Baudžiamoji byla Nr. 1-1195-903/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08712-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

r. k., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo,  našlė,  neteista, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. 

Teismas 

n u s t a t ė:

R. K. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui:

ji 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gulinčiam lovoje sugyventiniui J. V. B. stikline sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, po to paėmusi kartoninę vaistų pakuotę sumurdė ją į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajam veido sumušimą su odos nubrozdinimais nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. K., mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą:

ji 2019 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, S. K. tris kartus sudavė delnu į dešinį skruostą, suėmusi už kaklo spaudė bei tąsė už plaukų taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį skruostą padarydama poodinę kraujosruvą veido kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Dėl 2019 m. kovo 1 d. padarytos nusikalstamos veikos

Kaltinamoji R. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl sugyventinio J.V. B. sveikatos sutrikdymo kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu J.V. B. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kartu gyvena apie 17 metų, veda bendrą ūkį. 2018 m. rugpjūčio mėnesį sugyventinį ištiko insultas ir nuo to laiko iki 2019 m. vasario 22 d. jis buvo gydomas slaugos ligoninėje. Grįžus sugyventiniui į namus, ji pastarąjį slaugo. Sugyventinis pats nevaikšto, yra labai neramus ligonis ir labai varginantis, naktimis ją nuolatos šaukia, nuolatos reikalauja pagalbos, nuolatinės priežiūros. 2019 m. kovo 1 d. ji, norėdama nuslopinti stresą, viena namuose vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi dėl sugyventiniui reikalingos pastovios priežiūros ji neišsimiega naktimis ir yra pervargusi, o apie 20.57 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu ji sugyventiniui sakė, kad pavargo, kad jis nešauktų ant jos ir naktį leistų jai išsimiegoti bei supykusi ne mažiau kaip du kartus trenkė sugyventiniui kumščiu į veido sritį. Kaimynai galėjo girdėti triukšmą, kadangi sugyventinis nuolatos naktimis ją šaukia, prašo, kad ji būtų šalia, kad ką nors jam atneštų, jeigu ji to nepadaro, jis nervinasi, rėkia (1 t., 104-107 b. l.). Papildomai ji parodė, kad prisipažįsta, kad sugyventiniui sudavė stikline į veidą du arba tris smūgius ir po to vaistų kartoninę pakuotę trynė jam veidą ir taip subraižė pastarojo veidą. Sugyventinis J.V. B. yra sunkus ligonis, todėl tuo momentu ji susinervinusi dėl jo pastovių norų ir reikalavimų nesusivaldė ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Ji labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, išgyvena dėl to, atsiprašė sugyventinio, jis atleido, susitaikė, pretenzijų jai neturi, todėl ketina gyventi kartu (1 t., 110-112 b. l.).

Be kaltinamosios R. K. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiojo J.V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog R. K. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena daugiau negu dešimt metų, jie gyvena kaip šeima. 2018 m. pavasarį jį ištiko insultas ir jis nevaikšto. Po insulto jis gydėsi ligoninėje, po to slaugos ligoninėje ir iki sumušimo prieš tris arba keturias dienas, tiksliai neprisimena, buvo parvežtas į savo butą. Jis neprisimena datos, vakare, laiko taip pat neprisimena, nežino dėl kokios priežasties jam gulinčiam lovoje stikline sugyventinė R. K. du arba tris kartus smogė į kaktą ir į veidą, kartoninę vaistų dėžutę sumurdė į veidą ir subraižė veidą. Jis iš visų jėgų šaukėsi kaimynų pagalbos, sakydamas: "gelbėkit kaimynai". Dėl kokios priežasties sugyventinė jį mušė, nežino. Ar sugyventinė buvo girta, nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, medikai, kurie jį išvežė į ligoninę. R. K. ligoninėje jį lanko, atsiprašė jo, jis jai atleido, susitaikė su ja (1 t., 37-40 b. l.).

Iš liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog J.V. B. pažįsta nuo 1968 metų, o nuo 1984 metų jie gyvena tame pačiame name, butai yra toje pačioje laiptinėje, tačiau artimai su juo niekada nebendravo, pasikalbėdavo dažnai. Ji gyvena namo penktame aukšte, o J.V. B. su sugyventine gyvena ketvirtame aukšte. Su sugyventine R., kurios pavardės nežino, J.V. B. savo bute gyvena apie 17 metų. 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., ji būdama savo bute girdėjo J.V. B. bute triukšmą, tačiau niekaip nesureagavo, kadangi jų bute triukšmaujama dažnai. Kad būtų suduodami smūgiai, jai nesigirdėjo. Po to kaimynas A. S., gyvenantis šalia jos buto ir virš J.V. B. buto, pasakė, kad R. sumušė J.V. B. ir kad ją išsivežė policija, o J.V. B. medikai išvežė į ligoninę (1 t., 50-53 b. l.).

Iš liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje. Jis žino savo kaimyną J.V. B. ir jo sugyventinę R., kurios pavardės nežino. Iki 2019 m. kovo 1 d. apie tris vakarus būdamas savo buto balkone jis girdėjo žmogaus aimanas, tačiau nesuprato, iš kokio buto sklinda garsas ir nesidomėjo, ką sako aimanuojantis žmogus, nesuprato, kad su tuo žmogumi kalbėtų kitas asmuo, negirdėjo, konflikto taip pat negirdėjo. 2019 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., į jo buto duris paskambino kaimynės V. ir M., kurios pranešė, kad iš J.V. B. buto sklinda pagalbos šauksmas, todėl jis nuėjo į savo buto balkoną, kad įsitikintų ir aiškiai išgirdo R. K. šaukiant rusų kalba: „tiesą sakyk, ožy“, eilę rusiškų keiksmažodžių, rusiškų prakeiksmų ir smūgių garsus. Jis girdėjo ne mažiau kaip septynis smūgius ir J.V. B. labai sunkiai, silpnu balsu šaukiant: „kaimynai, padėkit“. Kai jis išėjo iš balkono, kaimynė M. savo telefonu jau skambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau ji pokalbį pradėjo ne konkrečiai, todėl jis iš jos paėmė telefoną ir pagalbos centro darbuotojai konkrečiai nurodė įvykio aplinkybes. Tuojau pat atvyko pareigūnai ir medikai. Medikai išvežė J.V. B. į ligoninę, o R. K. išvežė į policiją. R. K. buvo agresyvi (1 t., 56-59 b. l.). 

Iš liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje, ji gyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, tačiau kaimyno, gyvenančio bute virš jos buto, niekada nėra mačiusi. 2019 m. kovo 1 d. apie 19.00 val., ji prisnūdo, o apie 20.00 val. atsibudo dėl stipraus trenksmo ir suklususi įsitikino, kad trenksmas buvo bute, esančiame virš jos buto, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to paties buto girdėjosi ir garsiai kalbančios moters balsas. Tuojau pat ji išgirdo dar vieną duslesnį trenksmą ir po jo vyro pagalbos šauksmą su aimana: „padėkite kaimynai, kaimynai padėkite“. Ji suprato, kad moteris prieš vyrą naudoja fizinį smurtą. Ji tuojau pat nuėjo pas kaimynę, gyvenančią šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vardo ir pavardės nežino, o kai ši atidarė buto duris, ji paklausė, ar ši girdėjo vyro iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos šauksmą. Tačiau pas kaimynę vaikai garsiai žiūrėjo televizorių, todėl ji nieko negirdėjo. Joms stovint tarpduryje, vėl pasigirdo vyro pagalbos šauksmas, kurį girdėjo jos abi, o moteris iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) rusų kalba jį tildė. Tada kaimynė paskambino į to buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad prie durų kažkas priėjo. Po to su šia kaimyne abi nuėjo pas kaimyną, gyvenantį penktame aukšte, kurio vardo ir pavardės nežino, kurio klausė, ar jis girdi triukšmą ir pagalbos šauksmą, sklindantį iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynas sakė, kad anksčiau kažką girdėjo. Pokalbio metu jie visi nusprendė kviesti policiją ir kaimynė moteris paskambino bendruoju pagalbos numeriu, šiai pasakojant įvykio aplinkybes telefoną iš jos paėmė kaimynas ir toliau tęsė pokalbį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Laukiant pareigūnų kaimynas sakė, kad ta kaimynė yra problematiška, agresyvi, nuolat vartoja alkoholį. Matė, kad atvyko policijos pareigūnai, kuriuos kaimynė įsileido, tačiau bute girdėjosi triukšmas, moteris šaukė, keikėsi. Matė, kaip pareigūnai išvedė ją su antrankiais, nes ši priešinosi. Po to matė kaip medikai neštuvais išnešė kaimyną. Tą vakarą sužinojo, kad kaimynas yra po insulto ir nevaikštantis. Girdėjo, kaip nešdami vyrą medikai klausė, kodėl jis gyvena su ja, juk būtų užmušusi, o vyras atsakė: „taigi matot aš invalidas“ (1 t., 62-65 b. l.).

Iš 2019 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. kovo 1 d. J.V. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės ir parodymai (1 t., 31-34 b. l.).

Iš 2019 m. kovo 4 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J.V. B. padarytas veido sumušimas su odos nubrozdinimais nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 69-70 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 8 d. nurodymo įmokėti grynuosius pinigus matyti, kad R. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pervedė 156 Eur (1 t., 75 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. kovo 1 d., 20.57 val., gautas pranešimas iš A. S., jog 4 aukšte, 2 laiptinė iš kairės kaimynų bute girdisi vyriškio dejonės ir rusiški šauksmai „kaimynai padėkit“. Vyriškiui apie 60 m. gyvena su sugyventine, kuri nuolatos vartoja alkoholį, nepilnamečių nėra. Kaimynai įtaria, kad vyrui pablogėjo sveikata. Situacija neaiški (1 t., 76-79 b. l.).

Iš 2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame fiksuoti R. K. bei J.V. B. paaiškinimai dėl įvykio. Į butą įėjus policijos pareigūnams juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi R. K.. Pareigūnams paklausus, kur yra jos vyras, ši atsakė, kad vyro neturi. Pareigūnui atidarius duris į kambarį, kuriame lovoje gulėjo nuogas ir kruvinu veidu vyras, kaip nustatyta J.V. B., R. K. teigė, kad tai jos kaimynas. J.V. B. paaiškino, kad jį ką tik sumušė R. K., į burną kišo vaistus, norėjo jam smogti metaliniu strypu, daug kartų daužė kumščiu į veidą, jis šaukėsi kaimynų pagalbos. J.V. B. teigė, kad R. K. yra jo sugyventinė, kad gyvena jam priklausančiame bute daug metų (1 t., 81-83 b. l.).

Iš 2019 m. kovo 1 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d., 21.48 val. R. K. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., 114 b. l.).

Dėl 2019 m. liepos 22 d. padarytos nusikalstamos veikos

R. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo S. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad po penkiolikos metų laikotarpio pas sugyventinį J.V. B., kuris po insulto yra paralyžiuotas ir nesikelia iš lovos, 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., atėjo jo aplankyti dukra Simona, kurios pavardės nežino. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji gyvena su sugyventiniu dviese ir ji viena jį slaugo. Su sugyventiniu kartu gyvena septyniolika metų. Kad S. K. yra sugyventinio dukra, nėra įsitikinusi, to niekada nepatvirtino ir pats J.V. B., nes nėra įsitikinęs. Pirmą kartą po tiek metų S. K. atėjo nuo šios dienos, praėjusį šeštadienį, tačiau jos į butą neįleido, nes nepažino jos, kadangi buvo mačiusi prieš penkiolika metų. S. K. atėjo vėl 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., ir paprašė įleisti į butą pasikalbėti su savo tėvu. Ji ją iš karto įleido į kambarį, kuriame lovoje guli J.V. B.. Su jais ji nebuvo, nuėjo į virtuvę. Ką S. K. kalbėjo su sugyventiniu, nežino, negirdėjo ir nesiklausė. S. K. sugyventinio kambaryje užtruko iki minutės laiko. Ji išgirdo kaip ši iš buto išbėgo. Jai S. K. nieko nesakė. Ji išgirdo laukujų durų trinktelėjimą, po ko nuėjo pas J.V. B. ir paklausė jo, kur S. K.. Jis atsakė, kad išbėgo, kodėl išbėgo nesakė. Ji į laiptinę išėjusi nebuvo. Kur nuėjo S. K., nematė ir nežiūrėjo, užrakino buto duris ir dirbo bute namų ruošos darbus. Praėjus apie 2-3 valandoms atvyko policijos pareigūnai, kurie pasikalbėjo su sugyventiniu ir ją sulaikė. Kodėl buvo sulaikyta, nežino, policininkai sakė, kad S. K. parašė pareiškimą jog ji šią sumušė, tačiau S. K. ji nesudavė nė vieno smūgio, už plaukų netąsė, niekaip jai negrasino, nebuvo netgi prisilietusi prie jos. S. K. norėdama jai pakenkti, kadangi ji sakė, kad S. K. nėra sugyventinio dukra, nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Sulaikymo metu S. K. ji matė policijos automobilyje, tačiau jos veido sužalojimų nematė (2 t., 26-27, 33 b. l.).

Kaltinamosios R. K. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama išsamiais, įtikinamais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, bei kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl 2019 m. liepos 22 d. įvykio matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., ji atvyko pas savo tėtį J.V. B., kuris yra paralyžiuotas po insulto, nevaldo puse kūno dalies, aplankyti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jai atėjus, tėčio sugyventinė R. K. uždarė duris kambaryje su tėčiu ir trenkė į veidą delnu tris kartus, po to vieną kartą trenkė kumščiu į kairį skruostą ir pradėjo tampyti už plaukų, paguldė ant tėčio kojų ir liepė eiti jį maudyti. Pasipriešinti nesugebėjo, patyrė fizinį skausmą, verkė. Tuomet R. K. išėjo į kitą kambarį. Ji pamanė, kad gali atsinešti peilį ir sužaloti ją. Tuo metu, kai R. K. buvo kitame kambaryje, ji išsigando dėl savo sveikatos ir pabėgo. Pasibeldė pas kaimynę vardu G. antrame aukšte, papasakojo jai apie šį įvykį. Pasakojant ji išgirdo, kaip laiptais leidžiasi R. K., todėl ji išsigandusi pabėgo į lauką, pasislėpė už mašinos, palaukė kol R. K. grižo į laiptinę. Tuomet bėgo namo su drauge I. G., kuri jos laukė kieme ir vedžiojo šunį. Parbėgus namo papasakojo viską močiutei, kuri liepė kreiptis į policiją. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą. Iš nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad išbėgusi iš tėvo buto į laiptinę, nubėgo prie kaimynės G. buto durų, paskambino skambučiu ir G. buto duris atidarė. Jai einant į tėvo butą, G. ją matė ir sakė jai užeiti kai išeis iš tėvo, sakė arba ji jos lauks prie durų, arba jai pasibelsti į jos duris. Apie tai kas vyko tėvo bute, ji G. pasakojo laiptinėje, prie šios buto durų, į jos butą įėjusi nebuvo. Akistatos metu nurodydama, kad nubėgo pas kaimynę, norėjo pasakyti, kad po įvykio susitiko su G. ir viską jai pasakė, kas įvyko. Tuo metu R. K. išgirdusi, kad ji kalbasi su kaimyne, pradėjo lipti laiptais, tuomet ji išsigandusi, kad R. K. jos vėl neužpultų, išbėgo į lauką ir su jos laukusia drauge I. G. pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių. R. K. jų nepamatė ir įėjo atgal į laiptinę. Ji taip išsigando R. K., kad buvimas tėvo bute jai atrodė labai ilgas, todėl ji ir nurodė, kad pas tėvą bute buvo apie dvi valandas laiko, tačiau kiek laiko buvo iš tiesų, nežino, jai atrodė labai ilgai. Ji pas tėvą bute patyrė šoką, nes suprato, kad R. K. ją nužudys. Bijoti R. K. ji turi pagrindą, nes visą gyvenimą žino, kad R. K. yra kažkaip prisidėjusi prie jos motinos mirties, o tą kartą ji rusų kalba šaukdama, viena ranka tempė ją už striukės link lango, o kita ranka rodė į langą. Ji nesupranta rusų kalbos, tačiau suprato, kad R. K. sakė, jog ją išmes pro langą. Tėvas R. K. sakė, kad ji nesupranta rusų kalbos, tuomet ji ją paleido ir ėmė rusiškai keiktis. Ji patikėjo, kad R. K. gali išmesti pro langą, nes buvo įsiutusi ir neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Lango ji nebuvo atidariusi, langai buvo uždaryti. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad R. K. buvo uždariusi bute ir neišleido, todėl patikslina, kad R. K. jos neišleido iš tėvo kambario, ji stovėjo netoli durų ir kai ji R. K. pasakė, jog norėjo tik pamatyti tėvą ir ketino išeiti iš kambario, R. K. sušuko: „palauk čia dar tik pradžia“ ir neišleidusi jos iš kambario ėmė smūgiuoti į veidą. Iki šio įvykio kaimynę G. ji buvo mačiusi vieną kartą, kuomet pirmą kartą ėjo pas tėvą, tačiau R. K. atidariusi duris, pasakė: „Vytas dukros neturi“ ir duris uždarė. Tą kartą G. klausė, kuriame bute gyvena J.V. B. ir ši jai pasakė, taip jos susipažino (1 t., 126-128, 142-145 b. l.).

Iš liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 17.00-18.00 val., būnant namuose, paskambino išsigandusi močiutė J. S., kuri ėmė šaukti, jog jo pusseserei S. K. reikalinga pagalba, kad ji nuėjo pas savo tėvą ir jo bute S. K. muša bei iš buto neišleidžia tėvo sugyventinė R. K.. Jis žino, kad S. K. turi tėvą ir kad jos tėvo sugyventinė yra R. K., kurią žino kaip buvusią močiutės kaimynę. Jis močiutei liepė greitai skambinti į policiją ir pranešti apie tai, žino, kad močiutė paskambino į policiją. Detaliau įvykio aplinkybių, nežino, jau po įvykio močiutė minėjo, kad S. K. dėl sumušimo važiavo į ligoninę ir kad į įvykio vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai (1 t., 156-158 b. l.).

Iš liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog J.V. B. pažįsta apie 20 metų, su juo bendravo, žino, kad šiuo metu V. B. paralyžiuotas ir nevaikšto. 2019 m. liepos 22 d., apie 16.00 val., jai būnant savo bute, esančiame antrame namo aukšte, prie lango, užkalbino nepažįstama mergaitė klausdama kaip jai nueiti pas V.. Ji suprato, kad pas kaimyną J.V. B., nes kito V. kaimyno laiptinėje nėra. Mergaitė nieko neaiškino, kas ji tokia, ji nežinojo. Ji mergaitei pasakė laiptinės durų kodą ir Vyto buto numerį. Mergaitė atėjo su drauge, draugė su šuniu pasiliko jos laukti lauke. Ją sudomino mergaitės vizitas, todėl lūkuriavo jos, kad pasikalbėti, kokiu tikslu ji atėjo pas Vytą. Mergaitė pas J.V. B. bute užtruko ne ilgiau kaip dvidešimt minučių. Atidariusi savo buto duris, ji pamatė mergaitę parbėgančią laiptais iš viršaus verkiančią, ji kažkaip šaukėsi pagalbos, tačiau kaip tiksliai, neprisimena. Mergaitė stipriai drebėjo, buvo šoko būsenoje. Ji klausė mergaitės, kas atsitiko ir ko ji ten ėjo. Mergaitė prisistatė vardu S., sakė, kad ji J.V. B. dukra ir, kad J.V. B. sugyventinė R. K., dėl to, kad ji atėjo pas tėvą, ją sumušė. S. K. sakė, kad R. K. jai smogė kumščiu į kairį skruostą. Ji matė, kad kairys skruostas buvo raudonas. Dar sakė, kad R. K. suėmė už kaklo, spaudė kaklą ir sakė, kad išmes pro langą, kad ji išsigalvoja esanti dukra, o jeigu V. B. yra jos tėvas, tuomet ji privalo prižiūrėti tėvą ir valyti jo išmatas. Pas ją į butą S. K. įėjusi nebuvo, ši greitai su ja pakalbėjo ir išbėgo į lauką, nes labai bijojo, kad R. K. jos nepasivytų. Po to ji matė pro langą, kaip S. K. su jos laukusia drauge pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių, matė, kaip R. K. buvo išėjusi į kiemą ir žvalgėsi, tačiau S. K. ši nematė ir įėjo į laiptinę. R. K. įėjus į laiptinę, S. K. išėjo iš už automobilių. Jai esant prie lango, pasakė, kad bėga namo ir abi su drauge nubėgo. Praėjus apie valandai laiko atvyko policija, kieme policininkų laukė S. K.. Matė, kaip policija išsivežė R. K., kartu išvažiavo ir S. K.. Po to keletą kartų lankė J.V. B., R. K. apie šį įvykį su ja nekalbėjo, o su J.V. B. pasikalbėti neturėjo galimybės, kadangi R. K. jos vienos su juo nepalieka (1 t., 161-164 b. l.).

Iš liudytojo policijos pareigūno L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., apie 19.40 val., patruliuojant su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato PR būrio vadu R. D. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje laukia nukentėjusioji, kurią prieš dvi valandas tame pačiame name esančiame bute sumušė pažįstama moteris. Nuvykus į nurodyto namo kiemą pasitiko pranešėja, kuri prisistatė S. K. ir paaiškino, kad prieš keletą valandų ji atvyko aplankyti tėvo J.V. B., kurio bute ją sumušė su tėvu gyvenanti moteris vardu R., kaip vėliau nustatyta, pavarde, K.. Nukentėjusioji patvirtino, kad R. K. ją mušė be jokios priežasties, dėl to, kad atėjo pas tėvą, sakė, kad rankomis sudavė smūgius į veidą, kiek smūgių ir į kurias tiksliai veido vietas nesakė, tempė už plaukų, užrakino buto duris, apie valandą laiko neišleido iš buto, fiziniais veiksmais mėgino išmesti ją pro langą, tačiau kokie tai buvo veiksmai S. K. nedetalizavo, o jis jos neklausė. S. K. pasakodama įvykio aplinkybes buvo susijaudinusi, ar buvo išsigandusi tvirtinti negali, ar jos veide buvo sumušimo žymių, neprisimena. Jeigu būtų akivaizdžių sumušimo žymių, būtų prisiminęs. S. K. parodė, kuriame bute buvo sumušta, į butą ji nėjo, laukė laiptinėje. Buto duris atidarė R. K., ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nervinosi, šaukė, neigė sumušusi S. K., sakė, kad S. K. nėra J.V. B. dukra, neva ji pati susigalvojo esanti dukra ir ateina. J.V. B., klausiamas apie S. K., nieko paaiškinti negalėjo, matėsi, kad jaučiasi blogai, jis gulėjo specialioje slaugymo lovoje, todėl suprato, kad šis galimai nevaikštantis, jis lyg ir norėjo kažką paaiškinti, tačiau negalėjo prakalbėti. R. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos policijos komisariatą (1 t., 167-170 b. l.).

Iš liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji žino, jog S. K. turi sergantį nevaikštantį tėvą, taip pat žinojo, kad tėvas jos kaip dukros nepripažįsta. 2019 m. liepos 22 d., apie 15.00 val., S. K. paprašyta kartu su ja ėjo pas jos tėvą, t. y. ėjo todėl, kad kieme pabūtų su S. K. šuniu, kol ji lankys tėvą. Ši sakė, kad grįš greitai, nes tėvą tik pamatys ir išeis. S. K. laukė (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje. Mano, kad S. K. pas tėvą užtruko apie pusė valandos. Ji ėmė pergyventi dėl jos, kodėl ji tiek ilgai negrįžta, vieną kartą jai skambino, tačiau ši skambutį išjungė, todėl jos laukė toliau. Iš laiptinės išbėgusi S. K. liepė jai bėgti, nes sakė, kad pareina R. K.. Kad R. K. yra jos tėvo sugyventinė ir yra žiauri, S. K. buvo sakiusi. Jos abi pasislėpė už kieme stovėjusių automobilių. S. K. jai parodė iš laiptinės išėjusią R. K., kuri stovėjo prie laiptinės durų ir žvalgėsi, ši stovėjo apie 10 minučių laiko, bet jų nematė ir grižo į laiptinę. Tuomet jos abi iš kiemo išbėgo. Eidamos matė, kad atvažiuoja policija, tačiau įvažiavo ne į tą kiemą ir jos nuėjo. Slepiantis už automobilių ji matė, kad S. K. drebėjo, ši buvo šoko būsenoje, matė, kad jos kairys skruostas yra paraudęs ir patinęs. Slepiantis S. K. paskambino močiutė, tuomet ji dar labiau ėmė drebėti ir stipriai verkti, močiutei ji sakė, kad R. K. norėjo išmesti ją pro langą, kad daužė į veidą, kad smaugė, kad guldė ant tėvo kojų, kad neišleido jos išeiti iš kambario. Močiutė joms liepė greitai pareiti į namus (1 t., 173-176 b. l.).

Iš liudytojos J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog nuo pat anūkės S. K. gimimo J.V. B. žino, kad ji yra jo dukra ir jis niekada nėra to neigęs, tačiau su dukra nebendravo ir niekada nėra jai nieko nei pirkęs, nei dovanojęs, pinigų anūkės išlaikymui jis niekada nedavė. 2019 m. kovo mėnesį jų šeima sužinojo, kad J.V. B. yra gydomas slaugos ligoninėje, kad jį buvo ištikęs insultas, kad nevaikšto. Apie tai išgirdusi anūkė ėmė sakyti, kad nori pamatyti savo tėvą, todėl ji, anūkė ir anūkės senelis visi kartu vyko į ligoninę, nes anūkė yra jautri, nedrąsi, stipriai išsiskiria iš savo bendraamžių mažu ūgiu ir smulkiu kūno sudėjimu, turi lengvo protinio atsilikimo neįgalumą, todėl dažnai jai reikalingas šeimos narių palaikymas. Ligoninėje J.V. B. dukrą S. K. iš karto atpažino, atpažino ir ją bei anūkės senelį. Jie pasikalbėjo. J.V. B. pasakė, kad R. K. jį sumušė, dėl to jis ligoninėje. J.V. B. dukros S. K. nekvietė ateiti pas jį į namus ir kai S. K. sakydavo, kad nori nueiti pas tėvą, ji ją atkalbėdavo ir neleisdavo, todėl 2019 m. liepos 22 d. S. K. pas tėvą į namus nuėjo slapčia. Ji pasigedo anūkės apie 17.00 val. ir paskambino jai. Anūkė atliepusi į jos skambutį verkdama šaukė: „ močiute kviesk M. mane R. K. muša, sakė užmuš“. Ji sušukusi: „kokio perkūno tu ten nuėjai“, išjungė telefoną ir greitai paskambino anūkui M. D., kuriam pasakė, kad S. K. yra pas tėvą ir kad R. K. ją muša, kad jai reikalinga pagalba. Tuomet M. D. liepė greitai skambinti į policiją. Ji paskambino pagalbos numeriu, tačiau būdama išgąsčio būsenoje neteisingai nurodė V.J. B. namo numerį, kaip vėliau sužinojo nurodė ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl policija nenuvyko. Į namus anūkė grįžo išsigandusi, verkdama, matėsi sutinęs ir paraudęs kairys paakys, pasakė, kad R. K. tris kartus jai smogė delnu į dešinį skruostą ir vieną kartą kumščiu į kairį paakį. Dar sakė, kad sugriebusi už kaklo smaugė, kad paguldė ant gulinčio lovoje tėvo kojų, sakė, kad J.V. B. šaukė R. K., kad ši paleistų anūkę ir ji paleido, kai R. K. išėjo iš kambario, anūkė iš buto pabėgo. Daugiau anūkei ji neskambino, manė, kad ten nuvyko policija, o pasirodo, kad ji nurodė neteisingą adresą. Grįžusi anūkė pati paskambino policijai ir ėjo su pareigūnais susitikti. Žino, kad pareigūnai R. K. sulaikė. Anūkė sakė, kad R. K. buvo girta. Kiek laiko anūkė užtruko J.V. B. bute, nežino. Ji anūkę augino nuo 7 metų, ją pasiėmė iš vaikų namų. S. K. motina ir jos dukra dingo be žinios kai anūkei buvo 5 metai. Jos dukra su J.V. B. kartu kaip sugyventiniai gyveno apie 12 metų, o po jos dukros dingimo su J.V. B. gyvena R. K., kuri yra žiauri ir neprognozuojama. R. K. kategoriškai nenori, kad dukra bendrautų su tėvu dėl turtinių sumetimų (1 t., 179-182 b. l.).

Iš 2019 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. liepos 22 d. S. K. sužalojimo aplinkybės ir parodymai (1 t., 126-128 b. l.). 

Iš 2019 m. liepos 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimas - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 191 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. liepos 22 d., 19.38 val., gautas pranešimas iš S. K., jog prieš 2 valandas ją rankomis sumušė pažįstamas asmuo, prie kurio namų šiuo metu moteris yra (1 t., 193-196 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo ir atlygino šia nusikalstama veika padarytą žalą. Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad abi nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamoji R. K. padarė du nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, antrą nusikaltimą padarė nepraėjus vieneriems metams, kai buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kita vertus, jos pavartotas smurtas nukentėjusiesiems nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, ji atlygino gydymo įstaigai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajai R. K. gali būti skiriamos už laisvės atėmimą švelnesnės BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rūšys - laisvės apribojimai, nustatant artimus sankcijų vidurkiui jų dydžius, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 1 d. 21.55 val. iki 2019 m. kovo 3 d. 17.45 val. (2 dienos) ir nuo 2019 m. liepos 22 d. 20.31 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 12.02 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 156,00 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo J.V. B., kurį smurto metu sužalojo kaltinamoji R. K., gydymu, atlyginimo. Kadangi R. K. visiškai atlygino šiame civiliniame ieškinyje nurodytą žalą ir civilinis ieškovas atsisakė civilinio ieškinio (1 t., 74 b. l.), todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kalta padarius 2019 m. kovo 1 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

R. K. pripažinti kalta padarius 2019 m. liepos 22 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. K. vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. nustatyti galutinę subendrintą dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 1 d. 21.55 val. iki 2019 m. kovo 3 d. 17.45 val. (2 dienas) ir nuo 2019 m. liepos 22 d. 20.31 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 12.02 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 156,00 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                  Gintaras Stonkus