Civilinė byla Nr. 2S-1679-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00542-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.19; 3.5.26
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „ICECO Assets“ ir antstolio A. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3794-1021/2020 pagal pareiškėjos skolininkės uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ skundus dėl antstolio A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. M. ir išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė ,,ICECO Assets“,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Art Glacio“ kreipėsi į antstolį A. M. su 2020 m. gegužės 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967, 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022, 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 (b. l. 5-8).
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolio A. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bylinėjimosi išlaidų, žalos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Art Glacio“ išieškotojos UAB „ICECO Assets“ naudai pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2020 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-521-773/2019. Pagrindas vykdomajam raštui išduoti yra Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-657-407/2020. Pareiškėja ir atsakovas A. S. 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris buvo priimtas 2020 m. balandžio 30 d. ir klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 20 d. 10.00 val. Nepaisant to, Kauno apygardos teismui išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, kuris jį priėmė 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. S-20-135-4967, pareiškėja taip pat gavo 2020 m. gegužės 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame raginama per dešimt dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 1 362 843,53 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Tenkinęs išieškotojo 2020 m. gegužės 4 d. prašymą taikyti areštą visam pareiškėjos turtui iškart išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą gera valia, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis nepagrįstai ir neteisėtai atliko šiuos priverstinio išieškojimo veiksmus: priėmė 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967, priėmė antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjos pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), surašė turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024 pareiškėjos turtui (turto arešto mastas – 1 362 762,51 Eur), priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, kuriuo antstolis nurodė priverstinai nurašyti 1 362 762,51 Eur pareiškėjos banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Pareiškėja teigė, kad tol kol nebuvo nustatyta sprendimo vykdymo tvarka, negalėjo būti vykdomi jokie skuboti vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjos atžvilgiu. Nurodytais veiksmais antstolis neteisėtai ir nepagrįstai vykdė priverstinį išieškojimą. Antstolis net nesuėjus raginime nustatytam terminui ėmėsi skubių priverstinio vykdymo veiksmų. Nesulaukus teismo procesinio sprendimo, skubotai atliekami priverstinio vykdymo veiksmai sukelia pareiškėjai žalą, kadangi ji negali toliau vykdyti savo veiklos, atsiskaityti už žaliavas ir pan. Pareiškėjai negalint vykdyti veiklos ir gauti pajamų bei dėl to negalint vykdyti teismo sprendimo, nebeteks prasmes teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. Pareiškėja taip pat teigė, kad tokiais antstolio veiksmais, taip pat yra nepaisoma raginime nustatyto dešimties dienų procesinio termino įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja raginimą gavo 2020 m. gegužės 5 d., tačiau net nesuėjus raginime nustatyto termino, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis, nepaisydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolis netinkamai taikė ir CPK 658 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai ir neteisėtai areštavo pareiškėjos turtą. Antstolis, areštuodamas pareiškėjos turtą, iš esmės vadovavosi deklaratyviais išieškotojos argumentais, o areštą pritaikė pasiremdamas vien tik didelės skolos sumos dydžio pareiškėjai kriterijumi. Išieškotoja į antstolį dėl turto arešto kreipėsi tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą pareiškėjos turtui, nurodydamas, kad nebuvo įrodytas pareiškėjos nesąžiningumas. Antstolis, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, iškart areštavo pareiškėjos turtą, remdamasis tuo, jog iš pareiškėjos išieškotina suma yra didelė, kadangi CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos tik tuo atveju, jei kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos ketinimų paslėpti turtą.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. M. 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-20-135-5452 netenkino pareiškėjos (skolininkės) UAB „Art Glacio“ skundo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad gavęs pateiktą jam vykdymui vykdomąjį dokumentą ir vadovaudamasis CPK 651 straipsnyje įtvirtinta tvarka, patikrino ir nustatė, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl priėmė vykdomąjį raštą. Aplinkybė, jog skolininkė pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nereiškia, kad išieškojimas negali būti vykdomas. Tą patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 40 d. nutartyje išdėstyti argumentai, kad prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą pateikimas nėra pagrindas neišduoti ieškovei (išieškotojai) vykdomojo rašto. Pareiškėja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų pažeidimo skunde nenurodė. Tuo tarpu antstolis be jokio teisėto pagrindo savo iniciatyva neturi teisės sustabdyti vykdymo veiksmų, teisė atidėti vykdymo veiksmus numatyta tik išieškotojos prašymu. Nesant tokio išieškotojos prašymo, antstolis viršytų savo įgaliojimus. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas išieškotojos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodė, kad teismui išdavus vykdomuosius raštus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra, o teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinimas vykdymo procese antstoliui suteiktais įgalinimais. Antstolis, įvertinęs aplinkybes, kad byla tęsiasi ilgą laiką, o skolininkė visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai sieks jo išvengti, skolos atsiradimo ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę bei skolos mastą, taip pat išieškotojo prašymą ir faktines aplinkybes, areštavo pareiškėjos pinigines lėšas ir žemės sklypus. Antstolis raginimo laikotarpiu nesiėmė turto realizavimo veiksmų, tik pritaikė turto areštą. Toks apribojimas taikomas tam, kad skolininkei nevykdant savo įsipareigojimų, būtų užtikrintas realus vykdomojo dokumento įvykdymas ir išieškotojos reikalavimų patenkinimas. Tuo tarpu skolininkės laukimas iki paskutinės raginime nustatytos termino dienos suponuoja išvadą, kad ji nededa pastangų bendradarbiauti vykdymo procese, ko pasėkoje patiria neigiamas pasekmes. Pareiškėjai raginimas įvykdyti teismo sprendimą įteiktas 2020 m. gegužės 5 d., taigi terminas jį įvykdyti pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d. Bet kuriuo atveju priverstiniai vykdymo veiksmai būtų pradėti vykdyti anksčiau nei būtų priimtas teismo sprendimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Kadangi skolininkė prašo teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą, akivaizdu, kad neketino skolos sumokėti per raginime nustatytą terminą. Antstolis, gavęs Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje, panaikino 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023, tačiau siekiant apsaugoti išieškotojo interesus bei poziciją dėl lėšų arešto taikymo būtinumo priimtas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, pagal kurį lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugomos pareiškėjos sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo. Tuo tarpu nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašytos lėšos nėra paskirstomos ir yra saugomos antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje be intencijos jas skirstyti nesibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui (b. l. 3-7).
4. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Art Glacio“ kreipėsi į antstolį A. M. su 2020 m. gegužės 14 d. skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjos visų jai priklausančių banko sąskaitų 1 344 680,49 Eur sumai (b. l. 16-17).
5. Pareiškėja nurodė, kad net nepraėjus 2020 m. gegužės 5 d. nurodyme nustatytam dešimties dienų terminui įvykdyti teismo sprendimą, 2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 1 362 762,51 Eur pareiškėjos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Antstolio 2020 m. gegužės 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra visiškai nepaisoma CPK 624 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ir raginime įtvirtinto dešimties dienų procesinio termino bei tuo yra paneigiama raginimo įvykdyti sprendimą reikšmė. Raginimas negalėjo būti priimtas bei turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nepaisant to, pastarasis antstolio nurodydamas buvo vykdomas ir iš pareiškėjos banko sąskaitų buvo priverstinai nurašyta 33 269,75 Eur suma. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios priemonės, kuriomis nuspręsta sustabdyti išieškojimą antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojai pareiškėjos pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Jokių kitų apribojimų, tokių kaip pareiškėjo veiklos apribojimas, patvarkymais nustatyta nebuvo. Tačiau esant dideliems piniginiams suvaržymams, nustatytiems patvarkymais ir skundžiamu 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymu, šiai dienai praktiškai jokia ekonominė veikla nėra įmanoma. Galiojant skundžiamam antstolio nurodymui, pareiškėja neturi apyvartinių lėšų veiklos vykdymui bei atsiskaitymams. Šiuo atveju priimtas antstolio patvarkymas yra nepagrįstas, nes galioja Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo, antstolis viršijo savo įgaliojimus, kadangi priverstinai nurašęs ir iki šiol negrąžinęs pareiškėjos 33 269,75 Eur lėšų, papildomai 2020 m. gegužės 13 d. nurodymu uždraudė iš pareiškėjo sąskaitų vykdyti mokėjimus 1 344 680,49 Eur sumai, t. y. antstolis areštavo ir uždraudė disponuoti lėšomis, kurių bendra suma yra 1 377 950,24 Eur ir ši suma viršija viso pagrindinio išieškojimo vykdomojoje byloje dydį, be to priimtas nurodydamas yra perteklinis ir daro ypatingą žalą pareiškėjos komercinei – ūkinei veiklai, o toks nurodydamas, gali būti tiesioginė pareiškėjos nemokumo priežastis.
6. Suinteresuotas asmuo antstolis A. M. 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S-20-135-6206 netenkino pareiškėjos (skolininkės) UAB „Art Glacio“ skundo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad, vadovaujantis Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, antstolis panaikino 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuoti, lėšas saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė, o tebegaliojant antstolio patvarkymui taikyti turto areštą, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, teisėtu laikytinas ir nurodydamas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. gegužės 5 d. PLAIS pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Areštuota suma sudarė 1 362 762,51 Eur, kuri susideda iš 1 048 085,63 Eur skolos ir 2020 m. gegužės 5 d. paskaičiuotų metinių palūkanų 314 676,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 18 082,02 Eur, priimant nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pirminės, areštuotos sumos buvo atimta nurašyta suma ir areštuotas likutis, t. y. 1 344 680,49 Eur. Antstolis pažymėjo, kad teismas priteisė ne tik 1 048 085,63 Eur skolą, bet ir 6 procentus metines palūkanas, taigi areštas pritaikytas visos skolos sumai ir negali būti laikytinas pertekliniu ir viršijančiu išieškotiną sumą. Tuo tarpu pareiškėja Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo interpretuoja plečiamai ir antstolio prašo atlikti veiksmus, kurių teismas nenurodė – grąžinti pinigines lėšas, kurios buvo nurašytos nuo skolininko sąskaitų laikotarpyje 2020 m. gegužės 5 d. – 2020 m. gegužės 13 d. Pareiškėja klaidingai nurodo sumą, kuri buvo nurašyta į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą: pateko 18 082,02 Eur, o ne 33 269,75 Eur. Vadovaudamasis Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, antstolis pinigines lėšas saugo depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis siekia įvykdyti teismo sprendimą bei užtikrinti skolininkės ir išieškotojos teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu skolininkui grės bankrotas, tai tik dėl paties skolininko veiksmų, visų pirma, dėl pačios skolos atsiradimo, taip pat dėl bendradarbiavimo vykdymo procese stokos. Antstolis nedraudžia ir neriboja skolininkės ekonominės veiklos (b. l. 15).
7. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Art Glacio“ kreipėsi į antstolį A. M. su 2020 m. gegužės 20 d. skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti prašymų dėl arešto panaikinimo jos piniginėms lėšoms įmonei priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat dėl jos visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo (b. l. 20-21).
8. Pareiškėja nurodė, kad antstolis, reikalaujamas išieškotojos, skubotai imasi neteisėtų išieškojimo veiksmų vien tik tam, kad kuo didesnės sumos būtų išieškotos būtent dabar, nelaukiant teismo sprendimo dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo. Svarbu tai, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojai pareiškėjos pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų. Jokių kitų apribojimų, tokių kaip pareiškėjos veiklos apribojimo, patvarkymais nebuvo nustatyta. Tačiau, esant dideliems suvaržymams, nustatytiems antstolio patvarkymais, šiai dienai pareiškėja neturi galimybės vertis jokia ekonomine veikla. Galiojant antstolio patvarkymams, pareiškėja nebeturi jokių apyvartinių lėšų ekonominės veiklos vykdymui, atsiskaitymams su darbuotojais ir privalomiems mokesčiams valstybei. Antstolio 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Šiuo metu negali būti vykdomi jokie skuboti vykdymo (išieškojimo) veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, kadangi antstolis viršijo savo įgaliojimus, nes nevykdo Marijampolės apylinkės teismo nutarties, nes priima skundžiamą patvarkymą. Antstolio patvarkymas yra perteklinis, daro ypatingą žalą pareiškėjos vykdomai veiklai, taip pat gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjos mokumui.
9. Suinteresuotas asmuo antstolis A. M. 2020 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-20-135-6396 netenkino pareiškėjos (skolininkės) UAB „Art Glacio“ skundo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Marijampolės apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėja antstolio veiksmus vykdomojoje byloje skundžia jau trečią kartą. Antstolis pakarotinai akcentuoja, kad jis neturi įgaliojimų savo iniciatyva stabdyti vykdymo veiksmų, vykdymo veiksmų sustabdymas galimas tik išieškotojo prašymu. Antstolis teigė, kad jis nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, kol kas tik yra pritaikytas turto areštas, siekiant užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir išieškotojo reikalavimų patenkinimą, tuo atveju, jei pareiškėja nevykdytų savo įsipareigojimų. Antstolis, vadovaudamasis Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, panaikino nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tačiau areštuoti lėšas, saugant skolininko banko sąskaitose, teismas neuždraudė, o pareiškėjos prašymai dėl arešto panaikinimo piniginėms lėšoms įmonei priklausančiose banko sąskaitose bei žemės sklypams, o taip pat dėl visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo viršija nurodytos teismo nutarties rezoliucinės dalies turtinį, todėl laikyti nepagrįstais ir neteisėtais (b. l. 19).
10. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „ICECO Assets“ prašė pareiškėjos skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išieškotoja nurodė, kad šiuo metu Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi yra atmestas pareiškėjos ir A. S. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, paneigiant pareiškėjos teiginius, kad jos turimo turto nepakanka sprendimui įvykdyti, ir kad nėra pagrindo esamomis aplinkybėmis kaip išimtį taikyti teismo sprendimo išdėstymo institutą. Bylos išsprendimui yra reikšminga aplinkybė, kad pagal pareiškėjos su prašymu Kauno apygardos teismui išdėstyti sprendimo vykdymą pateiktus duomenis 2020 m. balandžio 21 d., pareiškėjos banko sąskaitose iš viso buvo 177 473,93 Eur, tačiau antstoliui areštavus pareiškėjos lėšas, banko sąskaitose iki 2020 m. gegužės 13 d. buvo tik 18 082,02 Eur. Be to, šios bylos išsprendimui taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – sustabdytas išieškojimas antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje, uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti pareiškėjos pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. teismas nutartimi nustatė baigtinį sąrašą draudimų antstoliui. Po skundų pateikimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė pareiškėjo kasacinį skundą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė sustabdyti sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Sprendimo vykdymas sustabdytas po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir sprendimo vykdymo sustabdymas niekaip neįtakoja skundais skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. Išieškotoja taip pat nurodė, kad antstolis privalėjo priimti vykdomąjį raštą ir imtis CPK numatytų priemonių užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu pareiškėja nenurodo nė vienos teisės normos, teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ar išaiškinimų, kuriais remiantis antstolis galėjo ir turėjo nepriimti vykdomojo rašto ir nepradėti išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje. Kauno apygardos teismas priimtose nutartyse yra aiškiai nurodęs, kad pareiškėjos ir A. S. prašymų, išdėstyti sprendimo vykdymą, pateikimas nėra pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, o juos išdavus, kliūčių pradėti vykdymo procesą nėra (CPK 586 straipsnis). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis raginimo laikotarpiu areštuotas pinigines lėšas paskirstė ir pervedė išieškotojui. Antstolis per raginime nustatytą terminą nesiėmė turto realizavimo veiksmų, tik pritaikė turto areštą. Išieškotoja teigė ir tai, kad įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, didelę sprendimu priteistą sumą, šiuo atveju antstolis pagrįstai taikė pareiškėjos turto areštą. Dėl pareiškėjos 2020 m. gegužės 14 d. skundo išieškotoja nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, kas uždrausta antstoliui – nurašyti, paskirstyti ir išmokėti pareiškėjos pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio veiksmų. Jokių kitų draudimų nėra nustatyta. Pareiškėja nenurodo jokių teisės normų, kurias antstolis būtų pažeidęs, priimdamas nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą. Dėl pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundo išieškotoja nurodė, kad šis skundas grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis nurodytomis kituose jos skunduose dėl neva neteisėto pradėto vykdymo proceso. Pareiškėja nenurodo ir nepateikia išvis jokių motyvų, kodėl turėtų būti panaikintas jai priklausančių žemės sklypų turto areštas ir kodėl toks areštas žlugdo jos veiklą. Nors pareiškėja ir teigia, kad pritaikytas areštas taps jos nemokumo priežastimi, tačiau ji neskundžia antstolio veiksmų, kuriais būtų atsisakyta leisti pareiškėjai disponuoti tam tikra areštuota piniginių lėšų suma. Pareiškėja, skųsdama kiekvieną antstolio veiksmą, trukdo pastarajam atlikti įstatymų numatytus veiksmus, tuo tik dar kartą įrodo, jog elgiasi nesąžiningai, visais įmanomais būdais vilkina sprendimo įvykdymą, nepaiso teismų priimtų sprendimų ir nebendradarbiauja su antstoliu (b. l. 41-44).
11. Pareiškėja UAB „Art Glacio“ pateikė atsiliepimus į antstolio patvarkymus, kuriuose iš esmės nurodomos analogiškos jos pačios antstoliui teiktuose skunduose nurodytos aplinkybės, todėl papildomai nėra kartojamos (b. l. 54-57, 62-63).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) UAB „Art Glacio“ skundus tenkino iš dalies:
12.1. netenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalyje dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 ir 2020 m. gegužės 5 d. Nr. S-20-135-5024 turto arešto akto panaikinimo;
12.2. paliko nenagrinėtu pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalį dėl 2020 m. gegužės 5 d. nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo;
12.3. tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundą dalyje ir panaikino 2020 m. gegužės 5 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5022 dalyje dėl pareiškėjos piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto;
12.4. tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 14 d. skundą ir panaikino 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjos banko sąskaitų;
12.5. netenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundo dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl skolininko prašymų netenkinimo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausantiems žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);
12.6. tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundą dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl skolininko prašymo netenkinimo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms, ir įpareigojo antstolį iš naujo spręsti prašymą dėl visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo.
13. Dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 panaikinimo. Teismas sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, nepaisant to, kad teisme jau buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nenustatyta kliūčių pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, esant pareiškėjos prašymui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tuo tarpu pareiškėja nenurodė jokių įstatymo pažeidimų, kuriuos galimai padarė antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą ir pradėdamas jo vykdymą, to nenustatė ir teismas.
14. Dėl 2020 m. gegužės 5 d. nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra pagrįstas, kadangi antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra priimtas pažeidžiant CPK 624 straipsnio 1 dalies nuostatą. Aplinkybė, kad antstolis 2020 m. gegužės 13 d. nurodymu yra atšaukęs savo nurodymą išieškoti pinigines lėšas iš pareiškėjos, nedaro skundžiamo nurodymo teisėtu. Antstolis priimtą nurodymą panaikino ne dėl to, kad jis jam atrodė neteisėtas, o remdamasis Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo pačiu pripažindamas, kad tai buvo priverstinio vykdymo veiksmas. Tačiau teismas nesprendė jo panaikinimo, kadangi jis yra pasinaikintas paties antstolio.
15. Dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-20-135-5022 ir 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto akto Nr. S-20-135-5024 panaikinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai pritaikytą turto areštą sieja su priverstiniu išieškojimu. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad antstolis neturėjo teisės nesulaukęs 10 dienų, taikyti turto areštą pareiškėjos turtui.
16. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi antstoliui jokios prejudicinės galios, kadangi tai yra skirtingos priemonės, taikomos skirtingu proceso metu, jų taikymo tvarka ir paskirti skiriasi. Teismas laikė pareiškėjos argumentą, kad neva teismas jau yra nusprendęs, jog turto areštas nėra galimas ir antstolis šio klausimo negalėjo spręsti savo nuožiūra, nepagrįstu.
17. Teismas nurodė, kad CPK 658 straipsnio 2 dalis nustato tik vieną pagrindą skolininko turto areštui, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti. CPK neišvardina aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas taip manyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte taip pat nepateikia tokių aplinkybių, tik įpareigoja antstolį tokias aplinkybes nurodyti savo patvarkyme ir jį motyvuoti. Antstolis šiuos įstatymo reikalavimus įvykdė. Antstolis rėmėsi išieškotojos prašymo motyvais, kad yra išieškotina didelė suma; skolininkė yra pateikusi prašymą neišduoti išieškotojai jo prašomo vykdomojo rašto be jokio teisinio pagrindo, siekdama vilkinti teismo sprendimo vykdymą, yra patvirtinusi, jog neturi pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti, kas aiškiai rodo nesąžiningą skolininkės elgesį, nes turto ji turi, todėl šiuo atveju būtina areštuoti visą jos turtą tam, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų apskritai negalimas. Teismų praktikoje vien tik išieškomos skolos dydis nėra laikomas pagrindu areštuoti turtą. Teismas, vertindamas, ar šis kriterijus yra reikšmingas, nurodė, kad yra būtina atsižvelgti į išieškomos skolos dalį skolininko turte, bei jo iš šio turto gaunamas nuolatines pajamas. Šiuo atveju išieškomo turto vertė sudarė nedaug mažiau kaip pusę pareiškėjos turto vertės, todėl šiuo atveju teismas laikė, kad turtas gali būti slepiamas. Tačiau teismas pažymėjo, kad nors turto areštas yra galimas tik tokiu atveju, kai yra pavojus, jog turtas gali būti slepiamas, tačiau tokios išvados antstolis patvarkyme nepadarė. Teismas neturėjo pagrindo sutikti, kad išieškotojo nurodyta aplinkybė, jog skolininkas visais įmanomais būdais siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo, yra pagrįsta. Be to, nei išieškotoja nei kiti asmenys nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, kad arešto metu skolininkė turėjo išieškomą pinigų sumą.
18. Teismas vertino, kad vykdymo metu, kai išieškojimą jau vykdo antstolis pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui, skirtingai negu taikant laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą vykstant teismo procesui, pagrindas manyti, kad turtas bus slepiamas, turi būti mažiau pagrįstas aplinkybėmis, negu proceso metu, kadangi jau vykdomas išieškojimas, o turto arešto vienas iš tikslų yra ir išieškotino turto sukaupimas, siekiant jį vėliau realizuoti. Dėl to teismas laikė, kad turto areštas, kuriuo areštuotas nekilnojamas turtas, yra pagrįstas atsižvelgiant į išieškotino turto ir skolininkės turto santykį, t. y. į išieškotino turto vertę. Tačiau, teismas vertino, kad antstolis uždėdamas turto areštą visoms skolininkės banko sąskaitoms, pažeidė ne tik jos, bet ir išieškotojos interesus. Skolininkė yra įmonė, sėkmingai vykdanti savo veiklą, gaunanti pajamas.
19. Teismas akcentavo, kad skundžiamu turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjos nekilnojamasis turtas – 2 žemės sklypai, kurių vertė nėra nurodyta. Nepaisant to, skundžiamu nurodymu nutarė nurašyti iš viso 1 362 762,51 Eur sumą iš sąskaitų, t. y. visą išieškomą sumą, kas akivaizdu rodo, jog yra viršijama išieškoma suma. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo metu yra priimti visiškai priešingu du teismų procesiniai sprendimai, o bylą dėl žalos atlyginimo šiuo metu nagrinėjama kasaciniame teisme, t. y. nėra aišku, koks bus priimtas galutinis teismo sprendimas ir kada jis bus priimtas. Be to, teismas akcentavo, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria buvo atmestas pareiškėjos ir solidaraus skolininko A. S. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodyta, kad yra ir kito solidarių skolininkų turto, iš kurio yra galimas išieškojimas, o ne vien tik į pareiškėjos banko sąskaitas įplaukiančios sumos iš įmonės veiklos.
20. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad piniginių lėšų areštas yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl visų pirma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo, interesų derinimo principus, esant alternatyvioms galimybėms turi būti nustatytinas ir areštuotinas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, kadangi išieškant iš juridinių asmenų, antrąja eile išieškoma tiek iš piniginių lėšų, tiek iš nekilnojamojo turto (t. y. ta pati išieškojimo eilė). Teismas vertino, kad pareiškėjai turint pakankamai nekilnojamojo turto, antstolis turėtų svarstyti ar piniginių lėšų areštas, ne itin apsunkins pareiškėjos, kaip veikiančio juridinio asmens, ūkinę-komercinę veiklą. Tačiau antstolis to nesilaikė.
21. Teismas taip pat akcentavo, kad šiuo atveju išieškotojui priteista žala yra solidari dviejų skolininkų prievolė, o ne vien tik pareiškėjos prievolė. Antstolio L. L. kontoroje taip pat yra priimtas vykdomasis raštas dėl tos pačios žalos išieškojimo iš skolininko A. S.. Minėtoje vykdomojoje byloje taip pat yra areštuotas bendraskolio A. S. ir jo sutuoktinės turtas, priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas 1 371 842,90 Eur sumai, t. y. yra išieškoma ta pati suma, kaip ir antstolio A. M. bei uždėtas turto areštas visai sumai. Teismas nurodė, kad nors yra du solidarūs skolininkai – pareiškėja ir A. S., antstoliai nebendradarbiavo, nenustatė kiekvieno skolininko turimo turto (remiantis Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi jo yra pakankamai), nepaskirstė turto arešto masto abiem skolininkams, dėl ko antstolis nepaisė pareiškėjos, kaip įmonės, vykdančios savo veiklą, mokančios mokesčius, ir įnešančios savo indėlį į valstybės ekonomiką, interesų. Nepaisydamas to, jis uždėjo areštą ne tik pareiškėjos žemės sklypams, nesiremdamas jokia jų verte, bet dar uždėjo visoms įmonės sąskaitoms visai išieškotinai sumai, nors yra dar solidarus skolininkas A. S., taip pat turintis turto. Teismas vertino, kad toks antstolio elgesys neužtikrina ne tik skolininkės interesų, bet ir išieškotojo interesų (nebent jos interesas yra sužlugdyti konkurentę-pareiškėją). Byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkė banko sąskaitose turi 1 362 762,51 Eur, kuriais gali padengti skolą, ir kiekvienas įplaukiančių sumų areštas šiai sumai žlugdys įmonės veiklą, dėl ko įmonė negalės jos vykdyti, bus priversta bankrutuoti, ar perkelti veiklą į kitas įmones, o tai pažeis ne tik skolininkės, bet ir išieškotojos interesus.
22. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors CPK nustatyta, kad apeliacinės instancijos sprendimas įsiteisėja nuo pat jo paskelbimo, ir sprendimas vykdomas iškarto, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo vienoks, o apeliacinės instancijos kitoks, byla nagrinėjama kasaciniame teisme, nėra aišku koks sprendimas bus priimtas. Priėmus priešingą teismo sprendimą, gali atsitikti taip, kad kol byla bus nagrinėjama, pareiškėja bus priversta bankrutuoti, darbo neteks daug žmonių, bus padaryta žala ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojai bei valstybės ekonomikai. Ne tik pareiškėja, bet ir išieškotoja turės teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos kaltiems asmenims. Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad turto areštas dalyje dėl banko sąskaitų apribojimo naikinamas, kaip iš esmės neatitinkantis savo paskirties – užtikrinti, kad nebūtų slepiamos piniginės lėšos, nėra proporcingas, bei iš esmės pažeidžiantis skolininkės interesus. Antstolis turi ieškoti kito turto, kuris minimas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, bendradarbiauti su iš bendraskolio A. S. išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, areštą taikyti bendrai išieškotinai sumai, nes negali būti nepagrįstai varžomos abiejų bendraskolių nuosavybės į dvigubą sumą, nors iš jų priteista dvigubai mažesnė, kas neatitinka nei protingumo net teisingumo principų, ir tik išnaudojus visas galimybes apriboti įmonės sąskaitas.
23. Dėl 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymo Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas, panaikinimo. Teismas nurodė, kad skundžiamu nutarimu antstolis nurodydamas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų pareiškėjos banko sąskaitų 1 344 680,49 Eur sumai be jokios abejonės atliko priverstinio išieškojimo veiksmą, kadangi CPK 689 straipsnio 1 dalis išskiria skirtingas sąvokas kaip turto areštas ir nurodymus nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų, o CPK 624 straipsnio 1 dalis leidžia tik turto areštą, kol nesuėjo savanoriško sprendimo vykdymo terminas. Ta aplinkybė, kad antstolis neišieškojo iš pareiškėjo sąskaitos per 10 dienų raginime nustatytą terminą, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtu nurodymu antstolis nepradėjo priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo. Patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 624 straipsnio 1 dalies nuostatą.
24. Dėl 2020 m. gegužės 14 d. dienos antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453, kuriuo yra patvarkoma netenkinti skolininko prašymų dėl arešto panaikinimo. Kadangi teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl areštų panaikinimo, iš dalies jį tenkino, dėl to papildomai dėl pateikto skundo nepasisakė, bet iš dalies panaikino antstolio patvarkymą atmesti prašymą dėl turto arešto panaikinimo, kadangi priešingu atveju susiklostytu dviprasmiška situacija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
25. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dalyje, kurioje pareiškėjos UAB „Art Glacio“ skundai buvo patenkinti (iš dalies) ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Antstolis 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo nuspręsta areštuoti skolininkės turtą, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, priėmė įvertinęs išieškotojo prašymą bei faktines bylos aplinkybes: skolos atsiradimo iš nesąžiningų konkurencijos veiksmų kilmę bei skolos mastą, bylinėjimąsi nuo 2015 m., skolininkės elgesį iki užvedant vykdomąsias bylas (prašymą neišduoti vykdomojo rašto, išdėstyti skolos mokėjimą), sutinkant, kad skolininkė tokiais būdais siekia užvilkinti vykdomojo dokumento įvykdymą. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat buvo konstatuoti nesąžiningi skolininkės veiksmai, antstolis, įvertinęs galimą grėsmę paslėpti turtą, turėjo pagrindo manyti, kad skolininkė gali toliau elgtis nesąžiningai ir vengti skolos išieškojimo.
25.2. Nesąžiningas skolininkės elgesys pasitvirtino ir užvedus vykdomąją bylą: skolininkė deklaratyviais argumentais apskundė visus antstolio priimtus patvarkymus, nebendradarbiavo vykdymo procese, antstolio įpareigojimus pateikti informaciją apie turtą įvykdė iš dalies, laukdama iki paskutinės termino dienos, atidarydama naujas banko sąskaitas.
25.3. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškomo turto vertė sudaro nedaug mažiau kaip pusę turto vertės, todėl šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad turtas gali būti slepiamas. Be to, į skolininkės sąskaitas patenka mažai įplaukų, atidaromos naujos sąskaitos, tačiau tokį nesąžiningą skolininkės elgesį pirmosios instancijos teismas pateisina siekiu išsaugoti įmonės veiklą.
25.4. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad turto areštas, nepraėjus raginimo terminui, yra pagrįstas, kadangi turtas gali būti slepiamas, CPK 658 straipsnio 2 dalies prasme, negali būti atskiriamas nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas, ypač įvertinus tai, kad būtent piniginės lėšos ir yra slepiamos. Skundžiama teismo nutartis pagrįsta prielaidomis.
25.5. Skolininkė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl antstolio pritaikyto piniginių lėšų arešto, ji, negalėdama jomis naudotis, patyrė nuostolių ar kitu būdu buvo pažeisti jos interesai. Skolininkės teiginiai apie patiriamus nuostolius yra deklaratyvūs. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl antstolio pritaikyto piniginių lėšų arešto skolininkė negali mokėti darbo užmokesčio ar kitų privalomųjų mokesčių.
25.6. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos apribojimo areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, nenumato, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, negali būti areštuojamos, prieštarauja CPK 634 straipsnio 2 dalies imperatyvui. Byloje duomenų apie kitą skolininkės turtą nėra, todėl panaikinus nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą būtų pažeisti išieškotojo interesai bei antstolio pareiga užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą.
25.7. Teismo įpareigojimas antstoliui bendradarbiauti su iš bendraskolio A. S. išieškojimą vykdančiu antstoliu, paskirstyti turto arešto mastą abiem skolininkams, yra nepagrįstas ir neteisėtas. A. S. turtas yra bendras su sutuoktine ir jo dalys nėra nustatytos, todėl negalima pagrįstai įvertinti, kokia apimtimi yra užtikrintas vykdomojo dokumento įvykdymas antstolio L. L. vykdomojoje byloje. Be to, Marijampolės apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2YT-3721-820/2020, nusprendė atmesti analogiškus pareiškėjos skundams solidaraus skolininko A. S. skundus antstolio L. L. vykdomojoje byloje, be kita ko, ir dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, turto arešto panaikinimo.
25.8. Antstolis 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikino tik po to, kai Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-1021/2020, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai nereiškia, kad antstolis pripažino, kad tai buvo priverstinio vykdymo veiksmas. Toks teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas.
25.9. Nepaisant to, kad piniginių lėšų areštas yra aptartas atskirame CPK 689 straipsnyje, tačiau jis patenka į XLVIII skyrių „Turto areštas“, ir aplinkybė, kad patvarkymas, kuriuo areštuojamos piniginės lėšos pavadintas nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, negali būti pagrindu laikyti šį turto areštą priverstinio vykdymo priemone. Teismo išvada, kad pritaikydamas lėšų areštą, kai piniginės lėšos saugomos skolininko sąskaitose (nurodydamas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą), antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmą yra visiškai nepagrįsta.
26. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „ICECO Assets“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos UAB „Art Glacio“ skundai buvo patenkinti (iš dalies) ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolio ir išieškotojos argumentus, patvirtinančius, kad antstolis pagrįstai priėmė sprendimą areštuoti pareiškėjos turtą. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos ir A. S. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo bei neišduoti išieškotojui vykdomųjų raštu nereiškia, kad pareiškėja siekia visais įmanomais būdais vilkinti sprendimo vykdymą. Tokie skolininkės veiksmai iš esmės reiškia vienintelį tikslą – vilkinti sprendimo įvykdymą.
26.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nei išieškotoja, nei kiti asmenys nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, kad arešto metu skolininkė turėjo išieškomą pinigų sumą. Tokios aplinkybės išieškotoja išvis neturi pareigos įrodinėti. Nors kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad arešto taikymo metu pareiškėja turėjo gauti pajamas, tačiau tokios pajamos nepateko į jos turimas banko sąskaitos, vadinasi yra slepiamos, o tai patvirtina, kad yra grėsmė, jog pareiškėjos turtas yra ir bus slepiamas.
26.3. Nepaisant to, kad teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas, tačiau jis yra įsiteisėjęs ir juo yra konstatuoti pareiškėjos neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, todėl antstolis, spręsdamas dėl pareiškėjos turto arešto, pagrįstai atsižvelgė į įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotus pareiškėjos nesąžiningus veiksmus. Antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, yra atsižvelgęs į eilę reikšmingų veiksmų ir CPK 658 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes buvo akivaizdus pagrindas areštuoti skolininkės turtą.
26.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad antstolis pagrįstai taikė pareiškėjo turto areštą, nepagrįstai nusprendė, kad antstolis negalėjo taikyti pareiškėjo piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, arešto. Teismas nenurodė jokių teisės normų, kuriomis remiantis, skolininkės pinigų, esančių banko sąskaitose, areštas yra negalimas. Tokia išvada padaryta išvien pareiškėjos interesais ir vadovaujantis pamatiniais principais, ignoruojant išieškotojos interesus.
26.5. Šiuo atveju nėra areštuota daugiau skolininkės turto, nei yra išieškoma suma. Net jei antstolis ir būtų padaręs formalų pažeidimą, tai jokiu būdu nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolis neteisėtai areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, esančios jos banko sąskaitose, o tik būtų pagrindas sumažinti tokių lėšų sumą, nustačius žemės sklypų vertę.
26.6. Šiuo atveju net ir ta aplinkybė, kad priimtas sprendimas yra apskųstas kasaciniam teismui ir sprendimo vykdymas yra sustabdytas, nereiškia, kad antstolis neturi teisės atlikti skolininkės turto paieškos ir arešto veiksmus. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, antstolis ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, įskaitant ir piniginių lėšų areštą, o tuo labiau, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, patvirtinančio skolininkės nesąžiningą elgesį. Tuo tarpu paties teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių patvirtina, kad antstolis turi teisę atlikti pareiškėjos turto paiešką ir arešto veiksmus net ir sustabdžius išieškojimo veiksmus.
26.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kaip neva patvirtinančią, kad yra ir kito solidarių skolininkų turto, iš kurio galimas išieškojimas, o ne vien tik į pareiškėjos banko sąskaitas įplaukančios sumos iš pareiškėjos veiklos.
26.8. Vieši registrų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vardu tėra registruoti du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 11 900,00 Eur ir kurie šiuo metu yra areštuoti antstolio. Kitų duomenų apie pareiškėjai priklausantį turtą byloje nėra, tokį turtą nurodyti turi pareigą pati pareiškėja. Be to, teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, nevertino pareiškėjos nesąžiningo elgesio, slepiant turtą, nebendradarbiavimo nei su antstoliu, nei su išieškotoja – teismas rėmėsi išimtinai tik pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Dar daugiau, teismas, teisindamas pareiškėjos nesąžiningą elgesį, rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais, kurių pareiškėja net nebuvo nurodžiusi ir nesirėmė savo procesiniuose dokumentuose.
26.9. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad antstolis turėjo bendradarbiauti su kitu antstoliu, vykdančiu išieškojimą iš pareiškėjos bendraskolio, areštą taikyti abiem skolininkams bendrai išieškomai sumai, ieškoti kito, neva Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyto turto, ir tik išnaudojus visas galimybes, apriboti pareiškėjo sąskaitas, yra nepagrįsti bei prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Pareiškėja neskundė šiuo pagrindu antstolio veiksmų. Iš A. S. nėra išieškotas nei vienas euras, išieškotoja nėra gavusi jokių sprendimo pagrindu iš jo išieškotų sumų. Nei CPK, nei sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato apribojimo areštuoti pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, todėl teismo išvada, kad pinigines lėšos, esančios banko sąskaitose, negali būti areštuotos, prieštarauja CPK 634 straipsnio 2 dalies imperatyvui.
26.10. Skolininkei nėra draudžiama kreiptis į antstolį su prašymu patikslinti ar pakeisti areštuotų daiktų sąrašą, sumažinti areštuotų daiktų apimtį, panaikinti turto arešto dalį, pateikus atitinkamus įrodymus. Šiuo atveju byloje nėra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais jis būtų atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti areštuotą turtą, todėl teismo išvada, kad antstolis negali areštuoti piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, o turi ieškoti, ne va Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyto, turto, yra nepagrįsta ir neteisėta.
26.11. Šiuo atveju yra kuriamas ydingas precedentas, kad juridinio asmens, kuris neturi nekilnojamojo turto bei gamyboje nenaudojamo kilnojamojo turto, piniginės lėšos jokiais atvejais negali būti areštuojamos, nes tai trikdo juridinio asmens veiklą, taip iš esmės paneigiant CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą antstoliui savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
26.12. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą reiškia priverstinio išieškojimo veiksmą. Tai, kad CPK 689 straipsnis reglamentuoja ir išieškojimą iš sąskaitoje laikomų piniginių lėšų, nepatvirtina, kad priimtas antstolio nurodydamas reiškia priverstinį išieškojimą. Antstolis neturi pareigos grąžinti iki nutarties dėl LAP įteikimo nurašytas pinigines lėšas, nes jos buvo nurašytos iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo.
27. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Art Glacio“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens UAB „ICECO Assets“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Nėra jokio pavojaus teismo priimto sprendimo įvykdymui net ir tuo atveju, jei kasacinis teismas paliktų jį galioti nepakeistą. Pareiškėja yra sąžininga ir neketina slėpti turto, o išieškotos atskirajame skunde dėstomi teiginiai apie menamą pareiškėjos nesąžiningumą ir siekį slėpti turtą yra nepagrįsti. Pareiškėjos lėšų areštas yra nepagrįstas ir netikslingas. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo mėn. į savo sąskaitą yra geranoriškai pervedusi apie 1 mln. Eur. Ši suma buvo sumokėta žinant, kad ji nedelsiant bus areštuota, tačiau viliantis, kad tokiu būdu, pareiškėja bent jau galės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurios viršija areštuotų lėšų dydį ir taip atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, laiku mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2020 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu taip pat yra sumažinęs areštuotų pareiškėjos lėšų mastą iki 916 548,65 Eur. Be to, priimtu teismo sprendimu priteistos sumos yra solidariai iš pareiškėjos ir A. S., kurio išieškojimo užtikrinimui yra areštuotas ir A. S. turtas, be kita ko, jam priklausantis gyvenamasis namas, butas ir kitas nekilnojamas turtas antstolio L. L. vykdomojoje byloje.
27.2. Areštuotos lėšos yra reikalingos pareiškėjos ūkinei veiklai, o toks areštas yra netikslingas ir neproporcingas, varžantis bei žlugdantis pareiškėjos ūkinę veiklą. Priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, pareiškėja į bylą kartu su 2020 m. gegužės 6 d. skundu yra pateikusi rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog antstolio atliekamais išieškojimo veiksmais, įskaitant lėšų areštą, jai bus sukeltos sunkios ekonominės pasekmės. Pareiškėja yra ūkinę veiklą vykdanti įmonė, kuri turi didelį skaičių darbuotojų, todėl piniginių lėšų areštas neproporcingai varžys ir žlugdys įmonės veiklą. Pareiškėjos sėkminga ūkinė veikla yra pagrindinis veiksnys užtikrinsiantis ne tik jos veiklos tęstinumą ir didelio skaičiaus darbo vietų išsaugojimą, bet ir sprendimo, tuo atveju jei kasacinis teismas paliktų jį galioti nepakeistą, įvykdymą. Piniginių lėšų areštas negalėjo būti taikomas, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėja ketina slėpti turtą.
27.3. Antstolio patvarkymuose nenurodyta nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų pavojų, jog yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimų paslėpti turtą. Antstolis areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, tenkindamas niekuo nepagrįstą išieškotojos prašymą. Vadovaujantis CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostata, skolininko turto areštas yra siejamas ne su nesąžiningais veiksmais apskritai, bet būtent su skolininko ketinimu nesąžiningai slėpti turtą. Pareiškėja jokių nesąžiningų veiksmų išieškotojos atžvilgiu neatliko, o ginčas tarp pareiškėjos ir išieškotojos vis dar nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme. Tuo atveju jei pareiškėja ir būtų atlikusi nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ši aplinkybė neturėtų jokios teisinės reikšmės, taikant CPK 658 straipsnio 2 dalį bei nustatant, ar yra pavojus, jog pareiškėja slėps turtą vykdymo procese.
27.4. Išieškotoja taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nesiekė bendradarbiauti nei su ja, nei su antstoliu, priešingai, pareiškėja siekė bendradarbiauti prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tuo tikslu prašė antstolio nesiimti skubotų vykdymo veiksmų, kadangi ji yra ūkinę veiklą vykdanti įmonė. Tuo tarpu išieškotoja, vietoje to, kad bendradarbiautų su pareiškėja, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vėliau ir antstoliui prašymą dėl areštų taikymo. Antstolis nepagrįstai areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, visiškai ignoruodamas jos nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus.
27.5. Priešingai nei teigia išieškotoja, Kauno apygardos teismas prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino ne dėl to, kad jis yra nepagrįstas, bet tuo pagrindu, jog šiuo metu kasaciniam teismui sustabdžius priimto teismo sprendimo vykdymą, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo metu nėra tikslingas.
28. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Art Glacio“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens antstolio A. M. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Antstolis neteisėtai areštavo pareiškėjos turtą vos tik išsiuntus raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Antstolio motyvai, kad būtinybę areštuoti pareiškėjos turtą patvirtina faktinės bylos aplinkybės (skolos atsiradimas iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, ilga bylinėjimosi trukmė ir pan.) neatitinka CPK 658 straipsnio 2 dalyje suformuluotų sąlygų, kurioms esant antstolis gali imtis skolininko turto arešto, nesuėjus raginime įvykdyti sprendimą nurodytam terminui.
28.2. Pareiškėjos sąskaitoje 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo laikoma 916 548,65 Eur, dar 18 082,02 Eur antstolio depozitinėje sąskaitoje. Skundą antstolis grindė tariamais pareiškėjos nesąžiningais veiksmais, nes neva ji bandė apeiti antstolio nustatytus apribojimus. Minėtos aplinkybės dėl piniginių lėšų likučio pareiškėjos sąskaitoje visiškai paneigia skundo motyvus, kad ji yra nesąžininga.
28.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad piniginių lėšų areštas, neleidžiant skolininkei atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčių ir pan., yra itin skolininko padėti varžanti priemonė. Tokie antstolio veiksmai nėra proporcingi, nes pareiškėja niekada nesiėmė jokių nesąžiningų veiksmų tam, kad išvengtų skolos sumokėjimo, be to, teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas kasacinio teismui nutarus priimti trijų kasatorių tris atskirus kasacinius skundus bei įrašyti juos į kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą.
28.4. Kiti antstolio argumentai iš esmės sutampa su išieškotojos atskirajame skunde nurodytais argumentais, į kuriuos pareiškėja jau yra pasisakius, todėl papildomai jų nekartoja.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
31. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-657-407/2020, panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-521-773/2019, ir priėmė naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „ICECO“ (dabar UAB „ICECO Assets“): 1) solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ 1 020 407,43 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020 407,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo A. S. 36 504,43 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) iš atsakovės UAB „Art Glacio“ 27 678,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priimto sprendimo pagrindu atsakovės (skolininkės) UAB „Art Glacio“ atžvilgiu Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. išdavė ieškovei (išieškotojai) UAB „ICECO Assets“ vykdomąjį raštą, kuris 2020 m. gegužės 4 d. buvo pateiktas vykdymui antstolio A. M. kontorai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, priėmė 2020 m. gegužės 4 d. (pareiškėja ir pirmos instancijos teismas nurodo patvarkymo datą – 2020 m. gegužės 5 d.) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967, 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo areštuotos skolininkės UAB „Art Glacio“ piniginės lėšos jai priklausančiuose banko sąskaitose ir žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023 ir 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-20-135-5024. Pareiškėja, nesutikdama su nurodytais antstolio atliktais vykdymo veiksmais, pateikė 2020 m. gegužės 6 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė priimtus du patvarkymus, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir turto arešto aktą panaikinti.
32. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2SP-3493-1021/2020, tenkino pareiškėjos UAB „Art Glacio“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą antstolio A. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliui nurašyti, paskirstyti ir išmokėti išieškotojai pareiškėjos pinigines lėšas iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į teismo priimtą nutartį, antstolis A. M. 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-20-135-5385 patvarkė: 1) panaikinti 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-135-5023; 2) lėšas nurašytas iš skolininkės (pareiškėjos) sąskaitų, pagal minėtą nurodymą saugoti antstolio kontoros depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų; 3) priimti nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, pagal kurį lėšos nenurašomos, bet areštuojamos ir saugomos skolininkės sąskaitoje iki atskiro nurodymo. Šio patvarkymo pagrindu, antstolis priėmė 2020 m. gegužės 13 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-135-5388, bendra lėšų suma, kurios išieškojimą nurodoma nutraukti – 1 344 680,49 Eur. Nesutikdama su šiuo antstolio patvarkymu, pareiškėja pateikė 2020 m. gegužės 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė jį panaikinti.
33. 2020 m. gegužės 13 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašė panaikinti areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms įmonei priklausančiose banko sąskaitose, panaikinti areštą pareiškėjos žemės sklypams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), bei grąžinti pareiškėjai visas priverstinai nurašytas pinigines lėšas. Antstolis 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. S-20-135-5453 netenkino skolininkės prašymo kaip nepagrįsto. Pareiškėja nesutikdama ir su šiuo antstolio patvarkymu pateikė 2020 m. gegužės 20 d. skundą, kuriuo prašė jį panaikinti.
34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visus tris pareiškėjos pateiktus skundus dėl antstolio A. M. veiksmų, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, t. y.: 1) netenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalyje dėl 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-135-4967 ir 2020 m. gegužės 5 d. Nr. S-20-135-5024 turto arešto akto panaikinimo; 2) paliko nenagrinėtu pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalį dėl 2020 m. gegužės 5 d. nurodymo Nr. S- 20-135-5023 priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimo; 3) tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 6 d. skundą dalyje ir panaikino 2020 m. gegužės 5 d. antstolio patvarkymą Nr. S-20-135-5022 dalyje dėl pareiškėjos piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto; 4) tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 14 d. skundą ir panaikino 2020 m. gegužės 13 d. antstolio nurodymą Nr. S-20-135-5388, kuriuo yra nutraukiamas piniginių lėšų išmokėjimas iš pareiškėjos banko sąskaitų; 5) netenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundo dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl skolininko prašymų netenkinimo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausantiems žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 6) tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundą dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl skolininko prašymo netenkinimo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms, ir įpareigojo antstolį iš naujo spręsti prašymą dėl visų priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat pagrįstai areštavo du pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, tačiau laikė, kad antstolis, kol nebuvo suėjęs raginime nustatytas terminas įvykdyti teismo sprendimą, neteisėtai atliko priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. priėmė 2020 m. gegužės 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2020 m. gegužės 13 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, o taip pat nepagrįstai taikė piniginių lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitose, areštą.
35. Išieškotoja UAB „ICECO Assets“ ir antstolis A. M. (toliau ir – apeliantai), nesutikdami su priimta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš dalies buvo tenkinti pareiškėjos UAB „Art Glacio“ skundai dėl antstolio veiksmų, pateikė atskiruosius skundus, kuriais iš esmės yra ginčijami pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl piniginių lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitose, arešto panaikinimo ir dėl antstolio neteisėtai atliktų priverstinio vykdymo veiksmų, nesuėjus raginime nustatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina atskirųjų skundų ribose (CPK 320 straipsnis).
36. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
37. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
38. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
55. Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
56. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, priimdamas patvarkymą 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymą Nr. S-20-135-5022, kuriuo areštuotos skolininkės UAB „Art Glacio“ piniginės lėšos jai priklausančiuose banko sąskaitose ir žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pažeidęs vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, ar, juo labiau, būtų neatsižvelgęs į išieškotojos ir skolininkės teisėtus interesus, todėl, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, apeliantų atskirieji skundai tenkinami iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas): Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjos UAB ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 6 d. skundas dalyje bei panaikintas 2020 m. gegužės 5 d. antstolio A. M. patvarkymas Nr. S-20-135-5022 vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl pareiškėjos UAB ,,Art Glacio“ piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto, o taip pat tenkintas pareiškėjos UAB ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 20 d. skundas dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl netenkinimo skolininkės prašymo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms ir šiose dalyse klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundai netenkinami. Kitoje dalyje nutarties dalis paliekama nepakeista.
57. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymo netenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
58. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB ,,ICECO Assets“ pirmosios instancijos teisme turėjo 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 79-83). Pareiškėja skunduose prašė panaikinti 6 antstolio dokumentus, iš kurių, pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, du pareiškėjos prašymai buvo tenkinti, t. y. 33,33 procentai, todėl keistina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteisiama suma didinama iki 1 016,45 Eur (1 524,60x66,67 (netenkintų reikalavimų dalis)/100) sumos.
59. Tenkinus apeliantų atskirąjį skundą iš dalies (50 proc.), yra proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tarp šalių yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Antstolis ir pareiškėja nėra pateikę jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu išieškotoja UAB „ICECO Assets“ nurodė, kad turėjo 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Išieškotojos prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl išieškotojai iš pareiškėjos yra priteisiama 653,40 Eur (1 306,80x50/100) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 6 d. skundas dalyje bei panaikintas 2020 m. gegužės 5 d. antstolio A. M. patvarkymas Nr. S-20-135-5022 vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 6 d. skundo dalyje dėl 2020 m. gegužės 5 d. antstolio A. M. patvarkymo Nr. S-20-135-5022 vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ piniginių lėšų jai priklausančiose banko sąskaitose arešto panaikinimo.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 20 d. skundas dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl netenkinimo skolininkės prašymo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio“ 2020 m. gegužės 20 d. skundo dėl 2020 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-135-5453 dalyje dėl netenkinimo skolininkės prašymo dėl arešto panaikinimo bendrovei priklausančioms banko sąskaitoms panaikinimo.
Padidinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio, j. a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,ICECO Assets“, j. a . k. (duomenys neskelbtini), priteistą 762,30 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 016,45 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 45 ct).
Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Art Glacio, j. a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,ICECO Assets“, j. a . k. (duomenys neskelbtini), priteisti 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas