Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-359-1111/2025
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00312-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.2; 21.10.4
(S)
ROIK: 25269799455
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. birželio 26 d.
Plungė
Klaipėdos
apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Astai Barauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4545-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4545-2025 paskyrė S. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. S. V. nubaustas dėl to, kad 2025 m. balandžio 8 d. 14 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Fiat Scudo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurios maksimali masė 2505 kg ir tempė priekabą „Tauras 2501-02“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 2490 kg, neįgijęs teisės vairuoti tokios rūšies junginio. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
S. V. (toliau – Pareiškėjas) pateikė skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
Skunde nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta tik lengvinanti, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai galisi arba padėjo jį išaiškinti. Nei savo kaltės, nei veikos teisinės kvalifikacijos, nei paskirtos nuobaudos neginčija, tačiau mano, kad neteisingai paskirta administracinio poveikio priemonė.
Mano, kad bylos aplinkybės rodo, jog jo padarytas nusižengimas pasižymi mažesnio pavojingumo laipsniu, nei galimas tokios rūšies administracinių nusižengimų pavojingumas, o ir jis nėra ta asmenybė, kuriai būtina taikyti tokią ilgalaikę administracinio poveikio priemonę. Tokia jo nuomonė neprieštarauja ir teismų pozicijai išnagrinėjus panašią į jo bylą. Turi teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones. Transporto priemonių junginys nežymiai viršijo leidžiamą maksimalią automobilio ir priekabos junginio, kuriam pakanka teisės vairuoti B kategorijos automobilio ir priekabos junginį, vairavo blaivus, vairuodamas nepadarė jokio kito KET pažeidimo, pripažino kaltę nuo pat pažeidimo nustatymo ir galisi dėl savo nerūpestingo poelgio, nėra padaręs jokių kitų šiurkštesnių nusižengimų, anksčiau skirtas baudas yra sumokėjęs, sumokėjo ir skundžiamu nutarimų skirtą baudą.
Ilgalaikis teisės vairuoti praradimas jam sukeltų labai neigiamus padarinius. Nuo 2008 m. dirba pagal darbo sutartį bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – elektriku. Darbo pobūdis yra įvairių elektros įrenginių, įrengtų įvairiuose Telšių regione esančiuose atliekų surinkimo punktuose, kurie yra nutolę dešimtimis kilometrų nuo darbovietės ((duomenys neskelbtini)) priežiūra ir gedimų šalinimas vietoje, į kurias vyksta vairuodamas transporto priemonę, nes, kaip minėta, į jo pareigas įeina ir transporto priemonės vairavimas (tai patvirtina įmonės raštas, pridedamas prie skundo). Kitokių pajamų neturi. Teisės vairuoti netekimas sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kadangi kartu netektų darbo, kuriam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, t. y. darbo įmonėje, kur dirba jau beveik 20 metų.
Mano, kad įvertinus jo minėtas aplinkybes, rodančias tiek jo padarytos veikos žemesnį pavojingumo laipsnį, tiek jį, kaip nelinkusį nusižengti asmenį apibūdinančius duomenis, jo padaryta veika pagrįstai turėtų būti vertinama ne kaip dėsningas, tačiau atsitiktinio pobūdžio įvykis jo gyvenime ir galėtų sudaryti pagrindą išvadai, jog paskirtoji administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. konkrečiu atveju yra perteklinė, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų ir baudžianti jį aiškiai labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Klaipėdos
AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 str. 1 d. 6 punktas nustato, kad B kategorija reikalinga, kai vairuojami: automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg <....>; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. SEAKĮ 23 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad „BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg, junginiai“.
AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad S. V. vairavo transporto priemonę „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimalus svoris 2505 kg ir tempė priekabą „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios priekabos didžiausia leidžiamoji masė 2490 kg, todėl teigtina, kad S. V. vairavo transporto priemonę su priekaba, kai junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 4250 kg (t. y. 2505 kg + 2490 kg = 4995 kg), todėl S. V. šiuo atveju buvo būtina turėti BE kategoriją.
Institucijos nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo sumažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti (neskirti) straipsnio sankcijoje numatytos privalomai skiriamos administracinio poveikio priemonės, kadangi S. V. nenurodė jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių.
Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu S. V. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėjo, kad S. V. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti S. V. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Mano, kad S. V. privalo žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus, SEAKĮ, kitus įstatymus bei teisės aktus, taip pat galėjo ir privalėjo suprasti šią savo neteisėtą veiką bei numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad kai pirko priekabą domėjosi, tačiau nebuvo tiksliai išsiaiškinęs, jog reikalinga papildoma vairuotojo kategorija. Vairuoja nuo 1992 m. nėra baustas už šiurkščius pažeidimus. Buvo nubaustas už važiavimą per šviesoforą, bet tada pažįstamas vairavo, tačiau bauda liko jam. Turi sodo traktoriuką, kad nereikėtų su pačiu traktoriuku važiuoti, vežėsi jį priekaboje. Manė, kad visas junginys neviršija 3500 kg, nes automobilis apie 1800 kg, priekaba 400 kg, traktoriukas 700 kg. Teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, nes turi vykti į Mažeikius, Telšius, Tryškius, Plungę. Darbe nėra kam pavaduoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkinamas iš dalies.
S. V. iš esmės neginčija savo padaryto administracinio nusižengimo, todėl šioje byloje yra keliamas klausimas tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo S. V., teismas atsižvelgia į tai, kad dėl S. V. padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. V. tokiu vairavimu būtų sukėlęs avarinę ar pavojingą situaciją. S. V. buvo sustabdytas įprasto policijos patikrinimo metu. S. V. turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 1994 m. (teismo posėdžio metu pateikė vairuotojo pažymėjimą), taip pat turi C kategoriją (jai priklauso sunkvežimiai, krovininiai automobiliai ir kiti didesnės nei 3500 kg masės automobiliai, kurie nėra priskiriami D1 ar D kategorijoms), tačiau nagrinėjamu atveju neturėjo reikalingos vairuotojo kategorijos būtent dėl temptos sunkesnės priekabos.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie S. V. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis nėra baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, padaryti pavieniai pažeidimai, kuriuos galima laikyti atsitiktinio pobūdžio. Kad baustumas už kitokius, ne grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021). Dėl padaryto nusižengimo nustatyta S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas sąmoningai vairuoja transporto priemone, žinodamas ir suprasdamas, kad tokios teisės neturi, tiek sąžiningai klysdamas, nes, neturėdamas pakankamo teisinio išprusimo, neteisingai suprato ir aiškinosi teisės normas. Tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokole pažymima, jog pareiškėjas pripažino nežinojęs, kad neturi teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio.
Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl, nei įstatymų nežinojimas, nei sudėtingas teisinis reglamentavimas savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-104-360/2022). Tai reiškia, kad vien tai, kad pareiškėjas nurodo nežinojęs ir nesupratęs, kad jis neturi teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio, nešalina jo atsakomybės, ypač kai administracinė atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinių funkcijų įvykdymui egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė S. V. nuo KET pažeidimo padarymo. Teismo vertinimu, S. V. turėjo ir galėjo jo skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto dar prieš darydamas teisės pažeidimą.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Todėl išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda – visiškai netaikant administracinio poveikio priemonės – nepasiektų jai keliamų tikslų, t. y., nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, S. V. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau S. V. skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant skundžiamo nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesius, šį terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio.
Skunde S. V. nurodė teismų sprendimų, kuriuose, mano, kad buvo nagrinėjamos panašios situacijos. Teismas pažymi, kad kiekvienu atveju bylose esančios situacijos yra vertinamos individualiai, pagal nustatytų faktinių aplinkybių visetą, todėl automatiškai vadovautis iš kitos bylos konteksto paimtomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4545-2025 ir S. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio termino.
Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti S. V., kad siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jis turi kreiptis į AB „Regitra“.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėjas Dainius Gecevičius