Administracinė byla Nr. I-17-519/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 74;
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. K., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-336 panaikinimo ir sugrąžinimo į tarnybą, priteisimo iš Šiaulių apskrities VPK vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas S. K.2009 m. rugsėjo 15 dieną kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, o 2009 m. rugsėjo 25 dieną su patikslintu skundu prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymą Nr. 40-TE-336 ir grąžinti jį į tarnybą bei priteisti iš Šiaulių apskrities VPK jam priklausantį vidutinį atlyginimą 4642.34 Lt kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2009-06-08 budint operatyvinėje grupėje apie 23 val. jis išvažiavo patikrinti asmenų, kuriems paskirtos kardomosios priemonės nustatytu laiku būti namuose. Atlikęs šią užduotį, grįžo į komisariatą, po 23 val. budėtojas A. V. jam pasakė, jog komisariate laukia nukentėjusieji – moteris su nepilnamečiu sūnum, nurodė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji moteris pareiškė, kad namo laiptinėje nepilnametis jos sūnus buvo sumuštas ir iš jo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Kadangi komisariate moteris negalėjo nurodyti tikslaus adreso, tarnybiniu automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiais asmenimis nuvažiavo į įvykio vietą, adresu Ežero g. 31 A, Šiauliai. Išvažiavus iš įvykio vietos, važiuojant Vytauto gatve, iš priekio ir iš galo privažiavę policijos ekipažai įjungę šviesos bei garso signalus jį sustabdė. Vienas pareigūnas prie jo pribėgo laikydamas ginklą, jis buvo grubiai išlaipintas iš automobilio, paguldytas ant gatvės, buvo užlaužtos rankos, uždėti antrankiai, į jo galvą buvo įremtas ginklas. Dėl tokio netikėto ir grubaus pareigūnų elgesio prasidėjo konfliktas su patruliais, kurie nepaaiškino, dėl ko jis yra sulaikytas, tik kažką užsiminė apie avariją. Toliau aiškindamas įvykio aplinkybes, pareiškėjas nurodė, jog kai buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, jo pareigūnas Ž. S. prašė, kad pasitikrintų blaivumą, tačiau jis atsisakė, nes buvo visiškai blaivus, nenorėjo miesto centre tikrintis blaivumo, kadangi aplink buvo daug žmonių, prašė vežti jį į komisariatą ir ten patikrinti blaivumą. Toliau pareiškėjas nurodė, kad kartu su nukentėjusiais Ž. S. ir A. P. tarnybiniu automobiliu jį nuvežė į I-ąjį policijos komisariatą. Atvažiavus į komisariatą niekas netikrino jo blaivumo. Apie 6-7 val. grįžęs į I-ąjį PK savo iniciatyva pasitikrino blaivumą. Blaivumo nustatymo metu dalyvavo J. S. ir E. D.. Pareiškėjas paaiškino, kad anksčiau pasitikrinti blaivumo neturėjo galimybės, kadangi nuo sulaikymo iki grįžimo apie 6-7 val. į I-ąjį PK jis buvo Šiaulių apskrities VPK Eismo priežiūros skyriuje. Pasak pareiškėjo, jis J. S. paklausė, ar privalo blaivumą pasitikrinti ir gydymo įstaigoje, tačiau J. S. jam pasakė, kadangi jam niekas nedavė siuntimo, tai nėra reikalo ten ir vykti. Tačiau vėliau jo tiesioginis vadovas J. S., atvažiavęs į jo namus apie 11 val., patarė nuvažiuoti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti blaivumą, nurodė, kad dėl nakties įvykio gali kilti didelių problemų. Po pokalbio su vadovu pareiškėjas nuvyko į ligoninę, kur buvo patikrintas blaivumas. Dėl šio įvykio 2009 m. birželio 8 d. Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų. Pasak pareiškėjo, tarnybinio patikrinimo metu jam buvo neoficialiai pasiūlyta išeiti iš tarnybos savo noru, tačiau jis tai padaryti atsisakė. S. K. teigimu, dėl to patikrinimo metu jis buvo apkaltintas pareigūno vardo pažeminimu ir tuo pagrindu 2009 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 40-TE-336 buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. (už pareigūno vardo pažeminimą). Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punkto, 14 punkto, 17 punkto nuostatas. Pareiškėjas kategoriškai neigia, jog atsakovas 2009 m. rugpjūčio 4 d. jam įteikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurį jis atsisakė pasirašyti, nes 2009 m. rugpjūčio 4 d. jis sirgo, ir tai patvirtina nedarbingumo pažymėjimai. S. K. neigia atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog 2009 m. birželio 8 d. jis padarė eismo įvykį, pasitraukė iš įvykio vietos, vengė pasitikrinti blaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso, dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog tik susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada pamatė, kad yra surašytas nušalinimo nuo tarnybos aktas bei surašytas siuntimas girtumo patikrinimui (Tvarkos 14 p.), tačiau šie dokumentai jam nebuvo įteikti ir su jais nebuvo supažindintas. S. K. teigimu, atsakovas grubiai pažeidė Tvarkos 16 punkto reikalavimą, nes jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus savo nekaltumui pagrįsti. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas mano, jog atleidimas iš tarnybos yra nepagrįstas ir naikintinas.
Pareiškėjo atstovas advokatas V. Kairys teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko savo atstovaujamojo S. K. išsakytą nuomonę ir prašo tenkinti jo skundą. Advokatas atkreipė teismo dėmesį į kelis esminius dalykus, t.y. Tvarkos 10 punktą, kuris reikalauja sustabdyti tarnybinį patikrinimą, pradėjus administracinę teiseną dėl pareigūno veikos, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, dėl to buvo grubiai pažeistas šis punktas. Advokatas nurodė kitą svarbią aplinkybę – jog tarnybinis patikrinimas buvo pavestas atlikti L. V., o jį savo iniciatyva atliko kiti pareigūnai. Advokato nuomone, esminiai tvarkos pažeidimai suvaržė pareiškėjo teises, ir tai turėjo įtakos tarnybinio patikrinimo išvados formulavimui. Pasak advokato, teismų praktikoje nustatyti procedūriniai pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą aktą, jeigu dėl tokių pažeidimų yra neobjektyviai ištirtos faktinės aplinkybės ir priimtas iš esmės nepagrįstas sprendimas.
Atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsakovo nuomone, buvo tinkamai nustatyta pareigūno vardo pažeminimo sudėtis, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti bei įrodyti S. K. veiksmai, kurie suponuoja pareigūno vardo pažeminimą. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas nutarimu administracinėje byloje pasisakė, kad tiesioginių įrodymų, jog S. K. Ežero g. 31 A namo kieme padarė eismo įvykį, nėra, tačiau tikrai yra užfiksuotas ir nepaneigtas faktas, jog S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Dėl S. K. neblaivumo fakto buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė, jog S. K. atsisakė tikrintis blaivumą. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog siuntimas nebuvo S. K. įteiktas dėl to, kad jis atsisakė pasirašyti jam duodamus dokumentus, nenorėjo su pareigūnais bendrauti, t.y. administracinio teisės pažeidimo byloje tarnybinių patikrinimų atlikimo stadijose S. K. atsisakė pasirašyti jam teikiamus dokumentus. Atstovas pabrėžė, jog S. K. ilgą laiką sirgo ir pareigūnai jam sirgimo metu negalėjo įteikti pranešimo. Tik 2009-08-04 pareiškėjui pavyko įteikti pranešimą, kai jis buvo atėjęs pasiimti atsiskaitymo lapelio ir pateikė prašymą atleisti jį iš darbo. Nors tuo laikotarpiu S. K. turėjo nedarbingumo lapelį, tačiau pareigūnas V. B. pareiškėjui įteikė šį pranešimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3-939/2007 yra pasisakęs, kad Tvarkos reikalavimai netaikomi, kai yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo. Toliau nurodė, jog konkrečioje byloje teismo yra nustatyta, kad netaikomi 10 p., 17 p. bei 19 p. Pabrėžė, jog šiuo atveju dėl S. K. veiksmų buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas būtent dėl pareigūno vardo pažeminimo, todėl šioje byloje jie vadovavosi suformuota teismo praktika, ir dešimties dienų terminas bet kuriuo atveju pažeistas nebuvo. Atstovo teigimu, buvo priimtas sprendimas atleisti S. K. iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne dėl to, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Dėl pareiškėjo neblaivumo nustatymo atstovas nurodė, jog S. K. pasitikrino blaivumą gydymo įstaigoje praėjus šešioms valandoms po įvykio, o policijos komisariate blaivumą alkotesteriu jis pasitikrino taip pat ne iškart po sulaikymo. Atstovas nemano, jog galima vadovautis S. K. pateiktu medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuriame nurodyta, jog S. K. buvo blaivus, bei pateiktu asmens blaivumo testu. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas akivaizdžiai nesiėmė jokių veiksmų atvykti ir pasidomėti, kaip vyksta tyrimas, nors tikrai žinojo, kad dėl jo veiksmų yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jis visiškai nesidomėjo pradėta byla, nepateikė savo surinktų įrodymų dėl įvykio, laiku nepateikė specialisto išvados dėl jo blaivumo nustatymo.
Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau tekste – Statutas), 2003-08-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau tekste – Tvarka).
Byloje esančia patikrinimo išvada nustatyta, kad pareiškėjas S. K. iki ginčijamo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 40-TE-366 priėmimo dienos dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje tyrėju. 2009-06-07-2009-06-08 pareiškėjas tarnybos metu, budėdamas operatyvinėje grupėje, padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir įtarus, kad yra neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. pirmojo policijos komisariato viršininkas A. P. 2009-06-08 surašė ,,Nušalinimo nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui aktą“, kuriuo nušalino S. K. nuo tarnybos, bei 2009-06-08 parašė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti, tačiau pareiškėjas atsisakė tikrintis neblaivumo faktą (Nušalinimo nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui aktas b.l. 29, Siuntimas b.l 30, Tarnybiniai pranešimai b.l. 34, 35, 36). Dėl šio įvykio 2009-08-12 Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyris atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad S. K. padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos nuvažiavęs, taip pat vengdamas pasitikrinti blaivumą, nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso padarė tyčinius administracinius pažeidimus. Pažymėjo, kad S. K. vengdamas pasitikrinti blaivumą tyčia padarė vieną iš sunkiausių administracinių pažeidimų, pagal sunkumą analogišką vairavimui neblaiviam, be to, patekęs į eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Išvadoje akcentuota, kad S. K. veiksmai padaryti tarnybos metu, tai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą, griauna sistemos autoritetą. Taip pat tokie S. K. neteisėti veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Remdamasis tokiais argumentais ir vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 7 p., atsakovas priėmė ginčijamą 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 40-TE-366 (b.l. 19-25).
Pareiškėjas ginčydamas Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. 40-TE-366 kaip esminius paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo pagrindus nurodo tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Tvarkos 10 p., 14 p., 16 p., 17 p. reikalavimai, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. administracinėje byloje Nr. A438-624/2008 yra konstatavęs, kad siekiant konkrečioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką tarnybinio patikrinimo nesustabdymas galėjo turėti priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar tai laikytinas esminiu ar ne esminiu procedūriniu pažeidimu, prejudicinės reikšmės gali turėti ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios ar administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Jei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, naikinti pastarąjį sprendimą vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės sprendimo, priimto baigus tarnybinį patikrinimą, pagrįstumui bei teisėtumui.
Tvarkos 10 punktas nurodo, kad ,,gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.“
Tvarkos 11 punktas nurodo, kad „tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.“
Tvarkos 31 punktas nurodo, kad ,,Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs <...>“.
Taigi, norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeisti Tvarkos 10, 11 punktų reikalavimai, turi būti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.
Teismas nesutinka su atsakovo atstovo posėdžio metu nurodytu argumentu, jog pareiškėjo veiksmuose buvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, nes apsiriboja iš esmės abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad ,,viršininkui pakako tarnybinėje medžiagoje surinktų įrodymų konstatuoti, kad tai yra savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėtis“. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atriboti pareiškėjo veiksmus nuo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė S. K. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 6 d., 126 str. 4 d. ir skyrė jam 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas yra apskundęs šį nutarimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Pažymėtina, kad ir išnagrinėjus pareiškėjo administracinę bylą (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas) buvo konstatuoti pareiškėjo įvykdyti administracinės teisės pažeidimai, todėl šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesustabdymas neturėjo esminės reikšmės skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nes tarnybinio patikrinimo procedūros nesilaikymas pagal Tvarkos 10 p. reikalavimus nepaneigia pareiškėjo poelgio, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą.
Konstatuotina, kad Statuto 53 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, o šio straipsnio 1 d. 14 p. reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Taigi, iš šių teisės normų išeina, kad atleidimas pažeminus pareigūno vardą nėra tarnybinė nuobauda šio įstatymo taikymo prasme. Todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatos pareiškėjui taikomos tiek, kiek nėra susiję su tarnybinių nuobaudų skyrimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas atriboja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, nuo tarnybinių nuobaudų, pareiškėjo nurodyti Tvarkos 10 p., 17 p. reikalavimai jo atžvilgiu netaikomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-939-07).
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ,,tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad asmuo negali būti atleidžiamas iš tarnybos savo noru laikino nedarbingumo laikotarpiu, tačiau jis buvo atleistas būtent laikino nedarbingumo laikotarpiu“. Konstatuotina, kad Statuto 56 str. 1 d. nurodo, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardintiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Taigi, į nurodyto 53 str. 1 d. punktus nepatenka 1 p. (kai pareigūnas atleidžiamas jo paties prašymu), o 7 p. (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) patenka, todėl atsakovas teisingai vadovavosi Statuto 53 str. 56 str.nuostatomis.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nustatytu terminu jam nebuvo įteiktas (pagal Tvarkos 17 p.), vertintina kritiškai. Pareiškėjas nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas jam įteiktas nebuvo, nes jis nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos. Tačiau liudytoja Šiaulių apskr. VPK Personalo skyriaus vyresnioji specialistė A. T. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. į jos kabinetą Nr. 314 atėjo S. K., vėliau D. M. ir V. B.. D. M. atsinešė pranešimą. Pasak liudytojos, ji girdėjo, kaip S. K. sakė, jog jis nepasirašys jokių dokumentų, motyvuodamas, kad serga, nors jokių patvirtinančių dokumentų tuo metu Personalo skyriui S. K. nepateikė. Tai, kad S. K. 2009-08-04 buvo atvykęs į Personalo skyrių, patvirtino jis pats teismo posėdyje (b.l. 188) bei byloje esantis rašytinis įrodymas, jog 2009-08-04 pareiškėjas S. K. pateiktame prašyme dėl atleidimo iš vidaus tarnybos savo parašu patvirtino, jog gavo atsiskaitymo lapelį (b.l. 65). Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, jog Tvarkos 17 p. nebuvo pažeistas, S. K. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau jis atsisakė pasirašyti, nurodydamas, kad serga. Atsisakymą patvirtino raštu pasirašę 2009-06-04 V. B., D. M. bei personalo skyriaus vyresn. specialistė A. T..
Nepaisant aukščiau nurodytų argumentų, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų – ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta, taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.
Teismas pasisakydamas dėl faktinių Statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė). Nors Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė, kad S. K. pažeidė LR ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 6 d. nuostatas, tačiau atsakovas atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė pateiktus rašytinius įrodymus.
Teismas vertina kritiškai atsakovo Šiaulių apskr. VPK atstovo kategorišką nuomonę, jog S. K. tarnybos metu buvo neblaivus, nurodant, jog pažeidimo aplinkybes įrodo jo atžvilgiu surinktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: protokolas bei kiti rašytiniai dokumentai.
Budėtojų padalinio pamainos pareigūnų budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale pažymėta, kad nuo 2009-06-07 09.00 val. iki 2009-06-08 09.00 val. budėjo Šiaulių apsk. VPK Šiaulių m. 1 PK pamainos pareigūnai: A. V., Š. V., E. D., S. K., T. L. – iki 18.00 val. S. Z..
Teismo posėdžio metu buvo iškviestas liudytojas A. I., dirbantis Šiaulių apsk. VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio inspektoriumi. Liudytojas nurodė, kad sustabdžius S. K. vairuojamą automobilį, nuo Kulšės sklido stiprus alkoholio kvapas. Kulšė sunkiai galėjo pastovėti, jo judesiai buvo neadekvatūs. Analogiškai nurodyta ir A. I. surašytame 2009-06-09 tarnybiniame pranešime (b.l. 115, 33).
Liudytoju iškviestas Šiaulių apsk. VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis Ž. S. nurodė, kad ,,eidamas S. K. svirduliavo, pasiūlęs jam pasitikrinti alkotesteriu, tačiau S. K., atsisakė“ (b.l. 34, 115).
Tą patį patvirtino ir liudytojai Šiaulių apsk. VPK PR Kinologų būrio vadas A. P. (b.l. 35) bei Šiaulių apsk. VPK PR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. G. ir Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas L. V..
Kiti liudytojai: Šiaulių apsk. VPK Šiaulių m. pirmojo PK Operatyvaus valdymo grupės specialistas A. V. posėdžio metu bei pateiktame tarnybiniame pranešime nurodė, jog bendraujant su S. K. neįtarė, kad jis galėtų būti neblaivus; Liudytoja L. B., įvykio metu kartu važiavusi su Kulše į įvykio vietą, kaip nukentėjusioji, posėdžio metu nurodė, jog alkoholio kvapo nuo S. K. nejuto (b.l. 114).
Taigi, įvertinus liudytojų parodymus, kurie prieštarauja vieni kitiems, teigtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo neblaivumo fakto, nes pats pareiškėjo neblaivumo faktas nebuvo įrodytas, tik buvo konstatuota, jog S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą.
Byloje yra ir kitų reikšmingų aplinkybių bei pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo neblaivumo fakto. Teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apsk. VPK Šiaulių miesto pirmojo PK NTS viršininkas J. S. posėdžio metu nurodė, kad ,,apie 05.30 val. S. Z. parvežė S. K. ir A. P. (Šiaulių apsk.VPK Šiaulių m. pirmojo PK viršininkas) į komisariatą. A. P. jam nenurodė, kad S. K. yra nušalintas nuo tarnybiniu pareigų, tik ranka parodė ženklą, kad pasikalbėtų su S. K.. Stankūnas paklausė A. P., ką toliau daryti, jis nurodė jam būti kartu su S. K.. Taip pat paklausė, ar gali jam patikrinti blaivumą, tačiau A. P. nieko konkretaus jam nenurodė“. Teismo posėdžio metu J. S. nenurodė, jog bendraujant jam su S. K. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nurodė, kad apie 7 val. kalbėdamas su S. K., pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. S. K. tam neprieštaravo. Patikrinus blaivumą, alkotesteris rodė, kad S. K. yra blaivus. Tą aplinkybę patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai – asmens blaivumo testas, atliktas 2009-06-08 06.47 val., panaudojant techninę priemonę ,,Lion alcolmeter 500“, kuri rodė 0.00 promiles; liudytojo A. V. parodymai (b.l. 118). Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti J. S. bei A. V. parodymais, nes posėdžio metu jiems buvo išaiškintos pareigos ir atsakomybė pagal LR CPK 191 str., 192 str., paimti rašytiniai pasižadėjimai.
Blaivumo faktą S. K. 2009-06-08 pasitikrino Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje. Tai patvirtina byloje esantis įrodymas ,,Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti aktas“ Nr. 80, kuriame nurodyta, kad 12 val. 15 min. gydytoja –psichiatrė A. V. apžiūrėjo S. K., ir buvo nustatyta, kad alkoholio kraujyje nerasta, išvada –blaivus.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktas nurodo, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą patvirtintą tvarką, teismas negali remtis pareiškėjo pateiktais rašytiniais dokumentais, nes S. K. į gydymo įstaigą kreipėsi vėliau nei per 1 valandą.
Tačiau nepaisant to, byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos. Pažymėtina, kad Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas L. V. posėdžio metu nurodė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad S. K. 2009-06-08 prieš 7.00 val. buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatyta, kad S. K. yra blaivus. Nežinojo, kad S. K. buvo atliktas medicininis tyrimas, kurio rezultatai taip pat patvirtino, kad S. K. yra blaivus (b.l. 123). Byloje pateikti įrodymai, jog L. V. nuo 2009-07-13 iki 2009-08-22 atostogavo (Šiaulių apsk. VPK 2009-07-07 viršininko įsakymas b.l. 203). Tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. B., kuris posėdžio metu nurodė, jog „rašant tarnybinio išvadą, jam nebuvo reikalinga aptarti aplinkybes, kad 2009-06-08 apie 7 val. alkotesteriu ir tą pačią dieną 12.00 val. buvo nustatyta, jog S. K. yra blaivus <...>. Išvadoje buvo fiksuojamas S. K. atsisakymas tikrintis blaivumą“.
Teismas įvertinęs liudytojų L. V. ir A. B. posėdžio metu aukščiau nurodytus argumentus daro išvadą, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas remiantis subjektyviais įrodymais, nebuvo pilnai surinkta medžiaga, o įrodymai, kuriais buvo remiamasi, nebuvo objektyvūs.
Taip pat vertintini kritiškai ir A. P. nurodyti argumentai, jog ,,bendraujant su Kulše, jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Paprašius jo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, Kulšė atsisakė. Jis įtikinėjo jį pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje, kadangi pareigūnas atsisakė tai daryti, buvo surašytas siuntimas į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti. Kulšė surašytus dokumentus pasirašyti atsisakė“. (b.l. 190). Tokie liudytojo A. P. argumentai kelia pagrįstų abejonių, jie prieštarauja kito liudytojo J. S. nurodytiems argumentams, jog pareiškėjas neatsisakė pasitikrinti neblaivumą, be to, Stankūnas pokalbio su Kulše metu klausė, ar turi siuntimą blaivumui pasitikrinti gydymo įstaigoje (buvo 2009-06-08 apie 05.30 val.), tačiau S. K. nurodė, kad tokio siuntimo neturi (b.l. 119). Taigi, remiantis nurodytais argumentais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog siuntimas pasitikrinti dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio 2009-06-08 nebuvo įteiktas S. K., nes A. P. nurodė, kad ,,dokumentai buvo surašyti apie 3 val., kai jis atvyko i Šiaulių apsk. VPK“. Tai reiškia, kad ir Nušalinimo nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui aktas 2009-06-08, kuriame A. P. nurodė, jog S. K. nušalino likusiam tos dienos tarnybos laikui nuo 2009-06-08 02.00 val. iki 09.00 val., yra klaidinantis, nes apie 05.30 val. S. K. S. paaiškino, jog neturi siuntimo į gydymo įstaigą. Aplinkybė, jog pareiškėjui siuntimas į gydymo įstaigą nebuvo įteiktas, 2010 m. vasario 1 d. posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas D. M.. Tai, kad S. K. galimai nebuvo nušalintas nuo tarnybos likusiam dienos laikui, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. kompiuterinėje programoje buvo registruojamas įvykis Nr. 0109000224615, 2009-06-07 įvykdytas plėšimas, kurį užregistravo S. K.. Nurodyta, kad informaciją pildė arba koregavo darbuotojas S. K., pakeitimų data ir laikas nurodytas nuo 2009-06-07 23:44 val., 2009-06-08 02:51 val., 03:03 val., 03:18 val., 03:25 val. (b.l. 51).
Visos aukščiau išdėstytos pagrįstos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje yra nenuginčytas faktas, jog S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą po įvykio, dėl to negalima teigti, jog pareiškėjas tinkamai vadovavosi teisės aktais. Tačiau vadovaujantis kitais byloje surinktais rašytinais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais, teigtina, jog visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai.
Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktais įrodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, įvertinęs nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra per griežta, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neištyrė visų aplinkybių, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, yra pagrindas teigti, jog surašyta tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi ir neišsami. Remiantis tuo, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2007 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 40-TE-208 naikintinas ir S. K. įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 26 str. 1 d. 2 p., pakeistina papeikimu. Tokį tarnybinės nuobaudos pakeitimą teismas motyvuoja tuo, kad iš esmės bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas atsisakydamas nustatyta tvarka nusistatyti girtumą būtų pažeminęs pareigūno vardą, nes pagal šią sąvoką, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atsižvelgiant į sąvokos išaiškinimą, teismas konstatuoja, jog tam, kad būtų galima asmenį apkaltinti pažeminus pareigūno vardą, būtini visi sąvokoje nurodyti elementai, t.y. akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žemininimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra įmanomas tik tuo atveju, kai aiškiai neteisėtus pareigūnų veiksmus gali stebėti ir vertinti kiti pašaliniai asmenys, visuomenės atstovai, o tuo tarpu nagrinėjamu atveju apie atsisakymą pasitikrinti girtumą buvo žinoma tik betarpiškai su pareiškėju bendravusiems policijos parigūnams, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pakeisdamas skiriamą drausminę nuobaudą iš atleidimo iš tarnybos į papeikimą, teismas artkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimo padarymo dieną pareiškėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, buvo skatintas 15 kartų, o tai, teismo nuomone, rodo jį esant drausmingą pareigūną.
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo grąžinti jį į ankstesnes pareigas ir įpareigoti atsakovą priteisti iš Šiaulių apskrities VPK jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal pareiškėjo pateiktą pažymą teismui neįmanoma nustatyti vidutinį pareiškėjo dienos darbo užmokestį, o atsakovas tikslių skaičiavimų dėl darbo užmokesčio nepateikė, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais S. K. grąžina į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas, priteisiant jam iš Šiaulių apskrities VPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Proceso šalims paliekama teisė ginčyti teismine tvarka pareiškėjui atsakovo apskaičiuotą išmokėtiną darbo užmokesčio sumą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo S. K. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2009-08-13 viršininko įsakymu Nr. 40-TE-366 ,,Dėl inspektoriaus S. K. atleidimo iš vidaus tarnybos” paskirtą tarnybinę nuobaudą –atleidimą iš tarnybos ir skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėją S. K. į buvusias Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas.
Atsakovą Šiaulių apskrities VPK įpareigoti pareiškėjui apskaičiuoti ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Gražvydas Poškus
Nuorašas tikras: