Administracinė byla Nr. eA-719-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00646-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. 422,97 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) ir 181,50 Lt atstovavimo išlaidų.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., ir už 2008– 2013 metų laikotarpį nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos. Taikant nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius už nurodytą laikotarpį jam apskaičiuota 422,97 Lt dydžio skola. Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 53 punktą, rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtąjį ketvirtį. Teisė priverstinai išieškoti vietinės rinkliavos mokestį pareiškėjui atsiranda pasibaigus einamųjų kalendorinių metų pirmojo ketvirčio rinkliavos mokėjimo terminui, jeigu mokėtojas nesumoka rinkliavos sumos už pirmąjį ketvirtį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 107 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pareiškėjas teismui skundą pateikė suėjus 5 metų senaties terminui priverstinai išieškoti iš atsakovo vietinę rinkliavą už 2008 metus bei 2009 metų I ketvirtį, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą tik už 2009 metų II, III ir IV ketvirčius, 2010–2013 metus, kas iš pažymoje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nurodytos bendros sumos atėmus vietinę rinkliavą, paskaičiuotą už 2008 metus bei 2009 metų I ketvirtį, sudaro 422,97 Lt.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino – priteisė jam iš atsakovo R. J. 422,97 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktų nustatytose ribose pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T1-063 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7. Telšių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir ankstesnieji nuostatai pripažinti netekusiais galios. Pagal Nuostatų reglamentavimą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių normų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas R. J. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2009 metų II, III ir IV ketvirčius, 2010–2013 metus yra 422,97 Lt. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjęs ar atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.59 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas minėtu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl 422,97 Lt įsiskolinimas iš jo priteistinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija SGKA Legal. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3 000 Lt. Pareiškėjo prašomos priteisti 181,50 Lt išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis.

III.

Atsakovas R. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vadovaujantis AB LESTO 2014 m. liepos 14 d. pažyma ginčo namas yra negyvenamas, jame nėra elektros ir atliekos nesusidaro.
2. Atsakovas neturėjo šiukšlių konteinerio ir nesinaudojo komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A556-334/2014).
3. Pareiškėjas nevykdė Nuostatų 49 punkte numatytos pareigos parengti ir kiekvienais metais iki vasario 28 d. pateikti rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą, nors jam buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta.
4. Pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovui buvo tinkamai įteikti pranešimai apie vietinės rinkliavos dydį, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo kaltė dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo neįrodyta.
5. Įsiskolinimą už visą laikotarpį teismas priteisė vadovaudamasis Nuostatais, nors jie patvirtinti tik 2013 m.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Pranešimai apie vietinės rinkliavos mokėjimą atsakovui buvo siunčiami Registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamojo turto objekto adresu. Tiek dabartinis, tiek ankstesnis teisinis reguliavimas nustato tokius pačius vietinės rinkliavos apskaičiavimo / rinkimo principus, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą tik nuo 2013 m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. 422,97 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo 422,97 Lt vietinės rinkliavos. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nors nuosavybės teise jam priklauso ginčo pastatas, tačiau šiam objektui elektros energija neteikiama, pastatu niekas nesinaudoja (negyvena), atsakovas nepalieka ir nekaupia jokių komunalinių atliekų, todėl neturi pareigos mokėti už jų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą kildina iš Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7  (toliau – ir 2010 m. Nuostatai), ir nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236. Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Telšių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje <...> (Nuostatų 6 p.). Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas 2010 m. Nuostatų 5 ir 6 punktuose.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti laikoma kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pabrėžė, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesukuria, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo atveju nėra ginčo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajono savivaldybėje. Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 6 punkto prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Fakto, kad R. J. yra vietinės rinkliavos mokėtojas, negali paneigti argumentai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos jam nebuvo teikiamos, atliekų jis neturėjo ir konteineris joms šalinti nebuvo skirtas. Atsižvelgiant į tai, šios bei kitos R. J. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės (mokėjimo pranešimų neįteikimas) nesuponuoja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1280/2013 pripažino, kad 2010 m. Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės už naudojimąsi individualiu konteineriu fiziniams asmenims, kai nėra viršijama metinė minimali atliekų susikaupimo norma, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal iš jo surenkamą komunalinių atliekų kiekį, pavyzdžiui, kiekį, kuris būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudojamo individualaus konteinerio talpą (tūrį) ir (ar) jo ištuštinimo periodiškumą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija).

Taigi nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl kyla klausimas dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Teismas nurodė, jog nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.

Konkrečiu atveju apeliantas gali laisvai pasirinkti disponavimo turimu turtu intensyvumą, pastato būklė yra 100 proc. baigtumas, todėl nėra jokių kliūčių šį turtą eksploatuoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus (AB LESTO 2014 m. liepos 14 d. pažymą), konstatuoja, kad atsakovas tinkamai nepagrindė, jog šiam ginčui aktuliu 2009–2013 m. laikotarpiu nesinaudojo gyvenamuoju pastatu (kuriame remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų taip pat nėra), ir dėl to buitinių bei kitokių atliekų apskritai nebuvo ir jos negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas ir atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.