerado, jis dar labiau įsiuto. Nuo pataikytų smūgių bėgo kraujas, jam buvo sumušta nosis, smilkinys. Kraujas jam bėgo iš nosies šiek tiek. Po to jam atsirado mėlynės ant akies, pirštą jam skauda dar šiandien. Nuo pareigūnų gautų smūgių jis neteko sąmonės, kaip atsidūrė pareigūnų automobilyje jis nežino. Taip pat nežino kaip paskui atsidūrė lauke ant kelio. Įvykį matė jo tėvas, sūnus ir jo draugas. Greitoji atvyko maždaug po 20 min. nuo iškvietimo. Gulėdamas ant kelio jis prašė pagalbos. Greitąją iškvietė jo žmona, iškvietus greitąją pareigūnai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo draugas filmavo įvykį, tačiau įvykis nebuvo užfiksuotas. Jis teismo prašė administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

        Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, buvo vykdoma prevencinė priemonė, tuo metu jis dirbo Žaiginio mstl. Raseinių r. Jis su pareigūne D. B. nuo Žaiginio mstl. važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant laukuose, matė stovintį automobilį. Jie važiavo pro G. R. sodybą  ir matė kaip vaikas tuo metu uždarė kiemo vartus. Buvo apvažiavę sodybą ir iš kitos pusės, tačiau prie jų priėjo vaikas ir pasakė, kad tai privati valda, todėl važiuoti negalima. Apsisukę grįžo atgal pro ten kur atvažiavo, užsuko iki tos vietos kur buvo matę stovintį automobilį, tačiau automobilio jau nebuvo. Likus jam išvažiuoti apie 20 metrų iki kelio nuo kurio nusuko į pievą, pravažiavo VW Passat automobilis. Jis pažino automobiliu važiuojantį asmenį kaip dažnai darantį pažeidimus, platinantį naminę degtinę, todėl įsijungė švyturėlius ir garsinę signalą. Automobilis padidino greitį ir nuvažiavo link namų, o jis važiavo paskui jį. Pamatęs, kad vartai uždaryti, G. R. staigiai iššoko automobilio. Jis sustojo iš paskos ir paklausė „kur bėgi?“, G. R. atsakė „banditai ko jūs čia norit“. G. R. jis pasakė, kad šis atsisėstų į automobilį, nes niekas neleido jam išlipti, jis atsakė „ką tu čia man aiškini, ko tu čia nori?“ ir grįžo atgal į automobilį. Matėsi, kad G. R. buvo nusiteikęs agresyviai. Tuomet jis paprašė pateikti asmens dokumentus, o G. R. pasakė, kad nuo liepos pirmos nereikia. Paskui jis pateikė asmens dokumentą. Tuomet jis pasakė, kad nori apžiūrėti jo automobilį, paprašė atidaryti automobilio dureles. G. R. pasakė „tau reik, tu ir atsidaryk“. Jam bandant atidaryti automobilio dureles G. R. jam trukdė suduodamas per ranką, patraukus ranką, jis atsidarė dureles, apžiūrėjo automobilio saloną. Ten neradus neteisėtų daiktų, priėjo prie bagažinės, paprašė G. R. atidaryti bagažinę. G. R. atsakė ‚tau reik tu ir atsidaryk“. Mėginant atidaryti bagažinės dangtį G. R. padėjęs ranką ant bagažinės dangčio jį spaudė, neleido jo atidaryti. Tuomet jis paprašė G. R. sėstis į tarnybinį automobilį, tačiau G. R. atsisakė sėstis, todėl buvo įspėtas, kad už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą gali būti nubaustas bei paėmęs G. R. už rankos pasodino jį į tarnybinį automobilį. Tikrinat G. R. duomenis duomenų bazėje išgirdo kaip jis pradėjo daužyti galvą į tarnybinio automobilio pertvarą, sau su ranka trankyti per veidą. Kolegė dar jo paklausė „kodėl tu taip darai“, o jis atsakė „nu dabar tai jau prisidirbot“ ir nuvirto ant šono bei pradėjo purtytis. Iš pradžių jis išsigando, pamanė, kad gal tikrai jį ištiko priepuolis, todėl nuėjo pasižiūrėti. Atidaręs galines dureles suprato, kad G. R. tik vaidina. Išsitraukė jį iš automobilio, paguldė į šoninę padėtį, atnešė atsigerti vandens. G. R. paprašė pasodinti jį į pavėsį, todėl nuvedė jį pavėsį ir pasodino. Kitoje pusėje tvoros atėjo kažkoks žmogus, kurio paprašė atnešti jam nuo širdies vaistų. Jam atnešė kažkokį maišelį su vaistais, jis puolė gerti bet kokius vaistus, paskui pasiskambino žmonai. Jis matė, kad G. R. vaidina, todėl ir nekvietė jam greitosios pagalbos. Jie tik dirbo savo darbą, mėgino patikrinti dokumentus ir automobilį, fizinio smurto G. R. atžvilgiu jis nenaudojo. Jis nežino ar G. R. galėjo matyti įjungtus švyturėlius, tačiau garsinį signalą jis tikrai turėjo girdėti.

        Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018-08-08 po pietų vykdė saugaus eismo priemonę (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro G. R. namus. Paskui pasuko į keliuką kuriuo galima apvažiuoti į sodybą iš kitos pusės. Prie jų priėjo vaikas ir pasakė, kad tai privati valda ir negalima čia važiuoti. Jie apsisuko ir išvažiavo. Važiuojant atgal pamatė pravažiuojantį G. R. automobilį ir nusprendė jį patikrinti. Jie jį prisivijo, G. R. nespėjo įsukti į kiemą, nes vartai buvo uždaryti. Kolega jį pasivijo prie kiemo vartų ir paklausė „kur tu eini, sėsk atgal į automobilį“. Jis pasakė, kad nesės į automobilį, klausė „ko jūs čia norit?, ko jūs čia kimbat?“. Jis iš karto buvo nusiteikęs agresyviai, šaukė, mosikavosi rankomis. Paprašė pateikti jo dokumentus, jis pasakė, kad patys pasižiūrėtumėte duomenų bazėje, tada kolega jo paprašė asmens dokumento. Iš pradžių G. R. dokumentų nepateikė, o po ginčų ir aiškinimų, kad jis privalo pateikti asmens dokumentą, G. R. pateikė savo asmens dokumentą. Tuomet su kolega jie norėjo apžiūrėti automobilį, paprašė pradaryti dureles. G. R. pasakė „tau reik tu ir atsidaryk“. Bandant M. G. atidaryti automobilio dureles, G. R. trenkė jam per rankas, stūmė dureles, neleido jų atidaryti. Paprašius atidaryti bagažinę, jis vėl pasakė tą patį „tau reik tu ir atsidaryk“. Darant dangtį G. R. laikė bagažinės dangtį užrėmęs. Bagažinėje radus kažkokį buteliuką, G. R. kišo atsuktą buteliuką M. G. prie veido ir pakeltu tonu sakė „va, žiūrėk, ne samagonas, ragauk“, jis išsidirbinėjo. Tuomet jie nutarė G. R. pasodinti į tarnybinį automobilį, todėl kolega jį nenaudodamas kovinių veiksmų nuvedė ir pasodino jį į tarnybinį automobilį. Tikrinant G. R. duomenis duomenų bazėje išgirdo triukšmą, G. R. pradėjo daužytis į pertvarą su galva, ji jo paklausė „ką tu čia darai“, jis atsakė „nu dabar tai prisidirbot, pasakysiu, kad sumušė“. Tuomet ji išsitraukė tarnybinį telefoną ir pradėjo G. R. filmuoti, tuomet jis nurimo. Sąmonės praradęs jis nebuvo. Jis pradėjo demonstratyviai spjaudytis ir sakė, kad jam priepuolis. Ji su kolega G. R. iškėlė iš automobilio, atnešė jam vandens, paskui pasodino į pavėsį, kažkokio vyro paprašė atnešti vaistų. G. R. skambino savo žmonai sakė, kad jį sumušė banditai. Kolega klausė kokius jis vaistus vartoja ir pamatė, kad geria vitaminus širdžiai. Kai ji filmavo, G. R. buvo nusiraminęs. Jie baigė apžiūrėti automobilį. Atvykusi žmona paprašė jų prisistatyti. Jai prisistačius, žmona pasakė: nu dabar tai jums bus, nes ji paskambins kažkokiems pažįstamiems iš Šiaulių policijos. Kadangi jokių pažeidimų nepadarė, jie išvažiavo. M. G. G. R. atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų nenaudojo. Ar G. R. galėjo matyti, kad jį stabdė, negali pasakyti, nes iš tiesų buvo daug dulkių. G. R. atgal į automobilį grįžo kai M. G. paprašė jo grįžti atgal į automobilį. G. R. prisistatyti jie nespėjo, nes G. R. tik šaukė rėkė ir iš karto buvo agresyviai nusiteikęs. Kai atvyko jo žmona ,ji prisistatė.

        Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra G. R. draugas. Jis buvo pas G. R. namuose, pamatė, kad G. R. parvažiavo, o jam iš paskos dideliu greičiu privažiavo policijos automobilis. Jis matė, kad G. R. ir pareigūnai stovėjo prie G. R. automobilio bagažinės dangčio. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau matė kad pareigūnas jam susmūgiavo ir G. R. nuvirto. Po to pareigūnai įgrūdo jį į automobilį. Kai priėjo arčiau, jis pamatė, kad G. R. yra iškritęs iš tarnybinio automobilio. Jis prašė iškvieti greitąją. Tada jis pasakė pareigūnams, kad jie iškviestų greitąją. Paprašė, kad jam atneštų vaistų. Jis atnešė vaistus ir  paskui dar atnešė vandens. Po to atvyko G. R. žmona, kuri iškvietė greitąją pagalbą, o pareigūnai išvyko. Jis įvykio metu buvo pas G. R. kieme, vartai buvo uždaryti, kiemas aptvertas medine tvora, tarpai tarp lentų tvoroje yra. Kieme dar buvo G. R. tėvas ir sūnus. Jis priėjo prie vartų pasižiūrėti kas vyksta. Kai pareigūnas jam sudavė, G. R. stovėjo prie savo automobilio bagažinės, kiek tiksliai smūgių sudavė pareigūnas jis pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, pareigūnas smūgiavo iš dešinės. G. R. nuvirto, o pareigūnas nutempė jį į tarnybinį automobilį. Kaip pareigūnas įkėlė G. R. į automobilį, jis to momento nepamatė. Viskas vyko labai greitai. Kai jis priėjo prie pat tvoros, G. R. jau gulėjo ant kelio, buvo iškritęs iš automobilio. Kaip jis iškrito iš automobilio, to momento nepastebėjo, nes buvo pasimetęs. Smūgiai G. R. buvo suduoti į veidą. Jam bėgo kraujas iš nosies, jis dejavo, skundėsi, sakė, kad jam blogai su širdimi. G. R. paprašė iškviesti greitąją. G. R. su pareigūnais elgėsi normaliai. Nematė, kad sudavė pareigūnui per rankas. Kai G. R. sėdėjo patvoryje, jo paprašė atidaryti daiktadėžę, paskui prašė atidaryti variklio dangtį atidaryti, tačiau jis neatidarė, todėl pareigūnas pats atsidarė. Smūgius sudavė pareigūnas, o ne pareigūnė. Jis buvo pasimetęs ir nesuprato dėl ko viskas taip įvyko. 

        Liudytojas H. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra G. R. tėvas. Įvykio dieną jis buvo kieme. Grįžus sūnui, jis ėjo atidaryti vartų, pamatė, kad prie sūnaus automobilio privažiavo pareigūnai, jis išsigando, išgirdo, kad kažkoks riksmas, girdėjo, kad rėkauja, bet jis bijojo eiti pasižiūrėti. Jis girdėjo sūnaus balsą, daugiau balsų jis negirdėjo.

        Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad G. R. yra jo tėvas. Jis matė, kai grįžo tėvas, nes tuo metu buvo prie vartų. Pamatė, kad iš paskos dideliu greičiu privažiavo policijos pareigūnai  ir vos neatsitrenkė į tėčio mašiną. Plėšė automobilio dureles, reikalavo dokumentų, išsitempė tėtį atidaryti bagažinę ir ten sudavė tris ar keturis smūgius. Tėvas buvo be sąmonės, nusitempė jį į tarnybinį automobilį. Paskui ištempė tėvą lauk iš automobilio ant kelio. Jis atgavo sąmonę ir paprašė iškvieti greitąją, o pareigūnai nekvietė. Pareigūnas sudavė tėvui tris ar keturis smūgius tėvui į veidą, kur tiksliai sudavė nematė, lyg į antakį, į nosį. Dėl ko pareigūnas panaudojo fizinį smurtą jis nežino, pareigūnas buvo labai aršus. Pokalbį tarp pareigūno ir jo tėvo jis girdėjo. Tėvas pagarbiai elgėsi su pareigūnais, vykdė pareigūnų reikalavimus. Nematė, kad tėvas trenkė pareigūnui per rankas, kai jis bandė atidaryti dureles. Sudavus smūgius, tėvas nukrito ant žemės, pareigūnas jį už pažastų nutempė iki tarnybinio automobilio, atidarė automobilio dureles pareigūnas jį įtempė į automobilį. Taip pat matė, kaip policijos pareigūnai apžiūrinėjo tėvo automobilį. Po maždaug 5 min. Pareigūnas ištempė tėvą atgal iš tarnybinio automobilio ant kelio. Tėvui šiek tiek bėgo kraujas iš nosies. Tėvas tarnybiniame automobilyje buvo be sąmonės, todėl savęs žaloti jis negalėjo. Kai atvyko pareigūnai, senelis buvo kieme, jis ėjo atidaryti vartų, bet jis prie vartų priėjo pirmesnis, todėl senelis liko stovėti kieme.

        Nagrinėjamu atveju G. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad G. R. 2018-08-08, apie 14.30 vai. (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinių policijos pareigūnų M. G. ir D. B. teisėtų reikalavimų, tai yra buvo sustabdytas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. R., gim. 1970-12-05. G. R. demonstratyviai reikškė pasipiktinimą, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, savavališkai išlipo iš automobilio, su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu balso tonu, paprašytas atidaryti bagažinę, laikė bagažinės dangtį taip trukdydamas ją atidaryti. Paprašytas atidaryti automobilio salono duris, reikalavimo nevykdė ir piktu balso tonu pareigūnui pasakė: “pats ir atsidaryk”. Pareigūnui bandant atidaryti šias duris, G. R. pareigūną stumdė ir trukdė apžiūrėti automobilį. G. R. vengė, kad būtų patikrinti, kaip vairuotojo dokumentai ir automobilis, t.y. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, Taigi, tam, kad būtų ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, o kad kiltų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti policijos pareigūno įgaliojimai, kuriame nurodyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nors G. R. neigė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų: administracinio nusižengimo protokolą (3 b. l.), tarnybinius pranešimus (5, 7 b. l.), nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuose nurodoma, kad atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tikslinant aplinkybes, medžiagoje negauta objektyvių duomenų apie tai, kad pareigūnas M. G. būtų padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ar kitas nusikalstamas veikas (medžiaga Nr. M-1-01-56818-18, 2-10, 14-23 b. l.), tarnybinį pranešimą dėl G. R. apklausos, iš kurio matyti, kad G. R. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatyto BK 236 straipsnyje požymių (medžiaga Nr. M-1-01-56818-18, 29 b. l.), medicininius dokumentus (18-26, 28-30 b. l.) alkotesterio parodymus, iš kurių matyti, kad 2018-08-08, 16 val. 36 min. G. R. buvo blaivus (27 b. l.), skaitmeninio vaizdo ir garso įrašą pridėtą prie medžiagos Nr. M-1-01-56818-18, o taip pat policijos pareigūnų bei kitų liudytojų teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad G. R. 2018-08-08, 14 val. 30 min., Raseinių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), su policijos pareigūnais M. G. ir D. B. kalbėjo pakeltu balso tonu bei nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų - policijos pareigūnų M. G. ir D. B. reikalavimų ir nurodymų, tai yra  paprašytas atidaryti bagažinę, laikė bagažinės dangtį taip trukdydamas ją atidaryti. Paprašytas atidaryti automobilio salono duris, reikalavimo nevykdė ir piktu balso tonu pareigūnui pasakė: “pats ir atsidaryk”. Pareigūnui bandant atidaryti šias duris, G. R. pareigūną stumdė ir trukdė apžiūrėti automobilį, kas atitinka Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir ši jo padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota.

Be kita ko, surašytame administracinio nusižengimo protokole yra nurodoma, kad 2018-08-08, 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), G. R. sustabdytas policijos pareigūnų, savavališkai išlipo iš automobilio.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taiskylių 16 punkte numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. 

        Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertines visus byloje esančius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus bei visas abejones vertinandamas atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuoja, kad nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog G. R. suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai M. G. ir D. B., kurie parodė, kad važiuojant paskui G. R. automobilį buvo pakilę daug dulkių, dėl ko G. R. galėjo nematyti, kad yra įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai, taip pat galėjo negirdėti ir garsinio signalo. Pats G. R. paaiškino, jog nematė paskui jį važiuojančių policijos pareigūnų automobilio, garsinio signalo negirdėjo, todėl nesuprato, kad policijos pareigūnai jį stabdo, o atvažiavęs prie kiemo varto, iš savo automobilio išlipo tam, kad galėtų atsidaryti vartus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. R. išlipimas iš automobilio negali būti laikomas savavališku, todėl aplinkybė, kad G. R. sustabdytas policijos pareigūnų svavališkai išlipo iš automobilio, šalintina iš kaltinimo.

Teismas atmeta G. R. paaiškinimus apie tai, kad neva jį policijos pareigūnas M. G. sumušė suduodamas smūgius kumščiu į veidą dėl ko jis buvo praradęs sąmonę, nes šie paaiškinimai iš esmės nėra susiję su jam protokole inkriminuotu nusižengimu, be to, šios jo nurodytos aplinkybės yra ne šios bylos dalykas, nes dėl neva jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų yra priimti nutarimai medžiagoje Nr. M-1-01-56818-18, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kitos G. R. nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis su policijos pareigūnais kalbėjo mandagiai, paprašytas atidaryti automobilio salono dureles bei bagažinę, pareigūnų reikalavimus vykdė ir jokių veiksmų neatliko, tai yra jis netrenkė pareigūnui per rankas, kai šis bandė atidaryti automobilio dureles, nelaikė bagažinės dangčio pareigūnui mėginant jį atidaryti, pareigūno nestumdė ir netrukdė jam apžiūrėti automobilio, atmestinos kaip nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams. Pareigūnai D. B. ir M. G. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausos metu teisme nuosekliai aiškino ir nurodė tas įvykio pačias aplinkybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį G. R. kaltinančius parodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie buvo apklausti teismo posėdyje, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Manyti, kad liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės nėra pagrindo. Tuo tarpu G. R. aplinkos liudytojų D. R. ir V. G. parodymai yra nenuoseklūs, liudytojai painiojasi pasakodami įvykio aplinkybes, kai kurias jų nurodo skirtingai, atsižvelgiant į tai šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Paties G. R. parodymai taip pat vertintintini kritiškai kaip jo gynybinė versija, kadangi jie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Nors G. R. bei liudytojai D. R. ir V. G. nurodo, kad G. R. su iš paskos atvykusiais pareigūnais kalbėjo mandagiai, o ne pakeltu balso tonu kaip nurodoma asministracinio nusižengimo protokole, tačiau liudytojo H. R. parodymai paneigia šiuos jų argumentus. H. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jam einant link vartų pamatė, kad iš paskos sūnaus G. R. atvyko policijos pareigūnai, tuomet jis išgirdo riksmus, todėl išsigando ir nėjo pasižiūrėti kas vyksta. Liudytojo paklausus kieno balsus jis girdėjo, šis paaiškino, kad girdėjo tik sūnaus balsą. Ši aplinkybė patvirtina tiek pareigūnų paaišikinimus, tiek kaltinime nurodytas aplinkybes, kad G. R. nuo pat pradžių su policijos pareigūnais elgėsi agresyviai, kalbėjo su pareigūnais pakeltu balso tonu. Visas įvykio aplinkybes nurodytas administracinio nusižengimo protokole patvirtino teismo posėdyje apklausti minėti policijos pareigūnai. Jų teisme duotais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie yra logiški, nuoseklūs, visiškai atitinka visą faktinę įvykio situaciją, bylos rašytinę medžiagą. Pažymėtina tai, kad ANK 506 str. 4 d. numatytas nusižengimas padaromas veikiant tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, kad jis nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog G. R. suvokė policijos pareigūnų reikalavimus kadangi su policijos pareigūnais kalbėjo pakeltu balso tonu, paprašytas atidaryti bagažinę, laikė bagažinės dangtį taip trukdydamas ją atidaryti. Paprašytas atidaryti automobilio salono duris, reikalavimo nevykdė ir piktu balso tonu pareigūnui pasakė: "pats ir atsidaryk". Pareigūnui bandant atidaryti šias duris, G. R. pareigūną stumdė ir trukdė apžiūrėti automobilį. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad G. R. pozicija bei byloje nustatytų aplinkybių neigimas yra tik jo gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje G. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį, todėl G. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. 

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. R. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. R. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už pažeidimų, numatyto ANK 424 str. 1 d., 72 str. 1 d. padarymą (9-10 b. l.). Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, G. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, skirtina administracinė nuobauda – sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 32, 34 - 36 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 35, 36 straipsniais, 630, 635 - 637, 646 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

G. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 18090310329 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                         Irena Narbutienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK 228 str. Piktnaudžiavimas
  • BK