Civilinė byla Nr. e2-658-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01098-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2.; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G., atsakovės akcinės bendrovės „Vilkyškių pieninė” ir trečiojo asmens bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilkiškių pieninė” dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilkyškių pieninė“ (toliau – ir atsakovė), kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės 1 675 808,20 Eur skolos sumą trečiojo asmens bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės (toliau – ir trečiasis asmuo) naudai, priteisti iš atsakovės 636 807,11 Eur palūkanų trečiojo asmens naudai, priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2004 m. kovo 25 d. ieškovas su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo parduoti atsakovei žalią pieną, o atsakovė turėjo sumokėti už gautą pieną. Ieškovas įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį vykdė tinkamai, atsakovei pardavė pieną, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, laiku už parduotą pieną ieškovui nesumokėjo;
1.2. Atsakovė iki šiol yra skolinga ieškovui 5 786 230,58 Lt, kas atitinka 1 675 808,20 Eur sumą;
1.3. Įvertinus, kad paskutinis atsakovės mokėjimas buvo atliktas 2012 m. rugpjūčio 28 d., atsakovė turi sumokėti ieškovui už nesavalaikį atsiskaitymą už 5 m. (60 mėn.), 2012 m. rugpjūčio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,60 proc., todėl atsakovė turi mokėti 636 807,11 Eur (1 675 808,20 Eur x 7,60 proc. x 5 m.) palūkanų;
1.4. V. G. visus tiek teismo, tiek administratorės UAB „Finansinių partnerių grupė“ nurodymus ir įpareigojimus įvykdė ir visus V. G. gamybinės įmonės dokumentus perdavė, ne kartą kreipėsi į administratorę, kad ši peržiūrėtų V. G. gamybinės įmonės sudarytus sandorius su AB „Vilkyškių pieninė“, tačiau administratorės įgaliota V. K. tai daryti atsisakė;
1.5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2425-340/2020 patenkino bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės administratorės UAB „Finansinių partnerių grupė“ prašymą ir leido bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės administratorei UAB „Finansinių partnerių grupė“ nukreipti išieškojimą į V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimas ir administravimo išlaidoms patenkinti. Kadangi įmonė yra individuali, todėl dėl V. G. gamybinės įmonės susidariusių skolų atsako V. G. savo turtu. Neišieškojus skolų iš skolininko AB „Vilkyškių pieninė“, gali būti išieškomos skolos iš V. G. šeimos turto ir tokiu būdu bus pažeidžiami šio asmens šeimos interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nutraukti ir priteisti atsakovei AB „Vilkiškių pieninė” iš ieškovo V. G. 26 871,68 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindžia šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Įvertinus, kad paskutinis atsakovės mokėjimas buvo atliktas 2012 m. rugpjūčio 28 d., atsakovė turi sumokėti ieškovui už nesavalaikį atsiskaitymą už 5 m. (60 mėn.). 2012 m. rugpjūčio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,60 proc., todėl atsakovė turi mokėti 636 807,11 Eur (1 675 808,20 Eur x 7,60 proc. x 5 m.) palūkanų. Apie susidariusį įsiskolinimą ieškovas sužinojo ir įsitikino, kad tokia yra atsakovės skola V. G. įmonei, tada, kai buvo nuteistas, t. y. tada, kai įsiteisėjo nuosprendis (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 28 d., kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis);
2.2. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas, kaip individualios įmonės savininkas, nebūdamas kreditoriumi neturi reikalavimo teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Ši pozicija atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalies nuostata dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, atsižvelgiant į netiesioginio ieškinio instituto paskirtį, negali būti aiškinama plečiamai – taip, kad pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės vardu bei interesais į teismą turi teisę kreiptis ir šios įmonės savininkas, nepriklausomai nuo to, yra jis ar nėra šios įmonės kreditorius; tokią teisę jis turėtų tik tuo atveju, jeigu būtų ir individualios įmonės kreditorius;
2.3. Nagrinėjamu atveju byla nutraukiama pripažinus, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios įmonės naudai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
3. Bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė atskiruoju skundu prašė pirmosios instancijos teismo sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarti? bei sugrįžti į pasitarimų kambarį teismo sprendimo priėmimui šioje byloje, apeliacine?s instancijos teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarti? ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui sprendimo priėmimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Ieškovas V. G. yra sudaręs santuoką. Santuoka yra galiojanti ir šiai santuokai taikomas įstatyminis sutuoktinių turimo turto teisinis rėžimas (t. y. nėra sudaryta nei ikivedybinė, nei povedybinė sutartis);
3.2. Bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės nemokumo byloje Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. sausio 25 d. nutartimi (kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti) nutarė patvirtinti L. G. (ieškovo V. G. sutuoktinės) pirmos eilės finansinį reikalavimą bendrai 1 350,50 Eur sumai;
3.3. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. finansinis reikalavimas bendrai 1 350,50 Eur sumai yra galiojantis ir vykdytinas, bei į tai, kad V. G. (ieškovas šioje byloje) yra jos sutuoktinis, laikytina, kad ir V. G. yra bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorius kartu su savo sutuoktine ir jam priklauso 1/2 L. G. vardu patvirtinto finansinio reikalavimo.
4. V. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir perskaičiuoti ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2425- 340/2020 patenkino bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės administratorės UAB „Finansinių partnerių grupė“ prašymą ir leido bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės administratorei UAB „Finansinių partnerių grupė“ nukreipti išieškojimą į V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimas ir administravimo išlaidoms patenkinti;
4.2. Kadangi įmonė individuali, dėl V. G. gamybinės įmonės susidariusių skolų atsako ir įmonės savininkas savo turtu. Neišieškojus skolų iš skolininko AB „Vilkyškių pieninė“, gali būti išieškomos skolos iš V. G. šeimos turto ir tokiu būdu bus pažeidžiami jo šeimos interesai;
4.3. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks asmuo subjektines teises gali ginti ne tik atsikirsdamas į jam bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, bet ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės, kurios savininku jis yra, interesais ir tokia procesine forma ginti šios įmonės teises, jeigu įmonės bankroto administratorė to nedaro (CK 6.68 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-445/201 1). Taigi, ieškovui, kaip individualios įmonės savininkui, nėra užkertamas kelias reikšti ieškinį ginant bankrutavusios individualios įmonės interesus;
4.4. Byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nepatenkinus ieškinio ir bylą nutraukus nebus galimybės patenkinti kreditorinių reikalavimų bei nebus galimybės atsiskaityti su valstybe. Iš V. G. ir jo 7 šeimos narių bus atimtas gyvenamasis namas;
4.5. Apie tai, kad V. G. negalėjo pateikti ieškinio, teismas net neužsiminė, ieškinį priėmė nagrinėti ir bylą išnagrinėjo pilnai, trūkumų pašalinti nenurodė. Be to, teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad toks asmuo subjektines teises gali ginti ne tik atsikirsdamas į V. G. bei įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, bet ir turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį individualios įmonės, kurios savininku yra, interesais ir tokia procesine forma gali ginti šios įmonės teises, jeigu įmonės bankroto administratorė to nedaro. Viso proceso metu teismas nesiaiškino, ar V. G. yra individualios įmonės kreditorius, todėl nekilo abejonių dėl šio teismo argumentavimo ir įrodymų bei paaiškinimų teikimo;
4.6. Įmonėje dirbo V. G. sutuoktinė L. G., kuriai įmonė liko skolinga. L. G. yra įtraukta į pirmos eilės kreditorių sąrašą, kuris yra Vilniaus apygardos teismo patvirtintas. Priteistas L. G. kreditorinis reikalavimas dalimi priklauso ir V. G. Tuo pagrindu jis yra pripažintinas bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditoriumi;
4.7. Bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė. Atsakovės atstovai pateikė tik prašymus ir pažymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismui nepateikė išlaidas ar advokatams sumokėtų pinigų dydžius patvirtinančių dokumentų. Be to, nėra konkretizuotas pagal kiekvieną atliktą veiksmą laikas ir užmokestis, todėl negalima įvertinti, ar jis atitinka Rekomendacijose dėk civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijose) nurodytą užmokestį.
5. AB „Vilkyškių pieninė“ atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį, panaikinant motyvuojamosios dalies 24 punktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir kad atsakovė yra skolinga įmonei ir turi mokėti palūkanas. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, todėl negalėjo pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų. Be to, visi byloje pateikti dokumentai rodo, jog ieškovo reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis, atsakovės skolos ieškovui nėra ir palūkanų mokėti atsakovė neturi;
5.2. Nutarties 24 punkte minimos faktinės ir teisinės aplinkybės nutarčiai įsiteisėjus taptų prejudiciniais faktais. Nors nagrinėjama byla nutraukta, kadangi ieškovas neturėjo teisės pareikšti netiesioginio ieškinio, esant minėtoms konstatuotoms aplinkybėms, kituose teisminiuose procesuose dėl tariamo atsakovės skolos susidarymo šios aplinkybės būtų laikomos prejudiciniais faktais, o tai pažeistų atsakovės teises gintis nuo nepagrįstų reikalavimų;
5.3. Ieškovas klaidindamas teismą nurodė, jog apie tariamą atsakovės skolą sužinojo 2017 m. balandžio 28 d., kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1-36-564/2015 ir įsiteisėjo 2016 m. spalio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis. Ieškovo teiginius paneigia tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teisme pats ieškovas davė parodymus ir nurodė, kad ieškovas „2011 m. jau suprato, kad AB „Vilkyškių pieninė“ buvo apgavusi didelei sumai, galutinai įsitikino 2012 m.“. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovės skola įmonei nesusidarė, todėl ieškovas po Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo negalėjo suprasti, jog atsakovė yra skolinga įmonei;
5.4. Ieškovas, būdamas profesionaliu verslininku bei įmonės vadovu, apie tariamas atsakovės skolas galėjo ir turėjo sužinoti dar anksčiau, t. y. iš karto, kuomet pagal pieno pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas atsakovė neva nesumokėjo ieškovo reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas visiems ieškovo reikalavimams dėl tariamai susidariusių atsakovės skolinių įsipareigojimų iki 2010 m. spalio 9 d. (ieškinys pateiktas 2020 m. spalio 9 d.).
6. Bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė atsiliepimu į V. G. atskirąjį skundą prašė tenkinti V. G. atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
6.1. V. G. yra sudaręs santuoką. Bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės nemokumo byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė patvirtinti L. G. (ieškovo V. G. sutuoktinės) pirmos eilės finansinį reikalavimą bendrai 1 350,50 Eur sumai;
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. finansinis reikalavimas yra galiojantis ir vykdytinas, bei į tai, kad V. G. (ieškovas šioje byloje) yra jos sutuoktinis, laikytina, kad ir V. G. yra bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorius kartu su savo sutuoktine ir jam priklauso 1/2 L. G. vardu patvirtinto finansinio reikalavimo. Taigi, V. G. buvo ir šiuo metu yra įmonės kreditorius.
7. AB „Vilkyškių pieninė“ atsiliepimu į ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus trečiojo asmens bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės ir ieškovo V. G. atskiruosius skundus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
7.1. Ieškovas nėra įrašytas į įmonės kreditorių sąrašą, todėl negali būti laikomas įmonės kreditoriumi. Tik teismo patvirtinti asmenys, turintys kreditorinius reikalavimus, laikomi kreditoriais ir turi jiems teisės aktų priskirtas teises, t. y. ir teisę pateikti netiesioginį ieškinį. Teisės pateikti netiesioginį ieškinį turėtų būtų suteiktos tik teismo patvirtintiems įmonės kreditoriams ir netaikomos plečiamai;
7.2. Trečiojo asmens naujai keliami argumentai bei teikiami įrodymai negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl ieškovo teisės pateikti netiesioginį ieškinį buvo keliamas nuo pati bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pradžios, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 3 d., atsakovei pateikus atsiliepimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ne kartą aiškiai nurodė, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą, kadangi ieškovas nėra įmonės kreditorius, tačiau ieškovas neįrodinėjo, jog jis yra įmonės kreditorius. Tik gavęs nutartį trečiasis asmuo kartu su įmonės skundu pateikė papildomus įrodymus, neva pagrindžiančius ieškovo teisę į netiesioginį ieškinį (ieškovo santuokos liudijimą), tačiau šiuos įrodymus apie ieškovo sutuoktinės L. G. finansinio reikalavimo faktą ieškovas turėjo ir galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi apie tai žinojo nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą dienos (2017 m. sausio 25 d.). Nėra pagrindo teigti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau, kadangi klausimas dėl ieškovo teisės pateikti netiesioginį ieškinį buvo keliamas jau nuo pat bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pradžios, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 3 d., atsakovei pateikus atsiliepimą;
7.3. Atsakovė kartu su 2021 m. kovo 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Papildomai atsakovė teismui 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pridėdama pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Šios pažymos buvo parengtos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatytus reikalavimus tokių pažymų turiniui;
7.4. Ieškovas teigė, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, kadangi byla buvo nutraukta teismo nutartimi, o ne išnagrinėta iš esmės. Šios aplinkybės neturi įtakos priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, kadangi ieškovas pradėjo teisminį procesą, neturėdamas teisės pateikti ieškinio, vyko bylos nagrinėjimas, kurio metu atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė pateiktomis pažymomis ir teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą atsakovės naudai pagal priežasties teoriją buvo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo rekomendacijų;
7.5. Jei ieškovas ir turėtų teisę pateikti netiesioginį ieškinį įmonės vardu, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė šią poziciją pagrindžiančius įrodymus jau yra pateikusi teismui nagrinėtoje byloje.
8. Bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė atsiliepimu į AB „Vilkyškių pieninė“ atskirąjį skundą prašė netenkinti atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ atskirojo skundo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
8.1. Šioje byloje egzistuoja neginčijami įrodymai, patvirtinantys faktą, kad ši byla buvo išnagrinėta iš esmės. Faktas, kad kaip baigiamasis šios bylos dokumentas buvo surašyta ginčo nutartis, o ne sprendimas, nereiškia, kad teismas šios bylos neišnagrinėjo ir nereiškia, kad teismas negalėjo pasisakyti dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kaip kad dėl senaties, dėl skolos, dėl netesybų ir pan.;
8.2. Marijampolės rajono apylinkės teismo byloje Nr. 1-36-564/2015 buvo nagrinėjami klausimai dėl nusikalstamų veikų padarymo ir kaltinamųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, o ne atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ skolos V. G. gamybinė įmonei klausimai;
8.3. Šalis sieję teisiniai santykiai buvo sudėtingi. Apie savo teisės pažeidimo momentą, t. y. skolos dydį bei skolos atsiradimo momentą ar pagrindą, ieškovui objektyviai buvo sudėtinga sužinoti dėl šio teisinių santykių sudėtingumo, didžiulės piniginių lėšų apyvartos, didelio kiekio ūkinių operacijų bei galimo atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ nesąžiningumo siekiant išvengti savo prievolių savalaikio įvykdymo. Dėl to laikytina, kad senaties terminas nebuvo praleistas.
9. V. G. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties motyvuojamosios dalies 24 punkte nurodytus motyvus ir argumentus palikti nepakeistus, o atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
9.1. Kadangi įmonėje buvo pradėta bankroto procedūra, V. G. ne vieną kartą kreipėsi į administratorę, kad ši peržiūrėtų įmonės sudarytus sandorius su AB „Vilkyškių pieninė“, tačiau administratorės įgaliota V. K. tai daryti atsisakė. Bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorių komitetas 2018 m. vasario 27 d. posėdyje svarstė darbotvarkės klausimą dėl kreipimosi į audito kompaniją atlikti atsiskaitymų analizę (reviziją) tarp V. G. gamybinės įmonės ir AB „Vilkyškių pieninė“ ir nusprendė įpareigoti administratorę kreiptis į apskaitos ar audito kompaniją ir atlikti atsiskaitymų analizę (reviziją) tarp V. G. gamybinės įmonės ir AB „Vilkyškių pieninė“. Kad administratorė netinkamai atliko savo pareigas yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje, kuria administratorę įpareigojo iki 2018 m. kovo 20 d. pateikti teismui informaciją apie V. G. gamybinės įmonės bankroto procedūras, atliktas nuo 2017 m. gegužės 12 d.;
9.2. Įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiui (įsiteisėjo 2017 m. balandžio 28 d.) ir po bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorių komiteto 2018 m. vasario 27 d. posėdžio, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į audito kompaniją atlikti V. G. gamybinės įmonės ir AB „Vilkyškių pieninė“ atsiskaitymų analizę (reviziją), pabendravus su eksperte M. O. ir specialistu C. buvo įsitikinta, kad AB „Vilkyškių pieninė“ yra įmonei skolinga, todėl dėl bankroto administratorės pasyvumo ir teismų šališkumo V. G. negalėjo apginti savo pažeistų teisių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė civilinę bylą nutraukti.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
12. Atsakovė į bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė procesinį dokumentą – rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimų, kuriais prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį, panaikinant motyvuojamosios dalies 24 punktą, atmesti kaip nepagrįstus trečiojo asmens bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės ir ieškovo V. G. atskiruosius skundus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
14. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
15. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog atsakovė šiame procesiniame dokumente pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus pagrindą. Tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti baigėsi 2022 m. gegužės 9 d., atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą pateikti ir papildyti 14 dienų terminas baigėsi 2022 m. gegužės 23 d., o atsiliepimui į trečiojo asmens atskirąjį skundą pateikti ir papildyti – 2022 m. gegužės 24 d. Atsakovė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 3 d., taigi, pasibaigus atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus pateikimo ir papildymo terminui, o šiems terminams pasibaigus papildyti ar tikslinti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskiruosius skundus yra draudžiama (žr. šios nutarties 13 punktą).
16. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir atsikirtimus į ieškovo atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą ir atsikirtimus į trečiojo asmens atsiliepimus į ieškovo ir atsakovės atskiruosius skundus. Šiuo atveju vertinant, jog atsakovės pateiktas procesinis dokumentas pagal savo turinį gali būti laikomas atsiliepimu į ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimus, pažymėtina, kad tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme civilinio proceso įstatymas nenumato, todėl rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami ir remiantis šiuo pagrindu (žr. šios nutarties 14 punktą). Įvertinus išdėstytą, atsakovės rašytiniai paaiškinimai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, nepriimami.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – santuokos liudijimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2869-340/2017.
18. Įgyvendinant proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), įrodymai, kuriais grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, turi būti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų neigiamų procesinių pasekmių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis).
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Teismų praktikoje pažymima, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
21. Trečiasis asmuo, teikdamas įrodymus, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti nemokumo byloje priimtas nutartis ir nemokumo byloje surinktą įrodomąją medžiagą bei viešo registro duomenis (apie šeimos sudėtį ir sudarytą santuoką) ir tokiu būdu būtų galėjęs neginčijamai nustatyti svarbias aplinkybes. Taip pat teigė, jog nors teikiami duomenys (santuokos liudijimas ir nutartis) teismui yra prieinami per viešus registrus ir EPP sistemą, trečiasis asmuo juos teikia dėl patogumo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors iš trečiojo asmens atskirojo skundo turinio matoma, kad apeliantas pateiktais įrodymais grindžia atskirajame skunde dėstomus argumentus, tai nesudaro pagrindo juos priimti. Pažymėtina, jog šiuo atveju nauji įrodymai teikiami įrodinėjant naujas aplinkybes – ieškovo teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsižvelgiant į tai, jog šio sutuoktinė turi patvirtintą finansinį reikalavimą bankrutavusios įmonės bankroto byloje. Iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo argumentų apie V. G. sutuoktinės L. G. galimai turimą finansinį reikalavimą bankrutavusiai įmonei nepateikė ir šios aplinkybės neįrodinėjo, apie šios aplinkybės (ne)buvimą pirmosios instancijos teisme nepasisakė ir kitos bylos šalys. Taigi, pateikti įrodymai yra teikiami naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, įrodinėti. Tuo pagrindu net ir nepatikrinus kitų kriterijų, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog šių įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas reikštų naujos faktinės aplinkybės aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
23. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nenurodė, kodėl teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir kodėl šių priedų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, nors santuokos liudijimas sudarytas ir teikiama nutartis yra priimta iki nutarties nutraukti civilinę bylą pirmosios instancijos teisme priėmimo. Be to, apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovui buvo apribota galimybė teikti įrodymus, o teiginiai, jog teismas savo iniciatyva turėjo rinkti įrodymus, neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo teikiamiems naujiems įrodymams priimti, todėl jie nepriimtini ir apeliacinės instancijos teisme nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį (ne)egzistavimo
24. Trečiasis asmuo ir ieškovas atskiruosiuose skunduose nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad L. G. finansinis reikalavimas bendrai 1 350,50 Eur sumai yra galiojantis ir vykdytinas, bei į tai, kad V. G. yra jos sutuoktinis, laikytina, kad ir V. G. yra bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorius kartu su savo sutuoktine ir jam priklauso 1/2 L. G. vardu patvirtinto finansinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
25. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017).
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas).
27. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, nenustatė, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme būtų nurodęs ir įrodinėjęs aplinkybes, jog jis yra bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės kreditorius. Iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) buvo pateikusi argumentus, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės bankrutavusiai įmonei, todėl neatitinka netiesioginio ieškinio teikimo sąlygų. Nepaisant to, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo argumentų apie V. G. galimai turimą finansinį reikalavimą į bankrutavusią V. G. gamybinę įmonę pirmosios instancijos teisme nepateikė ir šios aplinkybės neįrodinėjo, taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme nurodomų argumentų apie V. G. sutuoktinės L. G. galimai turimą finansinį reikalavimą bankrutavusiai įmonei. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teisme naujai nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas reikštų naujos faktinės aplinkybės aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme (žr. šios nutarties 21 punktą), juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog būtų priimta teismo nutartis, kuria būtų patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie ieškovo galimai turimą reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę, kuriomis nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertintinos ir dėl jų plačiau nepasisakytina.
29. Teismui konstatavus, jog ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl ieškovo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį netiriami ir nevertinami, ir šalims nenurodžius kitų argumentų dėl ieškovo procesinio suinteresuotumo byloje buvimo, vertinama, jog pirmosios instancijos teismas, nesant teismo nutarties, kuria būtų patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai, pagrįstai nustatė, jog ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022), ir tuo pagrindu nutraukė bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalis).
Dėl nutarties 24 punkto (ne)panaikinimo
30. Atsakovė atskirajame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį, panaikinant motyvuojamosios dalies 24 punktą, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir jog atsakovė yra skolinga įmonei ir turi mokėti palūkanas. Atsakovės teigimu, nutarties 24 punkte minimos faktinės ir teisinės aplinkybės nutarčiai įsiteisėjus taptų prejudiciniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės nurodytiems argumentams.
31. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018).
32. Ginčijamos teismo nutarties 24 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie susidariusį įsiskolinimą ieškovas sužinojo ir įsitikino, kad tokia yra atsakovės skola įmonei, kai buvo nuteistas, t. y. tada, kai įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis (2017 m. balandžio 28 d.). Teismas taip pat nurodė, jog įvertinus, kad paskutinis atsakovės mokėjimas buvo atliktas 2012 m. rugpjūčio 28 d., atsakovė turi sumokėti ieškovui už nesavalaikį atsiskaitymą už 5 m. (60 mėn.), 2012 m. rugpjūčio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,60 proc., todėl atsakovė turi mokėti 636 807,11 Eur (1 675 808,20 Eur x 7,60 proc. x 5m.) palūkanų.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesprendė šalių ginčo iš esmės, todėl neturėjo būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios ieškinio senaties termino taikymu bei palūkanų dydžiu, jų mokėjimu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamos nutarties 24 punkte nurodyti teismo motyvai šalintini iš motyvuojamosios dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo
34. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).
35. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė. Be to, teismui nepateikta išlaidas ar advokatams sumokėtų pinigų dydžius patvirtinančių dokumentų, nėra konkretizuotas pagal kiekvieną atliktą veiksmą laikas ir užmokestis, todėl negalima įvertinti, ar jis atitinka rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytą užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria šiems apelianto argumentams.
36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-684-302/2018).
37. Atskiruoju skundu ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos išvados, kad ieškovui pagal priežasties teoriją tenka priešingos šalies patirtų išlaidų atlyginimo pareiga, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų daryti priešingą išvadą. Apeliantui ginčijant tik bylinėjimosi išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų pasisako tik šioje apimtyje.
38. Teismų praktikoje pažymima, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punktas). 1Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-611/2019).
39. Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų dėl užmokesčių dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Atsakovė AB „Vilkyškių pieninė“ pateikė 2022 m. vasario 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 26 871,68 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė į bylą pateikė šiuos įrodymus, kuriais grindžia prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą – 2021 m. vasario 24 d. pažymą, kuria nurodė, jog susipažinimas su ieškiniu, atsiliepimo projekto rengimas, įrodymų rinkimas, teismų praktikos ir teisės aktų analizė ir teisinių konsultacijų teikimas sudaro 5 687,00 Eur sumą; priedų prie prašymo prijungti papildomus dokumentus rengimas, susipažinimas su ieškovo pateiktu atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė ir tripliko rengimas sudaro 5 517,60 Eur sumą; susipažinimas su ieškovo pateiktu dubliku, tripliko rengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė sudaro 304,92 Eur sumą; susipažinimas su ieškovo pateiktu prašymu dėl ekspertizės, atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl ekspertizės rengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė, rašytinių paaiškinimų dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimas sudaro 2 148,96 Eur sumą (viso šios minėtos išlaidos sudaro 13 658,48 Eur sumą) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-9902, 3 t., b. l. 105). Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. vasario 8 d. pažymą, kuria nurodė, jog atsakovės baigiamosios kalbos rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, ieškovo paaiškinimų analizė, klausimų teismo posėdžiui rengimas, dalyvavimas teismo posėdyje, įrodymų rinkimas, teismų praktikos ir teisės aktų analizė, teisinių konsultacijų teikimas, rašytinių paaiškinimų ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimas, klausimų kitoms bylos šalims rengimas sudaro 8 712,00 Eur sumą; rašytinių komentarų ir paaiškinimų ekspertei rengimas, susipažinimas su teismo ekspertės atliktu ekspertizės aktu, jo analizė, argumentų dėl jo nepagrįstumo rengimas, teisės aktų ir teismų praktikos analizė sudaro 4 501,20 Eur sumą (viso šios minėtos išlaidos sudaro 13 213,20 Eur sumą) (5 t., b. l. 109).
41. Iš pateiktų pažymų nustatyta, jog atsakovei teisinės paslaugos buvo teikiamos ruošiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kitus procesinius dokumentus, taip pat atstovaujant teismo posėdžiuose. Pagal atsakovės pateiktos pažymos duomenis, už atsiliepimo į ieškinį parengimą patirta 5 687,00 Eur išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 punktais, už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į ieškinį maksimalus priteistinas užmokestis yra 2 909,60 Eur (2,5 koeficientas x 1 454,80 Eur 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 0,8). Atsižvelgiant į tai, jog už atsiliepimą į ieškinį prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijas, o šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos ne didesnės, kaip yra rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis), už atsiliepimą į ieškinį priteistina maksimali pagal rekomendacijas mokėtina užmokesčio suma – 2 909,60 Eur. Pagal pažymoje pateiktus duomenis, už tripliko rengimą atskirai išskirta sumokėta 304,92 Eur suma. Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.3 punktus, už advokato padėjėjo parengtą tripliką maksimalus priteistinas užmokestis yra 1 745,76 Eur (1,5 koeficientas x 1 454,80 Eur 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 0,8). Atsižvelgiant į tai, jog už tripliką sumokėta suma neviršija Rekomendacijų, priteistina prašoma 304,92 Eur suma.
42. Be šių procesinių dokumentų atsakovė teikė ir kitus procesinius dokumentus, dalyvavo visuose 5 vykusiuose teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateikus patirtų išlaidų detalizacijos, kurioje būtų nurodyta konkrečiai suteiktai teisinei paslaugai skirtas darbo laikas ir išskirta mokėtina suma už atskirus atliktus teisinių paslaugų teikimo veiksmus, taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, juose sugaištą laiką, taip pat į tai, kad byloje nebuvo analizuojami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, byla nėra ypatingai sudėtinga faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, sprendžia, jog pagrįsta ir protingo dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už kitas suteiktas teisines paslaugas yra 3 500,00 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis patikslinama, nurodant, jog bylinėjimosi išlaidų suma, kurią atsakovė patyrė pirmosios instancijos teisme ir kurią yra pagrindas atlyginti iš ieškovo, sudaro viso 6 714,52 Eur (2 909,60 Eur + 304,92 Eur + 3 500,00 Eur). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis atsakovės išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirųjų skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės AB „Vilkyškių pieninė“ ir ieškovo V. G. atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, sprendžia, jog yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teisme atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, jį sumažinant iki 6 714,52 Eur sumos, ir iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pašalinti nutarties 24 punktą, todėl šioje dalyje nutartis patikslinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
44. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus atsakovės atskirąjį skundą šiai atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsakovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurioje nurodė, jog apmokėjo šias atstovavimo paslaugas: susipažinimą su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, strategijos rengimą dėl atskirojo skundo rengimo, atskirojo skundo rengimą, ieškovo ir trečiojo asmens atskirųjų skundų analizę, atsiliepimo į atskiruosius skundus projekto rengimą, teismų praktikos ir teisės aktų analizę ir teisines konsultacijas, už šias paslaugas patirtos 7 100,28 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pagal rekomendacijų 8.15 punktą, už atskirąjį skundą priteistina maksimali užmokesčio suma yra lygi 691,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Už atsiliepimą į atskirąjį skundą, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, priteistina maksimali užmokesčio suma – 691,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, jog prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, be to, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis), o išskirtinių aplinkybių nenustatyta (žr. šios nutarties 38 ir 39 punktus), sprendžia, jog pagrįsta atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma yra 1 383,92 Eur (691,96 Eur + 691,96 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip: „Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei AB „Vilkiškių pieninė” dėl skolos ir palūkanų bankrutuojančios V. G. gamybinės įmonės naudai priteisimo.
Priteisti iš ieškovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės AB „Vilkiškių pieninė”, juridinio asmens kodas 277160980, naudai 6 714,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.”.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties motyvuojamosios dalies 24 punkte nurodytus motyvus: „Teismo vertinimu, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. savo ieškinyje nurodė, kad, remiantis Sutarties 34 punktu, pasibaigus sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui, Pirkėjas už laikotarpį nuo kitos dienos po šio termino pasibaigimo iki atsiskaitymo dienos Pardavėjui moka už kiekvieną pradelstą dieną pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas remiantis vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Pavėluoto mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos iki atsiskaitymo dienos, sumokamos atsiskaitymo dieną kartu su mokėtina už pieną suma, apskaičiuota pagal šios sutarties 17 punktą. Įvertinus, kad paskutinis Atsakovo mokėjimas buvo atliktas 2012-08-28, Atsakovas turi sumokėti Ieškovui už nesavalaikį atsiskaitymą už 5 m. = 60 mėn., o 2012-08-29 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,60 proc., todėl atsakovas turi mokėti 636 807,11 Eur (1 675 808,20 Eur x 7,60% x 5m.) palūkanų. Apie susidariusį įsiskolinimą ieškovas sužinojo ir pilnai įsitikino, kad tokia yra atsakovo skola V. G. įmonei, kaip minėjau aukščiau, kai buvo nuteistas, t.y. tada, kai įsiteisėjo nuosprendis (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendis įsiteisėjo 2017-04-28, kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis).“.
Priteisti atsakovei AB „Vilkyškių pieninė“ iš ieškovo V. G. 1 383,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza