Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-151-238/10;
Teisėja A. Žemantauskienė Proceso Nr. 56-1-00303-09;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. kovo 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo G. R. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistojo V. P. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-10 iki 2009-11-27.
V. P. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, į bausmės laiką iš dalies įskaitytos bausmės, paskirtos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendį, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-10 iki 2009-11-27. Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. P. konfiskuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
G. R. ir V. P. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, tai yra: 2009-06-09 apie 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, vėliau kartu su V. P. sunešant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina jas atveriant rankomis suėmus už kampų ir patraukus į lauko pusę, įsibrovė į patalpą, tai yra garažą Nr. 16, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį E. G., iš kurio pagrobė 329 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 120 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 40 Lt vertės šveitimo poliravimo aparatą, 100 Lt vertės kampinį šlifuoklį, 60 Lt vertės šveitimo aparatą, 50 Lt vertės elektrinį grąžtą, 80 Lt vertės akumuliatorinį grąžtą su dėžute, 50 Lt vertės ritę su elektriniu kabeliu, 40 Lt vertės magnetolą ,,Pionier“, 40 Lt vertės magnetolą ,,Kenwood“, 90 Lt litų vertės dėžę su įvairiomis metalinėmis galvutėmis, 30 litų vertės žilkinį žolės pjovimo aparatą, 4 vnt. 100 litų vertės (1 x 25 Lt) padangų su metaliniais ratlankiais 175x70/13 modelio, 4 vnt. 300 litų vertės (1 x 75 Lt) padangų su metaliniais ratlankiais 185x70/13 modelio, 30 litų vertės meškerę, iš viso pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausančio turto už 1169 litus.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, vėliau kartu su V. P. sunešant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina, jas išlaužus pašaliniu įnagiu, sverto principu ištraukus kabliuko ąselę ir atvėrus duris, įsibrovė į patalpą t. y. garažą Nr. 20, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P. iš kur pagrobė: 200 litų vertės „Matrixx“ dviratį, 20 litų vertės oro kompresorių, 10 litų vertės akumuliatorių, 30 litų vertės metalinį ledo kirtiklį, iš viso pagrobė nukentėjusiajam R. P. priklausančio turto už 260 litų.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, vėliau kartu su V. P. sunešant vogtus daiktus į automobilį, per duris, nenustatytu būdu ir įrankiu sugadinus durų spynas, įsibrovė į patalpą, t. y. garažą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį A. J. iš kur pagrobė: 8 litų vertės juodos spalvos dėžutę su įvairių dydžių atsuktuvų galvutėmis, iš viso pagrobė nukentėjusiajam A. J. priklausančio turto už 8 litus.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpą, t. y. garažą esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį V. S., turėdami tikslą pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes garažo viduje nerado jokių jiems vertingų ir tinkamų pagrobti daiktų.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, vėliau kartu su V. P. sunešant vogtus daiktus į automobilį, per duris, tikėtina jas išlaužus pašaliniu įnagiu, panaudojant svertą ir išrovus spynos lankelį iš dėžutės, pasikėsino įsibrauti į patalpą, t. y. garažą Nr. 17, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį G. G., turėdami tikslą pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko išlaužti garažo durų spyną, sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpą, t. y. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) g., priklausantį A. B., turėdami tikslą pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko išlaužti garažo durų spyną, sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.
Be to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdami bendrininkų grupėje, G. R. ir V. P. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. R. saugant nusikaltimo vietą, per duris, apgadinant jose esančias spynas, tikėtina įvykio vietoje rastu ledkirčiu, pasikėsino įsibrauti į patalpą, t. y. 4 garažus, esančius (duomenys neskelbtini) g., kurių savininkai tyrimo metu nenustatyti, turėdami tikslą pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko išlaužti garažo durų spyną, sugadinti duris ir jas atidarius patekti į patalpos vidų.
Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo veiksmus antraeiliais ir sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad su LR BK 178 straipsnio 2 d. kvalifikacija sutinka, dėl padaryto nusikaltimo kaltu visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jo dalyvavimas nusikaltime yra antraeilis, nes jis nebuvo tiesioginis nusikaltimo vykdytojas. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze.
N. V. P. taip pat skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendį ir prašo švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo dalyvavimas nusikaltime nėra tiesioginis, jis tik padėjo į savo automobilį sukrauti vogtus daiktus, nei vieno garažo jis neplėšė ir viduje nebuvo. Visi pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems, žala atlyginta, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie pretenzijų neturi. Teismas atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, už kuriuos bausmę jau yra atlikęs, tačiau neatsižvelgė į tai, kad iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo V. Juknos individualioje įmonėje, su drauge S. D. augina mažametę dukrą, kardomojo kalinimo metu susirgo dvylikapirštės žarnos opalige.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistieji neginčija kaltės dėl jų nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Apeliantai nurodo, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės, nes jie nebuvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme yra antraeilis.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (LR BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos A. T. kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.
Pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (LR BK 24 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje konstatuota, kad G. R. ir V. P. buvo nusikaltimo bendravykdytojai. Nuteistieji G. R. ir V. P. tiesiogiai dalyvavo vykdydami objektyviąją bendros nusikalstamos veikos pusę: G. R. saugojo nusikaltimo vietą, po to kartu su V. P. į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunešė trečio bendrininko (tyrimo metu nenustatyto asmens) iš garažų pavogtus daiktus. Taigi, G. R. ir V. P. buvo bendravykdytojai, nes jie suvokė bendrai su kitu asmeniu daromos nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo sudėtį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Visi dėl bendros veikos kilę padariniai inkriminuojami kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.
Atmestinas apeliantų prašymas švelninti teismo skirtas bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistiesiems, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neišskiria nė vienos iš jų reikšmingumo prieš kitas.
Parinkdamas bausmės rūšį G. R., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, anksčiau aštuonis kartus teistas taip pat už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismas vertino tą aplinkybę, kad G. R. yra recidyvistas. Ši išvada pagrįsta, nes pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šį įstatymo reikalavimą teismas vykdė ir pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę. Šios rūšies bausmės skyrimą tinkamai motyvavo. Kadangi apeliantas įvykdė naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, G. R. teisiamas devintą kartą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, niekur nedirbo, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog G. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). G. R. paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos stadiją, į tyčinių nusikaltimų recidyvą, apelianto asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė ir jos dydis neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, kitoms bausmės skyrimo taisyklėms, teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Apeliantas G. R. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis charakterizuojamas teigiamai, serga plaučių tuberkulioze. Kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę yra vertinama aplinkybių visuma, apelianto nurodytos aplinkybės nenusveria visų kitų aplinkybių, lėmusių bausmės paskyrimą. Todėl vien šios aplinkybės negali lemti švelnesnės bausmės skyrimą.
Parinkdamas bausmės rūšį V. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. Teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi konstatavo, kad jis yra recidyvistas. Taip pat pagrįstai vadovavosi BK 56 straipsniu ir nurodęs motyvus skyrė laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas apysunkis, V. P. teisiamas dešimtą kartą, jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai Marijampolės ir Kauno policijos komisariatuose, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Įstatymas numato, kad esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). V. P. paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos stadiją, į tyčinių nusikaltimų recidyvą, apelianto asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė ir jos dydis neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, kitoms bausmės skyrimo taisyklėms, teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė yra tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą ketveriems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu buvo bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžiu, prie griežčiausios trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, sudedant bausmes iš dalies, galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.
Apeliantas V. P. skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo V. Juknos individualioje įmonėje, su drauge S. D. augina mažametę dukrą, kardomojo kalinimo metu susirgo dvylikapirštės žarnos opalige. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę iki dvejų metų, kaip prašo apeliantas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (LR BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantams G. R., V. P. bausmės skyrimas teismo nuosprendyje motyvuotas, bausmės skirtos tinkamos, jos nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistųjų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas