Nr. DOK-212

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06517-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 16 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SRS servisas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Butkus valdymo bendrovė“ ieškinį atsakovei UAB „SRS Servisas“ dėl skolos priteisimo. 

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. sausio 8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiškai kvalifikavo ginčo sutarties rūšį – netinkamai aiškino ir taikė atlygintinų paslaugų sutartį apibrėžiančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716–6.724 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai ginčo tarpininkavimo paslaugų sutartį įvertino kaip verslo perleidimo sandorį, nors ginčo šalių sulygtas susitarimas neatitinka įmonės (verslo) pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingų požymių (CK 6.402–6.410 straipsniai).

2.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles ir pažeidė pareigą sutarties sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis) bei pareigą sutarties sąlygas aiškinti jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nebuvo analizuotas ir vertinamas teisinis klausimas dėl ginčo atveju byloje aktualių sutarčių rūšių, t. y. atlygintinos paslaugų (tarpininkavimo) ir įmonės (verslo) pirkimo–pardavimo, tarpusavio santykio, nustatant šių sutarčių dalyko ir kitų elementų esminius panašumus ir (ar) skirtumus, jų įgyvendinimo sąlygas ir taikytinas pasekmes. Praktinės patirties (angl. know-how) pirkimo–pardavimo sutartis nacionalinėje teisėje taip pat nėra reglamentuota kaip atskira sutarties rūšis. Atsižvelgiant į tai, turi būti išaiškintas sudarant paminėtas sutartis nustatytinų šalių teisių ir pareigų turinys bei apimtis, kurie leistų nuspręsti, kokių sutarčių elementų turi šalių susitarimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti  uždarajai akcinei bendrovei ,,SRS servisas“ (j. a. k. 301558858) 2322 (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 16 d. SEB banko, AB mokėjimo nurodymu Nr. 127010, mokėjimo užduoties kodas: ZP09578.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė