Civ. b. Nr. e2A-886-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41563-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui draudimo bendrovei Allianz Versicherungs-Aktiengesellschaft dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5629,89 Eur nuostoliams atlyginti.
2. Nurodė, kad 2016-08-23 Vokietijoje A61 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Passat nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė ir apgadino UAB „Transtira“ puspriekabę Wielton, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Puspriekabei padarytas laikinas remontas Vokietijoje už 1927,73 Eur, Lietuvoje remontas UAB „Transtira sunkvežimių servisas“ kainavo 8868,64 Eur, 1485 Eur nuostoliai sudaro ieškovo negautos pajamos pagal Vokietijos įstatymus (15 dienų po 99 eurus). Atsakovas Draudimo bendrovė Allianz Versicherungs-Aktiengesellschaft ieškovui sumokėjo 6654,48 eurų draudimo išmoką.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį. Lietuvoje sunkvežimių autoservisų valandos remonto įkainis yra 25 – 30 eurų. UAB „Transtira“ akcininkai yra tuo pačiu adresu įsteigę sunkvežimių remonto bendrovę UAB „Trantiros sunkvežimių servisas“. Abiejų bendrovių akcininkai tie patys asmenys. Atsakovas nurodo, kad būtent UAB „Transtira“ puspriekabės Wielton, Valst.Nr.(duomenys neskelbtini) remonto atveju, ieškovas taikė 70 eurų valandos remonto įkainį, nors kitiems klientams tuo pačiu metu taikė 25 eurų valandos remonto įkainį. Nurodo, kad remonto metu buvo pakartotinai keičiamos ir remontuojamos tos pačios automobilio dalys, kurios buvo pakeistos Vokietijoje remonto metu. Dalis kaltės dėl autoįvykio tenka ieškovui, nes automobilio puspriekabė stovėjo išsikišusi, automobilio VW Passat vairuotojas neturėjo išeities, negalėjo apvažiuoti kliūties – dideli greičiai, antroje juostoje važiuoja automobiliai, išsikišęs sunkvežimio puspriekabės galas sąlygojo autoįvykį ir žalos atsiradimą. Esant daliai kaltės ieškovo vairuotojui, žala turi būti mažinama trečdaliu. Buvo apgadinta prie sunkvežimio kabinama puspriekabė, o ne sunkvežimis, todėl negalėjimas ja naudotis dienų skaičius turi būti mažinamas iki 10 dienų, o suma iki 45 eurų už dieną, nes tai ne transporto priemonė, o priekaba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškinys atmetamas dėl to, jog ieškovas siekia gauti nesąžiningą pelną – į darbų ir detalių sąmatą įrašė pakartotinai detales, kurios buvo pakeistos autoįvykio vietoje Vokietijoje, prirašė papildomus darbus ir detales, kurių keisti nereikėjo, tris kartus padidino valandos darbo įkainį, darbo laiko sąnaudas. Atsakovo Allianz Versicherungs-Aktiengesellschaft paskaičiuota ir pervesta pinigų suma 6651,48 Eur atspindi realai padarytą žalą, apimant sugadintas detales ir darbų apimtį, negautas pajamas negalint naudotis priekaba. Ieškovui autoįvykio metu padaryta žala visiškai atlyginta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str., 185 str. 1 d., 270 str. 4 d. 3 p.); neįvertino, neištyrė visapusiškai byloje surinktų įrodymų, įrodymus vertino visiškai formaliai, paviršutiniškai, jų neanalizuodamas; nevertino netinkamai aiškino ir taikė žalą ir jos dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.249 str. 1 d., 5 d.); nesant jokio faktinio pagrindo, nepagrįstai aiškino ir taikė CK 1.137 str. 3 dalį dėl piktnaudžiavimo teise, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nesutinka su sprendimu, nes 1) dėl ginčo eismo įvykio kyla tik transporto priemonės VW Passat valdytojo atsakomybė; 2) Ieškovas nedidino nuostolio dydžio; nuostolio dydis pagrįstas faktines remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais; 3) Ieškovas nepiktnaudžiavo teise.
9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl eismo įvykio 1/3 kaltės tenka ieškovui priklausančios transporto priemonės vairuotojui, nes būtent ieškovo vairuotojas turėjo galimybę patraukti sunkvežimio puspriekabę nuo važiuojamosios kelio dalies, bet to nepadarė. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovas ieškovui jau yra atlyginęs visą jo patirtą žalą, nes kai kurie ieškovo nurodomi darbai dubliuojasi, be to, ieškovas nepagrįstai nurodė tokius remonto įkainius, kurie dvigubai viršija remonto įkainių Lietuvoje vidurkį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
13. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl eismo įvykio 1/3 kaltės tenka ieškovui priklausančios transporto priemonės vairuotojui. Anot ieškovo, pagal byloje esančią Vokietijos policijos eismo įvykio tyrimo medžiagą vienintelė eismo įvykio kaltininkė yra VW PASSAT vairuotoja. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina.
14. Policijos tyrimo medžiagoje sprendimo dėl eismo įvykio kaltininko nėra, joje tik užfiksuotos policijos nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovo pateiktas policijos darbuotojo elektroninis laiškas laikytinas tik šio asmens asmenine nuomone dėl eismo įvykio kaltininko. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais (policijos medžiaga, nuotraukomis, vaizdo įrašu) bei atsižvelgdamas į Vokietijos teismo praktiką, todėl tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl vairuotojų kaltės.
15. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 1/3 kaltės dėl eismo įvykio tenka vilkiko su puspriekabe vairuotojui, kadangi ieškovo puspriekabė greitkelio avarinio stovėjimo juostoje buvo pastatyta netinkamai (jos kraštas buvo išsikišęs į pirmos važiuojamąją dalį ir sudarė kliūtį ja važiavusiems automobiliams).
16. Ieškovo argumentai, kad į važiuojamąją dalį išsikišusi puspriekabė buvo ne daug tik 20 cm ir todėl nekėlė grėsmės eismo saugumui, netrukdė važiuoti pirmąja eismo juosta, yra nepagrįsti.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad visų sėkmingai pravažiavusių transporto priemonių vairuotojai, siekdami išvengti išsikišusios priekabos keliamos grėsmės, arba staigiai rikiavosi į antrąją eismo juostą (jeigu ši juosta buvo laisva), arba traukėsi prie pirmosios eismo juostos kairiojo krašto užvažiuodami ant punktyrinės linijos arba net iš dalies išvažiuodami į antrąją eismo juostą. Šie vairuotojų veiksmai parodo, kad į važiuojamąją dalį išsikišusią puspriekabę jie suvokė kaip kliūtį ir atliko veiksmus ją saugiai aplenkti. VW PASSAT vairuotojos galimybės kliūtį aplenkti išvažiuojant į antrąją juostą buvo apribotos, nes šia juosta tuo metu dideliu greičiu važiavo kiti automobiliai.
18. Šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, kiek puspriekabė buvo išsikišusi į važiuojamąją dalį, svarbu tai, ar ji sudarė kliūtį, ar ne. Kadangi priekabos didžioji dalis stovėjo kelkraštyje, žiūrint iš toli galėjo nesimatyti, kad jos kampas įsikišęs į važiuojamąją dalį, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad prieš VW PASSAT pirmąja eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės ir užstojo priekyje buvusį vaizdą. Kadangi Vokietijos greitkeliuose važiuojama labai dideliu greičiu, VW PASAT vairuotoja tik priartėjusi prie stovinčios puspriekabės galėjo pamatyti, kad pastarosios dalis yra išsikišusi į jos važiuojamąją juostą ir sudaro jai kliūtį. Kitų vairuotojų elgesys atliekant staigų rikiavimosi į antrąją juostą manevrą prieš pat stovinčius ieškovo vilkiką su puspriekabe patvirtina aplinkybę, kad kliūties iš toli vairuotojai negalėjo pamatyti.
19. Pažymėtina, kad ieškovo vilkiko vairuotojas, matydamas, kad jam tenka stoti priverstinio sustojimo, parkavimo momentu turėjo visas galimybes vilkiką kelkraštyje pastatyti taip, kad nei vilkikas, nei puspriekabė nebūtų išsikišę į važiuojamąją kelio dalį. Kad puspriekabės galinė dalis yra išsikišusi vairuotojas galėjo matyti per kairįjį veidrodėlį ir turėjo visas galimybės nedelsiant pašalinti kliūtį pavažiuodamas į priekį išlygindamas puspriekabę taip, kad ji stovėtų prie pat dešinio kelkraščio krašto (nuotraukose matyti, kad priekabai iš dešinės dar buvo likę laisvos vietos saugiam puspriekabės priparkavimui). Vilkiko vairuotojas negalėjo nežinoti, kad Vokietijos greitkeliuose automobilių greičiai yra labai dideli ir todėl bet kokios kliūties sudarymas kelia didelį pavojų kitiems vairuotojams, todėl kliūtį reikia pašalinti nedelsiant. Kadangi vilkiko vairuotojas turėjo laiko ir galimybę pastatyti vilkiką ir priekabą taip, kad jie nebūtų išsikišę į važiuojamąją dalį, tačiau to laiku nepadarė, toks vilkiko vairuotojo neveikimas pagrįstai pripažintas neteisėtu.
20. Esminės šios bylos aplinkybės sutampa su Bambergo Aukštesniojo žemės teismo 1977-03-22 nutartyje nagrinėtomis aplinkybėmis, o kitų aplinkybių nesutapimas abiejose bylose nėra reikšmingas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta nutartimi kaip teismų praktika.
21. Ieškovas teismui nepateikė priešingos Vokietijos teismų praktikos įrodymų, t. y. kad Vokietijos teismai minėta nutartimi nesivadovauja, kai kliūtį sudariusi stovinti transporto priemonė į važiuojamąją dalį būna išsikišusi mažiau, nei Bambergo Aukštesniojo žemės teismo 1977-03-22 išnagrinėtoje byloje, ar kai laikas nuo sustojimo iki įvykio yra trumpesnis.
22. Ieškovas nurodo, kad darydamas išvadą dėl vilkiko vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, pirmos instancijos teismas nusprendė ir dėl ieškovo darbuotojo atsakomybės prieš ieškovą. Kadangi pats ieškovas neprašė įtraukti vairuotojo trečiuoju asmeniu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nėra pagrindo tai padaryti apeliacinės instancijos teisme.
23. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos remonto darbų sumos, Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
24. Pažymėtina, kad kai kurie UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ atlikti darbai ir keičiamos detalės dubliuojasi su UAB „Falck Lietuva“ Vokietijoje tai pačiai priekabai atliktu sugadinimų remontu. Vokietijoje puspriekabei buvo pakeistas žibintas, žibintų lentynos, purvasaugis ir oro pagalvė. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis sutiko, kad trys iš 35 pozicijų (žibintas (125,00 Eur), purvasaugis (30,00 Eur) ir oro pagalvė (80,00 Eur+196,00 Eur)), nurodytų sąmatoje, sutampa su Vokietijoje atliktu laikinu remontu, tačiau nurodo, kad tikėtina, minėtos trys detalės galimai buvo netinkamai suremontuotos ar neatitiko keliamų reikalavimų, todėl turėjo būti keičiamos arba buvo padaryta klaida. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovo pasirinktų remonto darbų rangovų darbo kokybę. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad remonto darbus Vokietijoje atlikusiai UAB „Falck Lietuva“ reiškė kokias nors pretenzijas dėl darbų kokybės
25. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad priekaba turėjo būti remontuojama taikant Vokietijos rinkos kainas, nes eismo įvykis įvyko Vokietijoje. Visų pirma, ieškovas nenurodė, koks Vokietijos teisės aktas numato, kad remonto darbams, atliktiems kitoje valstybėje, privalo būti taikomos Vokietijoje esančios remonto darbų rinkos kainos. Antra, nei viena Lietuvoje veikianti remonto įmonė nediferencijuoja savo teikiamų remonto darbų kainos pagal tai, kur transporto priemonė buvo sugadinta, nereikalauja pateikti įrodymų, kokioje šalyje transporto priemonė buvo sugadinta, taip pat įrodymų, kokie tos šalies remonto darbų įkainiai. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo galimybę puspriekabę susiremontuoti tokiomis kainomis, kokios yra nusistovėję Lietuvoje, t.y. daugiau nei dvigubai mažesnėmis. Remontuoti priekabą brangiau ir taip sudaryti sąlygas susijusiai įmonei UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ gauti didesnes nei rinkoje pajamas buvo ieškovo savanoriškas pasirinkimas, o ne eismo įvykio sąlygota būtinybė. CK 6.38 str. 3 dalis numato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau. Ieškovas, atlikdamas priekabos remontą už žymiai didesnę nei rinkos kaina, pažeidė ekonomiškumo principą. Nuostolių atlyginimo instituto paskirtis yra būtinų išlaidų atlyginimas, todėl tos išlaidų dalies, kurios ieškovas galėjo nepatirti, tačiau patyrė savo pasirinkimu, atsakovas atlyginti neprivalo.
26. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų puspriekabės remonto laikotarpiu. Su šiuo ieškovo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl negalėjimo naudotis puspriekabe jis iš viso patyrė kokių nors nuostolių, t.y. kad turėjo ir negalėjo įvykdyti kokių nors užsakymų, kad neturėjo kitų laisvų priekabų, kad negalėjo priekabos išsinuomoti.
27. Iš to kas, išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčui taikytiną teismų praktiką ir teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
28. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteisiamos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 750 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Transtira“ (į. k. 122282884) atsakovui Draudimo bendrovei Allianz Versicherungs-Aktiengesellschaft (į. k. HRB 75727) 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Ona Gasiulytė
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė